Neseniai susilaukusiems naujagimio tėveliams dažnai kyla klausimų, susijusių su mažylio maitinimu. Kūdikio maitinimas kartais gali tapti tikru iššūkiu, ypač jei tai daroma pirmą kartą. Kaip maitinti, kada pradėti primaitinimą, kaip pereiti prie kieto maisto, kiek turi suvalgyti naujagimis - dalis tėvams aktualių klausimų. Turbūt dauguma yra girdėję ar kažkur skaitę nemažai skirtingų nuomonių, skirtingų pasiūlymų ir pamokymų. Be abejo, kiekvienas žmogutis yra be galo skirtingas, todėl kalbėti apie universalias, visiems kūdikiams pritaikomas griežtas maitinimo taisykles yra beprasmiška. Visgi, kad ir kokie būtų skirtingi mažyliai, maitinimo būdai tokie patys.
Ką tik gimusiam mažyliui ypač svarbus yra motinos pienas, kuriuo jo organizmas aprūpinamas visomis maistinėmis medžiagomis, reikalingomis geram organizmo vystymuisi. Teigiama, kad motinos pienas kūdikius aprūpina visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis maždaug iki 4-6 mėnesio. Naujagimio virškinimo traktas labai jautrus ir nepajėgus virškinti kitokio maisto. Žindyti naujagimius paprastai pradedama jau pirmąją jų gyvenimo dieną. Natūralus maitinimas neša naudą ne tik naujagimiui, bet ir jo mamai.
Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Praėjus pirmosioms, intensyviausio žindymo paroms bus truputį lengviau. Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas.
Moters organizmas ruošiasi gaminti pieną dar tuomet, kai ji pati vystosi savo mamos gimdoje. Krūtų užuomazgos išsivysto labai anksti - vos 5-ąją nėštumo savaitę - ir tai tik dar kartą įrodo, koks svarbus žindymas žmonijos istorijoje. Po gimimo vykstantys krūtų pokyčiai nulemti kintančios hormonų pusiausvyros. Paauglystėje krūtys padidėja, susiformuoja pieno latakėliai. Nėštumo metu krūtys didėja dar kartą, latakėliai šakojasi kaip medžio šakelės, išsivysto alveolės, ląstelės bręsta ir jau antrąjį nėštumo trimestrą moteris yra visiškai pasiruošusi išmaitinti gimsiantį kūdikį. Pirmųjų priešpienio lašų pasigamina dar gerokai iki gimdymo, tačiau ne kiekviena nėščioji tai pastebi. Neretai mamas ligoninėje nustebina itin nedidelis priešpienio kiekis, apninka abejonės.
Priešpienis, pereinamasis ir brandusis pienas
Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Taip, jo pasigamina tik lašai, bet ir naujagimio skrandis yra labai mažas: vos vyšnios didumo pirmąją parą ir abrikoso dydžio po savaitės.
Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu. Trečią - ketvirtą parą moteris pajaučia, jog krūtys pasidaro šiltos, pilnos, kartais jos darosi kietos ir sunkios. Taip pradeda gamintis pereinamasis pienas, kurį dešimtą parą pakeičia subrendęs pienas.
Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgiau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno. Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis.
Naujagimio svorio pokyčiai ir augimo šuoliai
Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Visiškai normalu, jei pirmąją savaitę naujagimis neteks iki 10 proc. savo kūno svorio.
Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.
Kada ir kaip pradėti primaitinimą?
Vienas, dažnai tėvelius kamuojantis klausimas - kada reikia pradėti primaitinti mažylį. Nuomonių daug. Vieni teigia, kad pradėti primaitinti reikėtų jau 4 gyvenimo mėnesį, kiti ragina palaukti bent pusmetį nuo gimimo. Vienas atsakymas nėra. Vieni kūdikiai labai valgūs ir greitai pradeda domėtis kitu maisteliu, o kiti mėgaujasi pieniuku net nesižvalgydami į suaugusiųjų lėkštes.
Laikas, nuo kada rekomenduojama pradėti primaitinti kūdikį priklauso ir nuo to, kaip jis buvo maitintas iki tol - motinos pienu ar pieno mišiniu. Pradedant primaitinimą labai svarbu yra sudaryti tinkamą jūsų kūdikiui valgiaraštį. Nepradėkite primaitinimo nuo sunkaus, sunkiai virškinamo maisto, ar maisto, kuris dažnai mažyliams iššaukia alerginę reakciją.
