Motinos pienas - tai maitinančios moters pieno liaukų sekretas, skirtas kūdikiui maitinti. Kūdikio maitinimas motinos pienu vadinamas žindymu. Gamtos paskirtas Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes būtimes toks būdą aprūpinti kūdikį visada šviežiu, šiltu ir švariu maistu sukūrė ir milijonus metų tobulino pati gamta. Geriausias maistas kūdikiui - gamtos šiam tikslui išrastas - yra motinos pienas. Nėra abejonių, kad motinos piene gausu maisto medžiagų, kurios ne tik aprūpina kūdikį visomis būtinomis medžiagomis, bet ir apsaugo.
„Dėl sudėtingos cheminės formulės motinos pienas yra nuostabiausias ir paslaptingiausias skystis pasaulyje“, - sako dr. B. Stahlis. Nutricia Research, turinti 40 metų patirtį motinos pieno tyrimų srityje, yra pasaulinė lyderė motinos pieno ir ankstyvojo gyvenimo mitybos tyrimų srityje. Atstovaudama 35 skirtingų tautybių mokslininkams ir turėdama savo mokslinių tyrimų institutus Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, bendrovė siekia rasti specifinių mitybos poreikių sprendimus.
Priešpienis ir jo reikšmė
Po gimdymo krūtyse pradeda gamintis priešpienis. Tai tirštas, lipnus skystis, dažnai vadinamas „skystuoju auksu“, ne vien tik dėl gelsvos ar geltonos spalvos, bet ir dėl savo savybių: jis labai svarbus maitinant ir nuo neigiamo poveikio saugant trapius ir pažeidžiamus naujagimius. Priešpienyje yra daugiau antikūnų, baltųjų kraujo kūnelių: jie svarbūs apsaugai nuo infekcijų, kai kūdikis iš beveik sterilios aplinkos patenka į terpę, kurioje gali būti patogeninių mikroorganizmų. Priešpienis tam tikra prasme veikia kaip vidurius laisvinantis maistas, padedantis iš žarnyno greičiau pasišalinti mekonijui - pirmosioms naujagimio išmatoms, sudarytoms iš kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų ir kt.
Motinos pieno sudėtis ir nauda
Motinos pienas - tai maitinančios moters pieno liaukų, esančių krūtyse, sekretas, skirtas kūdikiui maitinti. Motinos piene yra visų medžiagų, reikalingų kūdikiui. Labai vertingi jo baltymai ir riebalai, kurie panašūs į kūdikio kraujo serumo baltymus ir riebalus bei yra lengvai įsisavinami. Piene taip pat yra mineralinių medžiagų (ypač - kalcio ir fosforo druskų, reikalingų kaulų ir raumenų formavimuisi), hormonų, fermentų, vitaminų. Itin svarbūs imunoglobulinai (pirmaisiais mėnesiai kūdikio organizme nesigamina), svarbūs apsisaugant nuo užkrečiamųjų ligų. Pienas yra sterilus, šiltas, jo kiekis ir kokybė priklauso nuo motinos mitybos. Patartina valgyti šviežią, vitaminų gausų maistą.
Motinos piene aptinkama būtiniausių maisto medžiagų - angliavandenių, baltymų ir riebalų, taip pat vandens, patenkinančio mažylio skysčių poreikį, ir kt. Motinos piene aptinkamų komponentų sąrašas yra ilgas, be to, nuolat atrandama ir naujų sudedamųjų dalių. Oligosacharidai (kitaip dar vadinami prebiotikais) - tai netirpūs organiniai junginiai, priskiriami angliavandeniams. Baltymai padeda kūdikiui augti ir vystytis. Jie aktyvina vaikelio imuninę sistemą, saugo smegenų neuronus. Motinos pieno sudėtyje aptinkami baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių. Mamos piene šių junginių yra per 20. Fermentai. Motinos pieno sudėtyje aptinkama daugiau nei 40 fermentų. Gyvos ląstelės. Hormonai siunčia informaciją į audinius ir organus bei tokiu būdu padeda jiems veikti tinkamai. Mikro-RNR molekulių grupė nuslopina tam tikrus ląstelės genus ir stabdo jų koduojamų baltymų sintezę. Šios molekulės svarbios formuojantis imuniniam atsakui (puoselėja kūdikio imunitetą), kancerogenezei (t. y.
