Karmėlava - miestelis Kauno rajono savivaldybėje, kairiajame Neries krante, prie kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 6 km į šiaurės rytus nuo šiaurinės Kauno ribos. Seniūnijos centras. Miestelio planas linijinis. Stovi medinė Karmėlavos šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1945 m.), yra Kauno oro uostas, Karmėlavos Balio Buračo gimnazija, biblioteka, paštas (LT-54085). Gimnazijos skvere stovi koplytstulpis (1997 m., autorius E. Banys), į vakarus nuo miestelio yra Karmėlavos kapinės (82 ha, pagrindinės Kauno miesto gyventojų kapinės, veikiančios nuo 1985 m.).
Tiksli Karmėlavos vardo kilmė neaiški, bet tikriausiai tai asmenvardinis vietovardis (plg. pavardes Karmelãvičius, Karmelẽvičius, Karmilãvičius, Karmalãvičius). Priesaga -ava yra slaviškos kilmės, bet tikriausiai susiformavusi vėliau nei šaknis. Istorikai mano, kad pastaroji galėjo kilti nuo pavardės Kurmis ar Kurmelis, bet nežinia, kodėl šaknyje pasikeitė raidė u į raidę a. Kitų teigimu, tai sudurtinis kuršių ir jotvingių vietovardis, reiškiantis kuršių kraštą, bet šakninio balsio kaita vistiek išlieka neaiški.
Liaudies etimologija mena legendą apie merginą, kuri labai patiko karaliui. Tas ją pakvietė į savo pilį ir žadėjo vesti, bet užuot laikęsis pažado, uždarė merginą pilies bokšte. Nuo Karmėlavos piliakalnio atsiveria plati Neries slėnio panorama. Tai viena seniausių Lietuvos gyvenviečių. Pirmieji Karmėlavos gyventojai atsirado akmens amžiuje, jų stovyklavietė buvo plačioje vėjo pustomoje smėlio atkalnėje, prie Rykštynės kaimo. Yra Karmėlavos kapinynas, XIV a. Karmėlavos piliakalnis.
Karmėlavą 1387 m. įkūrė Ldk Jogaila. Vietovė, vadinama Kremilow, minima XIV a. pabaigos Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. 1529 m. minimas Karmėlavos miestelis ir Karmėlavos bažnyčia. 1549 m. Karmėlavos dvaras atiteko Barborai Radvilaitei. Kai kurie XVIII a. šaltiniai nurodo, kad apie 1600 m. ant Karmėlavos piliakalnio buvusi pilis, naudota kaip reprezentaciniai rūmai. Karmėlava pažymėta 1613 m. pirmajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėlapyje. 1663 m. 1792 m. kovo 17 d. paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas suteikė miesteliui Magdeburgo teises ir herbą. XIX a. 1918-1940 m. buvusiame Karmėlavos dvare veikė mergaičių ūkio ir namų ruošos mokykla. 1939 m. įkurta biblioteka. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Didžiosios kovos apygardos partizanai. 1945 m. ir 1948-1951 m. Karmėlavos mergaičių žemės ūkio ir ruošos mokykla, apie 1928 m. Tolumoje - medinė Šv. Onos bažnyčia. Sovietmečiu pastatyta universalinė parduotuvė, restoranas „Žibintas“. 1998 m. 1789 m.
Pagrindinis ūkinis vienetas - tarptautinis Kauno oro uostas ir su juo susijusios aviacijos bendrovės („Apatas“, „Aviakompanija Lietuva“, „Ryanair“, „Wizz Air“), taip pat Kauno skrydžių valdymo centras, Kauno teritorinė muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Nuo 1988 m. Karmėlavoje veikia Kauno oro uostas, 2000 m. čia įkurtas Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centras, Kauno aviacijos meteorologijos stotis.
Ilgai nereikia rinkti žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti Karmėlavą: oro uostas ir cepelinai. Kadaise Karmėlavą garsino čia stovėjęs Barboros Radvilaitės dvaras, taip pat ant Neries kranto piliakalnio iškilę didikų reprezentaciniai rūmai. Karmėlavoje gyveno publicistas, politinis veikėjas Mykolas Lietuvis. Šiandien šiame miestelyje, Kauno rajone, taip pat netrūksta talentingų, savo veiklai ir kraštui atsidavusių žmonių.
