Vasaros periodas - tai metas, kai vaikai ragauja daugiau ir įvairesnio maisto. Tačiau, pasak gydytojo Vaidoto Urbono, nors vasarą yra galimybė rinktis natūralesnio maisto, sunkiau kontroliuoti, ką vaikai valgo. „Į mokyklą nereikia eiti ir vaikas gali ilgiau būti prie kompiuterio ar televizoriaus, jis mažiau eina į lauką. Atsirado nauja tendencija, ko anksčiau nebuvo. Jeigu yra priklausomybė kompiuteriniams žaidimams, vaikas kone visą parą praleidžia prie kompiuterio ir jam nerūpi, ar vasara, ar žiema, jis neina į lauką, mažai juda. Sėdėdamas prie kompiuterio jis dažnai valgo vadinamąjį maistą-šlamštą“, - pastebi V. Urbonas. Gydytojas pabrėžia, kad tie vaikai, kurie eina vėlai miegoti, vartoja daugiau nesveiko maisto, lyginant su vaikais, einančiais miegoti anksti.
Vaikų mityba yra itin svarbus jų augimo ir vystymosi aspektas. Tinkamai subalansuota mityba, apimanti įvairius maisto produktus, užtikrina organizmui reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų gavimą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sveikas vaikas - tai stipri šeima, todėl tėvų dėmesys ir rūpestis yra neatsiejama sveikos vaiko raidos dalis.
Pieno ir jo produktų svarba ir rekomendacijos
Pienas ir jo produktai yra vertingas kalcio ir baltymų šaltinis. Apklausoje dalyvavę 186 žmonės, iš kurių 76 proc. teigė, kad pieną ir jo produktus vartoja ir neketina sustoti. Dažniausiai šeimos atsisako pieno, jei vienas iš šeimos narių jo netoleruoja. Kiti laviruoja - negeria pieno, bet valgo pieno produktus arba šeimos nariai patys renkasi pagal norą ir pomėgį. Daugelis pareiškė, kad neketina atsisakyti pieno, kad ir kokia neigiama informacija apie pieną būtų skleidžiama.
Nuo rugsėjo 1 d. mokymosi įstaigose įsigalioja aiškiai apibrėžta pieno ir jo produktų rekomendacija: vaikai kasdien, privalomai, turi gauti net 200 ml pieno ar atitinkamą jo produktų kiekį, kad patenkintų kalcio poreikius organizme. Tačiau sveikatai palankios mitybos specialistė Rūta Bogušienė įsitikinusi, kad toks reikalavimas - perteklinis. „Mes kalbame tik apie vieną mineralą - kalcį ir tik vieną jo šaltinį. Tarsi jo būtų tik stiklinėje pieno. Ir dar būtinai pasterizuoto ir ne riebesnio nei 2,5 proc. O kodėl pamištame vitaminą D, kurio trūksta bemaž visiems, ypač šaltuoju metų laiku? Reikia prisiminti, kad organizmui trūkstant vitamino D, kalcis net nepasisavinamas. O kur rekomendacijos dėl geležies? Jei vaikai valgys grikių košę su pienu, geležies įsisavinimas mažės. Apskritai, šiuolaikiniai vaikai retai geria pieną, o ir sveikatai palankesni yra rauginti pieno produktai. Ypač sveiki po rauginimo termiškai neapdoroti pieno produktai, išsaugoję vertingas gerasias bakterijas. Tam pritaria visi specialistai. Todėl mūsų kurtuose valgiaraščiuose mokymosi įstaigoms įtraukta daugiau raugintų pieno produktų, o gryno pieno ypač atsigėrimui ar į košes retai“, - pasakojo mitybos specialistė.
Kefyras ir pasukos - ar tinkami vaikams?
Dažna mama vengia siūlyti šių produktų savo vaikams, nes jie nėra saldūs ir vaikams iš karto nepatinka. Kefyras, pasukos - puikūs pieno produktai, kuriuose ne tik mažiau laktozės (pieno cukraus), bet taip pat gausu žarnynui reikalingų gerųjų bakterijų, kurios gerina virškinimą, reikalingos vitaminų pasisavinimui. R. Bogušienė pateikia pavyzdį. “Prisiminkite vaikystę. Ar iš pirmo karto pamėgote alyvuoges? O kada pradėjote valgyti silkę, šaltibarščius? Vaikams maistą reikia duoti ragauti, švelniai skatinti ir jokiu būdu neversti! Kaskart kai geriate kefyrą, pasiūlykite vaikams, o jei atsisako - nesureikšminkite. Po kiek laiko pamatysite - vaikas pats paprašys. Organizmas instinktyviai supranta, kas jam naudinga ir noras atsiranda”, - teigė pati dvi dukras auginanti specialistė. „Paruoškite vaikams pasukų kokteilį su uogomis, kurių dabar netrūksta - vyšniomis, raudonaisiais ar juodaisiais serbentais, šilauogėmis. Kad būtų saldžiau, įdėkite bananą ir sutrynę trintuvu įpilkite nesaldintų raugintų pasukų. Pamatysite, kaip jiems patiks!” - neabejoja R. Bogušienė.
