Kiekvienas dirbantis tėvas ar mama puikiai žino tą jausmą, kai ryte pabudęs vaikas karščiuoja ar skundžiasi skausmais. Tokiomis akimirkomis visi darbo planai griūva, o prioritetu tampa mažylio sveikata.
Tačiau, be rūpesčio dėl vaiko savijautos, šeimoms dažnai kyla ir finansinių bei teisinių klausimų: kas gali likti namuose slaugyti ligonį, kiek laiko galima tai daryti neprarandant darbo vietos ir kokio dydžio išmoka priklauso už šį laikotarpį. Lietuvoje galiojanti socialinio draudimo sistema numato gana aiškias taisykles, tačiau jose yra nemažai niuansų, priklausančių nuo vaiko amžiaus, ligos sudėtingumo ar netgi to, kas būtent iš šeimos narių imasi slaugos.
Kas turi teisę į ligos išmoką?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad teisę į ligos išmoką slaugant sergantį šeimos narį turi tik tie asmenys, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad asmuo turi būti oficialiai dirbantis ir mokantis „Sodros“ įmokas, arba būti savarankiškai dirbantis ir pasirinkęs mokėti šias įmokas.
Svarbu paminėti, kad išmoka mokama nuo pirmosios slaugos dienos ir ją visą laiką moka „Sodra“.
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje. Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Koks ligos išmokos dydis?
Daugelis tėvų klaidingai mano, kad gaudami „biuletenį“ už vaiko slaugą jie gaus 100 procentų savo atlyginimo. Ligos išmoka slaugant šeimos narį sudaro 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pavyzdžiui, jei vaikas susirgo gegužės mėnesį, „Sodra“ vertins jūsų pajamas, gautas sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Išvedamas šių mėnesių vidurkis ir nuo jo skaičiuojama 65,94 proc. išmoka.
Reikėtų nepamiršti, kad nuo šios sumos dar nuskaitomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka.
Nors iš pirmo žvilgsnio šis skaičius gali pasirodyti mažas, lyginant su 100 proc. Šis procentas skaičiuojamas nuo jūsų priskaičiuoto darbo užmokesčio (vadinamojo „popierinio“ atlyginimo). Kadangi ligos išmoka apmokestinama mažesniais mokesčiais nei darbo užmokestis (nuo jos nuskaičiuojamas 15 proc. Gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. Privalomojo sveikatos draudimo įmoka, bet nuskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijai), realus „į rankas“ gaunamas dydis dažnai yra labai artimas jūsų įprastam neto atlyginimui.
Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Minimali ir maksimali išmoka
Egzistuoja ir apribojimai. Išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo. Taip pat yra ir „lubos“ - maksimali kompensuojamojo uždarbio suma negali viršyti dviejų šalies VDU dydžių. Tai itin aktualus klausimas šiuolaikinėms šeimoms, kai abu tėvai dirba intensyvius darbus ir negali dažnai imti nedarbingumo pažymėjimų.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR.
Kiek laiko mokama ligos išmoka?
Išmokos mokėjimo trukmė griežtai reglamentuota ir priklauso nuo vaiko amžiaus bei slaugos vietos (namuose ar stacionare).
- Jei suserga vaikas iki 14 metų amžiaus, tėvams ar globėjams ligos išmoka mokama už ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skaičiuojamos kalendorinės, o ne darbo dienos.
- Jei vaikas serga ilgiau nei dvi savaites, gydytojas gali tęsti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau už likusį laiką „Sodra“ išmokos nebemokės.
- Kai vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jis socialinio draudimo prasme traktuojamas panašiai kaip bet kuris kitas suaugęs šeimos narys. Tokiu atveju išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
- Jei vaikas iki 7 metų slaugomas stacionare (ligoninėje) arba medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį.
- Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
- Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui, nuolatiniam globotojui, globėjui, rūpintojui ar vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis, slaugančiam (-iai) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos.
Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
Kas dar gali slaugyti vaiką ir gauti išmoką?
Nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai gali būti išduodamas ne tik mamai ar tėčiui. Teisę į išmoką turi ir kiti šeimos nariai, tačiau yra keletas būtinų sąlygų.