Pamačius ženklą "Karmėlava" ne vienam nutįsta seilė. Juk čia gaminami garsieji po pusę kilogramo sveriantys cepelinai. Vienas cepelinų vajaus Karmėlavoje pradininkų Vidmantas Salminas, kavinės "Tigrasa" savininkas, vienu didžiausių miestelio pranašumų įvardijo jo geografinę padėtį. Didelis prašalaičių srautas itin pagyvina miestelį, kuriame įsikūrę apie 7 tūkst. gyventojų. Patogus susisiekimas palengvina ir V.Salmino laisvalaikį. Būdamas vaikas vasaras leisdavo Karmėlavos miškuose. Ten daug ko prisigalvodavo, pavyzdžiui, žaisdavo indėnais. Žiemą čiuožinėdavo nuo kalnų. Dabar laisvalaikiu jis sėda ant motociklo ir važiuoja su draugais. Beje, V.Salmino prosenelė Kaune kadaise turėjo koldūninę, kur gamindavo rankomis didžiuosius koldūnus. Ne vienas jo šeimos narys tokius gaminti moka iki šiol. Cepelinai "Tigrasos" valgiaraštyje atsirado taip pat neatsitiktinai. Kavinę V.Salminas atidaręs sklype, kuriame gimė, augo, su šeima tebegyvena iki šiol. Karmėlaviškis jau senokai puoselėja mintį viename šių sklypų įrengti nediduką pramogų parką vaikams. Jau yra užsakytos karuselės, įsigijo batutų. "Dar norime parsivežti autodromą. Taip pat nusipirkome laivą", - vardijo V.Salminas. "Karmėlavoje trūksta pramogų. Neišnaudojome miško, upės. Jis kalbėjo, kad sumanymas juda lėtai, nes viskuo rūpinasi patys. Vis dėlto jis tikisi, kad pirmosios pramogos mažiesiems lankytojams jau bus parengtos birželio pabaigoje.
Gamta - svarbi Karmėlavos savasties dalis. Iš Raseinių į Karmėlavą jis atsikraustė, galima sakyti, atsitiktinai. "Žmona - iš Dzūkijos, aš - iš Raseinių. Gyventi pasirinkome per vidurį - Kauną. Arčiausiai jo laisva darbo vieta girininkijoje buvo Karmėlavoje. Vyras pažįsta visai kitą Karmėlavos pusę. Gamtoje prabėga didžioji jo darbo dienos dalis. J.Mačiulio vadovaujama girininkija prižiūri 2,5 tūkst. hektarų miško. Kur leidžia laisvalaikį? Taip pat miške. Mėgsta medžioti. Keliauti. "Labai įdomu 2-3 val. vakare pasėdėti, pasiklausyti įvairių garsų, čiulbėjimo. Pasižiūrėti, kas vaikšto." Kai buvau jaunas ir gražus, sportavau. Šeimoje jis yra vienintelis medžiotojas. Kol kas. Girininkas džiaugėsi, kad sūnus net ir žaisdamas užsienio klubuose dažnai apsilanko gimtuosiuose namuose.
Ieškant skulptoriaus Algirdo Vaištaro namo ilgai vargti neteko. Oranžinis pastatas šviečia iš tolo. "Šis stalas keliaus pas kleboną", - mostelėjo į išskirtinį dirbinį A.Vaištaras. Gimęs ir augęs Kaune skulptorius koją į Karmėlavą įkėlė prieš keturiolika metų. Nusipirko buvusią mokyklą ir joje įsikūrė. "Tai buvo labai tinkama vieta kūrybai. Šalia ramūs kaimynai - kapinės. Aplink pušynas. Aš tai vadinu sanatorija. Daug paukščių, gyvūnų", - kalbėjo vyras. Šios "sanatorijos" teikiamus pranašumus pajusti netrukome. Menininkas tuo metu ieškojo vietos dirbtuvėms. Pasitaikė didelis apleistas namas Karmėlavoje. "Jeigu gyvenimas siūlo, kodėl tuo nepasinaudoti? Miestelis - netoli Kauno, visa infrastruktūra. Iš pradžių atrodė, kad būtų buvę gerai ir kaime gyventi. "Nors pats nė kartū juo dar nesinaudojau, bet labai gerai, kad netoliese turime oro uostą, - džiaugėsi menininkas ir paaiškino: - Draugai skraido. Atvažiuoja pas mane, palieka automobilį. Aš juos nuvežu į oro uostą. Jiems nereikia mokėti už parkavimą.
