Nusprendus sukergti kalytę, svarbu žinoti, kad tai kelia nemažą riziką jos sveikatai. Nėra neįprasta, kad kalė nugaišta gimdymo metu arba netrukus po jo. Tokiu atveju augintinio šeimininkas visą parą turės rūpintis likusiais šuniukais.
Kalės nėštumas vidutiniškai trunka 59-72 dienas, tačiau dažniausiai šuniukai atsivedami 62-65 nėštumo dieną. Iš karto po kergimo atidžiai stebėkite savo kalytę. Nors išorinius nėštumo požymius pamatysite gerokai vėliau, tačiau pagal subtilius elgesio pasikeitimus visgi kartais galima pasakyti, ar kergimas pavyko. Kalytė gali tapti ramesnė nei prieš tai, daugiau miegoti, judesiai taps ne tokie spontaniški.
Jei kartais pradėtų pykinti ir ji atsisakytų ėsti, privalote įtikinti kalę paėsti. Galite lepinti net ir kūdikių maisteliu, kad tik ji neliktų alkana, nes jei kalė liks neėdusi, jos organizmas traktuos tai kaip būsimą badą ir pats gali užsimezgusius vaisius sunaikinti (absorbuoti). Jei kalė po kelinto kergimo vis liktų tuščia, vertėtų atlikti lytiškai plintančių ligų tyrimą ir ištirti jos reprodukcinius organus, ar nėra kokio uždegimo.
Įsitikinti, ar tikrai kalytė turės šuniukų, galite tik atlikę ultragarsinį tyrimą. Informatyviausias tyrimas daromas apie 35-40 dieną, tačiau labai patyrusi echoskopuotojo akis, ir jei kalytė nėra labai stambi, gali pastebėti ir 28-ą dieną.
Priežiūra Nėštumo Metu
Nuo antrojo nėštumo mėnesio pradėkite kalę šerti mažiems šuniukams skirtu ėdalu. Jame yra daugiau baltymų, jis yra riebesnis už suaugusiems šunims skirtą pašarą. Dienos normą padidinkite ir ją išdalinkite į daugiau kartų. Bestorėjančiai būsimai mamytei gali tapti sunku laikytis įprasto pasivaikščiojimų režimo, todėl eikite į lauką dažniau, bet po trumpiau, labai nenuvargindami jos. Tačiau nepamirškite, kad besilaukiančiai kalyi labai svarbu pakankamai judėti. Kuo stipresnė ji bus, tuo lengviau pagimdys šuniukus. Tik neleiskite jai šokinėti, šėlti su kitais šunimis, stenkitės nekeliauti su ja automobiliu.
Dar prieš sukergiant kalei reikia išvaryti kirmėles. Jeigu dėl kokios nors priežasties šito nepadarėte, kirmėles reikia išvaryti iki trečios nėštumo savaitės. Kirmėlių išvarymas po trečios nėštumo savaitės gali sukelti kalei abortą. Dėl motinos ir šuniukų sveikatos pageidautina, kad kalė neturėtų nei vidinių, nei išorinių parazitų. Jeigu kirmėlės nebuvo išvarytos nei prieš kergimą, nei iki trečios nėštumo savaitės, reikės sulaukti kalės šuniavimosi. Veterinarijos gydytojas patars, kada bus galima tai atlikti po šuniavimosi. Bet dabar reikia būti labai atsargiems - antihelmintiniai vaistai su pienu pateks šuniukams.
Išsipurvinusią nėščią kalę reikia išmaudyti ir tuo pat metu išnaikinti išorinius parazitus. Nerekomenduojama maudyti kalę po ketvirtos nėštumo savaitės. Gal nereikėtų net priminti, kad dėl kokios nors priežasties išmaudytą kalę reikia kruopščiai nusausinti, neleisti būti skersvėjyje ar gulėti ant šaltų grindų. Geriausia išmaudyti ją vakare, laikyti šiltoje vietoje, kol kailis išdžiūs, ir neišleisti į lauką iki ryto. Šunų dantų būklei reikia skirti ypatingą dėmesį, ir reikalui esant, nuvalyti jų apnašas. Nukarusių ausų šunims reikia reguliariai išvalyti ausies angą ir profilaktiškai saugoti nuo ausų erkių.
