Mintimis ir idėjomis dalijasi Jovita Starkutė, edukologė, švietimo konsultantė, „Family Lab Academy“ įkūrėja, knygos „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“ bendraautorė.
Atrasti savo tėvystės stilių gali tapti tikru išbandymu. Kiekvieno iš mūsų suvokimas apie tėvystę formavosi priklausomai nuo aplinkos, kurioje augome, tėvų auklėjimo stiliaus ir daugelio kitų faktorių. Tad ir blaškymasis, nerimas, abejonės ir kaltės jausmai atsiranda veikiami visų aplinkybių.
Vienas iš būdų pabandyti užduoti sau klausimus ir girdėti viduje aiškiai jų atsakymus. Tai tarsi 3 klausimų formulė ir sąmoningumo technika, kuri leis įnešti į tėvystę atsakymus.
Trys klausimai tėvystės stiliui atpažinti
Norint sužinoti, kuriam tėvystės stiliui priklausote, visų pirma reikėtų atsakyti į tam tikrus klausimus - KODĖL? KAIP? KĄ?
Ką?
Klausimas „Ką?“ yra apie tai, ką darote kiekvieną dieną šeimoje, su savo vaikais? Kaip leidžiate laiką, ką konkrečiai veikiate laisvalaikiu su savo vaikais? Kaip ir apie ką kalbate? Kaip dažnai kalbate? Ką atsakote ir kaip reaguojate į skirtingas vaiko emocijas bei situacijas? Tačiau atsakyti sau į klausimą ,,Ką?“ ne taip ir lengva, jeigu nežinote KAIP tai padaryti.
Kaip?
Klausimas ,,Kaip?“ yra apie tai, kaip tai darote kiekvieną dieną? Kaip elgiatės ištikus situacijai? Kaip reaguojate į vaiko emocijas? Kaip ir kokiais būdais kuriate ryšį su vaiku, kaip kalbate ir įtvirtinate svarbius jūsų šeimai dalykus?
Kodėl?
Trečiasis klausimas, apie kurį retai tėvai pamąsto ir išties dažnai susikoncentruoja ties klausimu „Ką?“, yra ,,Kodėl?“. Kodėl vienus ar kitus dalykus darote kiekvieną dieną? Kodėl svarbu kurti ryšį su vaiku? Kodėl taip darote? Ko siekiate ir kokio santykio norite su vaiku? Kokias vertybes ir kodėl norite įdiegti tokiu kuriamu santykiu?
Tik pradėjus nuo klausimo „Kodėl?“ jums tai svarbu (pvz., stipriam ryšiui su vaiku kurti ir pan.), labai lengvai susidėliosite „kaip“ tai norite daryti (pvz. savaitgaliais po vieną valandą skirsite perklausti vieną seminarą taip įgydami reikalingas žinias trūkstamoje srityje, įrankius valdyti emocijų situacijoms ir pan.) ir gerokai lengviau bus rasti būdus, „ką?“ norite daryti kiekvieną dieną (pvz., drauge visada vakarieniauti, visada perskaityti prieš miegą vieną knygelę, kurią išsirenka pats vaikas).
Tėvystės stiliai: kokie jie ir ką reiškia?
Praėjusio amžiaus viduryje psichologė Diana Baumrind, tyrinėjusi discipliną, tėvų ir vaikų santykius, išskyrė keturis tėvystės stilius, kurių kiekvienas neša skirtingą komunikacinę žinutę vaikams ir kuria skirtingą santykį su vaikais. Juos panagrinėti yra įdomu siekiant rasti save ir perėjus per stilius rasti tą stilių ar tiesiog požiūrio kampą, kuriuo norima keliauti tolyn. Svarbu suvokti, kad tėvystė procesas, kuris keičiasi keičiantis vaikui ir pačiam suaugusiajam.