4-6 mėn. kūdikiui primaitinimą siūlome pradėti nuo daržovių tyrelės - pirmojo jūsų kūdikio patiekalo valgiaraštyje. Susipažinimas su nauju skoniu turi vykti palaipsniui - pirmą kartą ragaujant užtenka 3-4 lašelių naujo patiekalo. Pabrėžiame, kad košytės turi būti pagamintos naudojant tik vienos rūšies daržoves. Rekomenduojame pradėti nuo košelės iš bulvės, vėliau cukinijos ar moliūgo, morkos, kopūsto. Daržovių košelės gaminamos labai paprastai - išvirus vienos rūšies daržoves jas tereikia sutrinti, įpilti šiek tiek mamos pieno ar pieno mišinio. Jokiu būdu nedėkite druskos, pipirų ar kitų prieskonių.
5-7 mėn. kūdikiui galite po truputį duoti ragauti ir kruopų košių. Kaip ir daržoves, taip ir kruopas, rekomenduojame naudoti vienos rūšies. Pradėkite, pavyzdžiui, nuo ryšių ar avižų košyčių. Vėliau galite išbandyti grikius, soras, o pripratusiam prie šių naujovių kūdikiui galite pasiūlyti ir keturių ar penkių grūdų košytes. Kaip ir daržovių, taip ir košių nesūdykite, nesaldinkite! Maitindami kūdikius grūdų košėmis atidžiai stebėkite ar jo organizmas toleruoja kviečių, avižų, rugių, miežių baltymus (gliuteną). Netoleravimas gali pasireikšti netinkamu svorio augimu ar kritimu, viduriavimu, pilvuko diegliais, blogu miegu, irzlumu.
Mažylių, sulaukusių 6-7 mėn., racioną galite papildyti vaisiais, vaisių sultimis. Rekomenduojame pradėti nuo vienos rūšies vaisių tyrelės. Pažintį su vaisiais galite pradėti nuo obuolio ar banano, taip pat rinktis morkų, obuolių sultis. Jei kūdikis gerai jaučiasi vėliau galite jam pasiūlyti dviejų ingredientų sultis ar vaisių tyreles.
8-10 mėn. kūdikiui jau galite duoti paragauti mėsos. Pradėti reikėtų nuo mėsytės sultinio. Be abejo, tai neturėtų būti sultinys iš sultinio kubelio. Patariame pabandyti jo pasigaminti pačioms pirmiausia iš veršienos, triušienos ar kalakutienos. Mėsytės sultiniu galite pagardinti daržovių tyreles. O kiek apsipratusiam su nauju skoniu kūdikiui galite pasiūlyti ir pačios mėsytės, kurios pradžioje užteks ir 3 g. Nusprendę į mažylio racioną įtraukti žuvies, pirmiausiai pradėkite nuo pačių naudingiausių - jūrinių žuvų. 8-10 mėn. taip pat galite pažindinti savo mažylį su jogurtu.
10-12 mėn. mažyliai jau pasirengę ragauti daugiau baltymų turinčius produktus - varškę, kiaušinius. Rekomenduojame pažintį su varške pradėti ją ragaujant vieną, be jokių priedų. Į mitybą įtraukiant kiaušinius, pažintį siūlytume pradėti nuo trynio.
Sulaukę metukų, mažyliai paprastai gali valgyti beveik viską, ką ir jo tėveliai. Žinoma, reikėtų nepersistengti ir neskubėti, atsižvelgti į vaikučio poreikius.
Kada ir kaip pradėti maitinti kūdikį kietu maistu | AAP
Maitinimas mišinuku: kada ir kaip?
Maitinimas mišinuku yra dažnas pasirinkimas tėvams, kurie dėl įvairių priežasčių negali ar nenori maitinti kūdikio krūtimi. Svarbu žinoti, kaip dažnai reikia maitinti naujagimį, kiek mišinio jam duoti ir kaip atpažinti alkio bei sotumo signalus. Kiekvienas kūdikis yra individualus, tačiau yra bendros rekomendacijos, kurios padeda užtikrinti tinkamą naujagimio mitybą ir sveiką augimą.
