Žmonių žiaurumas prieš bejėgius ir nereikalingus keturkojus beribis. Štai Panevėžyje rasti gyvi užkasti ką tik gimę šuniukai. Gyvą kupstą aptikę žmonės suskubo juos gelbėti. Šunyčiai atsidūrė prieglaudos savanorių rankose ir didžiausiai visų nuostabai mažyliais kaip savais suskubo rūpintis dobermanė. Pamestinukams paaugus ir sustiprėjus globėja žada ieškoti jiems naujų namų.
„Važiavo šeima iš Šiaulių pro Gustonis ir sustojo pavėsinėj užkąsti ir išgirdo, kad kažkas cypia po žeme, ir pastebėjo judantį kupstą. O ten į rankšluostį suvynioti 4 šuniukai. Akli, dar visai neseniai gimę“, - sakė Panevėžio gyvūnų globos draugijos narys Justinas Stašys.
Kraupų radinį aptikę šiauliečiai nedelsiant suskubo ieškoti pagalbos. Taip leisgyviai šuniukai atsidūrė Panevėžio gyvūnų prieglaudoje. Taip gyvi palaidoti mažyliai prieglobstį rado šios geraširdės, vienos iš gyvūnų prieglaudos savanorių, Loretos namuose. Moteris džiaugiasi, kad vos per kelias dienas šunyčiai atsigavo.
Gyvūnų prieglaudos atstovai sako, kad žmonės be jokios sąžinės graužaties iš namų išmesti ar į gatvę išvaryti nesibodi ne tik šunis ar kates. Neretai šeimininkams neįtinka ir dekoratyviniai triušiai, šeškai, šinšilos ar laboratorinės žiurkės.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
Nesuvokiamas žiaurumas: bandė nuskandinti visą šuniukų vadą
Juos ten pastebėjęs geraširdis vaikinas Lukas kreipėsi į policijos pareigūnus. Atskubėjęs vienas iš patruliavusių policijos ekipažų tuoj pat kreipėsi pagalbos į „Pumą“ ir leisgyviai kačiukai buvo atvežti į savanorės namus.
„Kačiukus atradęs jaunas ir jautrus vaikinas Lukas nepasimetė ir paskambino policijos pareigūnams, kurie atvažiavo ir įsitraukė į gyvūnėlių gelbėjimo procesą. Veždami kačiukus juos šildė, kad tik išgyventų. Atšilę ir kiek pamaitinti mažyliai pradėjo rodyti pirmuosius gyvybės ženklus. Jų silpni ploni balseliai mums buvo tarsi pati gražiausia gyvenimo pradžią pranašaujanti muzika. Pavadinome juos simboliškai: juoduką - Tikėjimu, kapučinukę - Viltimi. Deja, mažoji Viltis liepos 14 dieną užgeso, o Tikėjimas ir toliau kabinasi į gyvenimą“, - pasakojo V. „Pumos“ vadovė V.
„Jie net atvežė ožkos pieno, nes naktį neturėjome pieno mišinėlio. Ieškojome maitinančios katės, kurią suradome Šeduvoje. Ten moteris globoja beglobius gyvūnus ir turėjo katę mamą. Katė nebuvo labai meili - nėjo prie mažylių ir juos maitino tik mūsų prilaikoma. Labai tikimės, kad Tikėjimas išgyvens ir jau žinome, kas jį pasiims auginti. Tai tas pats policijos pareigūnas, kuris ir atvežė kačiukus“, - viltingai kalbėjo V. „Pumos“ vadovė V.
„Dažniausiai mažyliai kačiukai, šuniukai įmetami į konteinerius. Kitus randame numestus šlapioje žolėje.
„Augintinius galima sterilizuoti. Tuomet nereikės, ką tik gimusių kačiukų mesti į konteinerį arba skandinti. Be to, ir Panevėžio miesto savivaldybė galėtų įgyvendinti gyvūnų sterilizacijos projektą, kaip tą daro kitos šalies savivaldybės.
