1910 metai buvo reikšmingi daugelio asmenybių gyvenime, kurios paliko ryškų pėdsaką įvairiose srityse - nuo mokslo ir meno iki politikos ir visuomeninės veiklos. Šiame straipsnyje pristatome keletą ryškiausių 1910 metais gimusių žmonių, kurių biografijos ir darbai nusipelno dėmesio.
Mokslas ir intelektualinis indėlis
Nors dauguma pateiktų asmenybių gimė vėliau, keli svarbūs mokslo ir kultūros atstovai gimė būtent 1910 metais. Tai liudija apie tai, kad XX amžiaus pradžia buvo produktyvus metas, davęs pradžią daugeliui talentingų žmonių.
Vienas iš tokių, gimęs 1910 metais, yra Juozas Kralikauskas, prozininkas ir eseistas. Po 1944 m. pasitraukimo iš Lietuvos, jis gyveno Kanadoje, kur dirbo aukso kasyklose, o vėliau grįžo į Lietuvą. Jo kūryba apima įvairius žanrus, nuo apsakymų apie mokyklos gyvenimą iki istorinių romanų, kuriuose autentiškai atspindimi reikšmingi tautos būties etapai.
Taip pat 1910 metais gimė Vladas Mikėnas, šachmatų didmeistris ir tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas. Jis įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą, prisidėdamas prie šio sporto plėtros šalyje.
Nors ir gimęs kiek anksčiau, 1905 m. rugpjūčio 4 d., Alfonsas Gedgaudas-Prialgauskas, dirigentas ir saksofonistas, yra svarbus muzikos pasaulio atstovas, kurio veikla galėjo paveikti vėlesnes muzikines tendencijas.
Kultūra ir menas
1910-ieji metai davė pradžią daugeliui talentingų menininkų, kurie praturtino Lietuvos kultūrinį peizažą.
Tarp jų - Donatas Lukoševičius, Lietuvos dailininkas skulptorius, gimęs 1935 m. sausio 1 d. Varniuose. Nuo 1961 m. jis dalyvavo per 70 respublikinių ir tarptautinių parodų, demonstruodamas monumentaliosios dekoratyvinės dailės darbus ir skulptūrinius portretus.
Nors ne visi gimę 1910 m., bet svarbūs kultūros veikėjai minimi tarp šių asmenybių. Pavyzdžiui, Vytautas Paulauskas, matematikas, gimęs 1910 m. gegužės 25 d./birželio 7 d. Žarėnuose, Telšių aps. - 1991 m. gegužės 7 d. Vilniuje.
Taip pat verta paminėti Stasį Štikelį, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistą, redaktorių, gimusį 1930 m. sausio 4 d. Milvydiškiuose, Varnių valsčius, Telšių apskritis.
Šiuo laikotarpiu gimusių menininkų ir kultūros veikėjų įvairovė atspindi gyvybingą Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
Politika ir visuomeninė veikla
1910-ieji metai taip pat buvo svarbūs politiniam ir visuomeniniam Lietuvos gyvenimui, nors dauguma paminėtų asmenybių gimė vėliau, jų veikla siejasi su šiuo laikotarpiu ir jo pasekmėmis.
Kazys Grinius, gimęs 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būda, Marijampolės apskritis, ir miręs 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje, JAV, buvo išskirtinė asmenybė. Jis buvo gydytojas, švietėjas, publicistas, Steigiamojo Seimo komiteto pirmininkas, šeštasis Lietuvos premjeras ir trečiasis Lietuvos Respublikos Prezidentas. Grinius buvo vienas iš pirmųjų Lietuvos demokratų, aktyvus „Varpo“ bendradarbis ir daugelio svarbių visuomeninių organizacijų steigėjas. Jo namai Marijampolėje tapo lietuvybės skleidimo židiniu ir Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centru.
Jonas Basanavičius (1851-1927) yra Tautos patriarchas, vienas svarbiausių tautinio judėjimo ideologų. Nors gimęs anksčiau, jo veikla 1905 m. po spaudos draudimo panaikinimo Lietuvoje buvo itin svarbi. Jis buvo vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojų ir rengėjų, pirmininkavo šiam suvažiavimui, kuriame buvo viešai pabrėžtas Lietuvos nepriklausomybės siekis. Basanavičius taip pat rūpinosi Lietuvių mokslo draugijos steigimu ir jos leidybine veikla.
