Menu Close

Naujienos

Emocinio intelekto ugdymas ikimokykliniame amžiuje

Emocinis intelektas yra svarbus vaikui daugeliu požiūrių: jis padeda suprasti save, o supratus save patirti daugiau teigiamų gyvenimo patirčių negu neigiamų, siekti išsikeltų tikslų, rasti konstruktyvių problemų sprendimo būdų. Tai yra gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas ir jausmus, suprasti kitų žmonių emocines reakcijas bei įgyti tam reikalingų emocinių kompetencijų.

Pagrindiniai emocinio intelekto ugdymo principai turi būti įgyvendinti ikimokykliniame amžiuje, nes apie 8-uosius vaiko gyvenimo metus, pastebima, kad jau yra susiformavę pagrindiniai emocinio intelekto gebėjimai/negebėjimai.

Ugdant vaikus šiuolaikinėje ikimokyklinėje įstaigoje itin daug dėmesio skiriame emocinio socialinio intelekto ugdymui. Visi šalies vaikų darželiai turi galimybę naudotis akredituota programa „Zipio draugai“, kurią inicijavo ir sukūrė, o dabar tarptautiniu mastu koordinuoja organizacija Partnership for Children, reziduojanti Londone. Programa Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų, o mano patirtis dirbant su ja - 15 metų.

Emocinio intelekto ugdymas ikimokykliniame amžiuje yra itin svarbus, nes būtent šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai emociniai gebėjimai.

Emocinio intelekto ugdymo svarba ir tikslai

Straipsnyje analizuojamas emocinio intelekto ugdymas ikimokykliniame amžiuje. Straipsnyje pateikiama emocinio intelekto ugdymo svarba, atskleidžiamos ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinio intelekto ugdymosi galimybės.

Uždaviniai:

  • Kaip ugdyti emocinį intelektą ikimokykliniame amžiuje?
  • Kokiais būdais ugdyti emocinį intelektą ikimokykliniame amžiuje?
  • Tinkama aplinka ugdyti emocinį intelektą ikimokykliniame amžiuje.

Tikslas: Išsiaiškinti bei išanalizuoti emocinio intelekto ugdymo ugdymo aspektus ikimokykliniame amžiuje.

Vaikai, mokantis atpažinti emocijas per žaidimus

Emocinio intelekto ugdymo principai ir būdai

Emocinis intelektas yra gebėjimų visuma, apimanti savęs pažinimą, savireguliaciją, socialinį jautrumą ir tarpasmeninius santykius. Ugdant vaikus, svarbu skatinti juos atpažinti ir įvardinti savo jausmus, suprasti kitų emocijas ir tinkamai reaguoti į jas.

Kiekvieną akimirką mes išgyvename tam tikras emocijas, kartais netgi patys to nesuprasdami. Emocijos tampa svarbios mūsų gyvenime labai anksti. Naujagimiui svarbiausia emociškai artimas ryšys su mama. Emocinį intelektą ugdyti galima taikant įvairius principus, būdus ir priemones (mokėjimas mokytis, kūrybiškumas, aplinkos pažinimas, meninė raiška ir t.t.).

Savo darbo praktikos metu pastebiu, kad šiuolaikiniai tėvai vis daugiau dėmesio skiria vaiko emocinio intelekto ugdymui. Kalbant su vaikais, klausiant jų, kaip jaučiasi, jie dažniausiai vartoja žodžius „gerai“, „blogai“. Kuo daugiau emocijų pavadinimų vaikas girdės kasdieniame gyvenime, tuo lengviau ir pats atpažins savo jausmus. Atpažinus, įvardinus emociją, bus paprasčiau ją išgyventi, su ja susitvarkyti.

Labai padeda emocijų „atspindėjimas“: bendraudami su vaiku sakykite: „Matau, kad tu labai jaudiniesi/sutrikęs/susierzinęs“. Domėkitės, kas tokius jausmus sukėlė, kas atsitiko. Išsiaiškinę situaciją, pirmiausia paklauskite vaiko, kas jam padėtų pasijausti geriau, ir tik tuomet, jeigu jis nieko nesugalvoja, pamėginkite pasiūlyti savo sprendimų.

Tenka pastebėti, jog tėvai išgirdę, kad vaikas, patekęs į konfliktinę situaciją, nukentėjo, labai jautriai į tai sureaguoja. Vis dar pasitaiko, kad viena iš jų pasiūlytų išeičių „duok atgal“… Šioje vietoje siūlyčiau pagalvoti, kokiai ateičiai, kokiais principais besivadovaujančiai bendruomenei užauginsime savo vaiką: teisinei ar nusikalstamai? Dirbdama su vaikais, padėdama jiems spręsti nesutarimus, visada išsiaiškinu, nuo ko viskas prasidėjo, kas vyko, kaip dėl vieno ar kito veiksmo jautėsi abi pusės, o svarbiausia, ko iš tos situacijos gali pasimokyti, kad ateityje pasirinktų gerą išeitį.