Zebrai sugrįžo į Lietuvos zoologijos sodą
Lietuvos zoologijos sodas dalinasi džiugia naujiena: lankytojai čia jau gali susipažinti su dar viena rūšimi - bekarčiais savaniniais zebrais. Tai itin svarbus įvykis ne tik zoologijos sodo bendruomenei. Šis gyvūnų porūšis yra įtrauktas į EAZA ex situ programą (EEP), kurios tikslas - išsaugoti sveikas nelaisvėje laikomų gyvūnų populiacijas, tad saugant šiuos gyvūnus zoologijos sode, gaunama unikali proga prisidėti prie rūšies ilgalaikio išlikimo užtikrinimo.
Kuo šis porūšis ypatingas?
Kiekvieno zebro raštas - unikalus. Bekartis savaninis zebras (lot. Equus quagga borensis) - tai zebrų porūšis, paplitęs šiaurinėse Rytų Afrikos dalyse. Kiekvieno zebro raštas yra unikalus. Gimę jaunikliai turi rausvai rudas juosteles, kurios pamažu tampa tamsesnės ir jaunikliui augant pasidaro juodos. Gamtoje ši unikali savybė padeda jiems užsimaskuoti ir taip suklaidinti plėšrūnus. Mokslininkų teigimu, šių savanos gyvūnų raštas gali padėti jiems reguliuoti kūno temperatūrą ir atlikti apsaugos nuo žalingų saulės spindulių funkciją.
Įdomu, jog ką tik gimę jaunikliai po 6 minučių jau geba stovėti, po 20 - vaikščioti, o po keturiasdešimties minučių - bėgti. Šiame zoologijos sode apsigyvenusių brolių zebrų, Pomelo ir Janiko, amžius - vieneri metai. Suaugę zebrai gali išvystyti iki 65 km/val. greitį. Didžiąją dienos dalį, apie 60 proc., gyvūnai praleidžia maitindamiesi. Zebrų kelių sąnariai leidžia gyvūnui išlikti stovimoje padėtyje ilgą laiką, todėl miegoti šios rūšies individai gali stovėdami.
Bendradarbiaujant su Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA), kurios tikslas yra gyvūnų rūšių išsaugojimas, naujakuriai atvyko iš Čekijos Dvůr Králové zoologijos sodo. Šiuos unikalius, neįprastos išvaizdos gyvūnus išvysti galite jau dabar, žemutinėje Lietuvos zoologijos sodo dalyje.
Turi specialią užimtumo programą
Atlikta zoologijos sodo renovacija leidžia užtikrinti geresnes gyvūnų laikymo sąlygas, todėl šiems zebrams, kaip ir kitiems čia laikomiems gyvūnams, yra pritaikytas specialus rūšį atitinkantis mitybos planas bei sukurta individuali užimtumo programa. Čia dirbančių specialistų teigimu, gyvūnų užimtumas yra prioritetinė veikla zoologijos soduose. Svarbiausias gyvūnų užimtumo praturtinimo tikslas - natūralaus elgesio skatinimas. Užimtumo priemonės taikomos kiekvienai rūšiai ar net gyvūnui individualiai. Nesvarbu, ar tai pašaro ieškojimas, ar smalsumo žaidimai, stimuliuojantys įvairius pojūčius - uoslę, regą ar skonį.
Zoologijos sodas primena, kad šiemet yra paskutinė galimybė skirti savo 1,2 proc. GPM, prisidedant prie gyvūnų gerovės praturtinimo zoologijos sode.
„Jūsų parama prisidės prie gyvūnų užimtumų, kurie ne tik mažina gyvūnų nuobodulį, bet ir skatina jų fizinę bei psichinę veiklą, suteikdami skanių ir įdomių pramogų. Mes, Lietuvos zoologijos sodas, esame įsipareigoję gyvūnų gerovei ir norime praturtinti jų kasdienybę. Kviečiame ir Jus prisidėti prie šios kilnios misijos! Skirkite savo 1,2 proc. GPM Lietuvos zoologijos sodui čia. Kviečiame apsilankyti ir pamatyti šiuos zebrus gyvai! Bilietus įsigyti galite čia arba Lietuvos zoologijos sodo kasose“, - rašoma pranešime spaudai.
