Kai mažylio burnytėje pasirodo pirmieji perliukai, tai ženklas, kad jau metas ragauti rimtesnio maisto. Ir koks ten to maisto rimtumas, jei jame nėra mėsos. Ką jau ką, bet mėsos vertę nuginčyti būtų sunku. Baltymai - vertingiausia mėsos sudedamoji dalis. Jie ypač reikalingi raumenims ir gyvybiniams organams vystytis.
Geležis ne mažiau vertinga mažo žmogučio organizmui. Ji dalyvauja kraujo gaminimo procese ir sumažina anemijos tikimybę. Mažylio dienos geležies poreikis - 0.6 mg, o su amžiumi šis poreikis padidėja iki 1,2 - 1,5 mg. Maisto produktuose geležis yra dvejopa: vadinamoji hemo (mėsoje, žuvyje) ir ne hemo (kruopose, vaisiuose, daržovėse, uogose, piene). Pirmoji geležies rūšis, palyginant su antrąja, labai gerai pasisavinama. Daugiausia šio gėrio - raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, jautienoje, neriebioje kiaulienoje, ypač gausu liežuvyje ir širdies raumenyje.
Vitaminų mėsoje taip pat nemažai. Daugiausia - B12, kuris itin svarbus virškinimo sistemai, kraujo kūnelių gamybai bei nervų sistemai.
Kada pradėti duoti mėsos?
Nepaisant visų išsakytų liaupsių mėsai, skubėti ją įvesti į mažylio racioną nereikėtų. Pasak specialistų, mėsą reikėtų pradėti duoti nuo šešių mėnesių, jeigu vaikas yra maitinamas mišinukais ir jau yra ragavęs daržovių. Jei mažylis žindomas, šis laikas gali būti nukeltas keliais mėnesiais vėliau, tačiau irgi jau po daržovių ir kruopų įvedimo.
Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas mažylis auga ir vystosi individualiai, todėl laikas, kada vaiko valgiaraštyje turi atsirasti mėsa, tėra rekomenduojamas. Jei vaikutis gimė išnešiotas, pirmąjį pusmetį jam užtenka tos geležies, kurios jis gavo gyvendamas mamos pilvelyje. Tačiau jei į pasaulį pasibeldė anksčiau, geležies atsargų jam taip pat pritrūksta anksčiau, nes geležis vaikelio organizme kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą.
Mėsos pasirinkimas ir paruošimas
Mėsa irgi gali alergizuoti. Primaitinti pradėti geriausia nuo mažiau alergizuojančios mėsos, pvz., triušienos. Labai tiktų ėriena, strutiena, taip pat ir žvėriena - stirniena ir briediena (gausu vitaminų ir baltymų, be to, laukiniai gyvūnai neėda jokių koncentruotų pašarų, kurie pakeičia mėsos sudėtį ne į gerąją pusę). Rečiau alerginę reakciją sukelia kiauliena.
Pradėti reikėtų nuo šaukštelio, 20 - 30 gramų, palaipsniui (kiekvieną mėnesį iki pirmojo gimtadienio pridedant po dešimt gramų). Su kruopomis ir druska nepersistenkite.
Tėveliams dažnai kyla klausimas, su kuo mėsą pateikti. Pasak specialistų - geriausia su šviežiomis arba virtomis ar troškintomis daržovėmis. Mėsa su kruopomis ar makaronais - sunkus maistas, todėl tokio patiekalo nereikėtų valgyti dažnai. Be to, valgant mėsą su kruopomis, geležies pasisavinama mažiau, nei su daržovėmis.
Nuo tyrelės iki kramtomo maisto
Iš pradžių tai turėtų būti pertrinta mėsos tyrė, o išdygus daugiau dantukų, nuo aštunto-devinto mėnesio mažylio lėkštėje gali atsidurti kažkas panašaus į faršą, kad vaikutis turėtų ką kramtyti. Pažintį su pieniškomis dešrelėmis ar rūkyta mėsa reikėtų atidėti iki trejų metų. Pieniškos dešrelės maistiniu požiūriu - gana menkavertis produktas, daugelyje jų rūšių kokybiškos mėsos beveik nėra.
Negirdykite stipriais mėsos sultiniais - jie apsunkina jautrų skranduką, ypač kūdikiams iki metukų.
KŪDIKIO KRAITELIS | Kiek rūbelių reikia vienam kūdikiui?