Ar vaikams būtina gerti pieną?
Jei vaikas yra sveikas, neturi alergijos pieno baltymui, laktozės netoleravimo, pieną mėgsta ar jo prašo - gali gerti. Tačiau versti nereikia. Kaip jau minėta, sveikatai palankesni - rauginti pieno produktai. Tuomet rinkitės trumpesnio galiojimo šviežesnį pieną, nes jis mažiau apdorotas (pasterizuotas pienas apdorojamas ne žemesnėje kaip 72 laipsnių temperatūroje 15 sekundžių). Ilgo galiojimo pienas daug kam atrodo skanesnis, saldesnis. Tačiau jis yra sterilizuotas ne mažesnėje nei 100 laipsnių temperatūroje, dėl ko pakinta pieno struktūra, inaktyvuojami fermentai, kas galimai turi įtakos pieno cukraus netoleravimui ar alergijoms. „Sveikiausia rinktis ekologišką pieną. Jis gaunamas iš karvių, kurioms užtikrinamos gerovės sąlygos: jos šeriamos ekologiškais pašarais, o šiltuoju metų laiku ganosi lauke. Neabejotina, kad tai teigiamai veikia pieno maistingumą“, - teigia maisto technologė.
Ar saldinti pieno produktai - sveika?
Dažnai tėvai vaikams pusryčiams duoda saldintą jogurtą, varškės sūrelius, galvodami, kad tai ir skanus, ir maistingas pusryčių maistas. Tačiau su šiais skanėstais vaikas gauna daug cukraus, kuris neigiamai veikia jo imuninę sistemą, skatina hiperaktyvumą, mažina susikaupimą. Saldūs pieno produktai, jogurtai ar sūreliai - desertai ir juos reiktų valgyti tikrai ne kasdien. „Kasdien sveikatai palankiau rinktis nesaldintą jogurtą, geriausia graikišką, kuriame nėra pridėtinio cukraus, didelis baltymų kiekis. Jei jau perkate saldų sūrelį, rinkitės tokį, kuriame varškės nemažiau nei 60-70 procentų, kakavos glaiste būtų kakavos masė, o ne augaliniai riebalai. Venkite varškės sūrelių, kurių sudėtyje rasite palmių, rapsų, kokosų ar kitų rafinuotų ir dezodoruotų riebalų. O sveikesnius varškės sūrelius galite pasigaminti ir namuose: virtuvės kombainu išmaišykite varškę su grietinėle ar sviestu, pridėkite uogų, šokolado, užšaldykite ir užpilkite juodojo šokolado - štai jums naminis varškės sūrelis! O iš graikiško jogurto galite pasigaminti puikų desertą, įmaišę viso grūdo sausų pusryčių ir šviežių uogų. Pagardinimui galite apibarstyti cinamonu“, - pataria R. Bogušienė.
Kiti pieno produktai: riebūs ar liesi?
Grietinė 30 proc. riebumo ar sviestas 82 proc. riebumo nėra blogai. Riebalai būtini žmogaus organizmui - jie suteikia sotumo jausmą, perneša riebaluose tirpius vitaminus, reikalingus hormonų pusiausvyrai palaikyti, nes sveiko žmogaus organizmą sudaro ne mažiau kaip 20 proc. riebalų. Svarbiausia - subalansuota mityba. Blogai yra riebalų perteklius, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis. Gyvuliniai riebalai mityboje negali sudaryti daugiau nei 10 proc. nuo gaunamų riebalų. Varškę, pieno produktus rekomenduojama valgyti pusriebius. Varškės sūrį rinktis nesūdytą. Skanaukime kietą arba puskietį sūrį, natūraliai fermentuotą, druskos iki 1,7 g/100 g. Reikėtų nepersistengti su fermentinio sūrio naudojimu, visus patiekalus iš eilės skaninant tarkuotu sūriu - jis pakankamai riebus ir turi būti vartojamas saikingai.
Kada pienas nerekomenduojamas?
