Kiaušialąstė, dar vadinama kiaušinėliu, yra moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse, iš kurios apvaisinimo atveju gali išsivystyti naujas organizmas.
Daugelis procesų organizme vyksta cikliškai - jie kartojasi. Vienai svarbiausių organizmo funkcijų - dauginimosi - taip pat būdingas cikliškumas. Dauginimosi instinktui sutelktas visas organizmas, bet didžiausi organizmo pokyčiai siejasi su kiaušidėmis. Lytinis ciklas - tai morfologinių ir fiziologinių pokyčių visuma, vykstanti lytiškai subrendusios patelės organizme nuo vienos ovuliacijos iki kitos.
Esminis skirtumas tarp patino ir patelės yra tai, kad patelės lytinių ląstelių užuomazginis epitelis suformuojamas embrioninio vystymosi metu, o patino gali vystytis ir po gimimo. Tik gimusios telyčios kiaušidėje yra apie 50-100×103 ovocitų. Dvejų metų amžiaus telyčios kiaušidėje yra apie 5 000 ovocitų, iš jų tik 5-10 potencialiai gali būti apvaisinti, likusieji pasmerkti apoptozei.
Kiaušialąstė yra moters lytinė ląstelė, didesnė ir nejudri, atsakinga ne tik už genetinės medžiagos perdavimą, bet ir už embriono maitinimą. Spermatozoidas yra vyro lytinė ląstelė, daug mažesnė ir judri, kurios pagrindinė funkcija yra apvaisinti kiaušialąstę, perduodant genetinę informaciją.
Kiaušiãląstė, makrogametà, augalų moteriškoji lytinė ląstelė, iš kurios po apvaisinimo susidaro zigota ir vystosi gemalas. Nejudri, turi daug maisto medžiagų.
Kiaušialąsčių vystymosi procesas (Ovogenezė)
Kiaušialąsčių vystymosi procesas (ovogenezė) susijęs pirminių folikulų (nesubrendusių kiaušialąsčių, padengtų epiteliu ir jungiamuoju audiniu) augimu ir brendimu kiaušidžių žieviniame sluoksnyje. Kiaušialąstei susijungus su spermatozoidu (įvykus apvaisinimui) susiformuoja gemalas. Tačiau jeigu apvaisinimas neįvyko, kiaušialąstė žūva per 5-6 dienas po ovuliacijos.
Gimusi mergaitė turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos jų lieka apie 300 000. Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir spermatozoidas, turi haplodinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo - 150-200 µm. Jos citoplazmoje visuomet yra įvairius kiekis sutirštėjusių lipidų lašelių bei organoidų. Branduolyje išsiskiria homogeniškas apskritas branduolėlis, šalia kurio neretai būna tokios pat struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje yra sukauptas pagrindinis ląstelės DNR kiekis.
Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės organoidai, tačiau jų sandara kitokia negu kitų ląstelių, kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldimą informaciją. Kiaušialąstės daug didesnės už somatines ląsteles. Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai nulemia rūšinius (dažnai ir individualius) vystymosi ypatumus.
Ovogenezė vyksta moters kiaušidėse. Moteriškos lyties vaisiaus kiaušidėse visi užuomazginiai kiaušinėliai, arba ovogonijos, iki gimimo diferencijuojasi į pirminius ovocitus, kurie pradeda savo pirmąjį mejozės pasidalijimą. Šis pasidalijimas sustabdomas profazėje. Pirminiai ovocitai lieka „snausti“ šioje stabtelėjusioje profazėje net 13-50 ir daugiau metų (nors didžioji dalis jų nesulaukę lytinės brandos sunyksta).
Lytiškai brandžios moters kiaušidėse kiekvieną mėnesį pradeda bręsti keliolika folikulų, kuriuose yra po vieną pirminį ovocitą. Bręstančiame folikule pirminis ovocitas didėja, jame gausėja organelių, atsiranda trynio intarpų, žievės granulių, storėja jį supanti skaidrioji sritis. Dauguma pradėjusių bręsti folikulų sunyksta. Prieš pat ovuliaciją baigiasi pirminio ovocito mejozės pirminis pasidalijimas. Susidaro antrinis ovocitas, kuris yra beveik tokio pat dydžio kaip pirminis, ir nedidelis pirmasis redukcinis (poliarinis) kūnelis, kuris išstumiamas į aplinkinį trynio tarpą, susidariusį atšlijus ovocitui nuo skaidriosios srities.
