Vitaminas D, dar kitaip vadinamas kalciferoliu, yra riebaluose tirpus vitaminas, atliekantis itin svarbų vaidmenį žmogaus organizmo apykaitos procesuose.
Pagrindinė vitamino D funkcija - padėti organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą, du svarbiausius mineralus, reikalingus sveikam kaulų ir dantų augimui. Vaikystėje, kai kaulų augimas yra ypač spartus, pakankamas vitamino D kiekis užtikrina, kad vaiko kaulai stiprėtų ir vystytųsi tinkamai. Trūkstant vitamino D, kalcio įsisavinimas sumažėja, o tai gali lemti rachitą - ligą, kai kaulai tampa silpni, deformuojasi, ypač kojose. Todėl vitaminas D yra būtinas kaulų stiprinimui ir siekiant išvengti kaulų problemų vaikystėje.
Vitaminas D taip pat svarbus vaikų imuninės sistemos veiklai. Jis padeda organizmui kovoti su infekcijomis, didina atsparumą virusams ir bakterijoms. Vaikai, kurių organizme yra pakankamai vitamino D, yra mažiau linkę sirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku, kai infekcijos pasireiškia dažniau. Taigi, reguliarus vitamino D vartojimas gali padėti apsaugoti vaikus nuo dažnų ligų.
Šis vitaminas taip pat turi svarbią reikšmę raumenų ir nervų sistemoms. Vitaminas D padeda užtikrinti, kad raumenys veiktų efektyviai, o tai ypač svarbu augantiems vaikams, kurie nuolat aktyviai juda, mokosi naujų motorinių įgūdžių ir stiprina savo fizinį gebėjimus. Tinkamas vitamino D kiekis padeda išvengti raumenų silpnumo ir spazmų, kurie gali atsirasti dėl šio vitamino trūkumo.
Be to, vitaminas D gali turėti įtakos vaikų kognityviniam vystymuisi bei nuotaikai. Vaikai, gaunantys pakankamai vitamino D, gali būti atsparesni emociniams sutrikimams, tokiems kaip depresija, ypač paauglystėje. Pakankamas vitamino D kiekis gali būti susijęs su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, tokiomis kaip atmintis ir mokymasis.
Apibendrinant, vitaminas D yra būtinas ne tik vaiko fiziniam augimui, bet ir bendrai sveikatos būklei. Jo trūkumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl labai svarbu užtikrinti, kad vaikai reguliariai gautų reikiamą vitamino D kiekį iš įvairių šaltinių.
Vitamino D šaltiniai
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip žmogaus organizmas sintetina vitaminą D, yra saulės spindulių poveikis odai. Kai ultravioletiniai B (UVB) spinduliai patenka ant odos, organizmas pradeda gaminti vitaminą D. Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose panašaus klimato šalyse, ištisus metus gaunamas saulės spindulių kiekis yra per mažas, kad būtų pagaminamas pakankamas vitamino D kiekis, todėl jo reikia gauti papildomai.
Nors saulė yra pagrindinis vitamino D šaltinis, yra tam tikrų maisto produktų, kurie gali padėti vaikams gauti šį vitaminą natūraliai. Štai pagrindiniai vitamino D turintys maisto produktai:
- Riebi žuvis. Tokios žuvys kaip lašiša, skumbrė, tunas ir sardinės yra vieni turtingiausių natūralių vitamino D šaltinių. Riebiose žuvyse yra didelė vitamino D koncentracija, todėl jos turėtų būti reguliariai įtraukiamos į vaikų mitybą.
- Mėsa. Tai taip pat puikus natūralus vitamino D šaltinis, nors jo kiekis skirtingose mėsos rūšyse gali skirtis. Didžiausia vitamino D koncentracija randama riebesnėje mėsoje, ypač kepenyse ir kai kuriose raudonos mėsos rūšyse.
- Kiaušinio trynys. Kiaušinių tryniuose taip pat yra šiek tiek vitamino D, kuris svarbus kaulų sveikatai ir imuninės sistemos stiprinimui.
- Pienas ir pieno produktai. Pienas ir tam tikri pieno produktai, tokie kaip jogurtas ir sūriai, taip pat būna praturtinti vitaminu D, todėl juos naudinga įtraukti į vaikų kasdienę mitybą.
Kadangi ne visada įmanoma gauti pakankamą vitamino D kiekį iš saulės ar maisto, maisto papildai gali būti puiki pagalba. Ypač rekomenduojami žuvų taukai, o dar geriau - menkių kepenų aliejus, kadangi pastarasis yra labai koncentruotas šio vitamino šaltinis.
Vitamino D dozavimas vaikams
Vitamino D dozavimas vaikams yra itin svarbus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip amžius, svoris, maitinimo būdas, šeimos gyvenimo įpročiai (kaip dažnai vaikas būna saulėje) ir tai, ar vitaminas skiriamas profilaktikai, ar gydymui.
