Nėštumas yra ypatingas metas moters gyvenime, kuomet organizme vyksta tiek fiziniai, tiek ir emociniai pokyčiai. Laukiantis kūdikio pasislenka moters kūno pusiausvyros centras - keičiasi laikysena, didelė apkrova tenka nugarai, juntami skausmai, raumenų įtampa ir tampa sunku tiesiog jaustis patogiai. Dažnai nėštumo metu, dėl nuolat besikeičiančios dubens padėties bei didėjančios apkrovos nugaros raumenims, atsiranda nugaros bei strėnų skausmai, dėl kraujotakos sistemos ir medžiagų apykaitos pokyčių pradeda tinti kojos. Fizinis aktyvumas būsimai mamai yra tinkamiausias būdas sustiprinti sveikatą bei palaikyti gerą savijautą. Kineziterapija nėštumo metu teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę moters būklę.

Kineziterapija nėštumo metu yra mediciniškai pagrįsti pratimai ir masažai, skirti sumažinti skausmą nėštumo metu. Taip pat kineziterapija sustiprina būsimą mamą fiziškai, harmonizuoja bendrą savijautą ir padeda palaikyti darnią organizmo sistemų veiklą. Reguliariai atliekant tinkamai parinktą mankštą ar masažą, nėštumo eiga tampa sklandesnė, gimdymas lengvesnis, o atsistatymas po gimdymo greitesnis. Nėščiųjų mankštos ir masažai rekomenduojami nuo ketvirtojo nėštumo mėnesio, tačiau svarbu pasikonsultuoti su savo gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų, nepamirštant apie savo sveikatos būklę informuoti kineziterapeuto.

Kineziterapijos nauda nėštumo metu

Specialių pratimų pagalba neleidžiama atsirasti nugaros skausmams arba padedama juos sumažinti. Taip pat galima taikyti kinezioteipavimą, kuris yra nemedikamentinis būdas skausmo slopinimui. Kineziterapinių užsiėmimų metu yra stiprinami viso kūno raumenys, ypatingą dėmesį skiriant liemens, dubens dugno bei kojų raumenims. Taip pat stiprinami pečių linijos, rankų raumenys, dubens raiščiai, didinamas klubų sąnarių paslankumas bei stuburo ir sąnarių stabilumas. Įtraukiami ir aerobinės ištvermės pratimai, išmokstama taisyklingo kvėpavimo ir atpalaidavimo pratimų.

Fiziniai pratimai nėščiosioms padeda išlikti energingoms, lengviau išnešioti vaisių, pasiruošti gimdymui bei greičiau atsistatyti po jo. Užsiėmimai salėje teigiamai veikia ne tikai moters organizmą, bet ir patį vaisių, užtikrinant pilnavertę kraujotaką, tiekiančią deguonį bei maisto medžiagas. Fizinis aktyvumas nėštumo metu gerina kraujotaką, o tai ypač svarbu vaisiui, nes mamos įsčiose augantis mažylis geriau aprūpinamas deguonimi. Kineziterapinės mankštos taip pat palaiko reikiamą raumenų tonusą ir sumažina kojų venų išsiplėtimo riziką. Kineziterapija nėštumo metu teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą ir suteikia energingumo. Nustatyta, kad moterys, kurios nėštumo yra aktyvios, susiduria su mažesniu fiziniu ir emociniu diskomfortu.

Masažas nėštumo naudingas įvairiapusiškai: sumažina nerimą, nemigą ir streso hormono (kortizolio) kiekį organizme, malšina nugaros, kojų skausmus ir pagerina miego kokybę. Taip pat turi įtakos ir emocinei sveikatai - didina laimės hormonų (serotonino ir dopamino) kiekį organizme, pagerina bendrą būsimos mamos nuotaiką ir padeda atsiplaiduoti. Masažas nėščiosioms atliekamas gulint ant šono, parenkama švelnesnė masažo technika, nesiekiant giliųjų raumenų ir apeinant jautresnes sritis. Atliekant masažą, ypatingas dėmesys skiriamas įsitempusiems juosmens, sėdmenų, pečių juostos raumenims.

