Socialinės paslaugos Lietuvoje yra skirtos padėti asmenims ir šeimoms, kurių galimybės savarankiškai rūpintis savo gyvenimu yra ribotos dėl amžiaus, negalios ar kitų socialinių problemų. Pagrindinis šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui ar šeimai ugdyti gebėjimus spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius ir įveikti socialinę atskirtį.
Lietuvos gyventojų demografinė struktūra keičiasi - pastebimai daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje šalyje gyveno 557 tūkst. (20 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Remiantis Eurostato prognozėmis, visuomenės senėjimas Lietuvoje tęsis, ir tikėtina, kad 2050 m. pradžioje vyresnio amžiaus žmonės sudarys 28,5 proc. visų šalies gyventojų. Šie pokyčiai lemia didėjantį integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikį vyresnio amžiaus gyventojams.
Siekiama, kad socialinės paslaugos taptų labiau prieinamos visiems, kuriems jų reikia: ir žmonėms su negalia, ir senoliams, ir jų artimiesiems, ir socialinę riziką patiriančioms šeimoms su vaikais. Svarbiausia, kad sunkumus patiriantys gyventojai nedvejotų kreiptis, o savivaldybių teikiamos paslaugos pasiektų ir būtų kuo arčiau tų, kuriems pagalba labiausiai reikalinga.
Kaip nustatomas socialinių paslaugų poreikis?
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai vertinamas asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto, išvadas apie asmens būklę ir problemas. Kokios socialinės paslaugos patenkintų jų pageidaujančio senjoro poreikius, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.
Vertinimo procesą sudaro:
- Kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į jo amžių, organizmo funkciniai sutrikimus, negalią, socialinę padėtį, gebėjimus kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitas aplinkybes.
- Kitų institucijų (pvz., sveikatos priežiūros specialisto) išvados apie asmens būklę ir problemas.
- Asmens ir šeimos interesai bei poreikiai.
Kokios socialinės paslaugos gali būti skiriamos?
Socialinės paslaugos parenkamos taip, kad asmuo kuo ilgiau galėtų išlikti savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, išlaikydamas kuo didesnį savarankiškumą. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
Bendrosios socialinės paslaugos
- Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
- Psichosocialinė pagalba.
- Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose.
- Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne.
- Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.
Socialinės priežiūros paslaugos
- Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
- Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos trukmė pagal poreikį).
- Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
Dienos socialinė globa
- Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 k./sav.).
- Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (virš 3 val./d. iki 5 d./sav., kartu gali būti teikiama ir trumpalaikė socialinė globa).
Trumpalaikė socialinė globa
- Trumpalaikė socialinė globa socialinės globos įstaigoje (iki 6 mėn. per metus).
- Trumpalaikė socialinė globa asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus).
Ilgalaikė socialinė globa
- Ilgalaikė socialinė globa grupinio (iki 10 asmenų) gyvenimo namuose.
- Ilgalaikė socialinė globa socialinės globos namuose.
- Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).
Taip pat senyvo amžiaus asmuo ar jo artimieji gali pasinaudoti emocine-psichologine pagalba telefonu. Visos socialinių paslaugų rūšys ir jų turinys apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge.
Kas organizuoja socialinių paslaugų teikimą?
Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, pagal juos prognozuoja, planuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, todėl pageidaujamos paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlytos alternatyvios paslaugos ar galimybė gauti paslaugą kitoje savivaldybėje.
Savivaldybių seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas.
Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?
Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar kai į namus ateina socialinis darbuotojas.
Taip pat atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų. Dėl socialinių paslaugų galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Yra galimybė pateikti prašymą ir savo namuose, atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys asmens prašymą savo mobiliajame įrenginyje. Taip pat yra galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.
Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšomis. Visais atvejais, jeigu dokumentai ar duomenys, kurių reikia nustatant teisę gauti paslaugą, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybė pagal prašymą gauna iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, besikreipiantis žmogus šių dokumentų ir duomenų neturės teikti dar kartą.
Kiek kainuoja socialinės paslaugos?
Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 258 eurus. Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą, ir neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
Jeigu asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą.
Paslaugų skyrimo terminai
Trumpėja socialinių paslaugų skyrimo terminai. Nuo šiol asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis bus nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos (buvo per 14 k. d.), o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 k. d. (buvo per 30 k. d.). Sprendimo dėl socialinės priežiūros priėmimas sutrumpėjo nuo 14 iki 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos - nuo 30 iki 20 k.
Socialinių paslaugų teikimo problemos ir naujovės
Nors socialinių paslaugų teikimo srityje egzistuoja nemažai trūkumų, tokių kaip finansavimo trūkumas, personalo stygius ir kvalifikacijos problemos, infrastruktūros būklė, socialinė izoliacija ir užimtumo stoka, taip pat pastebimi teigiami pokyčiai. Trumpėja socialinių paslaugų skyrimo terminai, atsiranda daugiau būdų kreiptis dėl savivaldybės ar valstybės finansuojamų paslaugų. Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų.
Reglamentuotas socialinių paslaugų teikimo nutraukimas ar sustabdymas. Paslaugos gali būti nutrauktos asmens prašymu ar įstaigos siūlymu tik tuo atveju, kai gaunama socialinio darbuotojo išvada, kad socialinių paslaugų teikimo nutraukimas atitinka asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikius ir interesus.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal socialinės globos kokybės reikalavimus, kurie yra pagrįsti asmens teisių užtikrinimu, dalyvavimo ir bendradarbiavimo, pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo, asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos, nediskriminavimo principais. Paslaugų komplekto sudėtį kiekvienam gyventojui sudaro socialiniai darbuotojai, kartu su kitais įstaigoje dirbančiais specialistais, kurie atsakingi už individualių socialinės globos planų sudarymą bei jų vykdymo priežiūrą.
tags: #socialines #globos #poreikis