Girininkija - taip pat viena labiausiai lankomų jo vietų Karmėlavoje. Čia A. Keramikus latvį Jurį Berginį ir Živilę Bardziliauskaitę-Bergins dažnai galima sutikti minančius dviračius Neries slėnyje. "Mėgstamiausia mūsų vieta - senieji tvenkiniai. Smagu žiūrėti į slėnį nuo miško, pasivažinėti dviračiais neasfaltuotais keliukais. Ypač gera važiuoti po vasaros lietaus. Kalneliai, pakalnės, nuotaikingi keliukai. Ramučius moteris vadina universalia vieta. Arti didmiesčio ir daug gamtos. Patogu nuvykti ir į Vilnių, ir į Rygą. Pripažinti keramikai daug keliauja darbo reikalais, yra kviečiami dalyvauti daugybėje parodų. "Ką veikti, randame ir Karmėlavoje. Karmėlava išsiskiria ir tuo, kad čia yra didžiulės kapinės, Kauno laisvoji ekonominė zona. Karmėlavos seniūnas Šarūnas Šukevičius, pašnekovų girtas už veiklumą ir entuziazmą, sakė, kad tvarkytinų dalykų yra kaip ir kiekvienoje seniūnijoje, bet progresą stabdo lėšų stygius.
1915 m. Karmėlavoje gimė Alfonsas Gineika, vienas lietuviško nacionalinio cirko kūrėjų, debiutavęs 1934 m. Iš Pelainių kaimo yra kilęs Adomas Krevnevičius (gim. 1907 m.) - seniausias šalies smuikininkas profesionalas, prieškarinės muzikinės kultūros puoselėtojas. 1549 m. karalius Žygimantas Augustas Karmėlavos dvarą padovanojo savo žmonai Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei Barborai Radvilaitei. Jame ji lankėsi prieš pat ankstyvą mirtį. Vėliau dvarą valdė LDK raštininkas Mykolas Lietuvis, didikai Pacai, Končiai, Siručiai. 1918 m. Miestelio pakraštyje, ant aukšto Neries kranto, yra piliakalnis, vadinamas Pilimi. Jame rasta didelių plytų, glazūruotų XVI-XVII a. koklių liekanų. XVIII a. nurodo, kad apie 1600 m. ant piliakalnio buvusi pilis. Karmėlavos bažnyčioje buvo saugotos šv. Romualdo relikvijos, kurias Kristupas Pacas 1677 m. Dažnas svečias generolo dvare buvo prezidentas Antanas Smetona su žmona. Čia lankydavosi Vyriausybės ministrai, kariuomenės vadovybės, užsienio ambasadų atstovai.
Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti Karmėlavos vaikų globos namų istoriją, veiklą ir svarbą. Taip pat nagrinėjami vaikų globos iššūkiai ir galimybės. Vaikų Globos Namų Svarba Vis dar tenka išgirsti įvairiausių nuomonių apie globą - klausiama, kodėl vaikai turi palikti biologinę šeimą, abejojama, ar globėjai jais tinkamai pasirūpins. Daugiausia dvejonių juntama mažesniuose miesteliuose. Rugilės Ladauskienės, „Vaikai yra vaikai“ vadovės, teigimu, įvairiomis komunikacijos priemonėmis siekiama papasakoti žmonėms apie vaikų globą.
Pasak R. Ladauskienės, „Kuršėniškių istorijos nuo pat pradžių nepaliko abejingų - jose atskleidžiama tokia tikrovė, kokia yra iš tiesų, ir kokie vaikai atkeliauja iki mūsų. „Mums buvo kiek netikėta, kad žinoma režisierė pasiryžo imtis šios nelengvos temos ir sukūrė itin paveikų spektaklį, kuris kviečia kitu kampu pažvelgti į globos procesą ir vaikų išgyvenimus. Tikimės, kad šios istorijos ir spektaklis atvers būsimų globėjų širdis ir padidins žmonių jautrumą bei empatiją globojamam vaikui. Vaikams geriausia augti šeimoje ar saugioje, šeimai artimoje aplinkoje, todėl tiek globėjų, tiek budinčių globotojų poreikis visuomet yra“, - sako R. Ladauskienė.