Nors gimusi 1910 metais, Monika Mironaitė, viena žymiausių lietuvių teatro aktorių, savo talentu praturtino Lietuvos kultūrą vėlesniais dešimtmečiais.
Minėtinas ir Juozas Stanulis, gimęs 1897 m. kovo 3 d., lietuvių teatro aktorius ir režisierius, kurio darbai atspindi teatro meną.
Jonas Pleškys (Jonas Plaskus), žemaitis jūrininkas, gimęs 1935 m. kovo 10 d. Giliogiryje, Plungės rajone, tapo žinomas, kai 1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavo į Gotlando salą Švedijoje. Manoma, kad jis yra garsaus Holivudo filmo „Raudonojo Spalio medžioklė“ herojaus prototipas.
Antanas Baranauskas (1835 01 17 Anykščiuose-1902 11 26), vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas, „Anykščių šilelio“ autorius, nors gimė gerokai anksčiau, jo indėlis į lietuvių kultūrą yra neįkainojamas ir jo kūryba išliko aktuali.
Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) (1845-1921), rašytoja, gimusi 1845 m. birželio 4 d. Bukantės k., Plungės vlsč., paliko gilų pėdsaką lietuvių literatūroje. Jos kūrybai paskatino Povilas Višinskis, o ji pati parašė apie 150 apsakymų ir apysakų.
Jonas Juška, kalbininkas, gimęs 1815 06 08 Dilbėje, pateikė pirmą išsamesnę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parašė lietuvių kalbos gramatiką.
Laurynas Ivinskis, pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas, gimęs 1810 m. rugpjūčio 15 d. Šilalės apylinkėse, nuo 1841 m. įvairiose Lietuvos mokyklose dirbo mokytoju, 1845 m. prie Varnių knygyno įsteigė skaityklą.
Stasys Štikelis, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius, gimęs 1930 m. sausio 4 d. Milvydiškiuose, Varnių valsčius, Telšių apskritis, prisidėjo prie informacijos sklaidos.
Zenonas Jaška, inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, gimęs 1930 03 02 Kretingos apskr., aktyviai veikė Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Bendrijos Telšių filiale.
Jadvyga Bulauskienė, tautodailininkė, gimusi nežinoma data, savo kūryba garsino tradicinius amatus.
Adolfas Gedvilas, tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą, gimęs 1935 03 06 Viešvėnų sen., Rykšėnų km.
Jonas Pleškys (Jonas Plaskus, žemaitis jūrininkas) gimė 1935 m. kovo 10 d. Giliogiryje, Plungės rajone. Jis 1961 m. sovietų karinį laivą nuvairavęs į Gotlando salą Švedijoje.
Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas, gimęs 1945 m. balandžio 23 d. Telšiuose, sukūrė apie 100 medalių, proginių monetų projektų, kompozicijų iš metalo.
Antanas Krausas, pedagogas, vegetarizmo propaguotojas, gimęs 1905 05 10 Sedoje, Mažeikių raj., emigravo į užsienį ir buvo Lietuvių enciklopedijos generalinis atstovas Australijoje.
Vytautas Ambrazas, gimęs 1930 m. gegužės 25 d., yra svarbus asmuo.
Jonas Mikulskis, gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas, gimęs 1885 m. balandžio 3 d. Telšiuose, mokėsi ir dirbo Lietuvoje, dalyvavo Tautų Sąjungos gydytojų veikloje.
Vladas Žulkus, akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas, nuo 2002 iki 2011 m. Klaipėdos universiteto rektorius.
Vytautas Tamoliūnas, dailininkas, fotomenininkas.
Alfredas Algirdas Jonušas, juvelyras, gimęs 1940 06 23 Telšiuose, 2005 m. išrinktas Telšių miesto Garbės piliečiu.
Remigijus Baltramėjūnas, mokslininkas fizikas, gimęs 1945 m. birželio 27 d.
Pranciškus Zigmas Jukna, irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas, dukart Pasaulio pirmenybių vicečempionas, gimęs 1935 07 13 Palūkštyje, Telšių r.
Juzumas Tadas, kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, gimęs 1810 VII 14 - 1851 VI 14, baigė Varnių kunigų seminariją, Vilniaus dvasinę akademiją.