Svarbu padėti vaikui išmokti ginti save, savo asmeninę erdvę, savo prigimtinius poreikius civilizuotai. Mokykime vaiką, kada ir kaip aiškiai sakyti „stop“, „ne“, „man taip nepatinka“.

Savo pavyzdžiu mokykite vaikus įvairių nusiraminimo būdų, juos garsiai įvardinkite, pvz: „aš labai susierzinau, dabar negaliu nuspręsti, kaip pasielgti, tad pirmiausia nusiraminsiu pasivaikščiosiu kieme, o tuomet mes kartu pagalvosime, ką daryti“. Pasiūlykite vaikui nusipiešti, pavaizduoti simboliais ir matomoje vietoje pasikabinti keletą nusiraminimo būdų: suskaičiuok iki 10, giliai pakvėpuok, atsigerk vandens, pasivaikščiok ir pan.

Pasidomėkite, kokiai amžiaus grupei, kokios baimės yra būdingos. Neneikite jų ir nesistenkite su jomis kovoti, tiesiog pasikalbėkite apie tai su vaiku, leiskite jam išsipasakoti ir parodykite supratimą, atsakykite į jam kilusius klausimus. Nesakykite vaikui, kad pykti negalima, berniukai neverkia ir panašiai. Pyktį galime jausti, tik svarbu, kad mūsų pyktis neįžeistų kito. Leiskite vaikui verkti, jei jis taip jaučiasi, tiesiog tuo metu pabūkite šalia, parodykite rūpestį ir supratimą.

Schema: Vaiko emocinio intelekto ugdymo etapai

Humoras ir jo vaidmuo emocinio intelekto ugdyme

Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Jau nuo pirmųjų savaičių kūdikis turi humoro jausmą, nuo 6 savaičių, galima su vaiku žaisti slepiant veidą, kutenant, ir jis reaguoja juoku. Tikrasis humoras atsiranda antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas ima suprasti simbolinę žodžių ir daiktų esmę.

Ugdant EQ, humorą galima pasitelkti kaip būdą nukreipti dėmesį nuo iškilusios problemos. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Savo juokais jie perteikia pomėgius bei antipatijas ir gali išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą, tai žaidimas.

Emocinio intelekto ugdymas

Emocinio intelekto ugdymosi galimybės ir perspektyvos

Pasaulyje emocinio intelekto ugdymo svarba pripažįstama bene 20 metų, kai kuriose šalyse, deja, dar tik pradžia, bet džiugu, kad ji įgauna pagreitį. Ankstyvasis vaikų intelekto ugdymas prasideda žaidimų stadijoje, vėlesniame ikimokykliniame amžiuje vaikai savo išgyvenamas emocijas perteikia per meną, dar vėliau skaičių ir raidžių pagalba. Per veiklas įgyta patirtis vaikui leidžia įgyti naujų žinių, kurias jis gali pritaikyti savo kasdieninėje veikloje, veikdamas vienas ar kartu su bendraamžiais, suaugusiais žmonėmis.

Emocinį intelektą sudaro socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie padeda atpažinti, įsisąmoninti ir valdyti jausmus. Vaikas augdamas ir pažindamas pasaulį, suprasdamas jį veikiančius dėsnius patiria tam tikras emocijas, mokosi ir pažįsta pasaulį iš naujo.

Emocinio intelekto ugdyme(si) svarbūs du aspektai - ugdymui(si) palanki emocinė aplinka ir pedagogas. Siekiant geriausio rezultato, vienas pedagogas gali labai nedaug. Tik bendradarbiaujant su tėvais, vadovaujantis tais pačiais principais, vertybėmis, galime padėti vaikui sėkmingai augti.

Pateikiamos atlikto tyrimo išvados, teigiančios, kad didžiausių rezultatų pasiekiama, kai emocinis intelektas lavinamas nuosekliai nuo ankstyvojo amžiaus iki mokyklos. Straipsnyje teigiama, kad pagrindiniai emocinių kompetencijų ugdytojai - tėvai ir pedagogai. Emocinio intelekto ugdymuisi svarbu nuoseklumas, perimamumas.

Emocinio intelekto ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje
Aspektas Aprašymas
Savęs pažinimas Atpažinti ir įvardinti savo emocijas.
Savireguliacija Valdyti savo emocijas ir impulsus.
Socialinis jautrumas Suprasti kitų žmonių emocijas.
Tarpasmeniniai santykiai Efektyviai bendrauti ir spręsti konfliktus.
Vaiko emocijų atpažinimo kortelės

tags: #emocinio #intelekto #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje