Imperatoriškasis pingvinas (Aptenodytes forsteri) yra didžiausias ir ištvermingiausias pasaulyje pingvinas, endeminė Antarktidos paukščių rūšis. Šie stambūs paukščiai, kurių kūno ilgis siekia apie 115 cm, o svoris - 22-45 kg, gyvena stingdančioje oro temperatūroje ir yra puikiai prisitaikę prie atšiaurių sąlygų. Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis, imperatoriškųjų pingvinų apsaugos būklė yra beveik nykstanti, o klimato kaita kelia jiems rimtą grėsmę.
Imperatoriškieji pingvinai yra bendruomeniniai, visiškai neagresyvūs, tačiau baikštūs paukščiai, laikantys kolonijomis nuo 500 iki 20 000 porų. Jie aktyvūs visą parą, o ieškodami partnerio ar jauniklių naudoja balsą. Nuo sausio iki kovo mėnesio šie paukščiai laikosi atviroje jūroje medžiodami, plaukdami 6-9 km/h greičiu ir gali panerti net į 400-450 metrų gylį, kur išbūna apie 18 minučių. Kai maitina jauniklius, maisto ieško už 500 km nuo kolonijos.
Pagrindinę maisto raciono dalį sudaro žuvys, tokios kaip Gymndraco acuticeps, Pleuragramma antarcticum, Trematomus eulepidotus, Electrona antarctica. Imperatoriškieji pingvinai yra monogamai, tačiau pastebėta, kad dalis porų pakeičia partnerį po metų ar dvejų.
Didžiausi pasaulyje imperatoriškieji pingvinai jauniklius atsiveda tuomet, kai Antarktidoje būna žiema, todėl nuo balandžio iki gruodžio jiems reikalingas kietas ledas, kad galėtų perėti jauniklius. Jei jūra užšąla vėliau arba ledas ištirpsta anksčiau laiko, pingvinai negali užbaigti savo reprodukcinio ciklo.
Veisimasis ir iššūkiai
Imperatoriškieji pingvinai keliauja į perimvietes 50-120 km. Jie pradeda perėti ant ledo didelėmis kolonijomis dar spaudžiant šalčiui (iki -60 °C) ir siaučiant uraganui. Patelės deda po vieną 450 g svorio kiaušinį, tuoj pat palieka koloniją ir traukia maitintis į atvirą jūrą.
Sudėtingiausias etapas - kiaušinio perdavimas patinui, nes patekęs ant sniego jis žūva per kelias sekundes. Peri patinai 62-64 paras. Jie stovi stati ir kiaušinį laiko ant pėdų, sandariai pridengę papilvės odos raukšle. Taip jie gali net iš lėto žingsniuoti. Perintis patinas priverstas badauti, todėl labai liesėja ir netenka iki 45 % masės.
Įmitusi patelė į koloniją grįžta tik po 2 mėnesių. Gūžyje ji parsineša iki 1 kg maisto ir pradeda globoti tik ką išsikalusį jauniklį. Išsikalęs jauniklis sveria 315 g. Jei jauniklis išsirita, kol patelė dar nebūna grįžusi, patinas maitina mažylį gūžyje susidariusiu stemplės liaukos sekretu. Tada patinas keliauja į jūrą ir grįžta po 1-1,5 mėnesio.
Paūgėję jaunikliai, kad būtų šilčiau, laikosi susiglaudę dešimtimis ir net šimtais. Pasitaiko, kad dėties netekusi patelė pagrobia kitos poros jauniklį, ar pradeda globoti be tėvų likusį jauniklį. Jaunikliams apsiplunksnavus, suaugę 35 dienas šeriasi. Tuomet paukščiai nesimaitina.
Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba paskelbė įtraukianti būtent šią pingvinų rūšį į nykstančių rūšių sąrašą. Mat dėl klimato kaitos ir tirpstančių ledynų šie pūkuotieji atsidūrė pavojuje ir net ant išnykimo ribos. Kadangi ledynai tirpsta, pingvinai gali likti be namų ir be vietos kiaušinių perėjimui - paukščiai tiesiog paskęstų.
