Pogimdyminis laikotarpis, dar kitaip vadinamas ketvirtuoju trimestru, prasideda su naujagimio užgimimu ir trunka maždaug iki 8 savaičių. Tai labai jautrus ir reikšmingas periodas tiek mamai, tiek vaikeliui, todėl palankiausia apie jį domėtis dar nėštumo metu. Tuomet užklupę sunkumai - o jų būna pačių įvairiausių - neatrodo tokie gąsdinantys, sunkūs arba bent jau žinoma, kaip juos įveikti, kas gali padėti.
Fiziologiniai ir psichologiniai iššūkiai po gimdymo
Mamoms tapusios moterys įvardija, jog dalį iššūkių joms kelia fiziniai pokyčiai ir pakitę fiziologiniai procesai. Pavyzdžiui, skausmingas gimdos susitraukinėjimas, po cezario pjūvio operacijos gyjanti žaizda, tarpvietės plyšimai ir gijimas, mastito susidarymas krūtyse, deginantis pojūtis šlapinantis ar tuštinantis, padidėjęs prakaitavimas, spenelių jautrumas dėl intensyvaus žindymo, plaukų slinkimas, kūno svorio padidėjimas ir pan. Kol kūnas gyja ir atsistato, moterys jaučia skirtingo intensyvumo skausmą, maudimą, diskomfortą, todėl juda ramiau, lėčiau ir atsargiau. Kadangi mūsų fizinė sveikata glaudžiai susijusi su emocine gerove, gimdyvė gali išgyventi įvairaus stiprumo liūdesį, nerimą, baimę, nesaugumą ir pan. Ypač dažnais palydovais tampa nuovargis ar pervargimas dėl miego ir poilsio stokos.
Kūno gijimo procesas apsunksta toms moterims, kurios kelia sau didelius lūkesčius, kuria tobulus planus, turi klaidingas nuostatas ir įsitikinimus pogimdyminio laikotarpio atžvilgiu. Tarkime, jei moteris viliasi greitai sustiprėti po gimdymo ir būti nepriekaištinga savo vaikui, vyrui bei sau pačiai, tačiau, kūno atsistatymo procesui užtrukus ar atsiradus komplikacijoms - nusimena, nusivilia savimi ir jaučiasi nuvylusi aplinkinius. Supraskime, moters kūnas turi galią savyje nuausti kūną naujai gyvybei, ją išnešioti ir pagimdyti! Tai rodo, kad nėštumas ir gimdymas yra nesusakomai didelis darbas, didelė apkrova ir išbandymas moters kūnui, tačiau fiziologinės funkcijos pačios atsistato pagal natūralų savalaikį tempą. Svarbu įsiklausyti, pasitikėti kūno išmintimi, pasirūpinti juo, gerbti, kad ir kokie pokyčiai jame vyktų, bei duoti pakankamai laiko visiems procesams sugrįžti į savo vėžes.
Kita dalis iššūkių, apie kuriuos kalba į konsultacijas atėjusios moterys, yra psichologiniai sunkumai ir juos lydintys emocijų pasikeitimai po gimdymo. Pavyzdžiui, moteris išgyvena pokytį nuo žinomo prie nežinomo. Vaikelio gimimas sukuria daug pirmų kartų, o tai, ką darome pirmą kartą, yra nauja ir nepažinta, sukelia tam tikrą nerimo, neužtikrintumo ir nesaugumo lygį. Moteris taip pat mokosi priimti naują motinos vaidmenį, ypač, jei yra pirmą kartą gimdžiusi. Be iki tol buvusių asmeninių ir socialinių vaidmenų (dukra, sesuo, moteris, žmona, darbuotoja, draugė ir kt.), ji „matuojasi“ motinystės vaidmenį ir visus juos perrikiuoja pagal naują prioritetų tvarką. Ilgainiui moteris peržiūri ir jau turimus gebėjimus, mokosi naujų įgūdžių, bando derinti skirtingas pareigas ir atsakomybes. Su šiais pasikeitimais ir naujumais moteris išgyvena ir tam tikras netektis: gyvenimo, kuomet daugiausiai buvo atsakinga tik už save, netekimą; nepertraukiamo miego nebeturėjimą; laisvės apribojimus ir pan.
