Samdyti auklę daugelyje išsivysčiusių šalių - prabanga. Štai kodėl klesti „importinių“ auklių - aupair - sistema, nes auklės iš trečiųjų šalių kur kas pigesnės. Ar ši mada ateis ir į Lietuvą? Juk auklių paslauga per pastaruosius 15 metų Lietuvoje pabrango mažiausiai 3,5 karto.
Auklių atlyginimų dinamika
Prieš 15 metų, kai įsikūrė agentūra „Mama ir auklė“, labai geras auklės atlyginimas buvo 600 Lt, o geras - 500 Lt per mėnesį. 600 Lt mokantys jau manė, kad gali reikalauti „labai daug“. 3-4 Lt už valandą ne visą dieną dirbančiai auklei atrodė labai normalu. Didelių atotrūkių tarp šeimininkų ir auklių atlyginimo nepastebėjau, tačiau per 15 metų, nedidėjant vidutiniam atlyginimui, auklių atlygiai augo kelis kartus greičiau nei vidurkis ir šiuo metu, galima sakyti, kainuoja tiek pat eurais kiek prieš penkiolika metų - litais.
Pirmasis, didžiausias, auklių algų šuolis buvo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Auklių katastrofiškai trūko, nes daugybė moterų išvažiavo dirbti į Europos Sąjungos šalis. Auklių atlyginimai per krizę sumažėjo 200 Lt per mėnesį. Tačiau tai buvo ne tik kritimas, bet labai sumažėjusi paklausa, todėl net ir to nenorinčios auklės turėjo rinktis darbą užsienyje. 2013 m. vėl pasikeitė auklių situacija, nes daug mažiau mamų ėmė likti namuose dvejus metus, ir auklių staiga prireikė. Išvažiavusios auklės urmu negrįžo, dėl to atlyginimai vėl ėmė kilti, o auklėms sąlygos - gerėti. Įvedus eurą, auklės irgi ėmė prašyti didesnio atlygio. Jis taip greitai, kaip jos norėtų, nekilo, situacija buvo ir liko „banguojanti“ - tai kilsteli, tai pakrenta, tačiau, apžvelgus ketverių metų auklių atlyginimus, tampa aišku, kad jie didėjo.
Platformos „Yoopies Lietuva“ įkūrėja Kamilė Dalšėdaitė nurodė, kad 2025 m. auklių valandinis įkainis Lietuvoje svyruoja maždaug nuo 5,2 iki 15 eurų, vidutiniškai - 8,7 euro už valandą. Brangiausios auklės yra Vilniuje (9 eurai), Kaune (8,3 euro) ir Klaipėdoje (8,1 euro).
Agentūros „Mama ir auklė“, aukles.lt įkūrėja, knygos „Kaip pasirinkti auklę“ autorė Ieva Augustinienė papildė, kad auklės sostinėje dirba už 8-15 eurų, bet yra ir tokių, kurios prašo ir 25 eurų už valandą. I. Augustinienė nurodė, kad mažiausia jos matyta auklės kaina buvo Ariogalioje - 4 eurai už valandą. Kaune ir Alytuje pigiausios auklės prašė 5-6 eurų.
K. Dalšėdaitė vardijo, kad daugiausia dėmesio susilaukia tos auklės, kurios turi patirties su kūdikiais, turi pirmosios pagalbos žinių, daug gerų atsiliepimų ar rekomendacijų. Taip pat tos, kurios turi vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, moka užsienio kalbų, gali dirbti lanksčiu grafiku, geba užsiimti su vaikais, juos edukuoti. Tad ir jų kaina būna atitinkamai didesnė.
I. Augustinienė pastebi, kad auklės, kurias „išgraibsto“, ir auklės kokybė dažnai nesutampa. Tėvai nesąmoningai linkę pasirinkti žmogų, kuris panašiausias į juos: amžius, išsilavinimas, išvaizda. Tačiau ji pabrėžė, kad dažnai panašaus išsilavinimo ir patirties žmogus tikėsis uždirbti tiek pat daug, kiek tėvai, o ar tėvai pasiryžę auklei mokėti direktoriaus algą? „Dėl to 30-40 m. moterų, dirbančių auklėmis, beveik nėra. O, jei yra už daug mažesnę kainą, kyla klausimas, ar tikrai čia viskas „švaru“? Rinkoje labiausiai trūksta gerai vairuojančių, išsilavinusių ir skaniai gaminančių pagalbininkių namuose, todėl gali tekti luktelėti, kol tokia atsiras. Jų atlyginimai - iš tiesų geri, tad atlyginimų „žirklės“ tarp prastesnių ir geresnių yra labai didelės“, - komentavo I. Augustinienė.
Kas lemia auklės kainą?
Auklių atlyginimų svyravimai priklauso nuo rinkos, reikalavimų auklei ir pačios auklės savybių - jos patirties, išsilavinimo, intelekto, psichologinių savybių. Dažnai atlyginimai toje pačioje vietovėje (tarkime, Vilniaus mieste) skiriasi gana žymiai - iki 300-400 eurų per mėnesį.