Po ovuliacijos antrinis ovocitas iš karto pradeda antrąjį mejozės pasidalijimą, kuris sustabdomas metafazėje ir baigiasi tik tada, jei per 12-24 valandas po ovuliacijos (ovocitas esti) apvaisinamas. Tada atsiskiria antrasis redukcinis (poliarinis) kūnelis, ir ovocitas tampa subrendęs (ovum maturum), turintis haploidinį chromosomų rinkinį. Neapvaisintas ovocitas žūva nebaigęs mejozės.
Kiaušidės ir jų vaidmuo
Kiaušidės - tai porinis organas, kuris iki brendimo „miega“, o brendimo metu „prabunda“. Kiaušidės pradeda gaminti daugiau estrogeno, progesterono ir kitų hormonų, kurie sukelia kūno pokyčius bei reguliuoja menstruacijų ciklą. Kiaušidėse bręsta ir folikulai, o juose - kiaušinėliai, moteriškos lytinės ląstelės.
Moters kiaušidė - migdolo pavidalo liauka, glūdinti mažajame dubenyje. Joje gaminami hormonai - estrogenai (skatina antrinių moteriškųjų lytinių požymių formavimąsi ir neleidžia jiems nykti), progesteronas (veikia gimdos gleivinę, palaiko nėštumą) ir kiti. Suaugusios moters kiaušidė yra 3-4 cm ilgio, 1-2 cm storio, sveria 10-15 g (priklauso nuo mėnesinių ciklo fazės), po menopauzės ji nyksta. Kiaušidė nedaug paauga iki brendimo, apie 8-10 metus pradeda sparčiai bręsti, gamina vis daugiau hormonų, kurie skatina ir kitų lyties organų brendimą, antrinių lytinių požymių susidarymą.
Kiaušidę iš visų pusių dengia pilvaplėvė, kuri, apgaubusi ją, sudaro pasaitus ir raiščius, įtvirtina ir pakabina ją lyg hamake tarp dubens sienų ir gimdos. Skiriama išorinė kiaušidės dalis - žievė, joje auga ir bręsta folikulai (pūslelės, kuriose yra kiaušiniai), ir vidinė - šerdis, joje gausu kraujagyslių ir nervų, yra puraus jungiamojo audinio, elastinių skaidulų, lygiųjų raumenų, tam tikrus hormonus gaminančių ląstelių.
Pagal moters amžių ir mėnesinių ciklo fazes kiaušidėje yra skirtingas kiekis įvairios brandos folikulų (lytinis ciklas). Daugiausia nesubrendusių folikulų yra moteriškos lyties vaisiaus kiaušidėse apie 20 nėštumo savaitę - net 6-7 milijonai. Vėliau daug folikulų sunyksta: naujagimės kiaušidėse būna 1-2 mln., iki brendimo pradžios lieka 300-500 tūkst. folikulų, kurie subręsta lytinio brendimo laikotarpiu. Kiekvieną mėnesį kiaušidėse pradeda bręsti ir aktyvuojasi apie 1000 kiaušinių, bet visiškai subręsta ir iš kiaušidės išsilaisvina dažniausiai tik vienas kiaušinis (ovuliacija), kiti sunyksta (mėnesinių ciklas). Natūraliai šis procesas baigiasi po menopauzės (apie 48-55 m.). Per visą vaisingą moters laikotarpį subręsta apie 400-500 folikulų.
Dažniausios kiaušidžių ligos - uždegimas (ooforitas), cistos, vėžys.
Ovuliacija ir apvaisinimas
Ovuliacija - kartą per mėnesį įvyksta ovuliacija, kai kiaušidės išlaisvina kiaušinėlį (kiaušialąstę). Tai laikas, kai nesisaugodama lytinio akto metu, moteris ar mergina gali tapti nėščia.
Apvaisinimas, augalų ir gyvūnų lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas. Susidaro nauja ląstelė (zigota), iš kurios vystosi naujas organizmas (gemalas).
