Kiaušidžių cistos yra skysčių pripildyti maišeliai, susiformuojantys vienoje ar abiejose kiaušidėse. Moterų reprodukciniuose organuose, atsakinguose už kiaušinėlių gamybą ir hormonų sekreciją, jos yra labai paplitusios, ypač vaisingo amžiaus moterims, tačiau gali pasitaikyti bet kuriame amžiuje. Dauguma cistų yra gerybinės (ne vėžinės) ir dažnai išnyksta savaime be gydymo. Jos skirstomos į funkcines cistas, susijusias su menstruaciniu ciklu, ir patologines cistas, kurios gali būti susijusios su kitomis būklėmis, pvz., endometrioze ar policistinių kiaušidžių sindromu (PKS). Nors jos paprastai yra nekenksmingos, norint veiksmingai jas gydyti, būtina suprasti jų pobūdį, simptomus ir gydymo galimybes.

Kas yra kiaušidžių cista?

Kiaušidės yra migdolo dydžio dariniai, esantys abiejose gimdos pusėse. Suaugusios moters, kuriai nepraėjo menopauzė, kas mėnesį iš vienos iš šių kiaušidžių išsiskiria kiaušinėlis. Kiaušidžių cista reiškia skysčiu užpildytos cistos stebėjimą kiaušidėse arba kiaušidės paviršiuje. Daugeliui moterų tam tikru gyvenimo momentu gali išsivystyti kiaušidžių cistos. Kiaušidžių cistos yra labai dažnos ir yra dviejų tipų: funkcinės ir nenormalios (patologinės). Funkcinės cistos susidaro dėl normalios kiaušidžių funkcijos. Paprastai jos yra mažesnės nei nenormalios cistos ir išnyksta savaime be gydymo.

Kiaušidžių cistos - tai smulkūs patologiniai nepiktybiniai dariniai, susiformavę ant kiaušidžių paviršiaus ar greta jų. Paprastai cistos turi ploną apvalkalėlį, kuris pripildytas skysčio. Yra du skirtingi kiaušidžių cistų tipai: funkcinė kiaušidžių cista ir patologinė kiaušidžių cista.

Funkcinės kiaušidžių cistos

Tai labiausiai paplitęs cistos tipas. Jis yra trumpalaikis, išnyksta savaime ir yra įprasto mėnesinių ciklo dalis. Funkcinės kiaušidžių cistos taip pat skirstomos į dvi rūšis:

• Folikulinės cistos: Dažniausios funkcinės kiaušidžių cistos yra folikulinės cistos. Kiaušinėlis susidaro folikule, kuriame yra skysčio, kad apsaugotų augantį kiaušinėlį. Kai kiaušinėlis išsiskiria, folikulas sprogsta. Kai kuriais atvejais folikulas neišleidžia skysčio, o išleidęs kiaušinėlį nesusitraukia ir neišleidžia. Tokiu atveju folikulas išsipučia nuo skysčio, todėl susidaro folikulinė kiaušidžių cista. Folikulinė cista išnyksta per kelias savaites.
• Lutealinės kiaušidžių cistos: Tai mažiau matomas funkcinių kiaušidžių cistų tipas. Kai kiaušinėlis išsiskiria, jis palieka audinį, vadinamą geltonkūniu. Lutealinės cistos gali išsivystyti, kai geltonkūnis prisipildo krauju. Šio tipo cistos išgyja ilgiau nei folikulinės cistos. Paprastai jos išnyksta per kelis mėnesius, bet kartais gali suskilti arba įplyšti, sukeldamas staigų skausmą ir kraujavimą.

Patologinės cistos

Patologinės cistos gali būti gerybinės arba piktybinės (vėžinės). Jos gali susiformuoti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, hormonų pusiausvyros sutrikimų, endokrininės sistemos, ginekologinių ligų, dėl prasidėjusios menopauzės, paveldimumo, vėlyvo nėštumo, netinkamo gyvenimo būdo (mažo fizinio aktyvumo, nutukimo). Paprastai jos yra didelės, skersmuo - net iki 10 cm ir daugiau, nelygiu paviršiumi. Patologinės cistos taip pat skirstomos į kelias rūšis:

• Dermoidinės cistos (cistinės teratomos): Dermoidinės cistos yra labiausiai paplitusi cistų rūšis jaunesnėms nei 30 metų moterims. Paprastai tai yra geraširdis darinys, galintis apimti plaukus, odą ir kitus audinius, kartais net organus. Nors šios cistos yra gerybinės, jas reikia pašalinti chirurginiu būdu.
• Cisteinomos (kiaušidžių cistadenomos): Cisteinomos dažniau pasitaiko vyresnėms nei 40 metų moterims. Cisteinomos, kurios išsivysto iš išorinę kiaušidės dalį dengiančių ląstelių, užpildomos į gleives panašia medžiaga. Šios cistos neauga kiaušidėse, o yra sujungtos su kiaušidėmis koteliu. Nors jie retai būna vėžiniai, juos reikia pašalinti chirurginiu būdu.
• Endometrioidinės cistos: Atsiranda sergant endometrioze.
• Tekaliuteininės cistos: Formuojasi kaip trofoblastinės ligos.
• Intraligamentinė cista: Išauga iš apatinio kiaušidės krašto.
• Priekiaušidinės cistos: Formuojasi šalia kiaušidės.