Mažiausiai apmokamos auklės gali pasižymėti viena ar keliomis šiomis savybėmis: prastai kalba/nekalba lietuviškai, yra menkesnio nei vidutinio intelekto, turi mažai patirties. Didžiausio atlyginimo prašo patyrusios, išsilavinusios auklės, atlyginimą didina užsienio kalbų mokėjimo reikalavimai, vairuotojo pažymėjimas, ypač - automobilis, arba jei auklė prižiūri naujagimį.
Jei gyvenate užmiestyje, planuokite mokėti bent šimtu eurų daugiau nei mokama mieste, taip kompensuodami auklei už nepatogumus ir gaištamą laiką.
Jei auklei reikės dirbti su keliais vaikučiais, atlyginimas (nors tai grynai sutartinis dalykas) dažniausiai didinamas iki pusantro karto, tarkim, jei su vienu vaiku dirbančiai auklei mokėtumėte 100 piniginių vienetų, su dviem dirbančiai galite pasiūlyti 130-150 pv. Už dviejų vaikų priežiūrą, suprantama, mokama daugiau. Tačiau nepasiduokite spaudimui dėl dvigubo atlyginimo - nejau keturis vaikus prižiūrinčiai auklei mokėtumėte keturis kartus daugiau? Dažniausiai du vaikus prižiūrinti moteris gauna 1,3-1,5 karto daugiau, t. y., jei už vieną vaiką mokėtumėte 100 piniginių vienetų, už du - 130-150. Suprantama, yra ir individualių dalykų: jei antrasis vaikas - naujagimis, jei jam reikia specialios priežiūros, gali tekti mokėti kur kas daugiau.
Auklė, dirbanti ne visą dieną, gauna truputį didesnį valandinį atlyginimą nei visą dieną dirbančios auklės - ji papildomai laiko sugaišta kelyje, taip pat turi susisiekimo išlaidų. Kai aptariamas visą dieną dirbančios auklės atlyginimas, dažnai nėra didelio skirtumo, ar bus skaičiuojama valandomis, ar už visą mėnesį, nes sąžiningi darbdaviai stengiasi nenurėžti auklės algos, jei patys grįžta anksčiau ar pasiima laisvadienį (juk ne dėl jos kaltės), ir pridėti - jei užtrunka. Jei auklė dirba ne visą dieną, dažniausiai valandos įkainis padidėja. Kodėl? Ji sugaišta laiko (dažnai ir išleidžia talonėliams) kelionei pas jus, turi planuoti laiką - pasiruošimas toks pats, ar iškeliauji visai dienai, ar keturioms valandoms. Dėl to siūlome ir „keturių valandų“ taisyklę - auklė kviečiama ne mažiau kaip keturioms valandoms iškart arba mokama kaip už keturias valandas. Taip pat atskirai tariamasi dėl darbo naktį, jei grįžti auklei tenka po 21 val., reikėtų auklei apmokėti ir taksi arba parvežti namo.
Jei kviečiate auklę dirbti užsienyje, darbo valandos taip pat svarbu. Auklei taip pat reikės pailsėti ir turėti laisvo laiko tik sau. Į užsienį vežantis auklę dažniausiai sutariamas atlyginimas yra nuo pusantro maksimalaus „lietuviško“ atlygio iki vidutinio vietinės auklės atlyginimo.
Kitos kainą lemiančios aplinkybės: auklės patirtis ir žinios (pvz., pirmosios pagalbos, pedagogikos), papildomos užduotys (maisto gaminimas, namų tvarkymas, vaikų vežiojimas), darbo laikas (vakarinės ir naktinės valandos apmokamos brangiau), vaiko amžius (kūdikių priežiūra brangesnė), transportas (jei auklė naudoja savo automobilį, gali būti kompensuojamos degalų išlaidos).
Auklių kainos ir privatūs darželiai
Leidžiant vaiką į darželį, reikėtų skaičiuoti ir auklės kainą tam laikotarpiui, kai jis sirgs. Ar darželis ims mokestį, kai vaikas jo nelankys? Pirmus metus šaltuoju sezonu gali tekti mokėti nekukliai - darželio mėnesio mokestis ir vežiojimas į darželį, papildomos darželio rinkliavos plius pusė mėnesio auklės atlyginimo. Dažniau sergantiems darželinukams rekomenduojame „darželinuko auklę“, gaunančią bazinį atlyginimą - t. y., kai auklei mokama ne mažiau nei vidutinis mėnesio poreikis (dažniausiai sutariamas apie 1,5-3 savaičių atlygis). Jis skaičiuojamas taip: Vilniuje - apie 4 Eur /val. ir daugiau, Kaune - nuo 3 Eur /val. Jei vaikas tą mėnesį nesirgtų, auklė galėtų padirbėti vakare ar savaitgalį, kartais sutariama dėl namų tvarkymo, o jei vaikas sirgtų ilgiau, auklei būtų mokama papildomai.