Kaip pasirinkti tinkamą mėsos produktą?
Pirkdami atidžiai skaitykite gaminio etiketes. Pavyzdžiui, 200 g indelyje avienos su daržovėmis nurodoma, kad avienos yra 10 proc. Vadinasi, suvalgęs visą indelį mažylis gaus tik 20 g mėsos, nors per dieną rekomenduojama 50 g.
Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- Vaiko amžius: Jis nurodytas ant kiekvieno indelio. Labiausiai - dėl tyrės konsistencijos.
- Galiojimo data: Ją surasite ant dangtelio. Jei data nusitrynusi arba neaiškiai parašyta, geriau tokio indelio nepirkti.
- Pakuotės būklė: Kaip ir tokio, kurio dangtelio centras bent truputį papūstas - tai irgi rodo, kad maistas jame jau nebetinkamas naudoti, nors galiojimo data dar gali būti ir nepasibaigusi.
- Laikymo sąlygos: Uždarytą indelį visa nebūtina laikyti šaldytuve - tinka kambario temperatūra, tik svarbu, kad nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Pradarytą tyrelę reikėtų laikyti šaldytuve ne ilgiau nei 24 valandas. Į atidarytą indelį nebedėkite šaukštelio, kuriuo maitinote vaikutį - dėl papuolusių į maistą bakterijų jis gali pradėti greičiau gesti. Jei mažylis visos košelės paprastai nesuvalgo, geriau reikiamą kiekį įsidėkite į dubenėlį, o likusią košelę uždarykite ir padėkite į šaldytuvą.
- Šildymas: Paprasčiausias būdas - įdėti indelį į didesnį indą su karštu vandeniu. Šildyti mikrobangų krosnelėje nerekomenduojama, nes joje maistas sušyla netolygiai.
Ką reikėtų vengti?
Mažiems vaikams nerekomenduotinas mėsos sultinys bei jo pagrindu virtos sriubos ar košės. Jame yra toksinių medžiagų, gali sukelti alergiją, įprastai nemažai riebalų. Išimtis - tik gastritu sergantys vaikai, tačiau čia jau kitas klausimas, nes sergančių ir sveikų žmonių mityba- skirtinga.
Vengti riebios mėsos, paukštienos odelės. Dažnai apsigaunama su kiauliena, nes šioje mėsoje riebalai pasiskirsto daugmaž tolygiai, mažai matosi riebalinių intarpų, taigi susidaro liesos mėsos regimybė, nors taip nėra.
Ankstyvame amžiuje vengti mėsos subproduktų: plaučių, kepenų, liežuvių, etc. Vėliau šiuos produktus rekomenduotina valgyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
Griežtai vengti pramoniniu būdu apdorotų mėsos produktų: virtų kumpių, rūkytų gaminių, dešrelių. Apsigaunama pamačius ant pramoninių mėsos gaminių užrašą “90 proc. mėsos”. Pirkėjas įsivaizduoja, kad ten 90 proc. natūrali mėsa. Pramoninkų ir jūsų supratimas apie mėsą tikrai skiriasi. Pavyzdžiui “kiaulienos baltymai” - tai išdžiovinta, sutrinta į miltelius ir stipriai chemizuota mėsa, kurios vaikų racione tikrai neturėtų būti. Įvardinimas “aukščiausios rūšies mėsos produktas” - taip pat nėra susijęs su puikia mėsos kokybe. Tai susiję su mėsos kiekiu gaminyje bei maisto priedų kiekiu. Dar blogiau, kad nemažai tėvelių ne tik kasdien maitina savo vaikus pramoniniu pagamintais gaminiais, bet juos dar ir netinkamai apdoroja. Pavyzdžiui beveik visos virtos dešrelės yra skirtos tik virimui, tačiau ypatingai dažnai jos yra kepamos. Aukštoje temperatūroje maisto priedai, nudažantys mėsos gaminį malonia rausva spalva, skyla bei sutrikdo deguonies apytaką organizme, t.y. sutrikdo organizmo funkcijas. Pavyzdžiui, net kalbant apie suaugusių mitybą, 2014 metų sausio mėnesį moksliniame žurnale “The British Journal of Cancer” buvo paskelbta detali Švedijos mokslinio tyrimo ataskaita, kurioje teigiama, per dieną suvartojant 50 gramų perdirbtos mėsos, pavyzdžiui, dešros, padidina riziką susirgti kasos vėžiu. Švedų mokslininkai nustatė, kad kasos vėžio rizika išauga 19 procentų, jei valgote maždaug 114 gramų perdirbtos mėsos per dieną.