Žiniasklaidoje mirgint straipsniams, kad pienas nesveika, žmonės ima abejoti, atsisako šio pieno produktų, neduoda jų savo vaikams. Tačiau madų vaikytis nereikėtų. Viena iš svarbiausių mitybos taisyklių - įvairovė ir pieno produktai neabejotinai yra naudingi mityboje. Tačiau juos reikia rinktis individualiai. Mamos puikiai žino, kad kūdikiams ir mažiems vaikams geriausia mamos pienas, o saldų karvės pieną geriau siūlyti nuo 2-3 metų ir stebėti organizmo reakcijas. Jei išgėrus pieno, vaikui ima raižyti, pūsti pilvą, pasireiškia viduriavimas, gali būti, kad jis nevirškina pieno cukraus - laktozės. Tuomet geriau rinkitės raugintus pieno produktus arba kurį laiką visai jų nevartokite. Tačiau jei reakcija yra stipresnė - pasireiškia alerginė sloga ar odos bėrimai, vaikas gali būti alergiškas pieno baltymui kazeinui. Kai organizmas nepajėgus suvirškinti pieno baltymo, jis sukelia organizmo imuninės sistemos atsaką. Alerginės reakcijos gali būti pašalintos be jokių vaistų, visiškai atsisakius pieno produktų.
Kodėl turėtumėte nustoti vartoti pieno produktus
Daržovių ir žuvies svarba vaikų mityboje
„Kiekvieno patiekalo trečiąją dalį turi sudaryti daržovės, tad mes visada siūlome šviežias, virtas, raugintas daržoves. Ne visas daržoves vaikai noriai ragauja ir valgo. Jeigu gaminame salotas, tai stengiamės burokėlius pjaustyti kubeliais, nes tokios formos daržovės vaikams atrodo įspūdingiau, tada vaikai jas noriai ragauja. Kalbant apie šviežias daržoves, vaikams geriau patiekti pavienius pomidorus, agurkus, negaminti salotų, nes jeigu vaikas nevalgo bent vienos salotų sudedamosios dalies, tada jis nevalgo visų salotų.“, - pataria specialistė.
„Mes orientuojamės į subalansuotą mitybą, tad lėkštėje turi būti gabaliukas žuvies, garnyro ir daržovių. Jeigu vaikams patiekiama lėkštė ir jiems patraukliausias yra vienas ingredientas, tarkime, bulvytės, tai jie iš pradžių tą produktą ir valgo. Todėl mes laikomės tokio principo, kad lėkštėje visko turi būti po truputį. Tokiu atveju vaikas, suvalgęs bulvytes, vis dar bus alkanas, tada rinksis sekantį produktą, kurį turi suvartoti. Jeigu mes vaikams leistume rinktis, jie tų bulvyčių prisivalgytų ir neparagautų žuvies ar daržovių. Taigi gamindami žuvį laikomės tų pačių taisyklių, kad vaikai turi paragauti visų ingredientų, jeigu yra alkani. Nors vaikai dažnai atsisako žuvies, ji turi būti lėkštėje. Vaikams vengia raudonos žuvies, todėl mes orientuojamės į baltą žuvį. Renkamės menkę, nes šioje žuvyje yra mažiausiai kaulų. Didžiausius kaulus galime pašalinti ir būti ramūs, kad vaikai jų nepraris. Kitose žuvyse yra smulkių kaulų, kurių suvalgius gali būti labai liūdnos pasekmės.“, - teigia specialistė.
Kūdikių mityba ir priežiūra
Prof. Vaidotas Urbonas paaiškino, ką svarbu žinoti apie kūdikių mitybą, kuomet ateina metas jų racioną papildyti naujais produktais. Profesorius atsakė į klausimus apie tikras ir netikras alergijas. Kuo gi jos skiriasi? Ir galiausiai, ką gali padaryti tėvai, kad vaikai pradėtų valgyti sveiką maistą? „Kiekvienam mažajam pacientui stengiamės patarti pagal jo amžių, sveikatos būklę ir situaciją šeimoje. Nes sveikas vaikas - tai stipri šeima“, - sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Kai kūdikis verkia, tėvai neretai išsigąsta, kad tai vyksta „per dažnai“. Tuomet dažniausia kyla pagunda skubiai keisti maitinimą, išbandyti naują mišinį arba ieškoti kito greito sprendimo. Pasak K. Šnirpūnienės, šioje vietoje svarbiausia nedaryti staigių pokyčių. „Norėčiau nuraminti - dažnas verkimas nebūtinai reiškia, kad kūdikiui kažko trūksta. Todėl svarbu nepulti keisti maitinimo būdo“, - sako vaistininkė. Ji taip pat primena, kad mišiniai turėtų būti svarstomi tuomet, kai yra objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, neauga svoris, ir geriausia tai daryti pasitarus su gydytoju.