Senelis ar močiutė turi būti dirbantys ir drausti ligos socialiniu draudimu. Tai puiki išeitis, kai tėvai jau yra išnaudoję savo apmokamų dienų limitą arba kai dėl darbo specifikos negali tuo metu nutraukti darbinės veiklos. Taip pat būtinas minimalus stažas.
Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Turinčiai (-iam) teisę gauti ligos išmoką pagal šio įstatymo 8 straipsnį motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), prižiūrinčiai (-iam) vaiką, kurio priežiūrai nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos suteiktos kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui)), kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko), kurio priežiūrai jam suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Kitos svarbios aplinkybės
Jei vaikas susirgo jūsų kasmetinių atostogų metu, turite teisę kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. Teisiškai, jei turite nedarbingumo pažymėjimą, jūs neturėtumėte dirbti ir gauti darbo užmokesčio. Jei „Sodra“ pamatys, kad už tą patį laikotarpį jums buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, ligos išmoka gali būti nemokama arba ją reikės grąžinti.
Jei esate nemokamose atostogose, ligos išmoka už vaiko slaugą jums nepriklauso.
Ne. Vienu metu slaugyti tą patį vaiką ir gauti išmoką gali tik vienas asmuo (mama, tėtis ar kitas globėjas). Tačiau, jei šeimoje suserga du vaikai vienu metu, tėvai gali pasidalinti slaugą: tėtis gali imti nedarbingumą vienam vaikui, o mama - kitam. Jei vienas tėvas slaugo vieną vaiką, o kitas suserga vėliau, tas pats tėvas gali tęsti slaugą (su nauju pažymėjimu) arba kitą vaiką gali slaugyti kitas šeimos narys.
Taip, ekstremalios situacijos ar karantino metu, kai uždaromos ugdymo įstaigos (darželiai, mokyklos), tėvams gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas sveiko vaiko priežiūrai. Išmoka mokama už darželinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus. Išmokos dydis toks pat - 65,94 proc.
Ligos išmoka paprastai pervedama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai pasibaigia nedarbingumo laikotarpis ir visi reikalingi dokumentai (iš gydytojo ir darbdavio) pasiekia „Sodrą“.
Alzheimeris: kaip atskirti ankstyvuosius ligos požymius?
Pasitaiko situacijų, kai vaiko liga užsitęsia ilgiau nei 14 dienų, o stacionarinis gydymas nėra taikomas. Tokiu atveju tėvai atsiduria sudėtingoje padėtyje: išmoka nebemokama, tačiau vaiko vieno palikti namuose dar negalima. Pirmiausia, gydytojas privalo tęsti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimą, net jei baigėsi apmokamas laikotarpis. „Sodros“ sistemoje toks pažymėjimas bus matomas su žyma, kad už šį laikotarpį išmoka neskiriama, tačiau darbdaviui tai yra oficialus dokumentas, pateisinantis jūsų neatvykimą į darbą („DK“ kodas tabeliuose). Jūs negausite atlyginimo, bet nebūsite atleisti iš darbo už pravaikštas. Jei finansinė našta dėl neapmokamų dienų tampa per didelė, šeimos dažnai kooperuojasi. Pavyzdžiui, pirmąsias 14 dienų su vaiku būna mama, o jei vaikas vis dar serga - nedarbingumo pažymėjimą kitoms 14 dienų gali imti tėtis (jei gydytojas nustato naują ligos epizodą arba tęsia slaugą kitam asmeniui). Visgi, dažniausiai tęstinės slaugos atveju tas pats 14 dienų limitas taikomas vienam ligos atvejui, nepriklausomai nuo to, kas slaugo.
Svarbu pabrėžti, kad seneliai gali imti nedarbingumą anūko slaugai tik tuo atveju, jei jie patys yra dirbantys ir draudžiami socialiniu draudimu. Taip pat būtinas minimalus stažas.
Ne. Ligos išmoka yra kompensacija už prarastas darbo pajamas. Jei jūs dirbate (net ir iš namų) ir gaunate atlyginimą už tas dienas, „Sodra“ ligos išmokos nemokės. Jei „Sodra“ pamatys, kad už tą patį laikotarpį jums buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, ligos išmoka gali būti nemokama arba ją reikės grąžinti.