Kepenų svarba ir priežiūra
Kepenys yra vienas didžiausių vidaus organų, atliekančių be galo daug funkcijų, todėl neretai jos vadinamos organu „darboholiku“. Kaip sakė gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė, kepenys atsakingos už tam tikrų medžiagų sintetinimą, už hormonų sintezę ir kai kurių hormonų balanso palaikymą, už cukraus reguliavimą kraujyje, tulžies gaminimą ir išskyrimą, dalyvauja virškinimo procese, atlieka detoksikacijos funkciją ir kt. Kepenys dalyvauja viso organizmo funkcionavime.
Jų sveikata rūpintis būtina. Štai dešimt patarimų, kurie padės tai padaryti.
- Mažiau vartokite alkoholio arba visai jo atsisakykite: Piktnaudžiavimas alkoholiu - labai dažna kepenų ligų, ypač cirozės, priežastis. Rizika ir pažeidimų lygis priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio. Moterims alkoholis pražūtingesnis nei vyrams: kepenis pažeidžia gerokai greičiau.
- Tinkamai maitinkitės: Kepenims būtina gauti daug medžiagų: ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių. Joms kenkia itin griežtos dietos, badavimas, taip pat ir persivalgymas, aštrus, keptas ir riebus maistas. Geriausiai valgyti 4-5 kartus per dieną. Toks mitybos režimas leidžia kepenims optimaliai darbuotis. Vegetariškas maistas kepenims labai tinka, tačiau vegetarai kartais pamiršta valgyti baltymingų produktų: riešutų, pupelių, žirnių ir kt. O baltymai kepenims labai svarbūs. Kasdien valgykite vaisių, daržovių, grūdų ir ankštinių patiekalų. Tinka neriebi žuvis arba mėsa. Iš pieno produktų rinkitės neriebų kefyrą, jogurtą, pieną, varškę.
- Leiskite kepenims pailsėti: Tinkama dieta - bene svarbiausia priemonė, padedanti išvengti kepenų ligų. Ji būtina, kad kepenys normaliai veiktų ir būtų sudarytos sąlygos joms atsinaujinti. Todėl kartais leiskite kepenims pailsėti. Tam reikėtų visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės riebalų ir valgyti daugiau visaverčių baltymų bei vitaminų gausaus maisto (liesos varškės, daržovių ir vaisių).
- Darykite specialius kepenis valančius pratimus: Gydomoji gimnastika, sudaryta iš visiems žinomų specialių pratimų: dviračio, žirklių, pritūpimų ir šuoliukų, ne tik padės kepenims išsivalyti, bet ir bus puikus masažas. Kepenims itin tinka žvakės pratimas. Taip pat būtų labai naudinga 20-30 minučių kiekvieną dieną pabėgioti. Pagal kinų mediciną, kepenys susijusios su raiščiais ir sausgyslėmis, todėl kepenų veiklai harmonizuoti tinka ir tempimo pratimai.
- Neužmirškite vitaminų ir mikroelementų, kurie užtikrina normalią kepenų veiklą: Patys reikalingiausi kepenims C, E, K ir B grupės vitaminai. Vitaminas C didina organizmo atsparumą infekcijoms, normalizuoja kraujagyslių pralaidumą, padeda pasišalinti toksinams apsinuodijus, jo trūkumas lėtina medžiagų apykaitą, didina kepenų ląstelių pažeidžiamumą. Vitaminas E reikalingas normaliai medžiagų apykaitai ir imunitetui stiprinti. B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos ir kepenų veiklai palaikyti.
- Gerkite žolelių arbatas ir preparatus: Vaistiniuose augaluose, be vitaminų ir mineralų, yra specialių junginių, kurie apsaugo kepenis nuo žalingo poveikio. Vienas iš augalų, saugančių kepenis ir leidžiančių joms atsigauti, - tikrasis margainis. Jame esančios biologiškai aktyvios medžiagos stiprina ląstelių membraną, padeda susiformuoti naujoms kepenų ląstelėms. Taip pat kepenims labai naudingi tikrieji artišokai, kraujažolės, cikorijos, senų lapai, kiaulpienės, dirviniai asiūkliai, dilgėlės.
