Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinė virškinimo sistemos liga, kuriai būdingi pasikartojantys pilvo skausmai, susiję su tuštinimosi pokyčiais, tokiais kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaita. Skirtingai nuo uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip Krono liga ar opinis kolitas, dirgliosios žarnos sindromas nesukelia matomų žarnyno struktūrinių pokyčių, tačiau žymiai paveikia gyvenimo kokybę.
Dirgliosios žarnos sindromas yra labai paplitusi liga, paveikianti apie 10-15 % pasaulio gyventojų, dažniau moteris nei vyrus, ypač 20-50 metų amžiaus grupėje. Lietuvoje, kaip ir kitur, dirgliosios žarnos sindromas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į gastroenterologus. Nors liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali sukelti emocinį stresą, nerimą ar depresiją dėl lėtinių simptomų.
Pagrindinis DŽS požymis - pilvo skausmas, kurį lydi pakitęs tuštinimasis (viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu kartu). Laimei, tik mažajai daliai žmonių, turinčių DŽS, pasireiškia sunkūs simptomai. Kai kurie pacientai gali kontroliuoti savo simptomus, koreguodami mitybos įpročius, gyvenimo būdą ir mažindami įtampą bei streso lygį savo gyvenime.
Dirgliosios žarnos sindromo kamuojami žmonės dažnai jaučia nusivylimą, nes į jų išsakomus simptomus žiūrima nerimtai, o skiriamas medikamentinis gydymas dažnai neduoda naudos ar net pablogina simptomus. Šio sindromo gydytoju neretai tampa pats žmogus, pradėjęs analizuoti savo organizmo reakcijas į išorės veiksnius bei dietos pokyčius. Dažnai pagalbos žmonės sulaukia ir taikant liaudies medicinos priemones, vaistažolių arbatas ar ekstraktus. Gydytojo svarbos nuvertinti negalima.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinė žarnyno liga, pasireiškianti pilvo skausmu, pūtimu bei tuštinimosi pokyčiais, kuriuos lemia žarnyno-smegenų ašies disfunkcija, psichologiniai veiksniai, maistas, mikrobiotos pokyčiai ir persirgtos infekcijos. Diagnozė nustatoma remiantis Romos IV kriterijais, įvertinant simptomus ir atmetant kitas ligas. DŽS skirstomas į keturias kategorijas: su vidurių užkietėjimu, su viduriavimu, mišrus ir neklasifikuojamas tipas.
Dirgliosios žarnos sindromo priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios DŽS priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ją sukelia kelių veiksnių derinys, įskaitant žarnyno judrumo, smegenų ir žarnyno sąveikos bei mikrofloros pokyčius. Pats dirgliosios žarnos sindromas šiandien yra apibrėžiamas kaip galvos smegenų ir žarnyno inervacijos ryšio sutrikimas („a disorder of brain-gut axis„). Tai nurodo, kad tiksli šio sindromo atsiradimo priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau yra keletas moksliniais tyrimais ir pastebėjimais besiremiančių teorijų, aiškinančių DŽS atsiradimą.
Pagrindinės priežastys
- Žarnyno motorika: Žarnų sienelės sudarytos iš kelių raumeninių sluoksnių, kurie susitraukinėdami sukelia peristaltinę bangą bei stumia maistą virškinamuoju traktu. Stipresni ir ilgiau nei įprastai trunkantys susitraukimai sukelia skausmą, vidurių pūtimo jausmą bei viduriavimą.
- Žarnyno uždegimas:
- Infekcija: Nustatyta, kad persirgus virusine ar bakterine žarnyno infekcija (gastroenteritu), DŽS išsivystimo rizika padidėja net iki šešių kartų lyginant su bendra žmonių populiacija.
- Maisto netoleravimas: Sutrikusi laktozės absorbcija (randama pieno produktuose ir daugelyje perdirbtų maisto produktų) yra vienas dažniausių mitybos veiksnių, galinčių paskatinti DŽS simptomus. Kiti cukrūs, kurie, kaip manoma, skatina DŽS, yra fruktozė (esanti daugelyje sirupų) ir sorbitolis. Kai kurie žmonės yra jautrūs tam tikriems angliavandeniams, tokiems kaip fruktozė, fruktanai, laktozė ir kiti, vadinami FODMAP - fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai. FODMAP yra tam tikruose grūduose, daržovėse, vaisiuose ir pieno produktuose.
- Alergija maisto produktams: Alergijos ar tam tikro maisto netoleravimo įtaka DŽS išsivystymui moksliškai įrodytos sąsajos neturi. Vis dėlto, daugeliui pacientų DŽS simptomai pasunkėja, kai jie valgo ar geria tam tikrus maisto produktus ar gėrimus, įskaitant kviečius, pieno produktus, citrusinius vaisius, pupeles, kopūstus, pieną ir gazuotus vaisvandenius. Plačiai naudojami maisto netoleravimo IgG tyrimai ir nurodytų maisto produktų eliminavimas iš mitybos raciono didžiajai DŽS atvejų esminės įtakos neturi.