Leonida Prialgauskaitė-Novickienė, biomedicinos m. ir botanikos habil. dr., gimusi 1930 07 17 Nerimdaičių k., Telšių raj., yra 7 išradimų, 160 moksl. publikacijų autorė.
Vytautas Valius, Lietuvos dailininkas (grafikas, tapytojas), gimęs 1930 m. rugpjūčio 24 d. Telšiuose.
Jonutis Zeferinas, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, gimęs 1935 08 25 Janapolės k., Telšių raj., dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose.
Juozas Jurkus, kalbininkas, gimęs 1915 m. rugpjūčio 27 d. Sedos vlsč. (Mažeikių r.), dirbo Telšių suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi.
Jonas Virakas, architektas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (po mirties), gimęs 1905 m. rugsėjo 5 d. Seredžiuje, pagal jo projektus sukurta vertingų interjerų.
Adolfas Tautavičius, archeologas, istorikas, mokslo populiarintojas, habil. dr., gimęs 1925 09 09 Judrėnų k., Telšių r., 1997 m. liepos 16 d. gavo habilituoto daktaro mokslo laipsnį.
Antanas Kalinauskas, Lietuvos TSR nusipelnęs mokytojas, matematikas, nuo 1944 m. mokytojavo Telšių Žemaitės gimnazijoje.
Irena Dylevičienė, ilgametė Telšių vaikų muzikos mokyklos pedagogė, Lietuvos Respublikos nusipelniusi mokytoja.
Viktorija Daujotytė-Pakerienė, literatūrologė, profesorė, daugelio knygų ir vadovėlių mokykloms autorė, gimusi 1945 m. spalio 1 d. Telšių rajono Keiniškės kaime.
Vytautas Adolfas Puplauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, gimęs 1939 m. kovo 16 d.
Vladimiras Gadonas, poetas, publicistas, istorikas, gimęs 1775-10-09 Sedoje - 1842-08-09 Nancy mieste, Prancūzija.
Jadvyga Prancūzevičiūtė, daktarė, gimusi 1885 10 03 Lauriškėse, netoli Varnių, mirė 1960 07 13 Telšiuose, daugiau kaip 40 m. dirbo gydytoja Žemaitijoje.
Matas Juozapas Veitas, veterinaras, visuomenininkas, gimęs (1870 10 21-1937).
Michailas Vilfridas Voiničius (Wilfried Michael Voynich), revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, gimęs 1865 m. spalio 31 d. Telšiuose.
Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, gimusi 1935 11 03 Tveruose.
Povilas Gaidamavičius, ekonomistas, žurnalistas, gimęs 1905 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apskr. Meškuičių vlsč.
Bronius Dobrovolskis, Lietuvos pedagogas, kalbininkas, lietuvių kalbos vadovėlių autorius, gimęs 1930 12 18 Butkuose, Žarėnų vls.
Jeronimas Kiprijonas Račkauskas, vienas iš žymiausių XIX amžiaus lietuvių asketinės teologijos specialistų, gimęs 1825 m. gruodžio 21 d. Kaltinėnų valsčiuje.
Stasys Anglickis, poetas, vertėjas, pedagogas, gimęs 1905 m. gruodžio 23 d. Bernotavo k. (Plungės raj.).
Mikalojus Radvila III (Trąby herbo), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas, Žemaičių vyskupas, mirė 1530 11 03 Varniuose.
Simonas Vaišnoras, raštijos darbuotojas, gimęs apie 1545 m. prie Varnių.
Petronėlė Valančiūtė-Beresnevičienė, Vyskupo Motiejaus Valančiaus sesuo, gimė 1805 m., mirė 1867 m.
Vladimiras Andrijauskas, Varnių kunigų seminarijos ir vyskupo M. Valančiaus namų gydytojas, gimęs 1825 m. (mirė 1891 m.).
Klemensas Kairys, kunigas, poetas, gimęs 1835-1864 05 16/28.
Marija Mineikaitė- Gorskienė, Džiuginėnų dvaro valdytoja, Kęstaičių bažnyčios rėmėja.
Domas Jakavičius, Biržuvėnų apylinkių knygnešys, gimęs 1845 (?) m.
Mykolas Gadonas, Telšių apskrities bajorų vadas, gimęs 1855 m.
Kazys Domkus, knygnešys, gimęs 1865 m.