Kai kūdikis sulaukia 1-2 mėnesių, neretai prasideda dieglių epizodai, o tėvai ima bandyti priemones nuo besikaupiančių dujų, vėliau dažnai pereina prie probiotikų. Vaistininkė K. Šnirpūnienė sako, kad verta suprasti, kaip natūraliai formuojasi kūdikio žarnynas ir kada papildai tikrai turi prasmę. „Svarbu žinoti, kad kūdikio žarnyno mikrobiota vystosi natūraliai - pirmąsias bakterijas jis gauna dar gimdoje, gimdymo metu, su mamos pienu. Gerosios bakterijos reikalingos, jei kūdikis vartojo antibiotikus ar turėjo žarnyno infekciją“, - akcentuoja vaistininkė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad stipresni ir užsitęsę diegliai gali būti ir dėl laktozės netoleravimo, alergijos ar net vitamino D perdozavimo.
Kūdikių papildų tema dažniausiai prasideda nuo vitamino D, o vėliau tėvai ima klausti apie žuvų taukus, probiotikus, kitus preparatus. Vaistininkė pabrėžia, kad svarbu ne tik žinoti, ką duoti, bet ir kada, kokia forma ir ar tai tikrai reikalinga konkrečiam vaikui. „Dažnai tėvai klausia, ar galima kūdikiui duoti vitaminą D žuvų taukų pavidalu. Nors ant kai kurių pakuočių rašoma, kad galima nuo mėnesio, aš rekomenduoju žuvų taukus pradėti duoti tik nuo 6 mėnesių - kad išvengtume galimų alerginių reakcijų“, - sako ji. Kūdikiams ir mažiems vaikams alergijos - gana dažnas reiškinys. Dažniausiai jos pasireiškia bėrimu ar virškinimo sutrikimais. Todėl renkantis papildus, būtina atkreipti dėmesį į sudėtį.
Kūdikių oda plonesnė, greičiau sudirgsta, todėl bet koks kvapiklis ar agresyvesnė sudėtis gali tapti dirgikliu. „Kūdikių priežiūros priemones - muilą, šampūną, kremus - visuomet rekomenduoju pirkti vaistinėje. Geriausia rinktis be kvapiklių, sintetinių dažų, parabenų ir konservantų“, - teigia ji. Tai ypač svarbu darželinukams, kuriems dėl dažnesnio rankų plovimo, šalto sezono ir oro sausėjimo oda gali sausėti bei rausti, todėl labai svarbi kasdienė rutina ir reguliarus drėkinimas.
Pradėjus lankyti darželį, daugeliui tėvų atrodo, kad vaikas „serga be sustojimo“. K. Šnirpūnienė sako, kad virusai darželyje iš dalies yra natūrali imuninės sistemos treniruotė, todėl svarbu nesusikoncentruoti vien į papildus. „Virusai darželinukams - natūrali imuninės sistemos treniruotė. Svarbiausi dalykai - įvairi mityba, pakankamas miegas, buvimas lauke, fizinis aktyvumas, grūdinimasis ir skiepai“, - vardija vaistininkė. Vis dėlto ji pripažįsta, kad kai vaikas serga ypač dažnai arba tenka vartoti antibiotikus, papildai gali būti racionalus sprendimas. „Svarbu nevartoti visko vienu metu, dozuoti pagal amžių, o papildus rinktis atsakingai. Taip pat rekomenduoju bent kartą per metus atlikti kraujo tyrimus - jie padeda įvertinti vitamino D, geležies kiekį bei kitas galimas imuniteto silpnėjimo priežastis“, - pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė K. Šnirpūnienė.
K. Šnirpūnienė pasakoja, kad kartais į vaistinę ateina artimieji, ieškodami sprendimo dėl akivaizdžiai per mažo vaiko apetito. „Neseniai pas mus užsuko močiutė, ieškodama vitaminų šešerių metų anūkei. Mergaitė ką tik grįžo iš užsienio ir nepriprato prie lietuviško maisto - net vaisių ir uogų nevalgė. Tokiais atvejais vitaminai - logiška pagalba. Ne mažiau svarbu stebėti hemoglobino lygį kraujyje ir palaipsniui plėsti mitybos įvairovę“, - aiškina ji.