- Stenkitės be reikalo nevartoti cheminių vaistų: Labai dažnai vartodami cheminius vaistus pamirštame, kad jie ne tik gydo, bet ir turi nepageidaujamą šalutinį poveikį. Kepenys - tarsi filtras, todėl dažnai vartodami vaistus silpniname jų apsaugines galimybes, ilgainiui jos pradeda negaluoti.
- Neleiskite viduriams užkietėti: Kad kepenys normaliai veiktų, svarbu neleisti viduriams užkietėti. Kai žarnynas prastai dirba, prasideda puvimas, kepenims tenka susidoroti su kraują nuodijančiais toksinais.
- Eikite laiku miegoti: Vienas paprasčiausių ir geriausių kepenų sveikatinimo būdų - horizontali padėtis. 23-1 val. - tulžies pūslės, o 1-3 val. - kepenų laikas. Jei užmigsite iki 23 val., puikiai pailsėsite. Kepenys geriausiai pailsi ir atsigauna miegant, todėl naktinis darbas jas veikia labai neigiamai.
- Mokykite_s taisyklingai kvėpuoti: Pagal kinų mediciną, kepenis labiausiai žeidžia pyktis, o kai pykstame, sunku ramiai kvėpuoti, valdyti emocijas. Kepenų ligos dažniausiai ir kamuoja piktus, tulžingus žmones. Kvėpavimo technikos padėtų suvaldyti pyktį, nusiraminti, taigi pagelbėtų ir kepenims.
Specialūs papildai vaikams
Dėl infrastruktūros plėtros ir aplinkos blogėjimo vaikai kasdien yra atakuojami aplinkos toksinų. Iš pradžių jų poveikio vaiko organizmui gali ir nepastebėti, tačiau toksinai linkę kauptis ir po kurio laiko (kartais metų) gali sukelti tokius sutrikimus kaip: mokymosi, bendravimo ir funkcionavimo bendraamžių grupėje, dėmesio sutrikimas, dėmesio stoka. energija, letargija ir daugelis kitų. Vienas iš jų yra „Vaikų kepenų detoksikacija, antistresas“. Kiekviename šio prekės ženklo produkte yra NDF Focus (unikalaus natūralaus detoksikacijos faktorių mišinio), chlorelės miltelių, žaliųjų dumblių ir kitų naudingų ingredientų, kurie suriša toksinus ir pašalina juos iš organizmo. Paleidus produktą, tėvai pastebi, kad jų vaikams sumažėjo nepagrįsto pykčio, potraukio saldumynams ir kepto maisto atvejų. Taip pat šis papildas pašalina tiesiosios žarnos niežulį (labai dažnai vaikams dėl susikaupusių svetimkūnių, įskaitant parazitus). Šis produktas saugiai pašalina daugybę neigiamų organizmų (bakterijų, parazitų), antinksčių funkciją ir detoksikuoja jūsų vaiko organizmą. Produktas turi malonų persikų skonį, todėl jūsų kūdikiui jis tikrai patiks.
Naudojimo rekomendacijos: Prieš naudodami gerai suplakite. Tiesiog sumaišykite su vandeniu arba vaiko mėgstamu gėrimu. Jei vaikas sveria 23 kg ar mažiau - 1 ml 1-2 kartus per dieną, jei 23 kg ir daugiau - 2 ml 1-2 kartus per dieną. Sukurta 12 mėnesių ir vyresniems vaikams.
Biologiškai aktyvūs maisto papildai. Jie NĖRA vaistai. Kepenys - vienas svarbiausių žmogaus organizmo organų, kurie atlieka gyvybiškai reikšmingas medžiagų apykaitos funkcijas. Maisto medžiagos iš virškinamojo trakto pirmiausiai patenka į kepenis per vartų veną. Čia jos yra veikiamos įvairių fermentų ir paverčiamos organizmui reikalingais statybiniais komponentais, pavyzdžiui, kraujo albuminais, globulinais, krešėjimo sistemos baltymais ir kitais. Kepenyse kaupiami glikogeno pavidalu energijos ištekliai, kurie svarbūs raumenų veiklai ir gliukozės koncentracijai kraujyje palaikyti.
