Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai skirtingose gimdos pusėse, jungiantys abi kiaušides su gimda. Tai - stebuklingas takelis, kuriame susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, bei įvyksta apvaisinimas. Būtent kiaušintakiuose įvyksta kiaušialąstės ir spermatozoido „pasimatymas“ ir įvyksta apvaisinimas. Jau po to embrionas nukeliauja į gimdą ir joje implantuojasi, t.y. Nustatyta, kad dėl su kiaušintakiais susijusių priežasčių pastoti nepavyksta net iki trečdalio moterų. Kiaušintakių nepraeinamumas, kitaip dar vadinamas nepratekamumu arba obstrukcija, yra jų pilnaverčio atsivėrimo stoka, o tai sukuria nepalankias sąlygas kiaušialąstės apvaisinimui ir tolimesniam jos judėjimui. Moterų nevaisingumas 20-30% atvejų kyla būtent dėl kiaušintakių nepraeinamumo.

Jei moteris ilgesnį laiką nepastoja, jai greta kitų tyrimų rekomenduojama atlikti ir kiaušintakių pratekamumo (pastarąjį dažnai - vieną iš pirmųjų) tyrimą. Užakęs gali būti tik vienas kiaušintakis: tokiu atveju moteris gali pastoti natūraliai. Jei nepratekamumas yra tik viename kiaušintakyje, o kitas funkcionuoja, pastoti natūraliai vis dar įmanoma. Tačiau jei nepratekamumas abipusis, natūralus pastojimas tampa labai mažai tikėtinas. Taip, kai kuriais atvejais nepratekamumą sukelia laikini spazmai, gleivinės paburkimas ar nedidelės sąaugos.

Kiaušintakių nepraeinamumo priežastys

Daugeliu atvejų nėra žinoma, dėl kokių priežasčių kiaušintakiai užanka. Kiaušintakių nepraeinamumas dažniausiai išsivysto dėl persirgtų uždegiminių ligų. Tai gali būti tiek lytiniu, tiek nelytiniu keliu plintančios infekcijos. Pakliuvusi į vieną ar kitą kiaušintakį, infekcija sukelia uždegimą, kuris ilgainiui gali pažeisti gleivinę, sukelti sąaugas ar net pilną kiaušintakio užsikimšimą. Kiaušintakio nepraeinamumas gali išsivystyti ir po nėštumo nutraukimo, ypač jei po procedūros atsiranda komplikacijų. Dažniausiai pasitaikanti - gimdos uždegimas (endometritas), kuris gali plisti į kiaušintakius. Tokiais atvejais uždegiminis procesas gali vykti be aiškių simptomų, tačiau ilgainiui jis sukelia audinių randėjimą ar sąaugų susidarymą. Negydomas ar pavėluotai diagnozuotas uždegimas gali turėti ilgalaikių pasekmių vaisingumui. Siekiant apsaugoti visą organizmą nuo infekcijos, kiaušintakis stengiasi infekciją sulaikyti - virpamasis epitelis (epitelio plaukeliai) susiglaudžia ir sulimpa. Kiaušintakiai gali sulipti ir pačioje kiaušintakio pradžioje - sujungime su gimdos ertme. Tuomet atjungiamas visas kiaušintakio kanalas.

Anatominės nepratekamumo priežastys yra vieno ar abiejų kiaušintakių nebuvimas, įgimtas jų nepakankamas išsivystymas, dalinis ar visiškas užsikimšimas. Fiziologiniai veiksniai gali būti kiaušintakių tonuso pablogėjimas, jo raumenų sluoksnio nejudrumas, epitelio plaukelių (blakstienėlių) aktyvumo sumažėjimas ar jo nereguliarumas. Moters reprodukcinės sistemos ir kitų vidaus organų ligos: infekciniai ir uždegiminiai pažeidimai - enteritas ir kolitas, apendicitas, dubens peritonitas (pilvaplėvės uždegimas, apimantis dubens sieneles ir apimantis dubens organus). Todėl norint suprasti, kaip gydyti kiaušintakių obstrukciją, svarbu pasitarti su atitinkamais specialistais; endometriozė; kiaušintakių gleivinių trauma - įskaitant ir neatsargiai atliekant įvairias medicinines manipuliacijas; navikų, hematomų arba abscesų užspaudimas; endokrininės sistemos sutrikimai; kiaušintakių inervacijos pažeidimas; įgimtos vystymosi ydos. Kiaušintakiai gali tapti nepraeinami po mažojo dubens operacijų.

