Nėštumas ir gimdymas - tai vieni didžiausių fizinių išbandymų, kuriuos gali patirti moters organizmas. Nors visuomenėje dažniausiai akcentuojamas džiaugsmas gimus naujai gyvybei, moterys dažnai lieka vienos su daugybe klausimų apie tai, kas vyksta su jų pačių kūnu. Po gimdymo prasideda vadinamasis pogimdyminis laikotarpis, trunkantis apie 6-8 savaites, kurio metu lytiniai organai ir visa reprodukcinė sistema grįžta į būklę, buvusią prieš nėštumą. Tai natūralus, tačiau sudėtingas procesas, kurio metu moteris gali susidurti su skausmu, diskomfortu, išvaizdos pokyčiais ir funkciniais sutrikimais.
Pokyčiai gimdoje
Gimda - unikalus neporinis vidinis moters lytinis organas. Tai pirmoji laikina kiekvieno žmogaus buveinė prieš ateinant į šį pasaulį. Jos sklaida, pasiruošimas galimai funkcijai - nėštumui, gimdymui - trunka ilgai. Subrendusios moters gimda panaši į nedidelę kriaušę, platesnė jos dalis - gimdos dugnas - nukreiptas aukštyn, pilvo ertmės link, o palaipsniui siaurėjanti apatinė dalis - gimdos kaklelis - žemyn, dubens, makšties link. Negimdžiusios moters gimda yra bent 5-8 cm ilgio, 5 cm pločio, vidutinė jos masė - 30-50 g. Gimdžiusios būna kiek didesnė. Tęsiantis nėštumui gimdos masė padidėja bent 10 kartų, ji pati sveria apie 1 kg. Joje besivystantis vaisius prieš gimimą sveria apie 3-4 kg, nemaža yra ir besivystančio vaisiaus gyvybę užtikrinančio organo - placentos - masė, be to, vaisių supa apie vienas litras vaisiaus vandenų.
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Nėščių moterų gimdos padėtis didėjant vaisiui palaipsniui ima keistis, gimda didėja, iš kaulinio mažojo dubens pakyla į pilvo ertmę, o nėštumo pabaigoje neretai siekia bambos lygį.
Vykstant gimdos involiucijai, moteris kraujuoja. Šios išskyros mediciniškai vadinamos lochijomis. Tai nėra paprastos menstruacijos - tai gimdos gleivinės, placentos likučių ir kraujo mišinys. Raudonos lochijos (Lochia rubra): Trunka pirmąsias 3-4 dienas. Išskyros yra ryškiai raudonos, gausios, jose gali būti nedidelių krešulių. Serozinės lochijos (Lochia serosa): Trunka maždaug iki 10-14 dienos. Baltosios lochijos (Lochia alba): Prasideda nuo 2-3 savaitės ir gali tęstis iki 6-8 savaičių. Gydytojai griežtai rekomenduoja šiuo laikotarpiu nenaudoti tamponų, nes jie didina infekcijos riziką.
Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Tai pirmiausia susiję su tuo, kad, kūdikiui žindant mamos krūtį, jos organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, turintis gimdą sutraukiantį poveikį. Įdomu tai, kad žindančios mamos šiuos skausmus jaučia intensyviau. Taip yra todėl, kad žindymo metu išsiskiria hormonas oksitocinas, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą. Tai teigiamas ženklas, reiškiantis, kad organizmas efektyviai valosi ir sveiksta.
Pokyčiai makštyje ir tarpvietėje
Vienas dažniausių moterų nuogąstavimų yra susijęs su makšties dydžiu ir forma po gimdymo natūraliais takais. Gimdymo metu makšties sienelės stipriai išsitempia, kad pro gimdymo takus galėtų praeiti kūdikis. Tikriausiai esame girdėjusios, kad po nėštumo moteris niekada nebebūna tokia pat, kaip anksčiau. Bet šis nelengvas laikotarpis taip pat paveikia ir moters fizinį kūną. Gimdant, moters vagina natūraliai išplatėja. Ir nieko nuostabaus - juk naujagimio galvelė yra atitinkamo dydžio. Ir kad sėkmingai ją prastumtų, moters lytiniai organai turi prasitempti. Tiesa, po gimdymo vagina linkusi susitraukti iki beveik ankstesnio dydžio.