Kepenų veiklą neigiamai veikia ilgalaikis vaistų vartojimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Nedidelius alkoholio kiekius kepenys gali neutralizuoti be žymesnių padarinių, tačiau ilgainiui, vartojant didesnius kiekius, kepenys pradeda „pervargti“. Dėl to jų ląstelės suriebėja ir prasideda uždegimas. Jei alkoholio vartojimas nesustabdomas, kepenų ląstelės ima nykti, o jų vietoje formuojasi jungiamasis audinys, kuris nepajėgia atlikti įprastų kepenų funkcijų. Kepenų būklę blogina ir per didelis riebalų kiekis maiste. Šį organą gali pažeisti ir virusinės infekcijos, pavyzdžiui, hepatito A, B ir C virusai. Tarp dažniausiai pasitaikančių kepenų ligų išskiriami ūminiai ir lėtiniai uždegiminiai procesai (hepatitai). Ūminis virusinis hepatitas pasireiškia odos ir akių baltymų pageltimu, patamsėjusiu šlapimu, šviesesnėmis išmatomis, bendru silpnumu. Lėtiniai kepenų uždegimai paprastai progresuoja lėčiau, o pacientai dažnai skundžiasi greitu nuovargiu, energijos stoka, gali pasireikšti nežymi gelta. Kartais šios ligos pradžia būna be simptomų ir ją pastebėti galima tik iš padidėjusių kepenų.
Kepenų veiklai itin svarbus lecitinas, kuris natūraliai yra kiekvienoje organizmo ląstelės membranoje. Pastebėta, kad žmonėms, atsisakantiems riebalų dėl svorio metimo, gali sumažėti kūno masė, tačiau kartu padidėja kepenų suriebėjimo rizika. Taip nutinka todėl, kad organizmui pradeda trūkti lecitino, kurio įsisavinimui būtini tam tikri riebalai. Lecitinas padeda reguliuoti cholesterolio kiekį, skatina tulžies išsiskyrimą, lėtina senėjimo procesus ir palaiko kepenų ląstelių sveikatą, ypač esant lėtiniam alkoholio vartojimui. Kepenų sveikatai ne mažiau yra reikšmingas cholinas, kuris yra viena iš lecitino sudedamųjų dalių. Jis padeda gerinti atmintį, lėtinti plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi ir dalyvauja acetilcholino medžiagos, atsakingos už nervinių impulsų perdavimą, sintezėje.
Kepenų ir tulžies veiklą teigiamai veikia ir kai kurie įprasti maisto produktai. Kasdien pusryčiams rekomenduojama rinktis virtus arba termose užplikytus avižų dribsnius su prieskoniais ir džiovintais vaisiais (razinomis, obuoliais ar slyvomis). Po pusryčių kelias valandas patariama nieko nevalgyti ir negerti kavos. Pavasarį kepenų veiklai suaktyvinti naudinga mėnesį kasdien rytais išgerti karčiųjų kiečių (pelynų) arbatos. Po to rekomenduojama pusryčiauti tik praėjus maždaug pusvalandžiui. Šlamučių arbata taip pat vertinama dėl teigiamo poveikio kepenims. Ją galima vartoti nuolat, ištisus metus.
Vienas veiksmingiausių augalinių preparatų, skirtų kepenų ir tulžies pūslės veiklai palaikyti, - tikrieji margainiai. Juose esantis silimarinas (1,5-3 proc.) padeda gerinti kepenų funkciją. Margainius galima vartoti tiek ligų profilaktikai, tiek jau esant kepenų sutrikimams, pavyzdžiui, po hepatito, esant alkoholinei ar kitos kilmės kepenų cirozei. Margainių arbata ruošiama taip: 1 arbatinį šaukštelį susmulkintų margainių vaisių bei lapų užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 10-15 minučių. Galite retkarčiais pamaišyti, kad geriau pritrauktų. Norint pagerinti skonį, galima pridėti šiek tiek pipirmėčių. Arbatą gerkite lėtai, geriausiai - karštą ir 3 kartus per dieną, t. y. ryte tuščiu skrandžiu, prieš pietus ir prieš miegą. Kepenų veiklai taip pat naudinga kiaulpienių lapų arbata. Kepenims naudingi ir artišokai bei augalinės arbatos, pavyzdžiui, širdažolių ar kukurūzų purkų.
