Pieninių dantų rovimas yra svarbi odontologinė procedūra, skirta užkirsti kelią pieninių dantų problemoms ir išlaikyti sveiką ir stiprią dantų ir dantenų būklę vaikams.
Pieniniai dantys yra ypač jautrūs kariesui, todėl rekomenduojama juos reguliariai tikrinti ir, jei reikia, išvalyti. Patyrę odontologai gali padėti vaikams ir jų tėvams suprasti, kaip rūpintis pieniniais dantimis ir ką daryti, jei atsiranda problemų.
Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug. Pieniniai dantukai paprastai ima kristi dar vaikui nepradėjus lankyti mokyklos, o žavingos bedantės šypsenos pirmokų rugsėjo pirmosios šventėje jau yra tapusios kone tradicija.
Vis tik daugeliui tėvų rūpi, ar reikėtų šalinti klibantį pieninį dantuką? O gal geriau palaukti, kai jis pats iškris? Kai kurie tėvai sako, kad klibantis dantukas trukdo valgyti bei kalbėti, todėl jie veda savo vaikus pas dantų gydytoją. Kada dantį traukti reikia, o kokiais atvejais geriau kantriai palaukti?
Kodėl nepageidautina šalinti dantų per anksti?
Pieniniams dantims tenka labai reikšmingas vaidmuo - jie padeda žandikauliui tinkamai vystytis ir augti. Be to, pieniniai dantukai itin svarbūs tinkamam nuolatinių dantų augimui. Jei dantis iškrito, o naujas jo vietoje neatsiranda ilgiau nei metus, teigiama, kad mažylis danties neteko per anksti.
Pavojus kyla todėl, kad kiti dantys mėgina užpildyti laisvą vietą, o tai reiškia, kad nuolatiniai dantys gali išsidėstyti chaotiškai. Neretai tokia situacija iškreipia ir vaiko sąkandį. Be to, per anksti netekus pieninių dantų, žandikaulio vystymasis gali vykti lėtai, o dantų eilė tokiu atveju dėliosis netolygiai.
Dėl visų šių galimų pasekmių su vaikais dirbantys dantų gydytojai šalina pieninius dantis tik tais atvejais, kai kitos išeities nėra.
Kada būtina šalinti pieninį dantį?
Pieninius dantis šalinti būtina, jei:
- dantis pažeistas karieso ir negali būti gydomas.
- pieninis dantis dar nepradėjo klibėti, o nuolatinis jau kalasi.
- dantenose atsiranda fistulių arba ant dantų šaknų susiformuoja cistų.
- nuolatinio danties užuomazga gali žūti dėl uždegiminių procesų dantenose.
- pieninio danties šaknis skaidosi lėtai ir gali trikdyti nuolatinio danties kalimąsi.
Pasitaiko ir kitokių priežasčių, dėl kurių būtina šalinti pieninį dantį. Pavyzdžiui, jei vaikas jaučia diskomfortą dėl klibančio danties, kuris ilgą laiką neiškrenta pats, arba jei vaikas jaučia skausmą valgydamas. Be to, nestabilus dantis gali sukelti dantenų uždegimą.
Jei jūsų mažylio pieninis dantis pažeistas arba vargina lėtinės ligos - pulpitas ar periodontitas - pieninio danties šalinimo vaikų dantų gydytojo kabinete išvengti greičiausiai nepavyks.
Kaip šalinami pieniniai dantys?
Pieninių dantukų konstrukcija išskirtinė, todėl juos šalinti būtina atsargiai. Pieninių dantų alveolių sienelės plonesnės, o šaknys yra ilgesnės už nuolatinių dantų šaknis.
Paprastai gydytojas pieninį dantį traukia be nuskausminamųjų, jei dantukas kliba pakankamai. Tik uždegimų atvejais, kai tenka skubiai šalinti dantį, taikoma anestezija.
Vis tik jei nėra jokio poreikio apsilankyti pas gydytoją, o dantų keitimasis vyksta be komplikacijų, tereikia palaukti, kada dantis ims klibėti, ir pašalinti jį natūraliu būdu. Jei dantena toje vietoje, kur buvo dantukas, kraujuoja, dezinfekuokite ją tirpale suvilgytu vatos tamponu.
Dantų priežiūra– pieniniai dantukai
Pieniniai dantys laikui bėgant vietą užleidžia nuolatiniams. Paprastai šis procesas vyksta be komplikacijų ir tik išskirtiniais atvejais vaikui dantis tenka šalinti gydytojo kabinete.
Sūnui dantukai klibėti pradėjo gana anksti, tačiau traukti jų neskubėjome. Pasak gydytojos odontologės Dovilės Žemaitienės, pieniniai dantys vaikui pradeda klibėti nuo 5 - 6 metukų. Maždaug iki dešimtojo savo gimtadienio mažylis netenka visų dvidešimt pieninių dantų.
„Mamos dažnai pasimeta, sužinojusios, jog pirmasis nuolatinis dantukas išauga dar nepradėjus klibėti pieniniams. Tai - pačiame žandikaulio gale esantis krūminis dantis. Maždaug tuo pačiu metu, jam dygstant, ima klibėti apatinis vidurinysis, vėliau ir visi kiti“, - nurodė D. Žemaitienė.