Antarktidą dėl klimato kaitos kasmet palieka vis daugiau imperatoriškųjų pingvinų. Pavyzdžiui, Halley Bay kolonijos, antroje pagal dydį imperatoriškųjų pingvinų kolonijoje, trejus metus iš eilės žuvo visi jaunikliai. Mokslininkų prognozės rodo niūrią šios rūšies ateitį, jei klimato kaita nebus sušvelninta. Kolonijos, esančios tarp 60 ir 70 laipsnių pietų platumos, gali išnykti per ateinančius 30-40 metų.
Minesotos universiteto mokslininkai pateikia naujų žinių apie imperatoriškųjų pingvinų gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių klimato sąlygų. Iki šiol buvo manoma, jog šie pingvinai yra itin sėslūs ir kiekvienais metais perėti grįžta į tą pačią vietą. Tačiau tyrimai atskleidė, kad šešiais atvejais imperatoriškųjų pingvinų kolonijos negrįžo perėti į tą pačią vietą, kurioje perėjo praėjusiais metais. Tai kelia klausimų apie jų migracijos įpročius ir prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos.
Praėjusiais dešimtmečiais mokslininkai susirūpinę, kokią įtaką besikeičiančios klimato sąlygos turės imperatoriškųjų pingvinų gyvenimui. 1970-ųjų pabaigoje buvo užfiksuota, kad atšilus Pietų vandenynui Pointe Géologie kolonijos pingvinų skaičius sumažėjo perpus. Šios pingvinų kolonijos likimas rodo, kaip jautriai gyvūnai reaguoja į gamtos pokyčius.
Aplankykite Antarkties „miestą“, kuriame gyvena 400 000 karališkųjų pingvinų – 4 serija | Laukinė gamta: Prisikėlimo sala
Apsauga nuo šalčio ir plėšrūnų
Imperatoriškieji pingvinai gyvena atšiaurioje aplinkoje. Jiems būdingas socialinės termoreguliacijos instinktas. Perėdami laikosi glaudžiu būriu ir vis keičiasi vietomis: viduryje stovėję paukščiai pereina į pakraštį, o stovėję pakraštyje - atsistoja į vidurį. Tai padeda išlaikyti optimalią kūno temperatūrą.
Paukščių kūnus nuo šalčio saugo tankios plunksnos - 1 cm² yra maždaug 15 plunksnų. Jos trumpos, prie pagrindo pūkuotos ir tankiai susipynusios, todėl susidaro oro sluoksnis, kuris sulaiko kūno šilumą. Po oda pingvinai turi 3 cm riebalinį sluoksnį. Kūno paviršiaus plotas, palygint su pingvino ūgiu, nedidelis. Dėl nosies kanalų sandaros iškvėpdami praranda labai mažai kūno šilumos.
Jūroje plaukiojantiems arba ant ledo vaikščiojantiems paukščiams pavojingi jūrų leopardai, orkos, didieji audrapaukščiai ir antarktiniai plėšikai. Dažniausiai audrapaukščiai medžioja pavieniui stovinčius mažylius, todėl pastarieji stengiasi laikytis grupėmis.
Tūkstančiai imperatoriškųjų pingvinų mažylių pražuvo, kai ledynas, ant kurio jie gyveno, buvo sunaikintas per audrą. Mokslininkai mano, kad Halley Bay imperatoriškųjų pingvinų koloniją iki 2016 metų sudarė apie 14000-25000 porų. Deja, šios pingvinų kolonijos likimas rodo, kaip jautriai gyvūnai reaguoja į gamtos pokyčius.
| Charakteristika | Reikšmė |
|---|---|
| Kūno ilgis | apie 115 cm |
| Svoris | 22-45 kg |
| Gyvenimo trukmė laisvėje | iki 19,9 metų |
| Patinų perėjimo trukmė | 62-64 paros |
| Nėrimo gylis | iki 400-450 m |
| Nėrimo trukmė | apie 18 min. |
| Maitinimo kelionės atstumas | iki 500 km |
Imperatoriškieji pingvinai sulaukia daugybės mokslininkų dėmesio, laikoma, kad tai - viena geriausiai ištirtų pingvinų rūšių. Taip pat jie yra pelnę ir kino žiūrovų simpatijas: imperatoriškieji pingvinai tapo pagrindiniais filmų „Linksmosios pėdutės“ (angl. Happy Feet) ir „Migruojantys paukščiai“ (angl. Winged Migration) herojais.
