Kęstutis Strupas yra žymus Lietuvos gydytojas chirurgas, akademikas ir profesorius, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos medicinos pažangos, ypač pilvo chirurgijos, transplantacijos ir onkologijos srityse. Jo atsidavimas darbui ir pacientams, novatoriškumas ir mokslinė veikla pelnė jam didelį pripažinimą Lietuvoje bei užsienyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime K. Strupo gyvenimo kelią, jo indėlį į mediciną ir visuomenę.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai
Kęstutis Strupas gimė 1958 m. rugpjūčio 3 d. Magadano srityje (Rusija). 1962 m. su tėvais atvyko į Lietuvą. 1965-1976 m. mokėsi Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo pat jaunystės pasižymėjo smalsumu ir noru padėti kitiems, todėl pasirinko medicinos studijas. 1976-1982 m. K. Strupas studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur įgijo tvirtą teorinį pagrindą ir praktinius įgūdžius.
Karjeros Pradžia ir Stažuotės Užsienyje
Baigęs studijas, K. Strupas siekė tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Jis laimėjo konkursą stažuotei Vokietijoje ir dirbo Berlyno S. Hedwigo klinikoje. Išlaikęs egzaminus ir gavęs licenciją, 1990-1995 m. dirbo gydytoju chirurgu Vokietijoje. Šis laikotarpis buvo itin svarbus jo profesiniam augimui, nes suteikė galimybę susipažinti su pažangiausiomis medicinos technologijomis ir metodais. Vėliau stažavosi Tiubingeno (Vokietija) klinikoje, Malmo ir Lundo (Švedija) klinikose, Vienos, Taipėjaus (Taivanis), Paryžiaus, Barselonos klinikose.
Grįžimas į Lietuvą ir Darbas Santaros Klinikose
Nepaisant sėkmingos karjeros Vokietijoje, K. Strupas nusprendė grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie šalies medicinos pažangos. Jo žmona Silvija Strupienė prisiminė: "Tuometė Lietuva ir Vokietija skyrėsi kaip dangus ir žemė. Tai buvo sunkiausi metai Lietuvai, todėl norėjosi prisidėti prie jos atgimimo. Tai buvo mūsų jaunatviškas entuziazmas." Nuo 2002 m. K. Strupas pradėjo vadovauti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centrui. Taip pat nuo 2004 m. jis tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikų vedėju. 2013-2018 m. K. Strupas ėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus pareigas.
Reikšmingi Pasiekimai Medicinoje
K. Strupas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos medicinos pažangos, ypač pilvo chirurgijos, transplantacijos ir onkologijos srityse.
- 2000 m. Jo vadovaujami chirurgai pirmą kartą Lietuvoje persodino kepenis.
- 2008 m. Jo vadovaujami chirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko kasos ir inkstų transplantacijas.
- Nuo 2011 m. Pradėjo sunkiai sergančius onkologinius pacientus gydyti naujuoju būdu - hipertermine peritonine chemoterapija (HIPEC).
- 2011 m. Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse su kolegomis atliko kepenų retransplantaciją - pakartotinę kepenų transplantaciją.
- Santaros klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta kasos salelių implantacijos procedūra pacientui, sergančiam cukriniu diabetu ir gyvenančiam su transplantuotu inkstu.
- Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.
Šie pasiekimai liudija K. Strupo atsidavimą darbui, jo novatoriškumą ir siekį padėti pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis. Jis nuolat ieškojo naujų gydymo metodų ir technologijų, kad galėtų suteikti pacientams geriausią įmanomą pagalbą.
Mokslinė Veikla ir Pripažinimas
K. Strupas aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje, skelbdamas savo tyrimų rezultatus ir dalindamasis patirtimi su kolegomis. Profesorius yra per 250 mokslinių publikacijų, kelių monografijų autorius. K. Strupas yra įvairių chirurgijos draugijų narys, tarp jų ir Vokietijos. Nuo 2010 m. - Lietuvos chirurginės onkologijos draugijos prezidentas. Apie K. Strupą rašoma biografijų inynuose „Kas yra kas Lietuvoje. Medicina”, „Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas“ „Kas yra kas Lietuvoje, 2015″, leidinyje „Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“, periodikoje.