Pasak jos, su priekiniai dantukais problemų būna retai, tačiau šoniniai, ypač jei buvo gydyti ar apimti uždegimo, gali neiškristi laiku.
Pieniniai dantys pradeda klibėti tuomet, kai besiformuojantis nuolatinis dantis kyla į viršų. Specialistės nuomone, vos ištraukus dantį svarbu jį atiduoti „dantukų fėjai“.
Ką daryti, jei pieninis dantis kliba?
5-6 metų vaikams ima keistis pieniniai dantukai. Kuo daugiau judinti pieninį dantį (pačiam vaikui). Kramtyti kietą maistą. Galima paskatinti vaiką kramtyti judančiu dantimi duoniuką, obuolį, morką ir pan.
Danties ištraukimas su siūlu
Su siūlu galima bandyti dantuką atlaisvinti tik tada, jei jis labai paslankus. Tokiu atveju paimkite gana ilgą siūlą (apie 20 cm), apgaubkite dantuką ir stenkitės judindami dantuką pirmyn atgal siūlą nuleisti po dantena (kad dantena atsidalintų nuo danties).
Dantį pašalina odontologas
Jei pieninis dantukas juda, tačiau nestipriai, ir vaikas skundžiasi, kad jam dantis jautrus, trukdo valgyti ir panašiai arba jei jau kalasi nuolatinis, kuriam nėra vietos dantų lanke (dėl neiškritusio pieninio danties) - galima atvykti pas odontologą ir jis dantuką pašalins.
Svarbu žinoti - per anksti netekus pieninių dantų, gretimi dantukai gali pasislinkti į atsiradusį tarpelį ir taip sutrikdyti nuolatinio danties dygimą, gali formuotis dantų susigrūdimas ir atsirasti kitos problemos.
Dantų traumos ir jų pasekmės
Prieš mėnesį vaikas patyrė dantų traumą. Stuktelėjo dantimis į stalą, ko pasekoje dantys pakeitė poziciją, pasistūmė į galą, pasikeitė sąkandis. Pas dantistus žinoma buvome, palikta stebėjimui.
Jei nieko nedarysite, dantukai netaps normalūs. Valstybinėje poliklinikoje jums juos tiesiog pašalins. Kreipkitės į privatų vaikų odontologą, gal dar pavyks kažką padaryti ir dantukus išgelbėti.
Šiuo atveju nelabai ką galima padaryti su tais dantukais, tik sekti būklę, jie neatsistatys į pradinę poziciją ir nepabals. Jei nieko nedarysite, dantukai netaps normalūs. Valstybinėje poliklinikoje jums juos tiesiog pašalins.
Dantų traumos paprastai įvyksta staiga ir netikėtai. Jas galima patirti namuose, darbe, sporto salėje, patekus į avariją ar nutikus kitam nelaimingam atsitikimui. Kiekvienu atveju itin svarbi greita reakcija. Ji gali padėti išgelbėti pažeistus dantis ir kitus burnos audinius arba bent jau sumažinti gresiančias pasekmes.
Dantų traumų rūšys:
- sumušimas;
- išjudinimas;
- dalinis išnirimas (danties įmušimas gilyn, „išilgėjimas“, pasislinkimas į šoną);
- pilnas išnirimas (išmušimas);
- emalio įtrūkimas;
- nekomplikuotas (kai neatsiveria pulpa) vainiko lūžis;
- komplikuotas (kai atsiveria pulpa) vainiko lūžis;
- vainiko ir šaknies lūžis;
- šaknies lūžis.
Kartais iš pirmo žvilgsnio patirta trauma atrodo nepavojinga, tačiau į ją nederėtų numoti ranka. Net ir paprastas danties sumušimas ilgainiui gali sukelti neigiamas pasekmes. Norint tam užbėgti už akių, svarbu laiku kreiptis į odontologus.
Ką daryti patyrus danties traumą?
1. Danties emalio įtrūkimas
Bet koks mechaninis emalio pažeidimas yra biologiškai negrįžtamasis. Jį patyrus, dantis gali tapti neatsparus išorės veiksniams ir taip atsirasti skausmas, jautrumas šalčiui bei karščiui, išaugti karieso (ėduonies) ir jo komplikacijų tikimybė. Dantis gali pradėti greičiau gesti ir netgi atsirasti rizika jo netekti. Patiems pastebėti emalio įtrūkimus gali būti sunku - tam reikėtų apsilankyti pas odontologus.
2. Danties sumušimas ar išjudinimas
Patyrus tokią traumą išoriškai gali nesimatyti jokių pakitimų arba pasireikšti kraujavimas iš dantenų vagelės, danties skausmas liečiant. Bet kokiu atveju rekomenduojama apsilankyti pas odontologą ir patikrinti, ar sumuštas dantis vis dar gyvybingas. Net ir patyrus nedidelę traumą gali būti sutrikdoma danties kraujotaka ir tai lemti jo spalvos pokyčius (pavyzdžiui, patamsėjimą), nervo žūtį ar netgi danties netekimą. Stiprus danties sumušimas, jei nėra gydomas, taip pat gali sukelti rimtų komplikacijų. Patyrus bet kokio stiprumo sumušimą visų pirma reikėtų šaldyti sumuštą vietą (iki 4 val.). Jeigu dantis tampa paslankus, patariama jį sukąsti, vengiant papildomo traumavimo, ir vykti į odontologijos kliniką.