Ilgaplaukių veislių kalių kailio priežiūra priklauso nuo to, ar reikės kalę po šuniavimosi eksponuoti ir ar ji turės būti specialiai kerpama. Daugumos ilgaplaukių kalių plaukai 6-7 savaitę po šuniavimosi ima šertis, todėl galima juos pakirpti, nes vis tiek jie nusišers ir jų ilgis nesvarbu. Ilgaplaukių veislių kalių plaukai, be to, gali būti pavojingi šuniukams. Žinoma atvejų, kai jie užduso vešliame savo motinų kailyje.
Nėštumo Trukmė ir Požymiai
Vidutinis šunų nėštumas trunka 63 dienas, o jo trukmė svyruoja nuo 56 iki 73 dienų. Šuniukai, gimę per šį nėštumo laikotarpį, laikomi gyvybingais. Nors tiksliai nustatyti nėštumą yra gana sunku nepatyrusiam asmeniui, tačiau yra keletas požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Ankstyvojoje nėštumo stadijoje nei iš kalės išvaizdos, nei ją apčiupinėjant negalima nustatyti, ar ji turės šuniukų, ar ne. Gali būti, kad pirmieji požymiai pasireiškia ne fizine jos būkle, bet jos elgesiu. Labai dažnai po sukergimo kalė tampa ramesnė, švelnesnė, o kartais atrodo lyg truputį nesveika. Tikslesnio nėštumo nustatymo galimybė daugiausiai priklauso nuo veislės, kūno formos, ar tai jos pirmoji vada, dažnai ir nuo vados dydžio. Kai kurios kalės neišduoda savo paslapties iki paskutinės dienos.
Jautrius pirštus turintis žmogus, kuris žino, ko ir kur tiksliai reikia ieškoti, normalios eigos nėštumo 21-22 dieną gali iš abiejų kalės pilvo pusių apčiuopti mažutėlius kietus apvalius gumulėlius. Apie 24 dieną šie gumulėliai tampa didesni ir juos galima apčiuopti iki 35 dienos. Vėliau jie tampa minkšti, ir juos apčiuopti nelengva, bet paprastai šiuo laiku pagal kalės pilvo dydį galima nustatyti, ar ji vaikinga. Ypač tai matosi, kai vados didelės.
Dažniausiai apie penktą savaitę šiek tiek pabrinksta speneliai, aplink juos pašviesėja oda. Apie šeštą savaitę, kalei gulint ant šono, šuniukai apčiuopiami gimdos skiltyse. Nuo šeštos savaitės šuniukai ima augti labai smarkiai, o speneliai tampa didesni ir minkštesni. Apie septintą savaitę žymiai padidėja ir pieno liaukos.
Yra dar vienas tikslus nėštumo požymis - galima ranka pajusti šuniukų judesius. Kartais antroje nėštumo pusėje pastebimos negausios gleivių išskyros iš kilpos, be kvapo ir be spalvos. Jeigu paskutinę nėštumo savaitę jos pasidaro gausios, gelsvos ar žalsvos - tai artėjančio šuniavimosi pirmas požymis.
Gimdymo Procesas ir Priežiūra Po Gimdymo
Gimdymas artėja. Kalės pilvo apimtis pastebimai didėti pradeda tik likus porai savaičių iki šuniavimosi. Tuo pačiu pradeda didėti pieno liaukos. O jautri ir žinanti ko ieško ranka per pilvo sieną gali apčiuopti krutančius šuniukus. Likus porai parų iki šuniavimosi kalės pilvas tarsi nukrinta į apačią - „nusileidžia”. Kad tiksliai susektumėt šuniavimosi laiką, tuo metu reikėtų pradėti matuoti ryte ir vakare kalės rektalinę temperatūrą - likus parai paprastai ji krenta 1-2 laipsniais, o prieš pat gimdymą vėl pakyla.