Hormonų svyravimai ir lytinis potraukis
Po gimdymo hormonas prolaktinas „užima pirmas vietas“ - dėl jo vyksta laktacija. Visgi jis slopina hormono estrogeno gamybą - būtent todėl jo itin greitai ir stipriai sumažėja. Tai turi labai didelę įtaką lytiniam potraukiui. Retėjant žindymams hormonai pamažėle „grįžta į vietas“, o su jais - ir lytinis potraukis. Tuo metu labai svarbu kalbėtis su partneriu, kad jis suprastų, jog tai nėra dalykas, kurį galite kontroliuoti.
Sausumas ir skausmas po gimdymo
Sausumą ir jautrumą lemia estrogeno stoka. Dėl to sumažėja į lytinius organus pritekančio kraujo kiekis, natūrali lubrikacija. Kartais skausmingi būna epiziotomijos ir kiti randai. Lubrikantas - geras sekso draugas po gimdymo (ir ne tik). Jį reikėtų rinktis vandens pagrindo, bekvapį. Taip pat galima išbandyti priemones, drėkinančias makšties gleivinę. Jei jaučiamas rando skausmas, galima pabandyti rando masažą, taip pat atsisakyti pozų, kurios kelia diskomfortą. Skausmą gali kelti ir dubens dugno įtampa ar kitos problemos, todėl visada verta apsilankyti pas specialistus.
Žindymas ir seksas: iššūkiai ir sprendimai
Kartais žindymas būna kupinas iššūkių ir krūtys tampa skausminga, neliečiama zona. Būna ir taip, kad moteris tiesiog nebenori, kad krūtys būtų liečiamos, net jeigu seniau tą ir mėgo - tiesiog šiuo metu jos asocijuojasi su mažylio maitinimu, o ne su erogenine zona. Svarbu paminėti ir tai, kad neretai lytinių santykių metu pradeda bėgti pienas ir kartais tai gali trikdyti moterį (tai visiškai normalu!). Jei krūtys pilnos ir nenorite, kad mylintis pradėtų tekėti pienas - prieš tai pažindykite mažylį ar dėvėkite liemenėlę su sugeriančiais įklotais. Taip pat esant nepatogumui galima vengti pozų, kai moteris būna viršuje pasilenkusi (veikia gravitacija). Jei nenorite, kad krūtys būtų liečiamos - būtinai tai pasakykite partneriui.
Psichologiniai iššūkiai ir emocinė adaptacija
Pogimdyminis laikotarpis kelia tikrai daug iššūkių. Nuovargis, pasikeitęs kūnas, motinystės nerimas ir pokyčiai santykiuose gali paveikti lytinį potraukį. Ir ne tik moteriai, abiems tėvams - emocinius iššūkius ir krizes po gimdymo patiria ir vyrai. Vienas geriausių „vaistų“ - visiškai atviras bendravimas poroje. Nors moters kūnas, sukūręs gyvybę, yra nuostabus, tačiau ne visada moteris tai savyje mato. Kartais fiziniai pokyčiai sukelia neigiamas emocijas, savikritiką ir tai neleidžia atsipalaiduoti. Kartais naujos mamos patiria nelengvas pogimdymines emocines būkles, tokias kaip pogimdyminis nerimas, pogimdyminis potrauminio streso sutrikimas (traumuojantis gimdymas) ar pogimdyminė depresija.
Apmaudą jaučia ir tos moterys, kurios prisiriša prie, jų manymu, geriausio gimdymo scenarijaus, jį idealizuoja, atmesdamos kitas alternatyvas. Dar kitos moterys jaučia gėdą, kaltę ar pyktį, jei jų motinystės pradžia skiriasi nuo tos, apie kurią rašoma ar rodoma visuomenėje: jei nepavyksta pagimdyti pačiai, jei nesigauna sklandžiai žindyti ar trūksta pieno, jei iš karto nepajaučia stipraus ryšio su vaikeliu ir pan. Dėl šių priežasčių jos yra linkusios dar labiau užsisklęsti ir nutylėti tai, dėl ko kitiems galėtų atrodyti nepakankamos. Tačiau kalbėti būtina, nes neįsisąmoninant, neigiant ar atmetant „nepageidaujamą“ patyrimą, gali sutrikti savęs, kaip visumos (kūno, emocijų, jausmų, minčių, impulsų veikti, elgesio) - priėmimas, dėl ko nukenčia ir psichikos sveikata.