Profilaktinė vitamino D3 dozė vaikams paprastai svyruoja nuo 400 iki 1000 TV (tarptautinių vienetų) per parą. Kūdikiams iki 12 mėnesių amžiaus paprastai rekomenduojama apie 400-600 TV vitamino D per parą, o vaikams nuo 1 metų iki 18 metų - 600-1000 TV per parą. Tačiau tam tikrais atvejais gydytojai gali rekomenduoti didesnes dozes, jei vaikas turi specifinių sveikatos problemų ar didesnę riziką vitamino D trūkumui.
Profilaktinė vitamino D3 dozė - nuo 400 iki 1000 TV (tarptautinių vienetų) per parą. Kai vaikutis gimsta po normalaus nėštumo, išnešiotas, mamos nėštumas ilgą laiką buvo saulėtu periodu, kol kūdikis gauna vien tik mamos pieną, profilaktinių vitamino D3 dozių jam užtenka. Skaičiuojama, kad krūtimi maitinanti mama su pienu kūdikiui kasdieną perduoda iki 1000 TV vitamino D. Todėl visos nėštukės ir žindančios mamos turi gaudyti saulės spindulėlius ir kaupti vitaminą D, kad jo pakaktų vaikui.
Vitamino D profilaktinė dozė priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo vaiko maitinimo būdo. Motinos piene vitamino D kiekis priklauso nuo jo kiekio motinos organizme. Mišinėliu maitinamiems kūdikiams papildomai vitaminas D skiriamas atsižvelgiant į mišinėlio sudėtį - kai kuriuose mišinukuose yra papildomai pridėta vitamino D.
Gimusieji vasarą, jei jų mamos nėštumo metu nevengė saulės vonių, gimsta turėdami daugiau vitamino D atsargų. Tokiems kūdikiams vitamino D reikės mažiau. Tam, kad kūdikio organizme susidarytų pakankamai vitamino D, jam užtenka kuo mažiau aprengtam (pageidautina - tik su sauskelnėmis), neišteptam jokiais kremais nuo saulės, galvą pridengus šviesia kepuraite pabūti saulėje 2 kartus per savaitę po 15 minučių tarp 10 ir 16 val. Mažylis, būnantis saulėje, turi būti sukinėjamas - nereikėtų atgręžti į saulę vien nugaros ar krūtinės. Tai nėra išmatuota kvadratiniais centimetrais - kuo didesnis kūno plotas, tuo geriau.
Vitamino D dozę turi paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, svorį, bei esamus vitamino D trūkumo požymius. Kūdikiams iki 2 metų vitaminą D rekomenduojama vartoti ištisus metus, dozę koreguojant priklausomai nuo metų laiko ir lauke praleidžiamo laiko. 1 - 2 lašeliai daugelio Lietuvoje parduodamų vitamino D aliejinių tirpalų. Esant trūkumo požymiams gydytojas gali paskirti kelis kartus didesnę gydomąją vitamino D dozę.
Jei vaikas geria žuvų taukus, tai nebūtina reiškia, kad jam nereikia papildomo vitamino D. Vien žuvų taukų (5 ml per dieną) dozėje nebūna tiek vitamino D, kiek reikia rachito profilaktikai, o juo labiau - gydymui.
Kadangi Lietuvoje saulė - šio vitamino šaltinis - džiugina retai, organizmui į pagalbą atskuba maisto papildai.
10 įdomių faktų apie vitaminą D !!
Vitamino D trūkumo požymiai
Vitamino D trūkumas gali turėti rimtų pasekmių vaikų sveikatai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali signalizuoti apie šio vitamino stygių organizme.
Vienas iš pirmųjų vitamino D trūkumo požymių yra nuovargis ir sumažėjęs energijos lygis. Vaikai gali tapti labiau pavargę nei įprastai, jaustis silpni ir mieguisti, net jei miega pakankamai valandų. Energijos trūkumas gali paveikti kasdienę veiklą, mokymąsi bei aktyvumą.
Raumenų ir kaulų skausmai yra dar vienas dažnas vitamino D trūkumo požymis. Kadangi vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, jo trūkumas gali lemti kalcio stygių kauluose, dėl ko jie tampa silpni. Vaikai gali skųstis nuolatiniu skausmu kojose, nugaroje ar kitose kūno dalyse. Taip pat gali pasireikšti ir raumenų silpnumas.
Vitamino D trūkumas gali susilpninti vaiko imuninę sistemą, todėl vaikai tampa labiau pažeidžiami įvairioms infekcijoms. Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos atsaką į virusus ir bakterijas, todėl jo trūkumas gali padidinti riziką sirgti peršalimo ligomis, gripu ir kitomis infekcijomis. Tad jei vaikas dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, tai gali būti ženklas, kad jo organizme trūksta vitamino D.
Vitamino D trūkumas gali turėti įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei vaikų būklei. Žemas vitamino D lygis gali būti susijęs su depresijos simptomais, nuotaikų svyravimais ir padidėjusiu dirglumu. Vaikai gali tapti labiau neramūs, irzlūs, juos slegia prasta nuotaika, o tai gali paveikti jų socialinę sąveiką bei mokymosi procesą.