Gyvensenos įpročiai ir jų įtaka vaiko sveikatai
Suprantama, kad sudėtinga įtikinti vaikus valgyti ką nors, kas jiems neprimena dinozauro, jau nekalbant apie tai, kad neįmanoma jų atplėšti nuo televizoriaus vos po vienos „Kempiniukas Plačiakelnis“ serijos. Tačiau įsidėmėkite, padėdami savo vaikams augti sveikiems, šioje kovoje neprivalote laimėti kiekvieno ginčo. „Kaip beisbolo žaidėjas turi praktikuotis, kad pagerintų metimą, vaikai turi praktikuotis valgyti sveiką maistą ir judėti“, - teigia Nacionalinės vaikų ligoninės Sveiko maitinimosi ir optimalaus svorio centro dietologas Alexis Tindallas. Kaip tėvai esate jų vyriausieji treneriai.
Neliepkite ištuštinti lėkštės. Juk norite, kad vaikas baigtų valgyti, kai pasisotina, o ne tada, kai sukemša kiekvieną priešais esantį kąsnelį. Tyrimo metu nustatyta, kad vaikai, kuriems liepiama nieko nepalikti lėkštėje, dažniau prašo didesnių maisto porcijų būdami toliau nuo namų. „Verčiant vaikus valgyti, kai jie nėra alkani, kuriamas blogas įprotis“, - sako „Columbia Doctors Midtown“ Niujorke gydytoja pediatrė Lauren Levine. „Kaip nurodoma Kornelio universiteto ekspertų atliktame tyrime, suaugusieji suvartoja beveik viską, ką sau pasitiekia, o vaikai linkę suvalgyti tik apie 60 proc. to, ką tėvai prideda į jų lėkštę, ir tai visai normalu“, - teigia tyrėjai.
Tegul judėti būna smagu. Suaugusieji sportavimą dažnai prilygina lankymuisi sporto klube. O vaikai? Jiems tiesiog reikia judėti valandą per dieną. Taigi paspardykite kamuolį kieme, pasivaikščiokite su visa šeima arba savaitgalį vykite į žygį. „Svarbiausia, kad būtų smagu“, - tikina pediatrė, Amerikos pediatrų akademijos („American Academy of Pediatrics“, AAP) atstovė Alanna Levine. Pasportavę, kaip rekomenduoja gydytoja, skirkite minutėlę įsitikinti, kaip jaučiasi kūnas. (Atsakymas bus - gerai. Tai dėl endorfinų!) Taip vaikai susies tą palaimos antplūdį su fizine veikla, o fizinė ir psichologinė nauda skatina mankštintis.
Neleiskite valgyti prie televizoriaus. Žinoma, vaikų galima ir nespausti dėl pusryčių, nes juk jie valgomi kaip tik tuo metu, kai rodo filmukus. „Tačiau priešais televizoriaus ekraną valgantys vaikai negali pajusti sotumo jausmo, kuris turėtų reikšti valgymo pabaigą“, - tikina gydytoja pediatrė. Jie tiesiog valgo mechaniškai. Vieno 2009 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad prie televizoriaus užkandžiaujantys vaikai suvalgo daugiau saldainių ir išgeria daugiau sodos vandens. Be to, kaip parodė kitas tyrimas, vaikų auditorijai skirtos maisto reklamos skatina juos manyti, kad greitasis maistas skanesnis - tai gali lemti nesveikus mitybos įpročius pasiekus ankstyvąją brandą.
Ribokite prie ekrano praleidžiamą laiką. Kaip teigiama 2010 m. „Kasier Family Foundation“ atlikto tyrimo išvadose, vaikai ir jaunuoliai nuo 8 iki 18 metų išmaniaisiais įrenginiais vidutiniškai naudojasi 7,5 val. per dieną (6,5 val. 2000 m.). Televizijos žiūrėjimas - nesvarbu, televizoriaus ekrane, kompiuteryje ar mobiliajame telefone - atima net 4,5 val. per dieną. „Jūs juk nenorite, kad jūsų vaikai tiek daug sėdėtų, - sako gydytoja pediatrė. - Televizijos žiūrėjimas ištisą dieną nelavina jų kūrybingumo.“ Žinoma, 2010 m. tyrimas parodė, kad daugiau laiko prie įrenginių praleidžiantys vaikai dažniau gauna prastesnius pažymius, dažniau yra nepatenkinti savimi, palyginti su tais, kurie nėra taip prilipę prie įrenginių. Apsvarstykite galimybę apriboti vaiko laisvalaikį prie ekrano iki daugiausiai dviejų valandų per dieną. Amerikos pediatrų akademija vaikams iki 2 metų nerekomenduoja naudoti jokių išmaniųjų įrenginių ir siūlo riboti vyresnių vaikų ne mokymosi tikslams skiriamą laiką prie ekranų - pavyzdžiui, pramoginių laidelių žiūrėjimą - iki 1-2 val. per dieną.