Mykolas Augustinavičius, "Masčio" fabriko įkūrėjas, gimė 1875 m.
Mockus Kazimieras (Kazys), skulptorius, gimęs 1870 m. Kinčiulių km., Telšių raj.
Juozapas Paulauskas, dievdirbys, gimęs 1860 m. Telšių apylinkėse.
Estera Alšėnienė, prozininkė, gimusi 1920 m. Telšiuose.
Elena Kabailaitė - Jonaitienė, rašytoja, gimusi 1920 Tryškiuose.
Vincas Kisarauskas, dailininkas, gimęs 1934 m.
Kazimieras Žoromskis, lietuvių tapytojas, gimęs 1913 m.
Zenonas Puzinauskas, lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, gimęs 1920 m.
Kazys Morkūnas, lietuvių vitražistas, gimęs 1925 m.
Simonas Konarskis, 1830-1831 m. sukilimo veikėjas, gimęs 1808 m.
Raimondas Vabalas, 20 a. lietuvių kino režisierius, gimęs 1937 m.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų, gimęs 1918 m.
Jonas Šliūpas, Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, gimęs 1861 m.
Donatas Malinauskas, Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas, gimęs 1869 m.
Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, lietuvių rašytoja, gimusi 1877 m.
Gediminas Jokūbonis, lietuvių skulptorius, gimęs 1927 m.
Antanas Strazdas, lietuvių poetas, katalikų kunigas, gimęs 1760 m.
Algirdas Julius Greimas, gimęs 1917 m.
Edmundas Alfonsas Frykas, architektas, gimęs 1876 m.
Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis, lietuvių architektas, gimęs 1893 m.
Antanas Poška, lietuvių keliautojas, antropologas, gimęs 1903 m.
Justinas Marcinkevičius, vienas žymiausių lietuvių poetų, gimęs 1930 m.
Levas Vladimirovas, lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas, gimęs 1912 m.
Jonas Prapuolenis, lietuvių baldų dizaineris, gimęs 1900 m.
Jonas Žemaitis, vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų, gimęs 1909 m.
Vladas Česiūnas, lietuvių irkluotojas, treneris, gimęs 1940 m.
Jurgis Bielinis, Lietuvos knygnešys, publicistas, gimęs 1846 m.
Vytautas Kazimieras Jonynas, Lietuvos grafikas, gimęs 1907 m.
Jonas Strielkūnas, lietuvių poetas, vertėjas, gimęs 1939 m.
Raimundas Katilius, lietuvių smuikininkas virtuozas, gimęs 1947 m.
Juozapas Montvila, Lietuvos visuomenės veikėjas, gimęs 1850 m.
Juozas Matulis, Lietuvos chemikas, gimęs 1899 m.
Jonas Kazimieras, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, gimęs 1609 m.
Joachimas Lelevelis, lenkų istorikas, kartografas, geografas, gimęs 1786 m.
Vilhelmas Storosta-Vydūnas, lietuvių filosofas, rašytojas, gimęs 1868 m.
Juozas Miliauskas-Miglovara, lietuvių poetas, publicistas, gimęs 1845 m.
Juozas Balčikonis, Lietuvos kalbininkas, vertėjas, gimęs 1885 m.
Vytautas Ambrazas, gimęs 1930 m.
Petras Cidzikas, vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų, gimęs 1944 m.
Kazys Laucius, lietuvių teisininkas, fotografas, gimęs 1906 m.
Antanas Gelgaudas, 1830-1831 m. sukilimo vadas, gimęs 1792 m.
Donatas Banionis, vienas žymiausių Lietuvos aktorius, gimęs 1924 m.
Jurgis Baltrušaitis, Lietuvos poetas, gimęs 1873 m.
Vincas Čepinskis, lietuvių fizikas, gimęs 1871 m.
Jurgis Šaulys, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, gimęs 1879 m.
Vytautas Bulvičius, Lietuvos karo ir antisovietinio pasipriešinimo veikėjas, gimęs 1908 m.
Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Lietuvos gamtininkas, gimęs 1761 m.
Jonas Mikelinskas, lietuvių rašytojas, gimęs 1922 m.
Kiti svarbūs asmenys, gimę ar veikę šiuo laikotarpiu, įrodo 1910 m. ir aplinkinių metų svarbą Lietuvos istorijoje ir kultūroje.