Dažnai prieš šuniavimąsi kalė atsisako ėsti - šiuo atveju neverskite jos tai daryti. Kalė darosi nerami, tarsi nerastų vietos, ir greičiausiai atsisakys gultis į jai paruoštą guolį, tankiau nei įprasta lekuoja, gali pradėti drebėti. Išprašykite iš namų visus pašalinius, kad tik kalė be reikalo nesijaudintų, patys elkitės natūraliai, ir nuraminkite kalę.
Atidžiai stebėdami kalytę galite pastebėti „nueinančius” gleivių kamščius - rausvai balkšvą skystį. Vandenys gali nubėgti likus porai valandų iki šuniuko pasirodymo, tačiau jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą. Kartais pirmiau atsiranda išoriškai matomi sąrėmiai, o vandenys nubėga likus 15 min. Iki gimdymo pradžios arba gimstant pirmajam šuniukui.
Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėšti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vistiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą. Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų.
Kartais šuniukai gimsta vienas po kito. Saugaus laukimo tarpai tarp šuniukų gali būti iki poros valandų, tačiau jei visiškai dingo sąrėmiai, reiktų suleisti gimdymą skatinančių vaistų oksitocino, žinoma, tai patartina daryti su veterinaro priežiūra. Paprastai šuniukai gimsta su vaisiaus dangalais, bet kartais vaisiaus dangalai trūksta gimdos kanaluose, tada šuniukas gimsta be jų, virkštelė taip pat gali būti nutrūkus, o placenta gali pasirodyti tik po keliolikos minučių ar net valandos. Toks šuniukas gali būti pridusęs, tad jį teks aktyviau pamasažuoti per nugarytę, gali tekti net gan grubiai paplekšnoti, kad atgautų kvėpavimą. Būkite pasiruošę guminę kriaušę, kad galėtumėte jos pagalba iš šuniuko burnos ištraukti vaisiaus vandenų likučius, kurių gali patekti jam keliaujant gimdymo keliu.
Stebėkite placentos išėjimą, kadangi jos užsilaikymas gali sukelti stiprų uždegimą ir gali būti labai pavojingas kalės gyvybei. Kartais kalei gimdymas būna toks skausmingas, kad ji nekreipia dėmesio į šuniukus, tačiau tampa puikia mama pasibaigus procesui, o kartais tenka imtis prievartos, ir laikant kalę prispaudus, suguldyti šuniukus prie spenių, kad jie galėtų pažįsti.
Gimusias placentas kalė puls ėsti, jai galima leisti tai daryti, tai skatins jos motinystės instinktą ir pieno gamybą, bet jei kalė suės daugiau nei tris placentas - gali stipriai suviduriuoti.
Pasibaigus gimdymui kalės pilvas įdumba, čiupinėjant yra minkštas, be jokių sukietėjimų. Jei gimdymo metu nebuvo leistas oksitocinas, pasitarus su veterinarijos gydytoju, tai galima padaryti dabar, tam, kad geriau ir greičiau išsivalytų gimda.
Praėjus porai valandų po gimdymo ir kalei pailsėjus, apiplaukite ją švariu šiltu vandeniu, o po to nusausinkite. Labai atidžiai stebėkite išskyras. Jos turi būti skaidrios ir ne dvokiančios, palaipsniui jos šviesės ir visai dings. Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą! Nuolatos patikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, ne pirštais, o visu delnu stipriai suėmę gerai išmaigykite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas.