Dermoidinė cista yra teratomos rūšis - navikas, galintis apimti įvairių tipų audinius, įskaitant plaukus, odą ir kartais net organus. Šios cistos paprastai atsiranda gimimo metu, tačiau gali tapti pastebimos tik vėliau gyvenime. Dermoidinės cistos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai aptinkamos ant veido, kaklo ir kiaušidžių.

Kiaušidžių cistų priežastys ir rizikos veiksniai

Kiaušidžių cistos išsivysto dėl skirtingų priežasčių priklausomai nuo jų tipo, tačiau dauguma susijusios su hormoniniais pokyčiais ar reprodukcinės sistemos funkcijomis. Cistos formuojasi sutrikus folikulo vystymosi ciklui dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų. Kai kurie iš toliau išvardytų rizikos veiksnių gali būti viena iš kiaušidžių cistų priežasčių:

• Hormoninės problemos: Nors hormoninės problemos gali sukelti kiaušidžių cistas, nevaisingumui gydyti naudojami vaistai, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos klomifeno, taip pat gali sukelti kiaušidžių cistų susidarymą. Kadangi šie vaistai jau yra skirti ovuliacijai užtikrinti, cistų susidarymas laikomas natūraliu.
• Nėštumas: Nėščiųjų kiaušidėse dėl hormoninių pokyčių gali susidaryti cistos, ši cista gali išlikti kiaušidėse viso nėštumo metu.
• Endometriozė: Taip pat vadinama šokolado cista, dėl kurios gimdos endometriumo ląstelės auga už gimdos ribų. Kai kurie audiniai gali prisitvirtinti prie kiaušidžių ir suformuoti ataugą.
• Dubens infekcija: Dubens infekcijos, išplitusios į kiaušides, gali sukelti cistas.
• Kiaušidžių cistų istorija: Žmonėms, kuriems anksčiau dėl bet kokios priežasties buvo atlikta kiaušidžių cistos operacija, vėl atsiranda kiaušidžių cistos.

Nėra tvirtų įrodymų, siejančių dermoidines cistas su infekcinėmis ligomis ar specifiniais aplinkos veiksniais. Nors dermoidinės cistos nėra tiesiogiai paveldimos, kai kurie tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos jų vystymuisi. Tam tikri genetiniai sindromai, tokie kaip Gardnerio sindromas, gali padidinti dermoidinių cistų išsivystymo tikimybę. Yra nedaug tyrimų, kaip gyvenimo būdas ar mitybos veiksniai gali prisidėti prie dermoidinių cistų vystymosi.

Kiaušidžių cistų simptomai

Dauguma kiaušidžių cistų nesukelia diskomforto, yra mažo dydžio ir nekenksmingos. Dauguma šių cistų išnyksta savaime per kelis mėnesius be gydymo. Tačiau kai kurios kiaušidžių cistos, ypač tos, kurios plyšo, gali sukelti įvairių simptomų. Dermoidinės cistos ne visada gali sukelti simptomų, ypač jei jos yra mažos. Simptomai gali būti guzelis ar patinimas, skausmas ir odos pokyčiai.

Galimi kiaušidžių cistų simptomai:

• Nereguliarios ir skausmingos menstruacijos: Akivaizdžiausias kiaušidžių cistų simptomas yra nereguliarios ir skausmingos menstruacijos. Menstruacinis kraujavimas gali būti stipresnis arba lengvesnis nei įprastai. Kai kuriais atvejais, nors mėnesinės dar neatėjo, kraujavimas gali vėl prasidėti praėjus 4-5 dienoms po menstruacijų pabaigos.
• Skausmas dubens srityje: Kai cista auga, ji spaudžia dubenį, o tai gali sukelti skausmą. Skausmas gali būti jaučiamas nuolat arba periodiškai. Nors kai kurie žmonės jaučia skausmą po fizinio krūvio ar lytinių santykių, skausmas visada jaučiamas tame pačiame taške. Skausmo jausmas kairėje dubens srityje gali būti laikomas kairiosios kiaušidės cistos simptomais, o skausmas dešinėje gali būti laikomas dešinės kiaušidės cistos simptomais.
• Pilvo pūtimo pojūtis: Pilvo pūtimo pojūtis yra dažnas skundas dėl kiaušidžių cistų. Kai kurios moterys gali manyti, kad priauga svorio ir praleisti šį svarbų simptomą. Jei jaučiate tik išsipūtimą skrandyje, bet nematote jokių bendro svorio pokyčių arba pilvo pūtimas nepraeina, tai gali būti kiaušidžių cistos požymis. Didėjant cistų dydžiui, padidės ir patinimo problema.
• Šlaunies ar nugaros skausmas: Šis retesnis simptomas, kartais, kai cista išauga per didelė, ji gali spausti nervus, einančius per dubens nugarą, priklausomai nuo jos vietos. Tai gali sukelti skausmo pojūtį, ypač sklindantį į nugarą ar šlaunis.
• Skausmas lytinių santykių metu: Sveikas žmogus nejaučia skausmo lytinių santykių metu. Jei lytinių santykių metu jaučiamas skausmas, tai rodo sveikatos sutrikimą. Moterys, turinčios kiaušidžių cistų problemų, gali jausti skausmą lytinio akto metu arba po jo.
• Pilnumo jausmas: Priklausomai nuo cistos dydžio ir vietos, žmogus gali jaustis sotus. Asmuo gali jaustis sotus valgydamas labai mažai arba gali visiškai prarasti apetitą.
• Dažnas šlapinimasis: Pacientai, sergantys kiaušidžių cistomis, kartais patiria dažną šlapinimąsi arba jausmą, kad negali ištuštinti šlapimo. Tai situacija, kai cistos daro spaudimą šlapimo pūslei.
• Vidurių užkietėjimas: Vidurių užkietėjimas ir skausmingas tuštinimasis yra dažni skundai, kuriuos gali sukelti kiaušidžių cistos.
• Pernelyg didelis plaukų augimas: Dėl hormoninių pokyčių, kuriuos sukelia kiaušidžių cistos, taip pat gali būti tokių nusiskundimų, kaip per didelis plaukų augimas ant kūno ir krūtų jautrumas.

Jei įtariate kiaušidžių cistas ar pastebite simptomus, tokius kaip dubens skausmas, pilvo pūtimas ar menstruacijų pokyčiai, būtina konsultuotis su ginekologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė.

Kaip diagnozuojamos kiaušidžių cistos?

Kiaušidžių cistų diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Diagnozė nustatoma per ultragarsą ar kraujo tyrimus. Dažnai jos aptinkamos atsitiktinai per rutininius tyrimus arba tiriant dubens skausmo priežastis. Kiaušidžių cistos dažnai aptinkamos atsitiktinai per ginekologinius tyrimus, nes nesukelia simptomų.

Diagnostikos metodai apima:

• Ligos istorija: Gydytojas renka informaciją apie paciento simptomus, menstruacinį ciklą ir bendrą sveikatos būklę.
• Fizinė apžiūra: Apžiūros metu gydytojas gali apčiuopti padidėjusias kiaušides ar kitus pakitimus.
• Ultragarsinis tyrimas: Tai pagrindinis ir dažniausias tyrimas, leidžiantis visualize kiaušides, nustatyti cistos buvimą, dydį, struktūrą ir vietą.
• Pilvo kompiuterinė tomografija (CT) ir Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): Šie tyrimai gali būti naudojami, kai ultragarsas nepakankamai informatyvus, siekiant detaliau įvertinti cistos pobūdį ir aplinkinius audinius.
• Šlapimo takų plėvelė: Kartais gali būti atliekami ir kiti tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas patologijas.

Kartais gali būti sunku diagnozuoti kiaušidžių cistas. Reikėtų nepamiršti, kad tiriančio gydytojo jaučiama masė gali būti kiaušidę spaudžiantis kaimyninis organas, pavyzdžiui, pilna žarna ar šlapimo pūslė. Šiuo atveju ultragarsas yra labai naudingas, norint parodyti cistos buvimą ir dydį. Nenormalios cistos paprastai yra didesnės nei 5 cm.

Gydymas: kaip valdomos kiaušidžių cistos?

Kiaušidžių cistos gydomos priklausomai nuo cistos tipo, dydžio, simptomų ir paciento amžiaus. Pagrindinis dermoidinių cistų gydymas yra chirurginis pašalinimas, ypač jei jos sukelia simptomus ar komplikacijas. Kiaušidžių cistoms gydyti gali būti skiriamos kontraceptinės tabletės. Jei cista yra labai didelė ir sukelia simptomus, kurie neigiamai veikia sveikatą, gali prireikti chirurginio gydymo.