Iškart po gimdymo makštis gali atrodyti platesnė, patinusi ir praradusi tonusą. Svarbu suprasti, kad makštis yra raumeninis organas, pasižymintis elastingumu. Nors pirmosiomis dienomis audiniai gali būti minkšti ir išburkę, laikui bėgant jie traukiasi. Visiškai identiškos būklės, kokia buvo prieš pirmąjį nėštumą, makštis gali ir nepasiekti, tačiau ji tikrai netaps „atvira“. Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras.
Daugeliui moterų gimdymo metu tenka patirti tarpvietės plyšimus arba epiziotomiją (chirurginį tarpvietės įkirpimą). Tai sukelia papildomą diskomfortą ir reikalauja specifinės priežiūros. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Patartina šiuo laikotarpiu nesėsti ant kieto pagrindo, stebėti, kas valgoma, kad neužkietėtų viduriai.
Vienas iš dažnų pokyčių po gimdymo yra makšties sausumas. Tai tiesiogiai susiję su hormonų, ypač estrogeno, lygio kritimu. Po gimdymo, o ypač žindymo laikotarpiu, estrogeno kiekis moters organizme yra labai žemas. Tai gali sukelti niežulį, deginimo pojūtį ir skausmą lytinių santykių metu. Ši būklė yra laikina. Kai moteris nustoja žindyti ir atsistato menstruacinis ciklas, hormonų balansas grįžta į normą, ir natūralus drėkinimas atsistato. Nėštumo metu makšties drėgmei palaikyti patariama naudoti šiuolaikines drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra veiksmingų drėgmę atkuriančių medžiagų.
Taip, tai vadinama vaginaliniu flatulencija (arba „makšties oru“). Dėl susilpnėjusių dubens dugno raumenų oras lengviau patenka į makštį ir išeina iš jos judesių metu.
Pokyčiai krūtyse
Antras akivaizdus pokytis - moters krūtys. Tiek nėštumo, tiek žindymo metu jos patiria tikrai nemažą krūvį. Visų pirma, krūtinė padidėja. Taip nutinka dėl to, kad snaudžiančius riebalų pokyčius keičia funkciniai audiniai. Pasibaigus žindymo laikotarpiui, šie funkciniai audiniai atrofuojasi, nes yra nebenaudojami. Deja, jų nepakeičia ir riebalai, nes iki to laiko paprasčiausiai jau būna dingę. Dar vienas ne itin optimistiškas pokytis: dėl išsitempusių krūtinės raiščių ir elastino nukarusios krūtys. Nors po žindymo krūtys yra linkusios prarasti savo išvaizdą, yra ir teigiama to pusė: maitinimas krūtimi mažina tikimybę susirgti krūties vėžiu. Moksliškai įrodyta, kad vieni metai žindymo mažina šią riziką keturiais procentais (tiksliau - 4,3 %).
Kiti pokyčiai
Ak tas baisus žodis strijos! Jos gali atsirasti visur: ant pilvo, šlaunų, kojų. Net rankų! Ir būna įvairių spalvų: nuo šviesiai rožinių iki tamsiai raudonų. Dažniausiai atsiranda tada, kai staiga priaugame svorio (nėštumo metu) arba staiga jo numetame (po nėštumo). Bloga žinia: šie nemalonūs dryžiai lieka visam gyvenimui. Gera žinia: su laiku jie yra linkę šviesėti.
Po gimdymo neretai paplatėja ir moterų klubai. Dauguma žmonių mano, kad taip yra dėl to, jog gimdant praplatėjo klubų kaulai. Gimdymo procesas padidina šlapimo nelaikymo riziką. Kūdikio stūmimas pro vaginą susilpnina moters raumenis, atsakingus už sklandžią šlapimo takų veiklą.