Skiriami 2 gyvūnų apvaisinimo būdai: išorinis vyksta ne patelės organizme (žuvys, varlės), vidinis - patelės lytiniuose takuose (žinduoliai). Dauguma gyvūnų dauginasi lytiniu būdu. Apvaisinimo metu susilieja vyriškoji (spermatozoidas) ir moteriškoji (kiaušinėlis) lytinės ląstelės, susijungia jų branduoliai ir atsiranda nauja ląstelė (zigota). Joje vyksta segmentacija, pradeda vystytis naujas organizmas.
Apvaisinimo metu skiriamos 3 fazės: prasiskverbimas, branduolių susiliejimas ir chromosomų pasikeitimas. Spermatozoidai, patekę į lytinius takus, juda kiaušinėlio link.
Spermatozoidas, susitikęs kiaušinėlį, išskiria fermentus, kurie ištirpdo jo spindulinį vainiką, skaidriąją zoną bei membraną ir prasiskverbia prie kiaušinėlio. Spermatozoido ir kiaušinėlio prisilietimo vietoje jungiasi abiejų ląstelių plazminės membranos, susilieja jų turinys ir per kelias sekundes iš dviejų ląstelių susidaro viena.
Spermatozoidui įsiskverbus keičiasi kiaušinėlio apvalkalų laidumas ir kiti spermatozoidai nebegali patekti į kiaušinėlį. Susijungia abiejų lytinių ląstelių branduoliai, tuo metu susilieja jų chromosomos. Apvaisinimo procesas baigiasi lytinių ląstelių branduolių susijungimu ir zigotos susidarymu.
Moksliniai tyrimai ir vaisingumo gydymas
Siekiant geriau suprasti žmogaus kiaušialąsčių ir spermatozoidų sandarą bei pagerinti gausėjančių nevaisingų porų ir asmenų gydymą, mokslininkai bando šias ląsteles užauginti laboratorinėmis sąlygomis jau seniai. Bet lig šiol tai atlikti pavyko tik su tokiais gyvūnais kaip pelės.
"Su pelių audiniais dirbti neįtikėtinai lengva," - sako naujajam darbui vadovavusi Evelyn Telfer iš Edinburgh universiteto. Žmogaus audinys gerokai skiriasi ir nėra toks paprastas. Taip iš dalies yra dėl daugybės kiaušinėlį supančių pagalbinių ląstelių, apsunkinančių priėjimą ir darbą su juo, paaiškino ji. Telfer komanda šią kliūtį įveikė ne vienus metus tobulindama savo techniką ir derindami tinkamas kiaušialąstės augimo sąlygas.
Procedūra pradedama nuo mažo kiaušidžių gabalėlio, paimto iš 10 savanorių moterų per Cezario operaciją. Tada komanda ieško vadinamųjų „pirminių folikulų“ - mažų struktūrų, kurios gali sukurti kiaušinėlį. Moterys gimsta, turėdamos visus folikulus. Dauguma jų lieka neaktyvūs per visą moters gyvenimą, bet kai kurie pradeda augti ir per ovuliaciją išskiria kiaušinėlį.
"Žmonių kiaušinėliai prieš pradėdami augti, gali išbūti 40 metų," - sako Telfer. Pirminiai folikulai sudedami į maisto medžiagų turtingą skystį, kur pradeda augti. Nėra kokio nors specialaus, augimą pradedančio ingrediento, tvirtina Telfer. Ji tikra, kad vystymosi aktyvavimui pakanka vien paties kiaušidžių dalies atskyrimo.
Tada Telfer su kolegomis išskyrė atskirus kiaušinėlius iš kiekvieno folikulo, ir stengėsi įtikinti juos užaugti iki tinkamo dydžio, kokio jie būtų per ovuliaciją. Kai kuriems kiaušinėliams tai nepavyko, o dalis vystėsi iki visiškos brandos. Komanda matė, kad kiaušinėliai jau pasirengę būti apvaisinti, nes juose įvyko pagrindinis ląstelės pasidalijimas (mejozė) ir chromosomų skaičius sumažėjo per pusę. Galutinis rezultatas - didelė kiaušialąstė, turinti 23 nesuporuotas chromosomas - pasirengusi susijungti su spermos ląstele - ir daug mažesnis citoplazmos burbuliukas, kuriame kitos chromosomos, vadinamasis polinis (redukcinis) kūnelis.