Kiti galimi vitamino D trūkumo požymiai:
- Sumažėjęs apetitas
- Virškinimo trakto sutrikimai (pykinimas, vėmimas)
- Galvos skausmas
- Širdies ritmo sutrikimai
- Užkietėję viduriai
- Džiūstanti burna
- Retas šlapinimasis
- Sumažėjęs kūno svoris
- Viso kūnelio, pakaušio, delnų bei pėdų prakaitavimas (gali būti vienas iš rachito požymių, tačiau liga nenustatoma vien tik pagal prakaitavimą)
- Sutrikęs miegas, neramumas, krūpčiojimas nuo šviesos ar garso
- Suminkštėję kauliukai (ypač pakaušio), galvos, krūtinės, kojų formos pakitimai
- Suminkštėjęs didžiojo momenėlio kraštai (nors dydis nekinta)
Pastebėjus šiuos požymius, būtina kreiptis į gydytoją, kuris įvertins vaiko būklę ir skirs arba neskirs tyrimų.
Vitamino D perteklius ir jo pasekmės
Nors vitamino D trūkumas vaikams atsiranda žymiai dažniau nei perteklius, ilgą laiką vartojant didelę gydomąją dozę galimas ir perdozavimas, kadangi vitaminas D kaupiasi kūno riebaluose ir nereikalingas kiekis nėra pašalinamas. Vitamino D perdozavimas yra ne mažiau pavojingas nei trūkumas.
Lengvai pastebimi vitamino D pertekliaus požymiai:
- Sumažėjęs apetitas
- Atsiranda virškinimo trakto sutrikimų (pykinimas, vėmimas)
- Galvos skausmas
- Širdies ritmo sutrikimų
- Užkietėję viduriai
- Džiūsta burna
- Vaikutis retai šlapinasi
- Sumažėjęs kūno svoris
Vitamino D perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją - kalcio kiekio padidėjimą kraujyje, o tai gali sukelti daugybę nemalonių simptomų ir sveikatos problemų. Ilgalaikė hiperkalcemija gali pažeisti inkstus, nes per didelis kalcio kiekis gali kauptis inkstuose ir sukelti inkstų akmenis ar net inkstų nepakankamumą. Be to, per daug kalcio gali susikaupti ir kitose kūno audiniuose, įskaitant širdį ir kraujagysles, o tai gali sukelti rimtas širdies ir kraujagyslių problemas.
Todėl labai svarbu atsargiai dozuoti vitaminą D ir vartojant papildus visada laikytis gydytojo ar vaistininko rekomendacijų. Jei vaikas vartoja receptinius vitamino D papildus, gydytojas reguliariai tikrins jo vitamino D kiekį.
Kaip atlikti vitamino D tyrimą?
Vitamino D kiekį galima nustatyti atlikus 25-hidroksi vitamino D kraujo tyrimą. Šis tyrimas gali parodyti, ar jūsų kraujyje yra pakankamas vitamino D kiekis, ar jums gresia vitamino D trūkumas, ar jo kiekis yra per didelis. Tai pats tiksliausias tyrimo metodas, leidžiantis spręsti, kokią vitamino D3 dozę skirti rachito profilaktikai ar gydymui.
Tyrimas atliekamas paėmus kraują iš pirštuko. Rezultatai gali būti pateikiami nanogramų mililitre (ng/ml) arba nanomolių litre (nmol/l). Vitamino D kiekis kraujyje paprastai interpretuojamas vienodai visose amžiaus grupėse:
- Nepakankamas: Mažiau nei 12 ng/ml (mažiau nei 30 nmol/l)
- Nepakankamas: nuo 12 iki 19,9 ng/ml (nuo 30 iki 49,9 nmol/l)
- Pakankamas: 20 ng/ml (50 nmol/l) ir daugiau (bet ne toksiškumo lygis).
- Toksiškumo rizika: Daugiau kaip 50 ng/ml (125 nmol/l)
Tyrimą reikėtų kartoti kas 2 mėnesius, ypač jei skiriamos didesnės gydomosios dozės.
Jei vitamino D kiekis kraujyje yra mažas, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti vartoti maisto papildų. Gydytojas gali pateikti rekomendacijas, atsižvelgdamas į jūsų individualius vitamino D poreikius.
SVARBU! Vitamino D kiekį galima ištirti pas šeimos gydytoją ar bet kurioje poliklinikoje.
Rekomenduojama vitamino D paros norma pagal amžių:
| Amžius | Rekomenduojamas kiekis (TV) |
|---|---|
| Nuo gimimo iki 12 mėnesių | 400 |
| Vaikai nuo 1 iki 13 metų | 600 |
| Paaugliai nuo 14 iki 18 metų | 600 |
SVARBU! Vitamino D perdozuoti būnant saulėje negalima, nes organizmas turi veiksmingą vitamino D sintezei iš poodinio cholesterolio reguliavimo mechanizmą.
