Gimdymas visuomet kelia rūpestį dėl sėkmingos jo eigos, kuri svarbi tiek motinos, tiek kūdikio gerovei. Naujos gyvybės atėjimas į pasaulį - vienas svarbiausių įvykių šeimos gyvenime. Dauguma gimdymų baigiasi sėkmingai ir atneša daug džiaugsmo mažylio tėvams. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai viskas klostosi ne itin sklandžiai ir kūdikis gimdymo metu patiria traumą.
Gimdymo traumos - tai neonataliniai gimimo sužalojimai, kuriuos kūdikis patiria gimdamas, kol slenka gimdymo kanalu. Naujagimis gali patirti fizinius sužalojimus, tačiau tai niekada nebus gimdyvės kaltė. Gimdymo trauma vadinamas gimdymo metu įvykęs mechaninis vaisiaus audinių ir organų vientisumo pažeidimas. Gimdymo traumas patiria 6-8 iš 1000 gyvų gimusių naujagimių. Sunkios gimdymo traumos dabar itin retos.
Lietuvoje dažniau kalbama apie naujagimius gimdymo metu ištinkančias traumas, o apie moterų patiriamas traumas nutylima, mat jos rečiau kelia pavojų gyvybei. Visgi, statistika rodo, kad net trečdalis moterų savo gimdymą vertina kaip traumą.
Naujagimių traumos: priežastys ir pasekmės
Naujagimių traumas gali nulemti užsitęsęs ar greitas gimdymas, vaisiaus galvutės ir motinos dubens matmenų neatitikimas, mažas vaisiaus vandenų kiekis, moters dubens anomalijos, vaisiaus makrosomija, anomalijos, neišnešiotumas, sėdynės pirmeiga, įvairios procedūros gimdymo metu, didesnio nei 4,5 kg svorio vaisius, nepakankama gimdyvės priežiūra gimdymo metu. Gimdymui užsitęsus, susilpnėja sąrėmiai, kurie nebepadeda vaisiui judėti gimdymo kanalu. Jei sąrėmiai silpni, gydytojai gali priimti sprendimą panaudoti instrumentines priemones. Gimdymo metu panaudojus reples ar vakuumą, naujagimis dažniau gimsta turėdamas mėlynių ir kitų žymių. Vakuuminis ekstraktorius ant naujagimio odos gali palikti įplyšimų, o akušerinės replės - mėlynių galvoje ir veide. Cefalohelvinė disproporcija: jei siaurą dubenį turinčios moterys gimdo natūraliu būdu, jų kūdikiams kyla gimdymo traumų grėsmė. Pirmalaikis gimdymas: kūdikiams, gimusiems iki 37 nėštumo savaitės, gimdymo traumų tikimybė yra didesnė. Jų kūneliai yra pažeidžiamesni, todėl išauga ir neonatalinių gimdymo traumų tikimybė. Spaudimas gimdymo metu: gimdymo traumas gali sukelti intensyvus gimdyvės dubens kaulų spaudimas į vaisiaus kaukolę. Didelis kūdikio svoris: gimdymo traumos dažniau ištinka tuos kūdikius, kurie gimdymo metu sveria daugiau kaip 4 kg. Gimdymo traumos tikimybė padidėja dar labiau, jei toks kūdikis gimdomas sėdmenine pirmeiga.
Dažniausiai pasitaiko galvos smegenų, nugaros smegenų, periferinių nervų pažeidimas, ilgųjų kaulų (žastikaulio, šlaunikaulio) lūžimas, vidaus organų traumos (kraujavimas į antinksčius, kepenų bei blužnies plyšimas).
Dažniausios kūdikių traumos:
- Minkštųjų audinių traumos: Nubrozdinimai, įbrėžimai, paraudimai, patinimai ir kraujosruvos dažniausiai atsiranda toli naujagimio kūno dalyje, kuri užgimsta pirmiausia. Dėl šių traumų nerimauti nereikėtų, nes esant tinkamai priežiūrai jos užgyja per kelias dienas ar savaites.