Supažindindami su skirtingais valgiais būkite kantrūs. Pradėkite kaip įmanoma anksčiau. Tyrimas rodo, kad vaikų maisto pasirinkimas smarkiai nesikeičia nuo 2-3 iki 8 metų. Jei norite į vaiko racioną įtraukti tokias daržoves kaip brokoliai, darykite tai pamažu. „Jei nevalgo pirmą kartą, nereiškia, kad nevalgys antrą ar trečią“, - teigia Tindallas. Tik neverskite vaiko sėdėti prie stalo, kol brokolių nebeliks. „Priešingu atveju tai taps maistu bausme“, - teigia jis. Geriau pasakykite vaikui, kad jis neprivalo baigti valgyti dabar, bet turės tai suvalgyti kaip užkandį, kai išalks. Kita galima strategija: vaiko lėkštėje iš maisto sudėliokite įvairias smagias figūras. Vienas žurnalo „Appetite“ tyrimas rodo, kad vaikai suvalgė dukart daugiau vaisių, kai jie buvo supjaustyti it kokteilių šiaudeliai ir susmeigti į melioną.
Mobilųjį telefoną naktį padėkite atokiau. Žinoma, lengva pasakyti, sunku padaryti. Tačiau remiantis žurnale „PLOS ONE“ publikuotu tyrimu, paaugliai, kurie laiko telefoną prie lovos, sunkiau užmiega. Galima priežastis - nuo ekrano sklindanti mėlyna šviesa gali mažinti melatonino kiekį, o tai gali sujaukti paros ritmą. Be to, kai vaikai išgirsta žinutės garsą, jie susijaudina, tai taip pat gali trukdyti užmigti. Miegamajame negali būti jokių prietaisų, todėl specialistė rekomenduoja šeimoms prieš einant miegoti palikti mobiliuosius telefonus, pavyzdžiui, virtuvėje krautis per naktį. Taip, tėvams tai irgi galioja.
Tiekite sveikus užkandžius. Iš užkandžių gaunamų kalorijų skaičius smarkiai padidėjęs: 2010 m. atliktas tyrimas rodo net 27 proc. padidėjimą nuo aštunto dešimtmečio pabaigos iki XXI a. vidurio. Pagrindinė priežastis - desertai. „Tačiau užkandžiai neturėtų būti saldainių sinonimas, - tikina gydytoja Lauren Levine. - Maži vaikai yra aktyvūs, jiems gali prireikti šiek tiek užvalgyti dieną.“ Štai todėl jų užkandžiai turi būti lygiai tokie pat maistingi kaip valgiai. Juose turi būti subalansuotas sveikųjų riebalų kiekis, jie turi būti viso grūdo ir sudėtyje turėti baltymų - neturėtų būti rafinuotų angliavandenių ar dirbtinių apelsinų skonio medžiagų.
Nesureikšminkite kalorijų. Tikslas - užtikrinti vaikų sveikatą. Tindallas pataria kalbėtis su vaikais, kodėl tam tikri valgiai suteikia daugiau energijos arba gerai veikia kūną. Pabrėžkite gerus dalykus, vaikas pradės vertinti tuos produktus ar viso grūdo gaminius, ne tik baiminsis cukraus. („Nesijaudinkite dėl savo paties svorio, nes paaugliai lengvai perima nerimą dėl maisto“, - pažymi dr. Lauren Levine.) Mažesniems vaikams sakykite, kad svarbu lėkštėje matyti daug spalvų. „Jie turi žinoti, kad sveikas patiekalas sudarytas iš oranžinių ir žalių komponentų, ne tik gelsvų“, - pataria Lauren Levine.
Gero elgesio neskatinkite saldainiais. Ne vien dėl to, kad vaikai negautų nereikalingų kalorijų, nes, remiantis vienos apžvalgos duomenimis, saldumynų kaip apdovanojimo naudojimas gali paskatinti vaikus rinktis tokios rūšies užkandžius. Pavyzdžiui, jei vaikas už teisingą atsakymą gauną ledinuką, jį gali pradėti sieti su geru mokymusi.