Individuali ir grupinė kineziterapija nėštumo metu

Kineziterapija nėštumo metu yra saugi, bet kai kuriais atvejais užsiėmimus reikėtų atidėti arba nutraukti. Prieš pradedant kineziterapinius užsiėmimus rekomenduojama pasitarti su gydytoju akušeriu ginekologu ir įsitikinti, ar nėra kontraindikacijų, dėl kurių negalima fizinė veikla.

Remiantis naujausiomis rekomendacijomis, visos moterys, kurios neturi komplikacijų nėštumo metu, turėtų užsiimti fizine veikla, net jei iki gimdymo nesportavo, turi viršsvorio ar serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu. Pavojaus atliekant pratimus ar nepageidaujamų pojūčių pavyksta išvengti, jei atsižvelgiama į nėščiosios savijautą bei sumažinamas įprastas krūvis nuo 30 % iki 70 %. Reguliarus fizinis aktyvumas teikia visapusišką naudą visais gyvenimo etapais, taip pat nėštumo metu ir pagimdžius.

Individuali kineziterapija

Individualių užsiėmimų metu kineziterapeutas skiria visą dėmesį tik jums. Jis atlieka išsamų būklės vertinimą ir sudaro pritaikytą programą, atsižvelgdamas į nėštumo trimestrą, sveikatos būklę bei jūsų individualius poreikius. Konsultacijos metu, prieš pradedant mankštų programą, kineziterapeutas įvertina moterį veikiančius rizikos faktorius, nėštumo eigą, bazinį pasirengimo lygį. Kiekvienas nėštumas yra unikalus. Skiriant individualų ir pritaikytą fizinį aktyvumą, nėštumo eigą galima padaryti lengvesnę. Konsultuokitės su kineziterapeutais, jeigu jaučiamas skausmas nepraeina, stiprėja ar riboja Jūsų mėgstamas veiklas.

Individuali kineziterapija apima:

• Dubens dugno, kvėpavimo raumenų funkcijos įvertinimą.
• Atpalaidavimo technikų parinkimą.
• Mokymą, kaip pagerinti kraujotaką ir kokias prevencines priemones taikyti.
• Pagalbą savarankiškai nustatyti diastazės (pilvo tiesiojo raumens prasiskyrimo) lygį ir išvengti paūmėjimo - „raumenų kalnelio/namuko“ formavimosi.

Grupinė kineziterapija

Grupinės nėščiųjų treniruotės su kineziterapeutu - tai specializuotos užsiėmimai, padedantys būsimoms mamoms pasiruošti gimdymui ir palaikyti puikią fizinę savijautą viso nėštumo metu. Šių treniruočių metu daugiausia dėmesio skiriama unikaliems nėščiųjų poreikiams, įskaitant laikysenos pokyčius, raumenų disbalansą ir dubens dugno sveikatą. Pratimai ir tempimo užduotys pritaikomi pagal asmeninius poreikius, o kineziterapeutas užtikrina, kad judesiai būtų saugūs ir efektyvūs.

Grupiniai užsiėmimai vyksta mažose grupėse (3-5 mamos), todėl išlaikomas individualus dėmesys kiekvienai dalyvei. Užsiėmimo metu atliekami įvairaus intensyvumo pratimai, kurie padeda stiprinti dubens dugno, nugaros raumenis. Taip pat daug dėmesio yra skiriama laikysenos gerinimui bei kvėpavimo kontrolei. Pratimai parenkami pagal nėštumo laikotarpį, todėl kiekviena dalyvė juda pagal savo galimybes. Grupinės nėščiųjų treniruotės suteikia galimybę ne tik palaikyti gerą fizinę formą, bet ir pasidalinti patirtimi su kitomis būsimosiomis mamomis.

Kineziterapijos metodika pagal nėštumo trimestrus

Remiantis nėščios moters organizme vykstančiais pakitimais ir reagavimu į fizinį krūvį, kineziterapijos metodika tam tikrais nėštumo laikotarpiais yra skirtinga. Lietuvoje kineziterapijos priemonės ir metodika parenkama pagal tris nėštumo laikotarpius: 1-16 savaitės, 17-32 savaitės ir 33-40 savaitės.