Darbų Ciklas Mokslo Premijai
2008-2022 m. darbų ciklą „Nuo chirurgijos iki genomo, transkriptomo, metabolomo: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei inovacijos“ parengė prof. Kęstutis Strupas, prof. Tomas Poškus ir dr. Aistė Kielaitė-Gulla. Šis ciklas apima inovacijas minimaliai invazinėje chirurgijoje ir transplantologijoje, storosios žarnos vėžio patikros programos diegimą Lietuvoje bei chirurgijos perspektyvas su moksliniu pocentriu. Moksliniai tyrimai vykdyti su geriausiais universitetais Europoje ir JAV, siekiant pritaikyti atradimus chirurginėje praktikoje.
Anot prof. K. Strupo, pats projekto pavadinimas parodo, kad mokslas medicinoje labai smarkiai keičiasi. „Anksčiau chirurgas, remdamasis savo klinikine praktika, t. y. lygindamas patirtis ir pan., rengdavo mokslinius pranešimus, o šiandieną vien tokių klinikinių studijų neužtenka. Pagal mokslinį reitingavimą tokie straipsniai dabar įvertinami jau nebe Q1 ar Q2, bet Q3-Q4“, - teigia akademikas. Įdomu, kad Q4 straipsniai kai kuriuose universitetuose jau nevertinami kaip mokslinė produkcija. Profesorius prisimena, kaip 2009 m. Vokietijos chirurgų draugijos suvažiavimas tapo impulsu judėti fundamentinių mokslų link.
Pirmoji mokslinių darbų ciklo dalis - inovacijos minimaliai invazinėje chirurgijoje ir transplantologijoje. Nuo 2002 m. tapus Pilvo chirurgijos centro vadovu VU Santaros klinikose esame su bendradarbiais įdiegę daug naujų MIC metodikų gydydami įvairias ligas. Transplantologija buvo išskirtinė kryptis tuo metu, kai pradėjome. Lietuva yra pirmaujanti transplantologijos srityje Baltijos šalyse. Esame atlikę 150 kepenų, 20 kasos ir inksto komplekso, taip pat - daug dirbtinės kepenų perfuzijos įdiegimo, kasos ląstelių transplantacijų. Visa tai - mūsų klinikos bendradarbių vienos krypties rezultatas.
Antroji darbų ciklo dalis susijusi su prof. T. Poškaus veikla. 2009 m. prof. K. Strupas kartu su prof. T. Poškumi diegė storosios žarnos vėžio patikros programą Lietuvoje. „Ministerija subūrė grupę, kuriai vadovavau. Šiuo metu ta programa sėkmingai vystoma. Pagal rezultatus ir patikimumą tai - viena iš geriausiai įvertintų programų ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europos šalyse. Prof. T. Poškus yra Europos koloproktologų draugijos pirmininko pavaduotojas, Europos chirurgų asociacijos valdybos narys ir, manau, vienas iš geriausių koloproktologijos chirurgų Baltijos šalyse. Jo vykdomos klinikinės praktikos studijos - integruotos į Europos koloproktologų bendrąsias studijas“, - apie kolegos indėlį į premijuotų mokslinių darbų ciklo rengimą pasakoja profesorius.
Trečioji darbų ciklo dalis skirta parodyti, kad chirurgija be mokslinio pocentrio šiandieną yra neperspektyvi. „Taip 2015-2016 m. prie mokslinių tyrimų prisijungė dr. Aistė Kielaitė-Gulla. Mokslininkės edukacijos istorijoje - studijos ir Harvarde, ir Stanforde, ji daug laiko praleidusi JAV, o paskutinė stažuotė atlikta Memorialiniame Sloano ir Ketteringo vėžio centre (Memorial Sloan-Kettering Cancer Center), kuris šiuo metu yra vėžio, onkologinių ir fundamentinių tyrimų pasaulinė kalvė. 2019 m. Medicinos fakultete buvo įkurtas Visceralinės medicinos transliacinių tyrimų centras, kuriame plėtojami transliaciniai tyrimai, arba kitaip, „nuo mokslinės laboratorijos iki operacinės / ligonio lovos“. Centras išskirstytas pagal minėtas mokslinių tyrimų grupes, jose dirba jauni žmonės. Šiuo metu dr. A. Kielaitė-Gulla yra šio centro vadovė“, - pasakoja prof. K.