Įtraukite visą šeimą. Kuo jūsų daugiau, tuo jūs stipresni: suburkite visą šeimą kieme žaisti tinklinio ar praleisti dieną prie ežero, juk bet kokie užsiėmimai kartu daug malonesni. Tai galioja ir valgymui. Tindallas rekomenduoja suintriguoti vaikus vakarienei gaminamu nauju patiekalu. (Maža paslaptis išties gerai veikia.) Vienoje 2007 m. apžvalgoje teigiama, kad jei suaugusieji rodo entuziazmą dėl vieno ar kito maisto, vaikai juos mėgdžios. Arba jei jūsų vaikas pakankamai paaugęs, kad padėtų virtuvėje, paskirkite jam kai kuriuos virėjo asistento darbus. Kanadiečių atliktas tyrimas parodė, kad penktokai, padedantys tėvams gaminti, dažniau valgo vaisius ir daržoves nei tie, kurie visai neruošia jokio maisto. Ir dar - gaminti labai smagu.
Neperlenkite lazdos drausdami greitąjį maistą. „Teoriškai viskas, kas daroma saikingai, nekenkia“, - tikina Tindallas. Problema ta, kad ne visi - tiek suaugusieji, tiek vaikai - turi pakankamai valios apsiriboti viena traškučių porcija. „Nėra gerai pernelyg drausti maistą, - sako žinovas. - Vaikai bus kviečiami į gimtadienio vakarėlius, o jūs juk nenorite, kad jie ten suvalgytų pusę torto.“ Gali tekti ir klysti, tačiau pasistenkite rasti pusiausvyrą, tinkančią visai šeimai - ar tai būtų nedidelis desertas kelis kartus per savaitę, ar sausainiai mažais maišeliais, kad vaikai mokytųsi valgyti nedidelėmis porcijomis.
Mokykite savo pavyzdžiu. „Svarbiausia taisyklė - būkite geras pavyzdys vaikams, - sako dr. Alanna Levine. - Jums draudžiama gerti sodos vandens per pietus, jei iš vaikų tikitės, kad jie gers vandenį ar pieną.“ Kai kurie tėvai tvirtai apsisprendžia, kad fizinė veikla bus jų prioritetas visą savaitę, o eidami miegoti padeda atokiau mobiliuosius telefonus ir pan. Juk siekiate parodyti vaikams, kad nustatote šias taisykles ne tam, kad juos nubaustumėte, - aiškina Levine. - O dėl to, kad šie įpročiai padės jiems geriau jaustis.“
Sveikatos kaina ir investicijos į vaikus
Kiek investuojame į namus, automobilius, galime suskaičiuoti tiksliai. O kiek kainuoja mūsų ir mūsų vaikų sveikata? Investicijų į vaikus nederėtų skaičiuoti tiktai pinigais, drabužiais, daiktais. Kartais net ir labai brangus daiktas pasirodo esąs „bloga“ investicija. Pavyzdžiui, brangus kompiuteris - ar tikrai jis visuomet praplečia vaiko akiratį, suteikia jam naujų žinių? Ko gero, ne. Juk neretai kompiuteris mažiesiems padeda tik išlavinti įvairių kompiuterinių žaidimų įgūdžius, o po metų dar ir priverčia užsidėti akinius. Sveikas, protingas, gerai augantis vaikas - tai investicijų, kurias galima pavadinti nuolatiniu tėvų dėmesiu ir rūpesčiu, rezultatas. Jaukūs namai, tinkama mityba, sveikatos puoselėjimas - reikšmės turi visi materialūs ir nematerialūs dalykai, kuriuos vaikas gauna iš savo tėvų. Pakeisti išaugtus drabužius, batus ar kitus daiktus nesunku, duoti pinigų, kad įsigytų patys - dar paprasčiau. Sunkiausia, tačiau kartu ir svarbiausia - reguliuoti vaiko sveikatai įtakos turinčius veiksnius.
Sveikata - tai gyvenimo būdas
Gyvenimo būdas turi esminės reikšmės žmogaus sveikatai. Tinkama mityba - vienas svarbiausių gyvenimo būdo aspektų. Valgome kiekvieną dieną ir mūsų suvartojamas maistas daro didelę įtaką sveikatai: vieni produktai ir valgiai puoselėja kūną, suteikdami naudingų maisto medžiagų, kiti atvirkščiai: apkrauna mūsų organizmo sistemas, versdami jį perdirbti daug nevertingų ar net kenksmingų medžiagų. Genai, auklėjimas ir mityba lemia vaiko augimą, kalbos, klausos, regos ir kitų svarbių funkcijų vystymąsi, protinę veiklą, intelektą. Jei valgiaraštis tinkamai subalansuotas, visų reikalingų medžiagų - statybinių, energinių, funkcinių - kūnas gauna iš maisto. Iki paauglystės vaikai būna labai imlūs ir patiklūs, tėvus ir mokytojus vertina kaip autoritetus, todėl šis laikotarpis tinkamiausias formuoti taisyklingos mitybos įpročius ir namuose, ir mokykloje.