3. Dalinis danties išnirimas
Dančiui dalinai išnirus pažeidžiamas alveolinis kaulas. Tokiu atveju yra daroma rentgeno nuotrauka, dantis atstatomas ir imobilizuojamas. Siekiant išvengti galimų komplikacijų vėliau jis stebimas 5 metus. Jeigu išnirus dančiui nutraukiamas kraujagyslių ir nervų pluoštelis, įvyksta pulpos nekrozė. Tuomet turi būti atliekamas danties kanalų gydymas (endodontinis gydymas). Paprastai taip pažeisto danties vainikas laikui bėgant patamsėja. Todėl norint užtikrinti patrauklią jo išvaizdą galutiniame gydymo etape gali būti atliekamas danties balinimas.
Vienas sudėtingiausių danties išnirimo atvejų yra jo įmušimas. Tokia trauma gali būti skirtingo stiprumo:
- Jeigu viršutiniai kandžiai įmušami nedaug (mažiau nei 3 mm), jie paliekami stebėti, tikintis, kad dantys grįš į normalią padėtį.
- Jei kandžiai yra įmušti vidutiniškai (3-6 mm), kartais jie taip pat gali patys grįžti į pradinę padėtį, arba siekiant tai padaryti atliekamas ortodontinis gydymas.
- Jeigu kandžiai įmušami stipriai (beveik nesimato danties vainiko), jų grąžinimui naudojami chirurginiai instrumentai - pasitelkiama burnos chirurgija.
Gydymo metu dantis yra patikimai įtveriamas ir stebimas. Jeigu žūva jo pulpa, atliekamas šaknies kanalų gydymas. Atskirai verta aptarti atvejį, kai įmušamas pieninis dantis. Tuomet jis gali būti pašalinamas arba paliekamas toks, koks yra, ir stebimas. Tiesa, svarbu įvertinti, kad įmušus pieninį dantį, atsiranda pavojus nuolatinio danties užuomazgai, nes gali būti pažeistas pastarojo vainikas ir todėl pakisti jo spalva. Taigi, vaikui patyrus pieninio danties traumą, būtina kreiptis į odontologus.
4. Pilnas danties išnirimas (išmušimas)
Bene sudėtingiausia dantų trauma laikomas jų išmušimas. Tokiu atveju žmogų dažniausiai ištinka šokas. Tačiau labai svarbu nepasimesti ir kuo greičiau reaguoti į situaciją: kuo greičiau atstatomas dantis, tuo labiau tikėtina, kad jis prigis. Idealiu atveju tai turėtų būti padaryta per 30 min. po patirtos traumos. Prieš vykstant į odontologijos kliniką, reikėtų surasti išmuštą dantį ir jokiu būdu jo nevalyti, netrinti - net ir tuomet, kai šis nešvarus. Tokiu būdu gali būti pažeidžiamos danties šaknies paviršiuje esančios gyvybingos ląstelės ir todėl pasunkėti jo prigijimas. Dantį galima nebent nuplauti po tekančiu vandeniu.
5. Danties vainiko lūžis (nuskilimas)
Tokia trauma gali būti patiriama įvairiais atvejais, pavyzdžiui, žaidžiant, sportuojant ar griūnant. Danties vainiko lūžis gali būti nekomplikuotas (neatsiveria danties pulpa) arba komplikuotas (atsiveria danties pulpa): Pirmuoju atveju nuskyla nedidelis danties kraštelis. Tuomet dažniausiai pakanka nupoliruoti aštrų danties kampą arba prarastus jo audinius atstatyti plombomis (atliekamas dantų plombavimas). Antruoju atveju nuskyla didelė danties vainiko dalis. Patyrus tokią traumą patariama kuo skubiau kreiptis į specialistus. Taip pat reikėtų stengtis surasti nulūžusią danties dalį, nes yra galimybė ją pritvirtinti gydymo metu. Gyvos pulpos išsaugojimas turėtų būti pradedamas per pirmas 24 val. po traumos.
6. Danties šaknies lūžis
Šaknų lūžiai sudaro apie 7 proc. nuolatinių dantų ir apie 2-4 proc. pieninių dantų traumų. Jų metu pažeidžiami ne tik kietieji, bet ir pulpos audiniai. Tokiu atveju gali pasislinkti danties dalis, kurią reikia atstatyti. Patyrus tokią traumą dantis yra įtveriamas 1-1,5 mėn. Šiuo laikotarpiu pacientas turi ypač saugoti pažeistą dantį nuo papildomo krūvio.
Patyrėte danties traumą? Kad ir kokia ji bebūtų, neignoruokite šio fakto ir kuo skubiau kreipkitės į specialistus. Būtent taip galite išvengti rimtų pasekmių.