Dar vienas neigiamas nėštumo aspektas: sumažėjęs libido. Po gimdymo neretai prireikia vienų metų, kad moters seksualinis potraukis grįžtų koks buvęs. Tam yra kelios priežastys: pirma, naujai iškepta mama gali būti paprasčiausiai pavargusi, nes naujagimis reikalauja daug priežiūros, dėmesio ir bemiegių naktų.
Pasikeitęs pilvas ir pilvo sienos raumenys. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę. Guodžia tik tai, kad maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali, įgauna priešnėštuminę būklę.
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti.
Kūno pokyčiai, apie kuriuos turite žinoti po gimdymo | 4 trimestras.
Dubens dugno raumenys
Nors tai nėra tiesioginis lytinių organų pokytis, dubens dugno raumenų būklė tiesiogiai veikia makšties funkcijas ir bendrą savijautą. Nėštumo metu dubens dugnas patiria didžiulį spaudimą, o gimdymo metu raumenys gali būti pertempti ar net pažeisti. Tai gali būti dubens organų nusileidimo (prolapso) požymis. Nors lengvas raumenų silpnumas yra dažnas, ignoruoti šlapimo nelaikymo negalima. Kegelio pratimai yra pirmoji pagalba stiprinant šiuos raumenis. Tačiau svarbu juos atlikti taisyklingai.
Intymus gyvenimas po gimdymo
Fiziniai pokyčiai yra tik viena medalio pusė. Dažnai moterys po gimdymo jaučiasi nepasitikinčios savimi, svetimos savo kūnui arba tiesiog per daug išvargusios, kad galvotų apie intymumą. Pirmieji lytiniai santykiai po pertraukos gali būti kitokie - galbūt reikės daugiau laiko susijaudinimui, daugiau lubrikanto, patogesnės pozos, kuri nesukeltų spaudimo gyjančioms vietoms. Atviras pokalbis su partneriu apie savo jausmus, baimes ir fizinius pojūčius yra kritiškai svarbus. Nereikėtų skubėti ar daryti to, kas kelia skausmą.
Makštis ir tarpvietės sritis turi daug nervinių skaidulų, o tai atlieka svarbų vaidmenį moters ir vyro lytiniam pasitenkinimui. Po traumų, plyšimų ir chirurginių intervencijų audiniai randėja, jie tampa nebe tokie elastingi ir jautrūs. Tiek dėl amžiaus, tiek dėl gimdymų įtakos dubens ir makšties raumenyse įvyksta pokyčiai: tonusas mažėja, jie glemba, nyksta stangrumas, makšties atraminiai mechanizmai, tuo pačiu sumažėja seksualinis jautrumas.
Kai kurios moterys tiek kasdieniame gyvenime, tiek intymių santykių metu gali varginti šlapimo nelaikymas ar dujų kaupimasis. Kartais moteris gali varginti makšties sausumas, per didelės arba per mažos lytinės lūpos. Ir tai gali būti ne tik estetinė problema.
Medicinos pažanga siūlo įvairias estetinės ginekologijos procedūras, kurios gali padėti spręsti šias problemas. Tai lytinių lūpų korekcija, G - taško augmentacija, intymios zonos atjauninimas, hialurono arba trombocitais papildytos plazmos preparatų leidimas, makšties senelių sutvirtinimas lazeriu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma pokyčių yra natūralūs, egzistuoja simptomai, kurie rodo, kad gijimo procesas vyksta netinkamai ir reikalinga skubi medicininė pagalba. Nemalonus kvapas: Išskyros turi turėti specifinį, bet ne pūlingą ar itin nemalonų kvapą. Jei fizinis diskomfortas ar skausmas išlieka ilgą laiką, būtina nebijoti kreiptis į specialistus.
Gydytojai rekomenduoja susilaikyti nuo lytinių santykių bent 6 savaites po gimdymo. Per šį laiką užgyja tarpvietės žaizdos, gimda išsivalo (baigiasi lochijos) ir užsidaro gimdos kaklelis.