Kompensacija tėvams, samdantiems aukles
Nuo 2025 m. Lietuvoje atsirado nauja vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, šiemet siekianti 364 eurus už kiekvieną vaiką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad į šią išmoką pretenduoti gali vienas iš tėvų, jei atitinka visas šias sąlygas: tėvai yra dirbantys (nebent turi negalią ar jiems yra nustatytas 0-25 proc. dalyvumo lygis); vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio); tėvai už atlyginimą samdo auklę, dirbančią Lietuvoje pagal individualios veiklos pažymą ar darbo sutartį. Skiriant kompensaciją neatsižvelgiama, kiek kartų per mėnesį yra samdoma auklė ar kiek ji kainuoja. Norintys ją gauti turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti www.spis.lt, pateikti auklės samdymą įrodančius dokumentus.
Didmiesčiuose plečiantis, užtikrinti vaikui vietą valstybiniame darželyje vis dar gana sudėtinga. Siekiant palengvinti tėvų finansinę naštą, didžiosiose savivaldybėse mokama 100 eurų piniginė kompensacija privačiam darželiui už vaikus, kuriems nepavyko gauti vietos valstybiniame darželyje.
Tėvų patirtys ir iššūkiai
Socialiniuose tinkluose tėvai neslepia, kad visi iš pradžių bijo palikti kūdikį su svetimu žmogumi. „Juk net šeimos narys - močiutė ar sesuo - gali padaryti kažką ne taip. Visą laiką, būdamas atskirai, jaudiniesi“, - rašė vilnietė Gerda. Tuo metu Jonė iš Kauno atkreipė dėmesį, kad nepasitikėti svetimu žmogumi yra visiškai natūralu: „Pirmos 2-3 savaitės su aukle būna itin įtemptos: tėvai stebi, klausinėja, skambinėja, kai kurie netgi įrašinėja. Būna išbandymo laikotarpis, kol pasiekiamas tas pasitikėjimas.“ Jai pritarė vilnietė Agota, kuri papasakojo, kad dabar net juokinga prisiminti, kaip auklei kartodavo tuos pačius dalykus šimtus kartų: „Aš netgi surašydavau visą planelį išsamų, kaip, ką ir kada daryti, atspausdindavau. Kasdien pildydavau, nes vis ką nors prisimindavau. Bet vėliau viskas išsirutuliojo į nuostabius santykius - puiki auklė!“ Tėvai dalijosi, kad auklių samdymas skaudžiai kerta per kišenę, bet, jei auklė - gera, ji yra „verta kiekvieno cento“. „Ne visada kaina reiškia kokybę, bet dažnu atveju į tą reikia atsižvelgti - gera auklė žino savo vertę“, - rašė klaipėdietė Eugenija.
Tėvai neslėpė, kad dažnai susiduria su problema nerasdami auklės vakarais, savaitgaliais ar kai vaikas suserga: „Auklės dažnai ieško darbo visu etatu, o tėvams dažniau reikia auklių nenumatytiems atvejams, kelioms valandoms.“ Mamos nurodė, kad teko susidurti su auklėmis, kurios vaikus prižiūri „viena akimi“, bet neužsiiminėja, nemoka spręsti kylančių barnių, pradeda ant vaikų šaukti. „Svarbu, kad auklė gilintųsi į vaiko interesus, su juo užsiimtų, prisitaikytų prie šeimos įpročių, laikytųsi tėvų nustatytų taisyklių, o ne taikytų savo. O radus gerą auklę atsiranda kita problema - ji tampa šeimos nare, vaikai labai stipriai prie jos prisiriša. Todėl, kai reikia atsisveikinti, būna labai labai skaudu pačiam vaikui“, - vardijo kaunietė Agnė.
Auklių iššūkiai ir tėvų stebėjimas
Pasak Brigitos, didžiausi iššūkiai šiame darbe yra atsakomybė už svetimą vaiką. „Iš vidaus šis darbas yra sunkus, nors daugumai atrodo labai paprastas. Vaikas pradžioje labai stipriai stengiasi išbandyti naują žmogų, priešintis pokyčiams, stebi, kokias ribas turi, kaip jas sugebi perteikti vaikui, ar rasi priėjimą prie vaiko. Kiekvienas vaikas - atskira asmenybė, ieškai jam įdomių veiklų, žaislų, užimtumo. Vaikas yra pratęs prie tėvų sudarytų taisyklių, rutinos įpročių, o auklė turi kitokių, ir čia jau atsiranda sunkumas, kol vaikas įpranta, kol randamas bendras ryšys“, - atviravo panevėžietė.
Brigitai netgi teko susidurti su šeima, kuri turėjo kamerą miegamajame. Tačiau tėvai nurodė, kad tai - dėl vaiko saugumo, kai jis miega vienas: „Manęs tai netrikdo. Jeigu tėvams yra ramiau savo namuose turėti kamerą ir kartais pažiūrėti, ką jų vaikas veikia su aukle, kodėl ne?“ Anot pašnekovės, dažniausiai tėvams rūpi auklės kaina ir atstumas. O tiek dirbant aukle, tiek ją samdant svarbiausia yra meilė vaikui - jei auklė sugeba nuoširdžiai mylėti svetimą vaiką kaip savo, tuomet viskas bus gerai.