Liberalus tėvystės stilius
Liberalus tėvystės stilius pasižymi meile, dėmesiu vaikams, vaiko emocinės gerovės siekimu, o bendravimas tarp tėvų ir vaiko yra atviras, tačiau tėvai linkę nenurodyti krypties kur link judėti, o vaikui leidžia pačiam nuspręsti ir pasirinkti sprendimą, o ne duoda kryptį. Nors liberalusis tėvystės stilius pasižymi ir atsižvelgia į vaiko požiūrio svarbumą, šis tėvystės stilius taiko mažai reikalavimų vaikams, o santykiai tampa labiau panašūs į bendraamžių bendravimą.
Atlaidus (atsipalaidavęs) tėvystės stilius
Atlaidaus ar atsipalaidavusios tėvystės stiliaus tėvai suteikia daug laisvės, būna nuošalyje. Jie šilti ir rūpestingi, puikiai patenkina vaiko pagrindinius fizinius poreikius, tačiau labai mažai įsitraukę į vaiko gyvenimą, skiria mažus lūkesčius, paramą ir palaikymą savo vaikui. Dažnai atlaidžiojo tėvystės stiliaus tėvai leidžia savo vaikams daryti tai, ko jie patys nori, siūlo ribotas gaires, o bendravimas ir komunikacija su vaiku yra labai ribota. Kai kurie tėvai gali sąmoningai nuspręsti auklėti savo vaikus tokiu būdu, o kiti mažiau domisi vaiko auklėjimu arba nežino, kaip tą daryti.
Autoritarinis tėvystės stilius
Tėvų tipas, kuris remiasi aukšta kontrole ir drausminimu, yra autoritarinis tėvystės stilius. Šio stiliaus tėvai meilės išraišką vaikui rodo per didelius lūkesčius ir aukštus standartus, taisykles, ribas bei discipliną, reikalauja brandos. Dažnu atveju autoritarinis tėvystės stilius prašo vaiko patenkinti tėvų lūkesčius, naudojamas ir reikalaujantis tonas. Tėvams, bendraujantiems tokiu tonu, dažnai pritrūksta šilumos ir paramos iš tėvų pusės. Bendradarbiavimas ir komunikacija su vaiku yra labai ribota, nors lūkesčiai - dideli. Komunikacija remiasi vienpusiškumu ir liepimo formatu, kuris grindžiamas griežtomis taisyklėmis, ribomis bei disciplina, autoritarinio tėvystės stiliaus komunikacijoje svarbiausia elgesio kontrolė.
Autoritetingasis tėvystės stilius
Ketvirtasis ir labiausiai subalansuotas tėvystės stilius yra autoritetingasis. Šis tėvystės stilius vaikams suteikia daug dėmesio ir meilės, santykis yra abipusiai pagarbus. Dažnai ieškoma kompromisų, tačiau tėvų žodis - galutinis. Yra nustatytos aiškios ribos, keliami aiškūs reikalavimai, vyrauja aukšti pasiekimų lūkesčiai, suteikiama reikiama parama vaikui. Tėvai iškomunikuoja vaikui aiškias taisykles, kurios pagrindžiamos informacija. Bendravimas yra nuolatinis ir atitinka vaiko supratimo lygį, lūkesčiai iškeliami dideli, tačiau ypač aiškiai išreiškiami. Šio tėvystės stiliaus tikslas - parodyti vaikui, kad pasaulis yra saugi vieta.
Nedaugeliui iš mūsų puikiai tinka tik vienas stilius, dažnai priklausomai nuo situacijos, vaiko amžiaus, vaiko poreikių naudojame stilių derinį. Nereikia visuomet išlikti nuosekliems ir taikant vieną stilių. Tai mokymosi ir augimo procesas, kur palengva galime pereiti iš vieno į kitą.
Patarimai, vedantys link tėvystės, kokios patys norite
Pakeisti savo praeityje priimtų veiksmų ir sprendimų negalite, tačiau elgtis taip, kaip norite tėvystėje, galite tiesiog dabar. Ir yra keletas paprastų būdų, kaip pradėti eiti sąmoningos tėvystės link. Jei norite šiek tiek pakeisti savo auklėjimo techniką ir pagerinti santykius, galite atlikti keletą paprastų žingsnių, kuriuos sekdami didinsite tiek savo sąmoningumą, tiek džiaugsitės matomais rezultatais:
- Skirkite laiko klausymui ir vaikų girdėjimui. Vadinasi, laikui drauge. Galima jį vadinti individualiu laiku, pasimatymu su vaiku ar kitaip drauge sugalvotu žodžiu, svarbiausia - kurti tradiciją tokį laiką turėti.