Baltymai yra svarbus kepenų ląstelių (hepatocitu) regeneracijai ir yra svarbių aminorūgščių šaltinis - tai apsaugo nuo riebalų kaupimosi kepenų ląstelėse. Baltymų trūkumas gali lemti suriebėjusių kepenų uždegimo vystymąsi. Kita vertus, baltymu perteklius sąlygoja inkstų funkcijos sutrikimą, inkstų funkcijos nepakankamumo vystymąsi. Naudinga baltyminė dieta: 25% baltymų, sumažintas paprastųjų angliavandenių kiekis. Sergant kepenų ciroze sumažėja baltymų sintezė.
Pagrindinė kepenų funkcija - organizmo valymas nuo toksinų. Viena iš pagrindinių kepenų funkcijų yra neutralizuoti toksinus. Kepenys veikia tarsi filtras: sulaiko toksines medžiagas, susidariusias organizme arba gaunamas su maistu ir veiksmingai jas pašalina. Toksinai yra kenksmingos medžiagos iš maisto ir aplinkos, kurios yra linkusios kauptis organizme.
Padėti pasišalinti toksinams iš kepenų galima įvairiais būdais. Vienas iš labiausiai paplitusių metodų yra detoksikacinė dieta, kurios metu reikia valgyti maistą, kuriame gausu naudingų maistinių medžiagų ir antioksidantų, ir vengti maisto, kuriame yra daug toksinų, pavyzdžiui, riebaus ir perdirbto maisto. Kita vertus, yra gana daug maisto papildų ir nereceptinių vaistų, kurie palaiko ir gerina kepenų veiklą. Papildai kepenų funkcijos palaikymui yra išties naudingi, tačiau šiuos preparatus reikia vartoti ilgesnį laiką, kad pasireikštų poveikis. Kad preparato vartojimas būtų naudingas, svarbu išlaikyti reikiamą gydymo trukmę ir nepamiršti išgerti papildų laiku. Tai paprastas ir dažniausiai ne itin brangus būdas padėti savo kepenims. Be to, svarbu paminėti, kad prieš vartoti kepenų funkcijos palaikymui skirtus preparatus, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku, kuris rekomenduos tinkamiausią kepenų funkcijos palaikymui skirtą preparatą bei nustatys reikiamą dozę.
Fosfolipidai kepenims - tai pagrindinė kepenų ląstelių membranų statybinė medžiaga. Šių medžiagų trūkumas lemia tai, kad pažeistos ląstelės negali atsistatyti. Fosfolipidų turintys nereceptiniai vaistai kepenims atstatyti skatina kepenų ląstelių ir kitų organų membranų atsinaujinimą, gerina kepenų veiklą ir jų detoksikacijos funkciją bei stabdo jungiamojo audinio formavimąsi. Norint pasiekti ilgalaikį poveikį, tokie preparatai turėtų būti vartojami kursais. Be to, fosfolipidai padeda normalizuoti ir gerinti cholesterolio transportavimą ir riebalų bei baltymų apykaitą kepenyse. Taip pat lėtina fermentų ir veikliųjų medžiagų praradimą. Pavyzdžiui, nereceptinis vaistas „Essentiale Forte N“ turi kepenims būtinų fosfolipidų, kurie gaminami iš sojų pupelių. Pastarasis padeda atkurti pažeistas kepenų ląstelių membranas, normalizuoja kepenų funkciją bei gerina riebalų ir baltymų apykaitą.
Flavonoidai kepenims - tai natūralūs antioksidantai, kurių veikimo principas yra laisvųjų radikalų (dalelių, kurios pažeidžia ląstelės membraną) neutralizavimas. Tokių preparatų pagrindiniai šaltiniai yra augaliniai komponentai. Preparatai su flavanoidais naudojami lėtinių kepenų pažeidimų profilaktikai.
Pagrindinė kepenų užduotis - filtruoti ir pašalinti organizmui svetimas bei toksiškas medžiagas, todėl sutrikusi organo veikla gali sukelti lėtinių ligų atsiradimą. Norint palaikyti kepenų sveikatą ir užtikrinti normalią jų funkciją, svarbu tinkamai jomis pasirūpinti: laikykitės sveikos gyvensenos, nepiktnaudžiaukite alkoholiu bei riebiu maistu. Tais atvejais, kai neįmanoma palaikyti visiškai sveiko gyvenimo būdo, profilaktikai gali būti vartojami papildai kepenims, skirti kepenų funkcijai palaikyti.