- Lūžiai: Raktikaulio lūžis yra dažniausias iš visų lūžių, patiriamų gimdymo metu. Ilgųjų kaulų (šlaunikaulio, žastikaulio) lūžių pasitaiko itin retai, dažniausiai gimstant sėdmenų pirmeiga. Lūžių gijimas paprastai užtrunka apie mėnesį laiko. Slankstelių lūžiai kaklo srityje ‒ ypač pavojingi, nes gali sukelti rimtų nugaros smegenų pažeidimų. Slanksteliai gali lūžti naujagimiui gimstant sėdmenų pirmeiga, kai pernelyg užlenkiama galvytė.
- Periferinių nervų pažeidimas: Toks pažeidimas įvyksta, kai gimdymo metu nervas ar nervo šaknelės užspaudžiamos, o retais atvejais - nutraukiamos. Pažeidus peties rezginio nervą naujagimis negali judinti rankytės ar atlikti tam tikrų judesių (sugniaužti ar ištiesti plaštakos pirštų ir pan.), t. y. sutrinka nervo valdomų raumenų veikla. Erbo paralyžius yra dažniausias. Jis pasireiškia, kai pažeidžiami rezginio viršutiniai pluoštai. Klumpkės paralyžius pasireiškia tada, kai pažeidžiami apatiniai rezginio pluoštai. Viso peties rezginio pažeidimas yra retas ir sudaro 10 % pažeidimo atvejų. Naujagimio ranka tampa nejudri, ištiesta, pirštai išskėsti.
- Veidinio nervo pažeidimas: Pažeidus veidinį nervą pastebima asimetrija naujagimio veido raumenų judesiuose, naujagimiui gali būti sunku žįsti krūtį.
- Diafragmos nervo pažeidimas: Jis pasireiškia nereguliariu, greitu ir negiliu naujagimio kvėpavimu, cianoze (blyškiai melsva odos spalva), kraujo dujų pokyčiais.
- Kaukolės lūžiai: Tai gana retas gimdymo padarinys. Vienas iš kaukolės lūžių vadinamas impresiniu arba „teniso kamuoliuko” lūžiu. Tokiu atveju lūžio srityje įlinksta kaukolė.
- Kraujosruvos (hematomos): Ypač pavojingos kraujosruvos, susidarančios įvairiose galvos smegenų srityse. Cefalohematoma - kraujo išsiliejimas po antkauliu, anatominėse galvos kaulų ribose. Hematomos susidaro trūkus kraujagyslei ir kraujui kaupiantis tarp kaulo ir jį dengiančios membranos. Paprastai jokio gydymo neprireikia. Kita galvos traumos rūšis vadinama gimdyminiu gumbu.
Smegenys gimdymo metu pažeidžiamos retai. Smegenų pažeidimai įvyksta tuomet, kai užsitęsus gimdymui, kūdikiui pradeda trūkti deguonies. Kraujavimas smegenyse taip pat yra reta trauma, bet ji paplitusi tarp pirma laiko gimusių kūdikių. Neišnešioto kūdikio smegenyse pakitus deguonies lygiui ir kraujotakai, plyšta smegenų kraujagyslės, sukeliančios kraujavimą.
Gimdymo traumų tipai | Dažniausiai pasitaikančių tipų paaiškinimas
Moters patiriamos gimdymo traumos
Moterims gimdymo metu būdingi įvairūs gimdymo takų sužalojimai: gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos - fistulės.
Gimdymo takų sužalojimų priežastys būna skirtingos: anatominės gimdymo takų ypatybės (pvz., aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas); funkcinės gimdymo takų savybės (stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiai prasitempiantys gimdant, gimdymo takų randai); vaisiaus ypatybės (stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo, netinkama gimdymo priežiūra); greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi). Gimdos kaklelis dažniau plyšta pirmakartėms gimdyvėms.
Dubens dugno traumos
Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas. Su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos - tai bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu. Šioms traumoms įvykti ne visada svarbią reikšmę vaidina nėštumo trukmė ar gimdymo trukmė.
Su nėštumu susiję pokyčiai: Nėštumo metu mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas. Didėja spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną dėl augančio vaisiaus, vaisiaus vandenų, svorio. Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas.
Galimos dubens dugno traumų pasekmės: Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai. Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas. Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui.