- Pažinkite savo vaiką dalyvaudami jo gyvenime, kalbėdamiesi, padėdami jo kasdieniuose iššūkiuose ir problemose kiekvieną dieną. Tegul vaikas jaučia kiekvieną dieną, kad jums rūpi. Leiskite savo vaikams daryti savo klaidas. Tik taip jie galės iš tikrųjų išmokti dalykų patys. Vadinasi, reikia plėsti ir leisti patiems plėsti tyrinėjimo erdves, o kartu ir sau.
- Nustatykite ribas, bet leiskite savo vaikams išsakyti savo rūpesčius. Nereikalaukite, kad vaikas ką nors padarytų, prieš tai nesužinoję jo matymo ir požiūrio.
- Ir aukite patys. Tikriausiai asmeninis augimas ir sąmoningo požiūrio į tėvystę didinimas yra vienas svarbiausių dalykų siekiant būti tokiais tėvais, kokiais tik patys norite būti.
Tačiau svarbu atminti, kad visi vaikai yra skirtingi, o tai reiškia, kad jiems visiems reikia skirtingų metodų skirtingose situacijose. Kiekvienos tėvai, rinkdamiesi, kas jų vaikui yra svarbiausia, renkasi ir skirtingą tėvystės stilių. Nesilyginkite ir nelyginkite. Nedaugelis tinka tik vienam tėvystės stiliui. Tėvystė yra sunkus ir ilgas kelias, kupinas iššūkių ir nenumatytų situacijų, todėl nejauskite kaltės ar gėdos jausmo, tai nėra naudinga nei tėvams, nei vaikui.
Svarbiausia tėvystėje klausti savęs: ar santykyje su vaiku jaučiuosi gerai? Ar vaikas jaučiasi gerai? Ar jaučiuosi laimingas? Ar sunkiose situacijose jaučiuosi tvirtai? Sau užduodami klausimai ir ieškomi atsakymai padės tobulėti ir siekti jums labiausiai tinkančio ir trokštamo tėvystės stiliaus.
Tyrimai apie auklėjimo stilius
Pagal atliktus tyrimus, egzistuoja 4 pagrindiniai vaikų auklėjimo stiliai. Kuris atitinka jūsų?
Paminėti auklėjimo stiliai paremti tyrimu, kurį atliko Diana Baumrind. Žinoma, tai nėra vieninteliai auklėjimo stiliai! Ypač šiais laikais plinta vis naujesni auklėjimo stiliai ar jų deriniai. Svarbiausia nepamiršti, kad nėra vieno teisingo būdo būti tėvams.
Tyrimas: Auklėjimo stiliaus ir vaiko elgesio bei emocinių sunkumų sąsajos
Šio darbo tikslas buvo nustatyti sąsajas tarp tėvų naudojamų auklėjimo stilių ir vaikų elgesio ir emocinių sunkumų. Tyrime dalyvavo 181 tiriamasis - 3-5 metų amžiaus vaikų motinos. Tiriamųjų naudojami tėvų auklėjimo stiliai buvo matuojami „Tėvų auklėjimo stilių klausimynu“ (The Parenting Styles and Dimensions Questionnaire - PSDQ) (Robinson ir kt., 2001). Tiriamųjų vaikų elgesio bei emociniams sunkumams nustatyti buvo naudojama „Galių ir sunkumų klausimyno“ (Strenghts and Difficulties Questionnaire - SDQ) (Goodman, 1997) adaptuota lietuviška forma (Gintilienė ir kt., 2004).