Pirmasis trimestras (1-16 savaitės)

Šiuo laikmečiu organizmas persitvarko, todėl reikia atsargiai dozuoti fizinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsargiai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas. Šiuo laikotarpiu pratimai turi būti nesudėtingi, juos mažiau kartoti ir jų trukmę sutrumpinti 5-7 minutes. Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmųjų trijų mėnesių laikotarpiu menstruacijų dienomis neatlikti fizinių pratimų. Pirmuoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 1-3 km per dieną, keisdama ėjimo greitį 90-100 žingsnių per minutę ir greičiau 110-120 žingsnių per minutę. Vaikščiojant kvėpuoti reikia ritmingai, pavyzdžiui, per 3 žingsnius reikia įkvėpti ir per tiek pat žingsnių - iškvėpti. Rekomenduojama nėščiosioms daugiau laiko praleisti švaraus oro aplinkoje, paplūdimiuose, priimant oro ir vandens vonias. Oras ir vanduo gerina kvėpavimą pro odą ir kūno termoreguliaciją. Ypač tinka jūros vanduo, kuris praturtina nėščiosios organizmą mineralinėmis medžiagomis, ypač jodu. Maudytis galima negiliai ir šiltame vandenyje.

Antrasis trimestras (17-32 savaitės)

Šiuo laikotarpiu moteris gerai pakelia fizinį krūvį, tačiau nuo 24-25 savaitės, t. y. didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t. y. mažiau kartų pratimą kartoti, daugiau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Nuo dvyliktosios nėštumo savaitės didėja veninis kraujospūdis kojų kraujagyslėse. Kadangi sunkiau nuteka kraujas, pabrinksta kojos, kai kurių nėščiųjų išsiplečia venos. Todėl ne daugiau kaip 30% visų pratimų turi būti stovint pagrindinė padėtis. Daugiausia pratimų turi būti atliekama gulint ant nugaros, šono. Tačiau dėl gulimos ant nugaros padėties antrąją nėštumo pusę gali atsirasti posturalinis hipotoninis sindromas (11% atvejų), nes gimda suspaudžia lytinę veną ir nervinį rezginį, dėl to mažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, krinta kraujo spaudimas. Antruoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 3-5 km per dieną. Nėščios moterys mankštindamosios ritmiškai giliai kvėpuoja krūtine. Pratimai ir pradinės padėtys turi būti tokios, kad atsipalaiduotų nugaros ir pilvo sienelės raumenys. Tinka pratimai pėdos lankui stiprinti (pradinė padėtis sėdima ir gulima). Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo, pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti.

Trečiasis trimestras (33-40 savaitės)

Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo, pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti. Dvi savaites prieš gimdymą įtraukiami pratimai, kuriuos gimdyvė darys pirmuoju gimdymo etapu. Įvadinėje pratybų dalyje parenkami pratimai kojų ir rankų periferinei kraujotakai intensyvinti, statiniai gilaus kvėpavimo pratimai, dinaminiai kvėpavimo pratimai, judinant rankas ir iš dalies visą kūną (tam tikrų raumenų grupių atpalaidavimo pratimai). Nuo 37 nėštumo savaitės reikia nėščiąją mokyti stangintis, t. y. pratimais ugdyti sąlyginius refleksus, pavyzdžiui, atpalaiduoti raumenis po iškvėpimo (atliekant greito kvėpavimo judesius) arba tais atvejais, kai jaučiami gimdos susitraukimai, juos derinti su kvėpavimu.

Svarbu laikytis šių bendrųjų rekomendacijų:

• Pulsas neturi būti didesnis kaip 140 k/min.
• Stebėti, kad mankšta nepasidarytų „anaerobiška” - nepritrūktų kvapo.
• Jei atsiranda neįprastų požymių - skausmas, širdies plakimai, oro trūkumas, kraujavimas iš makšties ir t.t. - nutraukti mankštą ir kreiptis į specialistą.
• Vilkėti medvilninę sportinę aprangą bei avėti spec. avalynę.
• Nesimankštinti karštą vidurdienį ar šiltame, tvankiame kambaryje.
• Pratimus rekomenduojama atlikti skambant muzikos garsams.

Kineziterapijos kainynas

tags: #kineziterapine #kortele #nesciajai

• Turizmas Kretoje
• Galimybė pastoti po persileidimo
• Svarbiausi patarimai po cezario pjūvio
• Streso įveikimo strategijos
• Gyvybės lopšys