Psichologinė gimdymo trauma
Trauma - daugiau nei fizinė būklė. Tiek gimdymo metu traumą patyręs kūdikis, tiek mama net ir praėjus kuriam laikui gali jausti ne tik fizines, bet ir psichologines to pasekmes. Apklausos ir tyrimai rodo, kad net iki 34 proc. moterų savo gimdymo patirtį vadina traumine ir net apie 70 proc. pagimdžiusių moterų išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. Traumos terminas plačiąja prasme reiškia, kad motinai arba kūdikiui gimdymo metu buvo iškilęs pavojus gyvybei, grėsė rimtais fizinės sveikatos arba emocinės būklės sutrikdymais.
Psichologinė gimdymo trauma (angl. Psychological birth trauma (PBT) - tai gimdymo metu patirtas stresas dėl savo arba kūdikio gyvybės ar sveikatos. Psichologines traumas dažnai lemia nemalonus, grubus gydytojo, akušerės ar kito medicinos personalo elgesys. Gimdymui artėjant ir jo metu moterys tampa itin jautrios, pažeidžiamos. netinkamos slaugių ar medikų replikos, šaipymasis, akivaizdžiai rodomas nepasitenkinimas, šaltumas ir abejingumas, gimdyvės interesų ir norų nepaisymas ir t. Netinkamas aplinkinių elgesys užkerta kelią gimdyvei išgyventi jausmus, priimti gimdymo patirtis ir su jomis susitaikyti.
Todėl, dažnai netgi gimdymui praėjus sklandžiai, moteris, ypač gimdžiusi pirmą kartą, gali jaustis itin prislėgta, o tokia būklė ilgainiui pereiti į potrauminio streso sindromą, galintį trukti nuo mėnesio iki kelių mėnesių ar metų. Remiantis Amerikos psichiatrijos diagnostikos asociacijos rekomendacijomis, neseniai pagimdžiusios moterys turėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus (jei jie trunka ilgiau nei mėnesį), įspėjančius, kad jai reikalinga pagalba.
Potrauminio streso sindromo simptomai:
- Įkyrios mintys ir prisiminimai: Košmarų sapnavimas, nuolat išgyvenimas sunkių gimdymo metu patirtų jausmų, skausmingas reagavimas į bet kokius priminimus apie įvykį.
- Atsiribojimas, abejingumas: Vengimas žmonių, vietų ar situacijų, primenančių apie skausmingą patirtį, negebėjimas prisiminti tam tikrų su įvykiu susijusių momentų, susidomėjimo mėgiama ir iki tol reikšminga buvusia veikla sumažėjimas, atsiribojimas nuo artimųjų, negebėjimas jausti meilės ar dėkingumo jausmus, negatyvus ateities matymas.
- Hiperaktyvumas: Sunkumai norint užmigti, irzlumas, pykčio protrūkiai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nemiga, neadekvčios reakcijos, panikos priepuoliai.
- Bendravimo gebėjimų praradimas: Stresas būnant socialinėje, darbo aplinkoje.
Potrauminio streso sindromas išsivysto 1,5-9 proc. moterų, o tos, kurioms jis neišsivysto, simptomai būna ne tokie intensyvūs, jų pasireiškia mažiau, tačiau vis vien sukelia varginančią būseną. Atsigauti po gimdymo, kurio metu moteris ar kūdikis patyrė vienokio ar kitokio pobūdžio traumas, po patirto potrauminio streso sindromo, prireikia laiko. Geriausia tokiu atveju pasitarti su medikais, šioje srityje besispecializuojančiais psichoterapeutais, kurie parinks geriausią gydymo būdą.
Savo ruožtu, moteris turėtų imtis nemedikamentinės savipagalbos:
- Išsimiegoti.
- Mankštintis.
- Lankytis neseniai pagimdžiusių moterų susiėjimuose, kitais būdais su jomis bendrauti.
- Lankytis masažuose.
- Skaityti savipagalbai po traumų skirtą literatūrą.
Medikai pabrėžia, kad potrauminiam stresui būdingų simptomų jokiu būdu negalima ignoruoti, tikintis, kad jie praeis savaime. Tyrimų duomenimis, užsitęsusi slogi būsena net 10-15 procentų jaunų motinų išsivysto į pogimdyvinę depresiją, su kuria susidoroti gali būti sudėtinga.