- Emocinis stresas: Stiprus nerimas ar stresas įtakoja ne tik mūsų psichologinę savijautą, tačiau ir fizinę organizmo būklę per įvairių neuromediatorių išsiskyrimą. Ne išimtis ir virškinamasis traktas, kuris į stresą reaguoja peristaltikos pasikeitimu, pasireiškiančiu spazmais, pilvo pūtimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Paprasti kasdieniai pavyzdžiai galėtų būti pilvo „susukimas” prieš egzaminus ir kitus svarbius gyvenimo įvykius, ar vidurių užkietėjimas išvykus į kelionę.
- Vaistai:
- Plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo sindromas (SIBO): Tyrimai rodo SIBO ir DŽS sąsają. Kai kurių autorių duomenimis net iki 50% DŽS atvejų iš tikro yra SIBO sindromas.
Rizikos veiksniai
- Lytis (dažniau moterys)
- Amžius (dažniausiai 20-50 metų grupėje)
- Genetika
- Netinkama mityba
- Ankstesnės virškinamojo trakto infekcijos
- Psichologinis stresas ir nerimas
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai
DŽS simptomai skiriasi priklausomai nuo potipio ir individualių veiksnių, tačiau dažniausiai yra lėtiniai arba pasikartojantys. Pagrindiniai simptomai apima:
- Pasikartojantis pilvo skausmas
- Viduriavimas
- Vidurių užkietėjimas
- Vidurių pūtimas
- Skausmas prieš tuštinimąsi
- Svorio kritimas (kartais)
- Nuolat prastas savijauta (kartais)
Dirgliosios žarnos sindromas gali žymiai paveikti gyvenimo kokybę, sukeldant diskomfortą darbe, socialiniuose renginiuose ar kelionėse dėl dažno tuštinimosi, pilvo skausmo ar pūtimo. Emocinis stresas dėl simptomų gali sustiprinti nerimą ar depresiją.
Kaip diagnozuojamas dirgliosios žarnos sindromas?
DŽS diagnozė remiasi simptomais ir kitų ligų atmetimu, nes nėra specifinio tyrimo, patvirtinančio DŽS. Diagnozė nustatoma remiantis Romos IV kriterijais, įvertinant simptomus ir atmetant kitas ligas. Pirmiausia, bent Lietuvoje tai daro išsamius kraujo tyrimus, išmatų tyrimą, echoskopuoja pilvą. Jeigu visi tyrimai būna geri, sprendžia dėl kolonoskopijos reikalingumo.
Jei įtariate dirgliosios žarnos sindromą ar pastebite simptomus, tokius kaip pasikartojantis pilvo skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pūtimas, būtina konsultuotis su gastroenterologu ar šeimos gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė.
Gydymas: kaip valdomas dirgliosios žarnos sindromas?
Tinkamas gydymas, įskaitant mitybos pokyčius, vaistus ir psichologinę pagalbą, padeda daugumai pacientų kontroliuoti simptomus ir gyventi įprastą gyvenimą. Gydymas skiriamas atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir apima nemedikamentines priemones bei vaistus.
Mitybos koregavimas
Vengti maisto, sukeliančio simptomus. Gali būti rekomenduojama FODMAP dieta, kuri apima tam tikrų angliavandenių, tokių kaip fruktozė, fruktanai, laktozė ir polioliai, ribojimą. Taip pat svarbu gerti daug skysčių ir reguliariai mankštintis.
Medikamentinis gydymas
Pagal DŽS tipą gali būti skiriami prokinetikai (peristaltiką skatinantys vaistai) ar antispazminiai preparatai. Vaikų DŽS gydymas labiau koncentruojasi į psichoterapiją, probiotikų skyrimą, visavertišką mitybą, spazmolitikus. Medikamentinis gydymas taikomas atsargiai, o esant sunkiems simptomams gali būti svarstomi antidepresantai. Suaugusiems dažniau taikoma FODMAP dieta, tirpios skaidulos, loperamidas skiriamas kaip pirmo pasirinkimo vaistas, esant viduriavimui. Probiotikai nėra plačiai taikomi suaugusiųjų gydymui. Suaugusiems laisviau nei vaikams skiriami antidepresantai skausmo malšinimui.
Psichologinė terapija
Kadangi stresas ir nerimas gali turėti įtakos DŽS simptomams, psichologinė pagalba, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir streso valdymas yra svarbūs veiksniai, padedantys kontroliuoti DŽS simptomus.
Stebėjimas
Svarbu reguliarūs patikrinimai pas gydytoją ir savo organizmo reakcijų stebėjimas, ypač turint DŽS atvejų šeimos istorijoje ar psichikos sveikatos problemų.
Dirgliosios žarnos sindromo prevencija
Nors DŽS negalima visiškai išvengti, tam tikros prevencinės priemonės, tokios kaip sveika mityba, streso valdymas ir fizinis aktyvumas, gali padėti sumažinti paūmėjimų riziką ir pagerinti bendrą savijautą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite lėtinius simptomus ar įspėjamuosius požymius, tokius kaip pasikartojantis pilvo skausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pūtimas, būtina konsultuotis su gastroenterologu ar šeimos gydytoju.
Venkite savarankiškai taikyti dietas (pvz., FODMAP) ar vartoti vaistus be specialisto rekomendacijos, nes tai gali maskuoti kitas ligas ar sustiprinti simptomus. Jei svarstote mitybos pokyčius, probiotikų vartojimą, streso valdymą ar fizinį aktyvumą, aptarkite šias priemones su gydytoju ar dietologu, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei.