Rezultatų analizė parodė, kad berniukams problemos su bendraamžiais pasireikšdavo dažniau nei mergaitėms, taip pat vaikai, gyvenantys miesteliuose, turėjo daugiau problemų su bendraamžiais nei tie vaikai, kurie auga didmiestyje. Autoritetingų tėvų vaikai pasižymėjo mažesniu hiperaktyvumu, turėjo mažiau socialumo problemų ir problemų su bendraamžiais nei kitais auklėjimo stiliais auklėti vaikai. Autoritariškų tėvų vaikai turėjo daugiau problemų su bendraamžiais nei tie vaikai, kurie buvo auklėti kitais stiliais. Atlaidžiai auklėti vaikai pasižymėjo didesniu hiperaktyvumu, turėjo daugiau elgesio bei socialumo problemų, nei tie vaikai, kurie buvo auklėti kitais auklėjimo stiliais. Autoritetingai ir autoritariškai auklėti vaikai pasižymėjo hiperaktyvumu.
Tyrimas: Auklėjimo stiliaus ir aleksitimijos sąsajos
Tyrimo problema: vaiko vystymuisi ir asmenybės formavimuisi įtaką daro auklėjimo stilius, patirtas vaikystėje. Pastebėta, kad aleksitimija yra asmenybės bruožas, kurio apraiškas taip pat galima pastebėti vaikystėje, tačiau stokojama tyrimų, nagrinėjančių sąsajas tarp auklėjimo stiliaus ir aleksitimijos.
Metodai: tyrimas vykdytas nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. vasario mėnesio. Jame dalyvavo 18-40 metų amžiaus respondentai, iš jų - 70 moterų ir 100 vyrų. Tyrimo instrumentas - popierinė anketa, kurią sudarė tėvų autoritetingumo klausimynas (suvokiamam mamos ir tėčio auklėjimo stiliui vertinti), Perth aleksitimijos klausimynas (aleksitimijos bruožams vertinti) ir kiti socialiniai ir demografiniai klausimai. Vienmatei analizei buvo skaičiuojami procentai, vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai.
Rezultatai: Suvokiamų liberalaus, autoritarinio ir autoritetingo auklėjimo stilių išreikštumas ženkliai nesiskiria, dominuojantis mamos suvokiamas auklėjimas - autoritetingas, o tėčio - autoritarinis. Suvokiamas tėčio autoritetingas auklėjimo stilius buvo reikšmingai labiau išreikštas tarp turėjusių universitetinį išsilavinimą, lyginant su respondentais, turėjusiais neuniversitetinį išsilavinimą (p=0,01). Respondentų bendras polinkio į aleksitimiją balas buvo 75,1, kai minimaliai galima surinkti 24 balus, o maksimaliai - 168 balus. Daugiau negu pusė tiriamųjų (65,3 proc.) pasižymėjo vidutiniu aleksitimijos lygiu. Moterims buvo reikšmingai sunkiau nei vyrams atpažinti neigiamas emocijas (p=0,032). Taip pat didesni emocijų identifikavimo sunkumai buvo užfiksuoti tarp 18-28 metų respondentų, lyginant su 29-40 metų tiriamaisiais (p=0,001). Be to, didesnis skirtumas pastebėtas neigiamų emocijų kontekste (p<0,001), lyginant su teigiamomis emocijomis (p=0,025). Tokia tendencija būdinga ir studentams - jiems sunkiau atpažinti emocijas negu dirbusiems (p=0,011) ir didesnis skirtumas užfiksuotas ties neigiamų emocijų sunkumais (p<0,001), lyginant su teigiamų emocijų sunkumais (p=0,14). Tarp respondentų su neuniversitetiniu išsilavinimu buvo pastebėtas didesnis emocijų atpažinimo sunkumų (p=0,012), emocijų apibūdinimo sunkumų (p=0,002) ir į išorę orientuoto mąstymo stiliaus (p<0,001) išreikštumas. Jaunų suaugusiųjų suvokiamas auklėjimo stilius buvo reikšmingai susijęs su aleksitimijos bruožais.
Išvados: aleksitimijos bruožai buvo reikšmingai susiję su suvokiamu auklėjimo stiliumi.
tags: #klausimynas #auklejimui #stiliui