Vaizdingi pasakojimai, kurie pavadinti „Vieno vaiko istorija“, nuo 2020 m. reguliariai publikuojami Kuršėnų globos centro puslapyje. Ten šiuo metu jau yra trylika tekstų. Juos netikėtai, internete ieškodama temų apie vaikus, surado žinoma teatro režisierė Laimutė Pocevičienė. Istorijos menininkę taip sudomino ir įtraukė, kad ji kartu su Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ sukūrė spektaklį „Gyvenimas, kuriame aš - ne namie“, kuris bus rodomas Trakų rajone liepos 1 d. Tai vienas iš Vaikų globos savaitės renginių, kurie vyks visoje Lietuvoje. Šiais metais Vaikų globos savaitės renginiuose apsilankys ir Europos Komisijos nariai, kurie susitiks su vaikų globos bendruomene.
Idėja aprašyti vaikų globos istorijas po vieno sukrečiančio įvykio kilo Kuršėnų šeimos namų globos koordinatorei R. Kudulei. Globos centro specialistės teigimu, vaikų istorijos atsiranda tuomet, kai pajunti, kad reikia apie tai papasakoti. „Aš paruošiu pagrindinius faktus, o kolega Renatas Šemeta įvelka juos į meninį rūbą. Dažniausiai istorijos gimsta po labai išskirtinių atvejų. Pavyzdžiui, kai vaikas buvo paimtas ir sugrąžintas į šeimą penkis kartus. Tokios situacijos labai skaudžios ir įsirėžia į atmintį“, - sako R. Kudulė.
Pasak R. Šemetos, globėjų ir įtėvių rengimo specialisto, visi vaikai į globos centrą atkeliauja psichologiškai traumuoti, jaučiasi niekam nereikalingi, jų menka savivertė. „Globėjai, pas kuriuos laikinai apsigyvena vaikai, pasakoja, kad jų sveikata būna apleista, sulėtėjusi raida. Šeimos aplinkoje jie dažnai nelavinami, patiria psichologinį ar fizinį smurtą. Tenka vaikus supažindinti su maisto įvairove, ne tik duona, vandeniu ar dešrelėmis, mokyti elementarių higienos dalykų. Žmonės turi suprasti, koks pažeistas vaikas atkeliauja pas mus ir kiek gėrio globėjai sugeba duoti globotiniams, parodyti, kokia gali būti mylinti šeima“, - pasakoja R. Šemeta.
Kuršėniškių aprašytas vaikų istorijas į teatro sceną perkėlusi L. Pocevičienė sako, kad spektaklyje labiausiai ieško vilties, kurią svarbu surasti net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose, o taip pat nori parodyti ir globėjų laukiančius iššūkius. Spektaklio centre - keturios jautrios ir tikros vaikų istorijos. Pasakojimai apie du broliukus - Marką ir Beną, taip pat apie Sofiją, Jutą, Titą, Luką ir kitus vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių buvo atskirti nuo savo šeimų ir apgyvendinti pas globėjus. L. Pocevičienės teigimu, spektaklyje norėjosi perteikti ne tik viltį, bet ir parodyti, kad tarp mūsų yra vaikų, kurie netekę tėvų globos, jaučiasi pasimetę, kupini įvairiausių emocijų ir kaip svarbu jiems augti saugioje šeimos aplinkoje.
"Mauros Namai" Karmėlavoje
Karmėlavoje daugiau kaip metus veikia už italo filantropo surinktas lėšas pastatyti suaugusių našlaičių namai. Atvykus į našlaičių namus, dar vadinamus "Mauros namais" prie durų žurnalistus pirmiausiai lojimu pasitiko du šunys. "Čia mūsų Braškius ir Lapė, kurie paimti auginti iš gyvūnų globos namų "Penkta koja", - šypsodamasi paaiškino našlaičių namus valdančios įstaigos "Futura Oggi" ("Ateitis šiandien") vadovė Audronė Verbutė.
"Mokome ir finansinio planavimo, konsultuojame juridiniais klausimais. "Mauros name" dirbančios dvi socialinės darbuotojos budi nuo 18 val. iki 9 val. Dienomis našlaitės lanko paskaitas universitetuose, kolegijose, profesinio rengimo centruose, kai kurios dar ir dirba. Dėl to ir socialinių darbuotojų pagalbos labiausiai prireikia vakarais. Pasak vadovės, merginų vaikinai daug pagelbsti tvarkantis namų ūkyje. Jos teigimu, jokių konfliktų su gyventojomis nėra buvę. "Mauros namo" gyventoja, dvyliktokė Neringa, sakė, kad iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į idėją apsigyventi šioje įstaigoje. Ji čia atvyko daugiau kaip prieš metus. Mergina čia išmoko gaminti maistą, tvarkytis būstą, skaičiuoti pinigus. "Vaikų namuose auklėtojai tik teoriškai paaiškina apie tokius dalykus, bet niekas neverčia užsiimti buities darbais, tuo vaikai paprastai ir naudojasi", - pastebėjo mergina.