Visą ciklą sudaro klinikiniai, fundamentiniai ir transliaciniai tyrimai, kuriuose detaliai analizuojami virškinamojo trakto ligų biologiniai mechanizmai, ligų patogenezė, padedanti suprasti ligą vienos ląstelės lygmeniu, o visų mokslinių atradimų rezultatai pritaikomi chirurginėje praktikoje. Moksliniai tyrimai vykdyti su geriausiais universitetais Europoje: Heidelbergo ir Hamburgo (Vokietija), Leveno (Belgija), Lundo (Švedija), Paduvos (Italija), Oslo (Norvegija), VU Gyvybės mokslų centru ir kt.
Apdovanojimai ir Įvertinimas
Už nuopelnus Lietuvos medicinai ir visuomenei K. Strupas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2007 m.). 2010 m. K. Strupas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėlėle. Šie apdovanojimai liudija jo didelį indėlį į šalies gerovę.
Asmeninis Gyvenimas
K. Strupas yra vedęs Silviją Strupienę, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Jie turi tris dukteris, iš kurių dvi pasirinko medicinos kelią. Šeima jam visada buvo didelis palaikymas ir įkvėpimas. Laisvalaikiu K. Strupas mėgsta aktyvią fizinę veiklą ir bendravimą su artimaisiais. Pusryčių tradicija - jo padėka žmonai Silvijai už nuolatinį rūpinimąsi juo. Penktadienio vakaras - labai laukiamas, kurį skiria vienas kitam. Savaitgaliais keliasi vėliau nei darbo dienomis, bet tikrai nesivarto lovoje. Dažniausiai savaitgalio planus sugalvoja penktadienio vakare, kartais būna ir abipusių staigmenų. Mėgsta laisvalaikio arba sportinę aprangą. Daugiausia laiko skiria aktyviai fizinei veiklai ir bendravimui su artimais žmonėmis. Dėl intensyvaus bendravimo darbo dienomis savaitgaliais mėgaujasi bendravimu šeimos rate ir su artimais draugais. Esą judrūs žmonės, laisvalaikis ant sofos - ne jiems. Namisėdomis nebuvo ir, tikiuosi, netaps. Pasirinkimas toks platus, kad nesistengia suspėti visur, dalyvauja ten, kur nori. Mielai renkasi poilsį sodyboje, o per atostogas mėgsta keliauti. Virtuvėje jis - asistentas, o žmonos kulinariniai sugebėjimai - kiekvienąkart atradimas. Jokių buities darbų poilsio dieną mielai neatlieka. Darbas sode ar sodyboje - atgaiva širdžiai ir galimybė savaitgalį praleisti su dukrų šeimomis. Paprastai darbe su bendradarbiais nėra daug laiko dalintis įspūdžiais, kaip praleido poilsio dienas. Tobulas poilsis - aktyvi fizinė veikla ir šeimos ratas, na, ir kai bus galima - artimiausių draugų būrelio šurmulys. Renkantis tarp žygio pėsčiomis ar dviračiu, nuomonės skiriasi: jis mėgsta dviratį, žmona - pasivaikščiojimus, bando susitarti. Sąskaitos atostogoms neturi, bet stengiasi, kad atostogos būtų maksimaliai kokybiškos. Idealus laisvadienis - malonumą teikianti veikla ir jokių neigiamų emocijų. Įspūdingiausias savaitgalis - pirmasis anūkas gimė šeštadienį, nepamirštamas jausmas. Svajoja apie savaitgalį, kuris ir taip yra puikus dalykas.
Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi | Kęstutis Vilkauskas. Maišto nebuvo?
Kontroversijos ir Iššūkiai
Deja, K. Strupo karjeroje neapsieita be iššūkių ir kontroversijų. Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė - kalta dėl smulkaus papirkimo. Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku pats atliktų jai operaciją. K. Strupui buvo skirta 5 tūkst. eurų, pacientei - 4,5 tūkst. eurų bauda. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba) panaikino K. Strupui chirurgo licenciją. Šis sprendimas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Pacientas Petras Laukaitis kreipėsi į šalies vadovus, prašydamas įvertinti Akreditavimo tarnybos sprendimo pagrįstumą. Jis pabrėžė, kad K. Strupas yra žymus Lietuvos gydytojas chirurgas, akademikas, profesorius, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos medicinos pažangos, ypač pilvo chirurgijos, transplantacijos ir onkologijos srityse.