Labai dažnai ši būklė nesukelia jokių pojūčių ir nustatoma tik tada, kai pora ilgą laiką negali pastoti ir atliekami vaisingumo tyrimai. Apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros.

Kiaušintakių pratekamumo tyrimų metodai

Šiuo metu kiaušintakių pratekamumui vertinti naudojami bent keli tyrimų metodai.

HyFoSy (Hysterosalpingo Foam Sonography)

Bene dažniausiai tirti kiaušintakių patologijoms Lietuvoje taikomas metodas - HyFoSy (angl. Hysterosalpingo Foam Sonography). Tai modernus, saugus, neskausmingas ir labai efektyvus metodas, skirtas įvertinti vieną iš galimų nevaisingumo priežasčių. Procedūra dažniausiai trunka tik apie 15-30 min. Šis tyrimas ypač svarbus poroms, susiduriančioms su vaisingumo problemomis. Per itin smulkų kateterį į gimdos ertmę lėtai leidžiamas specialių echogeninių putų ir vandens mišinys. Tyrimą atliekantis gydytojas echoskopo monitoriuje stebi, kaip putos pasiskirsto gimdos ertmėje. Jeigu mišinys gimdos taip ir nepasiekia, daroma prielaida, kad kiaušintakiai yra užakę. HyFoSy tyrimas yra greitas (trunka iki 15 min.), efektyvus, saugus, neskausmingas (neprireikia nuskausminimo). Atliekant tyrimą naudojamos patentuotos ExEm putos. Maždaug 20 proc. moterų per artimiausius 3 mėn. po tyrimo pavyksta pastoti, o net 80 proc. Moksliškai įrodyta, kad vien šio tyrimo atlikimas padidina pastojimo tikimybę. Kai kurioms moterims po HyFoSy tyrimo padidėja pastojimo tikimybė, nes putos, naudojamos tyrimo metu, gali „praplauti“ smulkias sąaugas ar gleivių sankaupas. Tačiau šis tyrimas pirmiausia yra diagnostinis, o ne gydomasis metodas. Šio tyrimo tikrai nereikėtų nebijoti - jis yra neskausmingas, jį atliekant net neprireikia nuskausminimo. Tiesa, gali būti juntamas trumpalaikis lyg menstruacinis maudimas, tačiau jis praeina baigus procedūrą. Tyrimo metu apžiūrima tiek gimdos ertmė, tiek kiaušintakiai.

Kada atliekamas HyFoSy tyrimas?

Kiaušintakių praeinamumo tyrimas su „ExEm“ putomis turėtų būti atliekamas pirmoje mėnesinių ciklo pusėje - geriausia tarp 6 ir 12 ciklo dienos. Tinkamiausias laikas procedūrai yra tarp 6 ir 10 ciklo dienos. Rekomenduojama vengti lytinių santykių nuo pirmos mėnesinių dienos iki tol, kol procedūra bus atlikta. Prieš procedūrą moters šlapimo pūslė turi būti tuščia. Procedūra negali būti atliekama mėnesinių metu.

Kaip atliekamas HyFoSy tyrimas?

Atliekant HyFoSy echogeninių putų pagalba tyrimą, kontrastuojami kiaušintakiai ir vertinamas jų praeinamumas. Čia pat iš ypač gryno vandens ir švirkšte esančios kontrastinės medžiagos yra gaminamos echogeninės (gelinės struktūros) putos, kurios specialaus, itin plono kateterio pagalba lėtai ir itin mažais kiekiais yra leidžiamos į gimdos ertmę. Proceso metu echoskopo monitoriuje yra stebimas putų pasiskirstymas pilvo ertmėje. Kiaušintakių praeinamumui ištirti, reikalinga viena procedūra. Nustačius patologiją, vėliau gali būti taikomi kiti tyrimo metodai.