Pasak A.Verbutės, namuose gali gyventi iki 20 merginų. "Vis dėlto manau, kad geriau priimti šiek tiek mažiau - iki 17, - įsitikinusi A.Verbutė. "Mauros name" gali apsigyventi sulaukusios 18 metų amžiaus našlaitės, kurios siekia mokslų, nevartoja alkoholio. Pastatyti namą našlaitėms pasiūlė du dešimtmečius Lietuvoje įvairius labdaros projektus įgyvendinantis Sergio Paterlini. Tam buvo nupirktas 10,5 arų sklypas Karmėlavoje. Projektas kainavo apie 600 tūkst. Namai pastatyti 18-metės italės Mauros atminimui, kuri žuvo autoavarijoje. Jos draugai laidotuvių dieną nusprendė prasmingai įamžinti draugės mirtį.
Vasaros Užimtumas Kauno Rajone
Kaip ir kiekvieną vasarą, socialinio darbo specialistai, dirbantys šeimos gerovės srityje, siekdami atviro, šilto ir pasitikėjimu grįsto tarpusavio santykio su vaikais, visą vasarą kvietė juos į dienos stovyklas įvairiose Kauno rajono seniūnijose. Kulautuvos, Raudondvario, Ringaudų, Akademijos, Zapyškio ir Ežerėlio vaikai, tradiciškai susirinko į dienos stovyklą „Nerauk rūtų“.
Birželio 9 dieną 20 jaunuolių dalyvavo nuotolinėje paskaitoje „Žmogaus gyvybės kultūra. Gyvybės vystymasis iki gimimo, neplanuotas nėštumas, išeitys bei pasekmės”, kurią vedė Krizinio nėštumo centro specialistai Lilijana ir Edvinas. Piknikas Mastaičių parke - Garliavos ir Garliavos apylinkių, Alšėnų, Rokų ir Linksmakalnio seniūnijų vaikai susirinko pievoje susipažinimui, žaidimams, didžiausių muilo burbulų ir balionų pūtimui, smaguriavimui ir palinkėjimų vieni kitiems piešimui vasaros paveiksluose. Liepos 2 dieną startavo Trampolino grupė vaikams Vilkijoje. Rugpjūčio 2 dieną vaikų šypsenos ir juokas išsklaidė debesis, o draugystė duris atvėrė tradicinei kasmetinei šventei Poilsio ir pramogų slėnyje, Zalensų sodyboje, nuostabiame Dubysos upės slėnyje - Vasaros Fiesta 2021.
Domeikavos, Karmėlavos ir Batniavos vaikai vasaros metu buvo kviečiami prisijungti prie dailės terapijos metodais paremtų patyriminių užsiėmimų. 24 vaikai piešdami ir kurdami išreiškė savo vidinį jausmų pasaulį. Šeimos gerovės skyriaus Vaikų dienos centras dirbo visą vasarą, o liepos 19 d. - 23 d.
Tai - interaktyvi, inovatyvi, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė, skirta Lietuvos ir užsienio vartotojui susipažinti su Kauno rajone esančiais reikšmingais ir unikaliais kultūros, architektūros, archeologijos ir gamtos paveldo objektais bei žymiais Kauno rajono žmonėmis. Gidas pasiekiamas įvairiais įrenginiais.
Virtualiame žemėlapyje siūloma 10 maršrutų: dvarai (8 objektai), sakraliniai pastatai (24 objektai), archeologijos paminklai (3 objektai), Kauno rajono muziejus (5 objektai), 12 lankytinų vietų knygnešių takais, 13 lankytinų vietų literatų takais, 11 suolelių, skirtų savanoriams įamžinti, gamtos paveldas (6 objektai), paminklai (84 objektai: paminklai skirti Lietuvos nepriklausomybei, Lietuvos laisvės gynėjams, tremties aukoms, 1863 m. sukilėliams, kariams, S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui bei vietovėms atminti), kitos reikšmingos lankytinos vietos (6 objektai) ir interaktyvus žemėlapis su pažymėtais objektais. Kiekvienas maršrutas turi jam priskirtus objektus. Pasirinktus objektus galima lankyti vadovaujantis siūlomu arba paties susikurtu maršrutu. Keliaujant nuo vieno objekto iki kito, žemėlapyje nurodoma kelionės trukmė ir atstumas tarp jų kilometrais.