Iš 310 pirminių folikulų, pradinę eksperimento stadiją išgyveno 87. Iš šių komandai pavyko gauti 32 visiškai subrendusius kiaušinėlius. Visas procesas truko 21-22 dienas.
Šie kiaušinėliai techniškai yra pasirengę būti apvaisinti sperma. Komandai kol kas to atlikti neleidžiama, bet prašymą ji jau pateikė.
Jei tokiu būdu bus gauti sveiki embrionai, ši technika galėtų būti naudojama įvairiam nevaisingumo gydymui. Vėžiu susirgusioms jaunoms merginoms, prieš pradedant gydymą, dažnai dalis kiaušidžių pašalinama, tai apsaugant kiaušialąstes nuo pažeidimo. Norima yra šiuos audinius reimplantuoti, kai jos bus vyresnės ir pasirengusios kurti šeimą. Bet kartais tai nėra idealus sprendimas - pavyzdžiui, audinyje gali būti likusių vėžio ląstelių.
Geresnis in vitro apvaisinimas Telfer technika galėtų suteikti alternatyvą. Jei subrendę kiaušinėliai iš kiaušidžių audinio galėtų išsivystyti laboratorijoje, tada jie galėtų būti apvaisinti kaip įprasta dirbtinio apvaisinimo būdu, ir implantuoti būtų galima tik embrioną.
Teoriškai ši technika galėtų patobulinti ir patį IVF. Dabar moterys, kurioms taikoma IVF, dažnai turi iškęsti sekinančią hormonų terapiją, skatinančią iš karto kelių kiaušinėlių išsiskyrimą. Tada jie surenkami ir apvaisinami sperma laboratorijoje. Kartais kiaušinėliai būna pernelyg nesubrendę, kad juos būtų galima naudoti, pabrėžia Dahanas. Tokiais atvejais būtų galimybė naująja technika juos dar pabrandinti ir turėti daugiau pasirengusių apvaisinimui kiaušinėlių, kas padidintų moters pastojimo tikimybę.
Yra ir kitų potencialių pliusų IVF. Jei iš kiaušidžių audinio laboratorijoje galima gauti subrendusius kiaušinėlius, tai gal galima būtų visiškai išvengti hormonų terapijos ir kiaušinėlių išskyrimo? Kiaušidžių gabalėlio paėmimo procedūra yra invazinė, ir jos keliama rizika daugeliu atvejų nebūtų pateisinama, sako Dahanas. Bet moterims, kurioms chirurginė operacija jau atliekama, tarkime, gydant endometriozę - paplitusią moterų nevaisingumo priežastį - tai ateityje galėtų būti viena iš galimybių, sako jis.
Bet lig tol komandai reikės įsitikinti, kad tie kiaušinėliai sveiki. Nors atrodo visiškai subrendę, jie nėra identiškai tokie patys, kaip išskirti kiaušidžių. O būtent, taip sukuriami daug didesni nei įprasta poliniai kūneliai - mažiausiai dvigubai didesnis, sako Telfer. Tai gali būti visiškai nekenksminga - poliniai kūneliai šiaip ar taip nepanaudojami, - bet jeigu dėl to kiaušinėliams tenka mažiau vertingos citoplazmos - taip pat ir jos teikiamos energijos - jų rezultatai gal būti prastesni.
O kol kas Telfer tikisi, kad ši technika padės jai ir kitiems daugiau sužinoti apie kiaušialąsčių vystymąsi ir kaip atsiranda vaisingumo sutrikimai, dėl kurių nesusidaro kiaušinėliai - pirminis kiaušidžių nepakankamumas.