Ar HyFoSy tyrimas gali pagerinti kiaušintakių praeinamumą?

Kai kurioms moterims po HyFoSy tyrimo padidėja pastojimo tikimybė, nes putos, naudojamos tyrimo metu, gali „praplauti“ smulkias sąaugas ar gleivių sankaupas. Tačiau šis tyrimas pirmiausia yra diagnostinis, o ne gydomasis metodas. 80 % moterų atlikus kiaušintakių praeinamumo tyrimą nebereikia atlikti histerosalpingografijos tyrimo - kiaušintakių tyrimo rentgeno spinduliais, naudojant specialią rentgeno spindulių formą, vadinamą fluoroskopija, ir kontrastinę medžiagą.

Histerosalpingografija (HSG)

Tai radiologiniams tyrimams priskiriamas metodas, padedantis ištirti ir kiaušintakių būklę. Tyrimas įprastai atliekamas 7-12 ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė dar nėra išvešėjusi ir lengviau pastebėti galimas patologijas. Prieš histerosalpingografiją reikėtų paimti makšties mikrofloros tepinėlį ir atlikti lytiškai plintančių ligų tyrimą. Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas - histerosalpingografija (HSG). Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedamos pastebėti pakitimus.

Laparoskopija su chromotubacija

Tai pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas. Siekiant įvertinti kiaušintakių praeinamumą ir nustatyti pastojimui trukdančias priežastis, kartu atliekama chromotubacija, kurios metu į pacientės gimdą įvedamas sterilus kontrastinis tirpalas ir stebimas jo pratekėjimas per kiaušintakius. Informatyvumas: įvertinami ne tik kiaušintakiai, bet ir kiti reprodukcinės sistemos organai, tiriama, ar nėra sąaugų, pacientė neserga endometrioze ir kt.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei moteris yra 35 metų ir vyresnė arba jeigu buvo nustatytos konkrečios priežastys, galinčios daryti neigiamą įtaką vaisingumui, tuomet dėl tyrimų kreiptis reikėtų jau po 6 mėn. Jei pora bando pastoti apie 2 metus, tačiau nesėkmingai, verta pasikonsultuoti su specialistu.

Gydymas ir prognozės

Norint pašalinti kiaušintakių obstrukciją, pirmiausia reikia gydyti ligas, kurios tapo ligos vystymosi impulsu. Jas reikia likviduoti kuo anksčiau, kad kiaušintakiuose nespėtų išsivystyti degeneraciniai procesai. Gydymas priklauso nuo obstrukcijos priežasčių ir sunkumo. Kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas, atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos, deja, nėra galimybių. Dažnai pakitusiuose kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, sukeliantis lėtinį uždegiminį procesą moters dubenyje. Tokiu atveju kiaušintakius būtina pašalinti. Ilgametę patirtį turinti specialistė sako, kad esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus. Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu.

Taip pat gana plačiai praktikuojamas apvaisinimo in vitro metodas - pastoti gali pavykti po vieno ar kelių bandymų. Šis būdas rekomenduojamas nepavykus pastoti per 1-1,5 metų po chirurginės operacijos - ypač vyresnėms nei 40 metų pacientėms, arba esant pilnam kiaušintakių nepraeinamumui.

Kur atliekami tyrimai?

Vaisingumo centrai „Northway“ užtikrina profesionalų, rūpestingą ir dėmesingą požiūrį į kiekvieną pacientę. Tyrimą atlieka patyrę specialistai, naudojantys pažangią ultragarsinę įrangą bei sertifikuotas kontrastines medžiagas. Toks tyrimas atliekamas ir BIOFIRST klinikoje Kaune.

tags: #kiausintakiu #pratekamumo #tyrimas #kuo #skiriasi #nuo

• Pradžia: pirmoji nėštumo savaitė
• Sužinokite apie gimdymo sužadinimą
• vaikų darželio atidarymas
• Vaikų žaidimų aikštelių dizaino aspektai
• Sužinokite, kaip pagerinti bendravimą su vaikais