Ir kt. Ant dešimties žymiausių Kauno rajono kultūros paveldo objektų pritvirtinti QR kodai, leidžiantys išmaniai susipažinti su objekto istorija.
Apie jautrius išgyvenimus, patirtus netekus mylimos mamos, J. Naruševičiūtė pasakojo „Delfi“ skaitytojams. Ji rašė: „Tekstas ilgas, žinau, kad nemėgstat skaityti. Bet verta... Ar pamenat tokią dainą apie Mamą, kurios teksto pradžia yra tokia: „OI MOTINĖLĖ, OI OBELĖLE BALTA...“, o pabaiga yra tokia dviprasmiška: „JAU SEKLYTĖLĖ ŠALTA...“. Traukdavau ją vaikystėje per visus giminės susiėjimus, pasilipus ant kėdės. O dėdės ir tetos šypsojosi, pusserės su pusbroliais pavydėjo, nes aš tokia viena prie meno giminėj buvau... Bet grįžkime prie paskutinio dainos sakinio. Emigracija, šeima, darbas, vaikai, katinai, draugai, pramogos, juk tiek visko reikia moteriai suspėti apibėgti! Juk mes jaunos, dar daug gyvenimo liko, dar suspėsim! Taip ir mano gyvenimo ritmas tekėjo sraunia srove... Prisiminiau, reik Mamai paskambint! Ai, rytoj!!!! Oi, šiandien jau vėlu, tai gal kitą dieną! Ar Jums tai pažįstama? O ji laukia... Tikrai laukia... Atminty man liko vasaros dienos, kai prie gonkelio sodyboje, sėdi Mama su balta prijuoste, savo žilus plaukelius ilgai gloščius prie veidrodžio, jos gaminti skanėstai paruošti būtent tai minutei, kai jau turėtų mašina įsukti nuo pagrindinio kelio iki namo... Ir viskas uždengta išbalintu marliu (merliuku), lėkštės išblizgintos, kompotas išvirtas iš sodo vaisių, keliukas nušluotas, kad, gink Dieve, jokio lapelio nebūtų... Ji laukia... Nes juk sugužės anūkai, bus pokalbiai iki ryto... Ji laukdavo taip kiekvieną kartą, pakėlus akis į dangų, nes pro mūsų sodybą praskrisdavo Ryanair lėktuvai ir leisdavosi Karmėlavoje. Vat tada laikas būdavo dėti cepelinus į puodą ir spirgučių paruoštą keptuvę pradėti čirškinti... Taip ir nepaskambindavau, o ji juk net ant kaklo telefoną prisirišus nešiojo.. Vis rytoj...“. Papasakojo J. Naruševičiūtė ir apie vieną lemtingą skambutį. Po jo, anot moters, sekė itin skaudus etapas ir gilūs apmąstymai. „Vieną dieną paskambino iš Lietuvos... Tik ne ji... Jos nėra. Greitai, netikėtai, o juk tik vakar kalbėjomės... Toks gyvenimo dėsnis: vieni gimsta, kiti miršta... Šokas! Ašaros! Sielvartas! Tas pats Ryanair lėktuvas tuo pačiu oro keliu, tik niekas jau jo nestebi iš apačios. Tas pats keliukas iki namo, tik jau nenušluotas. Atrodo, vasara, birželio pabaiga, bet tai, ką pajutau įėjus į tuščią pirkią... Tik tada, po keleto dešimtmečių, supratau dainos žodžius: tas šaltis, kuris dvelkė iš kiekvieno kampo, ta tuštuma, kurią jaučiu iki dabar. „JAU SEKLYTĖLĖ ŠALTA“. Dalindamasi savo patirtimi, svarbų prašymą Jolanta išreiškė ir savo sekėjams. Bet prašė ji tikrai ne paguodos sau. „Nenoriu graudint savo prisiminimais, tiesiog noriu Jūsų paprašyti: tie, kurie turite savo tėvelius, tų kurių žinote, kad laukia prie lango, paimkit telefoną ir paskambinkit! Tiesiog pasakykit: „Labas. Kaip Tu laikais? Myliu!!!