Pirmiausiai pacientei yra paskiriami medikamentai, susilpninantys hormonų, atsakingų už kiaušialąsčių gamybą, veiklą. Tai yra privalomas žingsnis norint sukurti pagrindą, reikalingą kiaušidžių stimuliacijai. Kai pagrindas sukuriamas, yra pradedama kiaušidžių stimuliacija. Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kas dieną suleidžiant po paskirtą vaistų dozę. Taip stimuliuojant kiaušides, organizmas pagamina pakankamai kiaušialąsčių, tam, kad užtektų apvaisinimui. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu. Kai ultragarsas ir kraujo tyrimai parodo pakankamą kiekį folikulų ir kiaušialąsčių, yra paskiriama dar viena medikamentų injekcija. Jos tikslas - garantuoti pakankamą kiaušialąsčių brandos lygį prieš jų paėmimą punkcijos metodu. Kiaušialąstės yra išgaunamos iš gimdos per makštį naudojantis specializuota, itin plona adata su ultragarso pagalba. Kiaušialąsčių surinkimo dieną, pacientės partneris turėtų būti pasiruošęs spermos mėginį. Iš šio spermos mėginio laboratorijoje yra išgaunami judriausi ir sveikiausi spermatozoidai. Kai iš pacientės organizmo yra išimamos visos kiaušialąstės, jos yra perkeliamos į specializuotą lėkštelę su paruoštais spermatozoidais ir tiek kiaušialąstės, tiek spermatozoidai yra inkubuojami laboratorijos sąlygomis apvaisinimui įvykdyti. Jeigu apvaisinimas įvyko, apvaisintos kiaušialąstės yra auginamos laboratorijoje apie 2-5 paras. Po šio periodo, dažniausiai 2 iš šių kiaušialąsčių, jau pavirtusių embrionais yra perkeliamos tiesiogiai į gimdą, o likusios yra užšaldomos. Perkėlimas yra atliekamas plonu, specializuotu kateteriu per makštį ir gimdos kaklelį. Beveik visais atvejais, ši procedūra yra neskausminga. Praėjus 14 dienų po patalpinimo, yra atliekamas nėštumo testas. Jeigu rezultatas teigiamas, ir procedūra yra laikoma sėkminga, 2-3 sav.
ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) procedūra yra naujausias ir labiausiai ištobulintas metodas gydyti vyrų nevaisingumą. ICSI yra atliekama kartu su in-vitro fertilizacijos (IVF) procedūra. ICSI yra rekomenduojama pacientams, kai jų sėklidės gamina itin mažai spermatozoidų, ir patys spermatozoidai nėra pakankamai pajėgūs be pagalbos pralaužti apsauginio sluoksnio, saugančio pacientės kiaušialąstę ir ją apvaisinti. Dažniausia to priežastis - itin prastas arba iš viso neegzistuojantis spermatozoidų judrumas. Taip pat ICSI procedūra yra atliekama, jeigu paciento sperma yra tiesiogiai išgaunama iš sėklidžių kitų procedūrų metu. Intracitoplazminės spermijų injekcijos metodas suteikia galimybę veiksmingai padėti netgi pačiais sunkiausiais vyrų nevaisingumo atvejais. Beveik visais atvejais, ICSI yra atliekama kaip sudėtinė IVF procedūros dalis. Kadangi abi procedūros yra atliekamos laboratorijos sąlygomis, reguliari IVF su ICSI procedūra ir IVF be ICSI procedūros mažai kuo skiriasi. Kaip ir reguliaraus IVF metu, pacientei yra paskiriami kiaušialąsčių augimą stimuliuojantys medikamentai. Tuo metu pacientės folikulų ir kiaušialąsčių augimą bei vystymąsį stebi ginekologas. Šiame etape yra naudojamas spermos mėginys, kurį pacientės partneris turėtų būti pasiruošęs pats, namuose arba Vaisingumo Centre, nebent yra naudojama donoro arba iš anksto užšaldyta partnerio sperma. Išgautos kiaušialąstės yra patalpinamos į specializuotą kultūrą, ir naudojantis mikroskopine, specializuota adata, į kiekvieną iš kiaušialąsčių yra suleidžiama po vieną iš partnerio spermatozoidų. Po šio etapo, jeigu apvaisinimas yra sėkmingas, ir gauti embrionai yra sveiki, iki trijų embrionų yra grąžinama į pacientės gimdą nėštumui pradėti, o likę yra užšaldomi.
„Tai iš tiesų jaudina, - sako Michael Dahan iš McGill universiteto Sveikatos centro Montrealyje, Kanadoje. - Tai galėtų patobulinti gydymą.“
tags: #kas #brandina #kiausialastes