Nuovargis ir intymumo stoka
Tapus tėvais, ypač iš pradžių, lovoje dažniau galvojama apie ramų miegą, o ne seksą. Šalia nuolat yra kūdikis, kuris bet kada, net ir intymumo akimirkomis, gali pabusti norėdamas valgyti. O jei dar pilvelio ar kitokios bėdos?.. Visa kasdienybė šiuo metu sukasi apie mažą gyvybę, o ne du žmones, kurie ją sukūrė. Ir tai normali naujo - tėvystės vaidmens dalis. Lytiniai santykiai - tik dalis intymumo, kurį gali susikurti nauji tėvai. Apsikabinimai, mažos detalės, kad ir probėgšmais skirtos akimirkos vienas kitam - visa tai padeda kurti visumą. Laikui einant jo vienas kitam atrasite vis daugiau ir daugiau, o ir išradingumo, kaip tą brangų laiką išnaudoti, tik padaugės.
Traumuojančios gimdymo patirtys ir jų pasekmės
Nors nėštumas ir gimdymas nėra karas, tačiau tai nenuspėjamas procesas, kurio metu atsiradus tam tikriems veiksniams moteris gali patirti ne menkesnę baimę dėl savo ar naujagimio (-ių) saugumo, gyvybės. Iki 44 proc. moterų (įvairių tyrimų duomenys svyruoja) savo gimdymą įvardina kaip vienaip ar kitaip traumuojantį, ir maždaug 3 proc. patiria pogimdyvinį potrauminio streso sutrikimą (PPTSS). Akušerinis smurtas apibūdina smurtą prieš gimdyvę tiek emociniu, tiek fiziniu lygmeniu iš personalo pusės. Tai gali būti grubus, šiurkštus, pasityčiojantis elgesys su gimdyve, jos nužmoginimas gimdymo metu, norų ignoravimas (moteriai neleidžiama priimti sprendimų gimdymo metu neturint tam medicininio pagrindo, pvz., liepiama stangintis gulint, kai moteris nori atsitūpti ir t.t.). Taip pat intervencijų taikymas neinformavus, prieš moters sutikimą, natūralaus sklandžios eigos gimdymo pavertimas patologiniu procesu (membranų atsluoksniavimas, vaisiaus vandenų nuleidimas be indikacijų, tarpvietės audinių tempimas, epiziotomija prieš moters norą ir t.t.).
Traumuojanti gimdymo patirtis gali palikti gilius fizinius ir psichologinius randus. Tai gali pasireikšti nuolatiniais nerimo priepuoliais, košmarai, vengimu bet kokių asociacijų, susijusių su gimdymu, sunkumais pastojant antrą kartą, prasta emocine savijauta, nuovargiu, nemiga, apetito sutrikimais. PPTSS gali būti sunkiai suprantamas ne tik pačiai moteriai, bet ir aplinkiniams. Traumuojanti gimdymo patirtis visuomenėje linkusi būti nuneigiama, numenkinama, o frazės „Svarbiausia vaikelis ant rankų, o mama gali ištverti viską“, „tiesiog pamiršk tai“ nepadeda. PPTSS veikia taip, kad traumuojančių vaizdinių moterys negali kontroliuoti, pamiršti ar ignoruoti.
Kada kreiptis pagalbos?
Jeigu patirta trauma yra didesnė už pačią moters esybę, įtakoja kasdienybę, motinystę, santykius - nereikia bijoti kreiptis į specialistus. Nešti traumos naštą vienam labai sunku, o specialistai yra tam, kad padėtų - palengvinti naštą ir surasti trumpesnį kelią išgyjimo link. Rasti „palaikymo ratą“ - ar tai artimi žmonės, ar panašius išgyvenimus patyrę moterys. Kartais bendruomeniškumas tampa išgyjimo dalimi.
Pogimdyminė depresija – kaip ji atrodo iš tikrųjų
Daugiau apie pogimdyminį laikotarpį, žindymą ir naujagimio sveikatą - specialistės „Instagram“ paskyroje „Ketvirtas trimestras“.
Svarbiausia - atminkite, kad atvirumas su partneriu yra viena iš esminių „pagalbų“. Pirmoje vietoje turi būti ne naujos pozos, laikas, pagalbinės priemonės, o atviri dviejų žmonių pokalbiai ir išeičių, o kartais ir pagalbos ieškojimas. Kartu!
Ketvirtasis Trimestras, MB (kodas 306325135) buvo įkurta 2023-05-24. Pagrindinė įmonės veikla yra interneto parduotuvės. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo).
tags: #ketvirtas #trimestras #metuose