“. Ir kuo dažniau. Juk taip norėtųsi, kad iš viso pasaulyje nebūtų senelių namų! Kad mūsų augintojai ir auklėtojai savo gyvenimo saulėlydy būtų šalia savo artimiausių... Mylėkite! Raskite laiko pokalbiui su visais. Jei mylite, paros laikas nesvarbu prisilietimui, apkabinimui, o gal net ir patylėjimui prisiglaudus. Svarbu nebijoti, nes galbūt jūsų laukia?“ - rašė J. Naruševičiūtė. Jolanta, kaip organizacijos „Pagalbos angelai“ ambasadorė Jungtinėje Karalystėje, gerumu taip pat kviečia dalintis ir su kitais. „Juk artėja Kalėdos, ir kiek vienišų žmonių jas sutiks vieni, meluodami ,kad yra laimingi ir stalas nukrautas vaišėmis ,kartu su artimaisiais. Pati asmeniškai žinau tokius ir su šypsena, bet širdyje su skausmu klausausi tų pagyrų... O mes galime padėti. Daug kuo. Todel kviečiu prisijungti prie Pagalbos Angelai. Tai komanda, kuri dirba jau daug metų be jokio atlygio, tik tam, kad kažkieno akys suspindėtų! Susisiekite asmeniškai. Ačiū Jums!“.
Pernai tiek Kaune, tiek šį miestą žiedu juosiančiame Kauno rajone padaugėjo gyventojų. Jei 2024-ųjų sausio 1-ąją Kaune gyvenamąją vietą buvo deklaravę 304 198 žmonės, po metų, 2025-ųjų sausio 1-ąją, - 314 208 gyventojai, - skelbia Registrų centras. Kauno rajone per praėjusius metus gyventojų skaičius paaugo nuo 114 860 (2024-ųjų pradžioje) iki 117 382 (šių metų sausio 1 d.). 2025-uosius Lietuva pradėjo turėdama 3 054 549 registruotus gyventojus, iš jų 400 - vyresnius nei 100 metų amžiaus (354 - moterys ir 46 - vyrai).
Įdomu tai, kad šalyje patys vyriausi (kaip buvo fiksuota šių metų sausio 1 dieną) - Kauno miesto gyventojai, 110-metė moteris ir 103 metų vyras. Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ prieš metus skelbė, jog 2023-aisiais antrajame pagal didumą Lietuvos mieste buvo registruoti 2 529 gimimai, deja, mirčių - gerokai daugiau, - 3 890. Dabar, remiantis Registrų centro duomenimis apie civilinės būklės aktų įrašų kiekius, galima konstatuoti, jog 2024-aisiais Kaune sumažėjo gimimų skaičius. Per visus metus mieste registruoti 2 395 naujagimiai, ir vėl deja, - 3 825 kauniečių mirtys.
Beveik tris sykius už Kauno miestą gyventojų skaičiumi mažesnėje savivaldybėje (Kauno rajono) 2024-aisiais gimė daugiau nei pusė tiek naujagimių, kiek mieste. Rajono gyventojų šeimos pernai džiaugėsi sulaukusios 1 224 kūdikių. Visoje Lietuvoje per praėjusius metus gimė 25 599 vaikai, bet mirė 39 525 šalies gyventojai. 2024-ųjų sausio 1-osios duomenimis, šie rodikliai buvo atitinkamai - 26 654 (gimimai) bei 39 628 (mirtys). Jei ne į Lietuvą atvykstantys emigrantai, bendras mūsų šalies gyventojų skaičius pastebimai sumažėtų, nes Lietuvos piliečių gimstamumo rodiklius gerokai viršija mirčių skaičius.
Statistika byloja, jog praėjusiais metais Kauno mieste mažiau buvo fiksuota santuokų bei ištuokų: 2025 m. sausio 1 d. konstatuota, jog per 2024 metus susituokė 3 825 poros, išsiskyrė 894-ios, o per 2023-uosius Kaune buvo sudarytos 1 702 santuokos bei registruota 917 ištuokų.
Pažymėtina, jog ir toliau stebina augimo tempais Kauno rajonas. Pernai toliau sparčiai augo Domeikavos (jau turinčios 12 163 gyventojus), Ringaudų (11 292), Užliedžių (10 633) Garliavos apylinkių (10 355), Garliavos (10 350) seniūnijos. Šeštoje vietoje su 8 603 deklaruotais gyventojais šiuo metu yra Karmėlavos seniūnija.