Naujagimiai, maitinami mišinuku, dažniausiai valgo rečiau nei kūdikiai, maitinami motinos pienu. Taip yra todėl, kad mišinukas yra sunkiau virškinamas, todėl kūdikis ilgiau jaučiasi sotus. Vidutiniškai naujagimiai pirmosiomis savaitėmis turėtų būti maitinami kas 2,5-4 valandas, tačiau tai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo individualių kūdikio poreikių.
Maitinimo dažnumas pagal amžių:
- 0-2 savaitės - kas 2,5-3 valandas (apie 8-10 kartų per parą).
- 3-8 savaitės - kas 3-4 valandas (apie 6-8 kartus per parą).
- 2-3 mėnesiai - kas 4 valandas (apie 6-7 kartus per parą).
- 4-6 mėnesiai - kas 4-5 valandas (apie 5-6 kartus per parą), pradeda formuotis nakties miegas be maitinimo.
- Nuo 6 mėnesių - galima pradėti primaitinti kietu maistu, o mišinukas išlieka pagrindiniu maistu iki 12 mėnesių.
Svarbu prisiminti, kad šie intervalai yra orientaciniai, o tikrasis maitinimo dažnumas priklauso nuo kūdikio alkio ir sotumo signalų.
Kiek mišinio reikia duoti naujagimiui?
Kūdikių mišinio kiekis priklauso nuo kūdikio amžiaus, svorio ir individualių poreikių. Rekomenduojama norma - apie 150-200 ml mišinio vienam kilogramui kūdikio svorio per parą. Pavyzdžiui, jei kūdikis sveria 4 kg, jam per parą reikėtų apie 600-800 ml mišinio.
Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml.
Apytikslės mitybos normos:
- 1 mėnuo. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą.
- 2 mėnesiai. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
- 3-4 mėnesiai. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
- 5-6 mėnesiai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
- 6-12 mėnesių. Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
- 12 mėnesių. Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.
Kaip suprasti, kad kūdikis alkanas?
Svarbu stebėti kūdikio alkio signalus, o ne griežtai laikytis tvarkaraščio. Kūdikis parodo, kad yra alkanas, šiais būdais:
- Sukioja galvytę ir ieško spenelio arba buteliuko.
- Čiulpia rankytes, kumštuką ar liežuvį.
- Išleidžia čiulpimo garsus ar laižo lūpas.
- Tampa neramus, pradeda verkti (tai jau vėlyvas alkio požymis).
Kūdikių alkis gali skirtis kasdien, todėl svarbu atsižvelgti į jo individualius poreikius.
Kaip suprasti, kad kūdikis pasisotino?
Kai kūdikis jaučiasi sotus, jis:
- Nustoja čiulpti ir atpalaiduoja burnytę.
- Atstumia buteliuką arba nusuka galvą.
- Atrodo ramus ir patenkintas po maitinimo.
- Užmiega arba pradeda žaisti.
Jei kūdikis nesuvalgo viso mišinio buteliuke, nereikėtų jo versti pabaigti. Tai gali sukelti persivalgymą ir pilvo diskomfortą.
Ar reikėtų kelti kūdikį naktį maitinti?
Pirmosiomis savaitėmis naujagimius reikia maitinti ir naktį, nes jų skrandis dar labai mažas ir jie negali ilgai išbūti be maisto. Jei kūdikis nepabunda pats, jį rekomenduojama pažadinti kas 3-4 valandas ir pamaitinti. Kai kūdikis priauga svorio ir pradeda ilgiau miegoti, nuo 2-3 mėnesių daugelis kūdikių jau gali išmiegoti 5-6 valandas be maitinimo, o nuo 4-6 mėnesių kai kurie kūdikiai gali išmiegoti visą naktį be maisto.
Dažniausios klaidos maitinant mišinuku
- Per dažnas arba per retas maitinimas. Jei kūdikis valgo per dažnai, gali atsirasti pilvo pūtimas ir refliuksas. Jei per retai - jis gali nepakankamai priaugti svorio.
- Netinkama mišinio temperatūra. Mišinys turėtų būti kūno temperatūros (apie 37°C), kad būtų lengviau virškinamas.
- Per greitas maitinimas. Jei buteliuko skylutė per didelė, kūdikis gali gerti per greitai, dėl ko gali atsirasti pilvo pūtimas ar atpylimas.
- Neteisinga mišinio dozė. Per daug koncentruotas mišinys gali apsunkinti inkstų darbą, o per daug skiestas gali nesuteikti pakankamai maistinių medžiagų.