Maistas smegenims nuo pat ryto
Pusryčiai - dienos pradžia, kai organizmas gauna energinių medžiagų tolesnei fizinei ir protinei veiklai. Tai ypač svarbu vaikams, kurie pirmoje dienos pusėje užsiima aktyvia protine veikla - įsisavina naują informaciją, atgamina jau žinomą. Jei vaikas mokykloje praleidžia šešias valandas, tai fiziškai aktyvus, kai yra viena kūno kultūros pamoka, jis būna dvi valandas, o intensyviai protiškai dirba net keturias. Smegenys sudaro tik du procentus žmogaus kūno, bet sunaudoja 20 proc. per parą jam reikalingos energijos. Be to, tai organas, dirbantis be poilsio - net ir naktį smegenys reguliuoja visų organų veiklą, leisdamos mūsų sąmonei atsipalaiduoti ir klajoti po sapnų pasaulį. Smegenys nekaupia jokių atsargų, todėl badaujant kenčia labiausiai. Smegenys - vienintelis mūsų organas, kurio ląstelės neatsinaujina. Todėl jau per pusryčius mūsų kūno „kompiuteris“ turi gauti pakankamai energinių medžiagų. Idealu, kai prie pusryčių stalo sėda visa šeima ir kartu valgo geriausiai pusryčiams tinkančius patiekalus.
Pusryčiams - riebalai ir angliavandeniai
Daugiausia energijos kūnui teikia riebalai, o iš angliavandenių gaunama energija įsisavinama greičiausiai. Taigi pusryčiams geriausiai tiktų natūralūs produktai, turintys daug vertingųjų medžiagų (kad neapkrautų organizmo nereikalingu darbu) ir suteikiantys pakankamai energijos. Patartina rinktis pieną, jogurtus, varškę, sūrius, kiaušinius su natūralia rugine duona, batonu, košes. Riebalai neturėtų vyrauti, tačiau gerai subalansuotas riebalų ir angliavandenių derinys ryte žmogui tinka labiausiai. Per riebalus rekomenduojama gauti 30 proc. dienos energijos, todėl pusryčiai yra tinkamiausias metas papildyti organizmą energetinėmis medžiagomis fiziniam ir protiniam darbui. Patiekalas, kurį greičiausiai paruošia mama, o ir pats vaikas puikiai moka pasigaminti - sumuštinis. Vaikas tikrai mielai suvalgys sumuštinį su griežinėliu neriebios mėsos, kiaušiniu ar varške ir pagardintą ridikėlio ar agurko skiltele, salotų lapu.
Paauglio mitybai svarbūs tėvų įpročiai
Paauglystėje formuoti tinkamą vaikų mitybą sunkiausia, mat šiuo laikotarpiu vaikus labiausiai veikia aplinka ir draugai, o šeima - vis mažiau. Paaugliai dažniau renkasi greitai paruošiamą maistą nei mokyklos pietus ir valgo laisvu tarp užsiėmimų laiku. Todėl šiuo laikotarpiu tėvai turėtų pasistengti bent netiesiogiai formuoti taisyklingą vaikų mitybą - šeimoje laikytis sveikos mitybos principų, vengti namuose turėti mažaverčių užkandžių, kuo rečiau gaminti ir valgyti menkos maistinės vertės patiekalus. Kaip šaltas užkandis - pusryčiai, priešpiečiai, pavakariai - galėtų būti varškės sūreliai, jogurtai, vaisiai, sumuštiniai su natūralia mėsa, žuvimis, kiaušiniais. Tai ypač svarbu paauglius auginančioms šeimoms. Tikrai vertėtų pasitikrinti, ar spintelėse neprikaupėte ilgai galiojančių kaloringų sausainių, kepinių, kremų. Daug pravarčiau būtų turėti geros duonos ir vertingomis medžiagomis - vitaminais B, D, E. Pasirūpinkite, kad namuose nuolat būtų kokybiškų pieno produktų, vaisių ir daržovių - ir užaugusiems jūsų vaikams bus daug lengviau rūpintis savo sveikata savarankiškai.