„Nepaisant to, kad gydytojai jau seniai pastebėjo, jog motinos pienu maitinami kūdikiai vystosi geriausiai, apie motinos piene esančių bifidobakterijų svarbą daug sužinota tik pastaraisiais dešimtmečiais. Motinos piene yra labai daug prebiotikų - oligosacharidų, palengvinančių naudingųjų bakterijų augimą kūdikio virškinimo trakte. Iki 70 proc. žmogaus imuninių ląstelių susitelkia apie virškinimo sistemą. Jei vaiko ekosistema susiformavo tinkamai, netgi nedideli nukrypimai, tokie kaip laikinas antibiotikų vartojimas, nepadarys didelės žalos,“ - apie motinos pieno vaidmenį pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis pasakoja dr. Berndas Stahlis, Nutricia Research Motinos pieno tyrimų skyriaus direktorius.
Motinos pienas visada šiltas, šviežias, sterilus, kaloringas, lengvai virškinamas, jame yra daug antikūnų, saugančių nuo infekcinių ligų, t. p. biologiškai aktyvių medžiagų, kurios stabdo bakterijų ir virusų dauginimąsi, stiprina kūdikio imuninę sistemą. Krūties pienu maitinami kūdikiai yra atsparesni ligoms, jiems rečiau pasitaiko alerginių reakcijų. Motinos piene esantis bifidogeninis faktorius skatina bakterijų Lactobacillus bifidus dauginimąsi naujagimio žarnyne ir mažina viduriavimo pavojų.
Motinos pieno reikšmė neišnešiotiems kūdikiams
Kas antrą sekundę pasaulyje gimsta neišnešiotas kūdikis. Kiekvienais metais Baltijos šalyse per anksti gimsta apie 3 500 kūdikių, o Lietuvoje - apie 1500. Šie mažyliai, be gresiančios rizikos neišgyventi, taip pat dažniau susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis augdami. „Prieš kurį laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama „techninėms“ sveikatos problemoms, su kuriomis susiduria neišnešioti kūdikiai, pvz., kvėpavimo sutrikimams. Šiandien specialistai pripažįsta esminę tinkamos mitybos svarbą. Kad liktų gyvas, kūdikis turi augti. Palyginus su kūdikiais, kurie ir toliau auga tinkamiausioje aplinkoje, t. y. motinos įsčiose, neišnešioti kūdikiai, atsidūrę neįprastoje aplinkoje, vystosi lėčiau. Be to, neišnešiotų kūdikių mitybos poreikiai yra didesni, pvz., jiems reikia kur kas daugiau baltymų ir energijos, kurie būtini spartesniam augimui ir ypač smegenų vystymuisi ir brendimui. Štai čia slypi paradoksas: svarbus kiekvienas pieno lašas, tačiau kūdikio skrandis negali priimti motinos pieno tokiu kiekiu, kuris jam iš tikrųjų reikalingas. Net gaudami tinkamą medicininę priežiūrą neišnešioti kūdikiai neišgyvens, jei nebus patenkinti visi jų mitybos poreikiai, todėl kartais motinos pieną reikia pagerinti, praturtinti “ - aiškina prof. dr. Arūnas Liubšys, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, taip pat neabejoja motinos pieno nauda neišnešiotų kūdikių vystymuisi.
„Kiekvieną dieną gydytojai deda visas pastangas, kad neišnešioti kūdikiai būtų sveiki ir gerai jaustųsi, tačiau mityba turi lemiamą poveikį jų vystymuisi. Gydytojas džiaugiasi, kad šį pavasarį Vaikų ligoninės Neonatologijos centre duris atvėrė donorinio motinos pieno bankas. „Donoriniai motinos pieno bankai yra skirti tam, kad mes galėtume aprūpinti motinos pienu sergančius arba neišnešiotus naujagimius, kuriems labiausiai to reikia. Svarbiausias Pieno banko uždavinys ir tikslas yra užtikrinti, kad visi naujagimiai, kurie yra gydomi arba auginami dėl savo mažo svorio mūsų ligoninėje, gautų tik savos mamos arba donorinį motinos pieną.“
„Kai kūdikis gimsta neišnešiotas, jo angliavandenių, baltymų, riebalų rezervai būna labai menki. Tad mes stengiamės neišnešiotus naujagimius kuo greičiau pradėti maitinti, stengdamiesi užtikrinti jų mitybos poreikius. Problema yra ta, kad jie iš karto negali pilnai įsisavinti maisto, kaip galėtų išnešiotas naujagimis. Reikia laiko, kad jų nebrandus žarnynas pamažu priprastų prie motinos pieno (juk mamos įsčiose žarnynas pieno negauna). Ir dėl to tenka juos iš dalies maitinti į veną (toks maitinimas vadinamas parenteriniu) ir po truputėlį duoti mamos pieno. Iš pradžių kelis lašus, tų lašų skaičių didinant, kol galų gale galima visiškai atsisakyti maitinimo į veną”, - sako dr. A. Liubšys.