Gydymo galimybės apima:

• Stebėjimas: Mažos, besimptomės kiaušidžių cistos dažnai neturi įtakos kasdieniam gyvenimui ir išnyksta savaime. Gydytojas gali tiesiog stebėti tokias cistas.
• Medikamentinis gydymas: Gydymas hormoniniais preparatais, pavyzdžiui, kontraceptinėmis tabletėmis, gali būti skiriamas, ypač jei cistos susijusios su hormonų disbalansu.
• Chirurginis gydymas: Pirminis gydymo būdas yra chirurginis cista pašalinimas, ypač jei ji yra simptominė. Jei cista yra didesnė nei 6 cm, viduje atrodo vientisa ir linkusi augti, gali būti svarstoma chirurginė intervencija. Cistas dažniausiai galima pašalinti nepašalinant kiaušidžių. Tačiau kai kuriais atvejais gali tekti pašalinti visą kiaušidę kartu su pridedamu vamzdeliu. Operacijos gali būti atviros (laparotomija) arba uždaros (laparoskopija). Laparoskopija, atliekama per nedidelius pjūvius, yra mažiau invazinė ir leidžia greičiau atsigauti. Atvira operacija, vadinama laparotomija, paprastai rekomenduojama, kai įtariama, kad cista yra vėžinė.
• Komplikacijų gydymas: Jei įvyksta cistos plyšimas ar užsisukimas, reikalaujama skubios medicininės intervencijos.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Nors nėra specifinių nefarmakologinių dermoidinių cistų gydymo būdų, sveikas gyvenimo būdas gali padėti palaikyti bendrą sveikatą.

Kiaušidžių cistų prevencija

Nors ne visas kiaušidžių cistas galima išvengti, tam tikri veiksmai gali padėti sumažinti riziką arba laiku pastebėti pakitimus. Jei kiaušidėse pastebite kokių nors simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ginekologo apžiūra ir Pap-tepinėlio tyrimas turėtų būti atliekami taip dažnai, kaip nurodė gydytojas. Prevencinės priemonės, tokios kaip reguliarūs patikrinimai, sveikas svoris ir hormonų balanso palaikymas, sumažina komplikacijų riziką.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus dubens skausmą, menstruacijų pokyčius ar kitus įtartinus simptomus. Jei įtariate kiaušidžių cistas ar pastebite simptomus, tokius kaip dubens skausmas, pilvo pūtimas ar menstruacijų pokyčiai, būtina konsultuotis su ginekologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti liaudiškas priemones be specialisto rekomendacijos, nes tai gali sustiprinti simptomus ar užmaskuoti komplikacijas.

Kiaušidžių cistų poveikis kasdieniam gyvenimui

Mažos, besimptomės kiaušidžių cistos dažnai neturi įtakos kasdieniam gyvenimui ir išnyksta savaime. Tačiau didesnės ar simptominės cistos gali sukelti diskomfortą, riboti fizinį aktyvumą ar paveikti emocinę būklę dėl skausmo ar nerimo. Komplikacijos, tokios kaip cistos plyšimas ar užsisukimas, reikalauja skubios intervencijos ir gali laikinai sutrikdyti įprastą veiklą. Tinkamas stebėjimas, gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda daugumai moterų valdyti būklę. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu bendradarbiauti su ginekologu, laikytis rekomendacijų ir reguliariai tikrintis.

Ilgalaikė kiaušidžių cistų perspektyva

Dermoidinės cistos paprastai yra gerybinės ir netampa vėžinėmis. Nors kiaušidžių cistos dažniausiai yra nekenksmingos ir gali išnykti savaime, kai kurios rūšys gali sukelti sveikatos problemų. Todėl svarbu žinoti kiaušinių cistų tipus ir jų simptomus. Kiaušidžių cistos yra gerybiniai dariniai, galintys atsirasti įvairiose kūno vietose. Nors jos paprastai yra nekenksmingos, tinkamai gydant, turi gerą prognozą. Ankstyva diagnozė ir gydymo laikymasis yra labai svarbūs norint pasiekti palankų rezultatą. Kai kurios cistos gali vėl susidaryti, kartais vėžio forma. Todėl, jei turite menopauzę arba neplanuojate turėti vaikų, geriau vartoti juos visus.

tags: #kiausidziu #cista #kudikiui

• Nėštumo planavimo laikotarpis ir medikamentai
• Vaikiškos lovos: patogumas ir saugumas
• Patarimai tėvams: aprengti 3 metų vaiką darželiui
• Vėmimas vaikams: ką daryti, kai prasideda
• Nėštumo testų pasirinkimas