Kalė maitindama suvargsta, sulysta, vaikščioja perkarusi. Todėl kalytę maitinkite labai kaloringu maistu ir duokite daug skysčių, kad būtų kuo daugiau pieno. Labai dažnai karpykite mažyliams nagučius, kurie augs neįtikėtinu greičiu, kitaip jie bežįsdami sudraskys motinos pilvą, nes sveiki šuniukai traukdami pieną maigo kalės spenius su visa savo „maža” jėga, taip palengvindami pieno išbėgimą. Šuniukams paaugus išdygusiais dantukais jie gali sužaloti kalės spenius net iki kraujo.
Klaidingas Nėštumas
Tariamo nėštumo nereikia painioti su neįvykusiu. Tariamas nėštumas - fiziologinė neapvaisintos kalės būklė, pasireiškianti nėštumo požymiais. Toks nėštumas dažniau būna kalėms, kurių veislinė veikla yra nereguliari, negu kalėms su tolygiu krūviu. Tariamo nėštumo metu kalei atsiranda visi pasiruošimo šuniavimuisi požymiai. Po dviejų mėnesių nuo rujos vidurio ji gali pradėti ruošti sau guolį ir būti panašios į šuniavimąsi būklės. Bet galų gale šuniukų nėra, o kalė turi daug pieno ir ji labai sielvartauja. Tokiai kalei veterinarijos gydytojas turi paskirti raminančiųjų priemonių. Po kurio laiko jos būklė pagerės, o po kito sukergimo ji atves normalią vadą. Tariamo nėštumo priežastis yra specifinio hormono per didelis ar netolygus išsiskyrimas.
Nesėkmingas Nėštumas
Kartais apvaisintos kalės, turinčios visus normalaus nėštumo eigos požymius, praėjus maždaug mėnesiui po sukergimo šuniukai būna rezorbuojami. Nėštumo požymiai išlieka, ir apie tai, kad šuniukų nebebus, savininkas sužino negreitai. Kartais tokia būklė vadinama „tariamuoju nėštumu”, nors tikslesnis pavadinimas būtų „nesėkmingas”, nes pirmas pavadinimas tinka kalei, kuri turi nėštumo požymius, bet nėra apvaisinta.
Kalės kergimas dėl sveikatos, t. y. manymas, jog kalę reikėtų sukergti nors vieną kartą, tai apsaugotų nuo susirgimo vėžiu ir pan., yra klaidingai skleidžiamas gandas. Taip pat nesąmonė yra tai, kai augintinės šeimininkas pareiškia “noriu, kad mano šuo patirtų motinystės džiaugsmą”, “mano kalytė, nors ir neveislinė, turi teisę į motinystę”. Reikėtų priminti, kad net ir laukiniame pasaulyje tik patys stipriausi, vikriausi, gudriausi susilaukia palikuonių, nes natūrali atranka yra žiauri, o išgyvena tik geriausi.
Nusprendę sukergti kalytę, žinokite, kad stipriai rizikuojate jos sveikata. Ji gali nugaišti gimdymo metu arba netrukus po to, ir tai nėra tokie jau reti atvejai, o Jūs net neturėsite laiko savo sielvartui, nes kiaurą parą turėsite rūpintis likusiais cypsinčiais našlaičiais. Kalei būtina ypatinga priežiūra - maitinimas, papildai, dažnesnis vedžiojimas į lauką (gimda spaudžia šlapimo pūslę), reguliarus pauodegį apiplovimas (stora kalė negalės susriesti ir susitvarkyti pati), galimas šlapimo nelaikymas. Taip pat žinokite, jog kalei gimdymas ne visada būna sklandus, gali prireikti Cezario pjūvio (po narkozės kalės elgesys neprognozuojamas - gali nepripažinti šuniukų), kalė gali išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, įkasti bandančiam jai padėti žmogui. Būna šuniukų apsigimimų (galūnių trūkumai, nesuaugusi pilvo siena - iškrenta žarnos, kaukolės išvarža - išvirtusios į išorę smegenys).