Kauno rajonas kuriasi jaunos šeimos, todėl natūralus prieaugis taip pat stabilus. „Pernai pasveikinome 1 224 naujagimius. Manau, kad mūsų krašto patrauklumą lemia ne tik gera geografinė padėtis, bet ir gyvenimo kokybės rodikliai“, - tvirtina Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kauno rajono savivaldybė - viena jauniausių šalyje. Tai liudija ir naujausi Registrų centro duomenys. Daugiausia čia gyvena žmonių nuo 15 iki 45 metų - 50 677 (43 proc.). Antra gausiausia grupė - nuo 46 iki 65 metų, kuriai priklauso 30 550 asmenų (26 proc.). Jauniausių (iki 7 metų) Kauno rajono gyventojų priskaičiuojama 9 013 (beveik 8 proc.), o vaikų nuo 8 iki 14 metų - 9 349 (8 proc.). Šių dviejų amžiaus grupių gyventojų skaičius pranoksta vyresnių kaip 66 metų gyventojų skaičių - jų fiksuota 18 044 (maždaug 15 proc.). 2024 m. sausio 6 d. duomenimis, procentinė išraiška visose amžiaus grupėse buvo tokia pati.
Kauno rajono savivaldybės pateiktais portalui „Kas vyksta Kaune“ duomenimis, tarp didžiųjų, vertinant pagal gyventojų amžių, jauniausia rajone yra Užliedžių seniūnija. Beveik 55 proc. čia gyvenančių žmonių - nuo 15 iki 45 metų, vyresni nei 66 metų sudaro netoli 7 proc. o 18 proc. šios seniūnijos gyventojų yra nuo 46 iki 65 metų, 12 proc. - iki septynerių, beveik 9 proc. - 8-14 metų vaikai. Ringaudų seniūnijoje 15-45 metų gyventojai sudaro beveik 47 proc., nuo 46 iki 65 metų - beveik 22 proc., 8-14 metų - 11 proc., o likusioms amžiaus grupėms tenka po šiek tiek daugiau kaip 10 proc. Domeikavos seniūnijoje taip pat dominuoja (beveik 44 proc.) 15-45 metų gyventojai, o nuo 46 iki 65 metų, vyresnių nei 66 metų yra dvigubai daugiau nei Užliedžių seniūnijoje: atitinkamai 7 ir 14 proc. Vaikų abiejose amžiaus grupėse šioje seniūnijoje yra apie 8,5 proc. Daug 15-45 metų gyventojų yra Alšėnų ir Akademijos seniūnijose - atitinkamai 45,7 ir 44,3 proc. Tačiau labiausiai šiuo aspektu išsiskiria Batniavos seniūnija, kurioje tokio amžiaus grupės gyventojų yra net 62,3 proc. 46-65 metų gyventojai čia sudaro 26 proc., vyresni nei 66-erių - 8,3 proc. - 8-14 metų ir vos 1,3 proc. - vaikai iki septynerių metų.
Išplėtota infrastruktūra, kokybiškos kultūros, švietimo, socialinės, sveikatos paslaugos - tokias pasirinkimo kurtis Kauno rajone priežastis apklausose dažniausiai nurodo gyventojai. Verslas pabrėžia palankią mokesčių politiką, patogią geografinę padėtį.
„Greta demografinių iššūkių susiduriame ir su didžiule verslo plėtra, kuri vyksta keliose zonose, o labiausiai - Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Kauno rajono savivaldybėje yra daugiau kaip 5 tūkst. verslo subjektų, - pabrėžė savivaldybės vadovas. - Tenka apgailestauti, kad anksčiau galioję teisės aktai leido stichišką plėtrą, trūko atsakomybės investuotojams ir NT vystytojams. Tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę. Savivaldybių infrastruktūros įstatymas leidžia sukaupti papildomų lėšų. Verslininkai suprato, kad savo projektus reikia iš anksto aptarti su savivaldybe, pasidomėti, kokios toje teritorijoje problemos, kaip jas galima kartu spręsti“, - teigia meras V. Makūnas.
Pagal Finansų ministerijos sudarytą Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą (GKI) Kauno rajonas kartu su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestais bei Neringos kurortu patenka į penketuką savivaldybių, kuriose gyvenimo kokybės rodikliai yra geriausi.
tags: #kiek #vaiku #gimsta #karmelavoje