Motyvuodamas, kodėl svarbu nuo pirmųjų valandų neišnešiotam kūdikiui duoti motinos pieno, jis išskiria kelis dalykus. Pirma - kuo anksčiau neišnešioti kūdikiai pradedami maitinti motinos pienu, tuo greičiau subręsta jų virškinimo sistema, tuo greičiau ji pasiruošia įsisavinti motinos pieną. Antra - duodant nors kelis lašelius motinos pieno, žarnynas jau nuo pirmųjų gyvenimo minučių užsėjamas gerosiomis bakterijomis. Trečia - gerai žinoma, kad motinos pienas apsaugo neišnešiotą naujagimį nuo įvairių ligų, pirmiausia - nuo infekcijos. „Motinos pienas ne tik skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Jis padeda įsisavinti maisto medžiagas, apsaugo nuo blogųjų bakterijų, padeda sintezuoti vitaminus, hormonus ir kt.”, - reziumuoja dr. A. Liubšys.
Motinos pieno galia naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (pilnas)
Tandeminis žindymas ir relaktacija
Tandeminis žindymas - tai toks maitinimas, kai žindomi du skirtingo amžiaus vaikai. Moteris, kuri jau buvo nustojusi žindyti, gali atnaujinti savo pieno gamybą savam ar įvaikintam kūdikiui maitinti. Moksliškai tai vadinama relaktacija.
Kada pienas tampa nepakeičiamu?
Prieš gimdamas kūdikis būna saugioje aplinkoje. Vos gimus jo virškinimo sistemą užpuola milžiniški bakterijų kiekiai, ir jo virškinimo traktas turi su jais susitvarkyti. Reikia bent 3 metų, kad kūdikio žarnyne susiformuotų stabili ekosistema. „Daug lengviau pasodinti tinkamus medžius atogrąžų miškuose nei mėginti pasodinti eglę ten, kur ji negalės įleisti šaknų.“
Vis dar tiksliai nenustatyta, kaip motinos pienas natūraliai prisitaiko prie moters ir kūdikio organizmo. Todėl nuolat atliekame tyrimus, siekdami kuo daugiau išsiaiškinti apie šį nepaprastą gamtos stebuklą. Yra žinoma, kad motinos piene esančių riebalų kiekis su kiekvienu maitinimu didėja. Jo sudėtis taip pat kinta priklausomai nuo aplinkos veiksnių. Žindomi berniukai suvartoja daugiau motinos pieno nei mergaitės. Įdomu tai, kad motinos pienas, gaminamas berniukams, yra 25 proc. Tyrimai rodo, kad net 87,5 proc. motinos pieno sudaro vanduo. Likusią dalį sudaro kitos medžiagos, tarp jų - įvairūs angliavandeniai, riebalai, baltymai ir mineralai. Žindant pirmiausia išsiskiria vadinamasis liesas pienas, kurio sudėtyje yra daug kūdikiui reikalingų angliavandenių, baltymų ir vitaminų. Riebusis pienas, kuris išsiskiria žindymo pabaigoje, yra tirštesnis ir tamsesnės spalvos. Taip yra dėl to, kad žindymo metu pieno energinė vertė ir jame esančių riebalų kiekis pamažu didėja.
Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Motinos pienas yra labai svarbus augančioms ir bręstančioms kūdikio smegenims.
Nemažai žindančių mamų kyla klausimas, ar pienas išliks toks pat vertingas žindant 6 mėn. ir ilgiau. Tačiau medikų bendruomenė ragina nenuvertinti motinos pieno reikšmės, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, pateikianti rekomendaciją žindyti iki 24 mėn. Tiesa, kūdikiai kietu maistu padedami primaitinti nuo 6 mėn.
