Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Tačiau karštas oras gali tapti iššūkiu besilaukiančioms moterims, apsunkindamas šį laikotarpį dėl padidėjusio kūno tūrio, pigmentinių dėmių ir bendro diskomforto. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip palengvinti nėštumą karštu oru, aptarsime, kaip saugotis ir jaustis patogiai, taip pat nagrinėsime svarbiausius nėštumo metu atliekamus tyrimus.
Karšto oro poveikis nėštumo metu
Artėjant vasarai, svarbu prisiminti, kad karštas oras ne visada draugiškas besilaukiančioms moterims. Saulė yra gyvybės šaltinis, tačiau nėščiosioms reikėtų vengti piktnaudžiauti jos spinduliais. Pasak gydytojos akušerės ginekologės Linos Rudaitienės, nėštumo metu be jokios apsaugos saulėje galima būti dvi valandas po saulėtekio ir dvi valandas iki saulėlydžio. Nuo 12 iki 14 valandos saulėje būti nerekomenduojama, o idealiausias laikas - nuo 16 valandos. Svarbu vengti odos nudegimo ir šiluminio smūgio.
Einant į lauką saulėtą dieną, būtina naudoti apsaugos nuo saulės priemones, tepant odą kremais nuo saulės likus 30 minučių iki buvimo saulėje. Jei planuojate būti prie ežero ar upės, patartina pasiimti vandens, kuriuo galėtumėte atvėsinti kūną, naudojant purkštuką. Nėštumo metu moterims dažnai padaugėja pigmentinių dėmių, ypač pavasarį. Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Tai vadinamoji chloazma, kurią lemia estrogenas. Dėl to kartais nėščiosioms gerokai patamsėja apgamai ir strazdanos.
Nėštumo metu gausesnis prakaitavimas tiek dieną, tiek ir naktį pasitaiko itin dažnai. Tai gali būti susiję su hormonų lygio pokyčiais, suintensyvėjusia kraujotaka, greitesne medžiagų apykaita, svorio padidėjimu, fizine veikla, nerimu, liga ar infekcija, hipertiroidizmu (skydliaukės hiperfunkcija), vaistų vartojimu ar maistu ir gėrimais. Pagausėjęs prakaitavimas yra normali organizmo reakcija viso nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Vos užsimezgus naujai gyvybei, t. y. pirmąjį nėštumo trimestrą, pagausėjęs prakaitavimas kaip tik gali tapti vienu pirmųjų nėštumo požymių.
Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.
Kaip išlikti gaiviai ir žvaliai karštu oru
Vasaros karščiai gali būti išbandymas, todėl svarbu žinoti, kaip išlikti gaiviai ir žvaliai. Dienos pradžiai rekomenduojamas vasarošiltis (36-37 laipsnių) dušas. Šaltas vanduo atgaivina tik trumpam, nes užsidaro poros ir sužadinama kraujotaka, dėl to imama prakaituoti. Kvapni dušo želė su pipirmėtėmis suteiks vėsinantį pojūtį. Nesišluostykite, leiskite odai nudžiūti oru.
Kaitra - plaukų purumo priešas, nes galvos odoje esančios riebalinės liaukos veikia visu pajėgumu, dėl to plaukai greičiau riebaluojasi. Šampūnai su mėtomis ir/arba rozmarinų ekstraktais gaivina ir stabdo prakaitavimą. Atgaiva tarp plaukų trinkimo - į galvos odą įtrinti atšaldyto rozmarinų nuoviro.
Įprasti kūno losjonai vasarą gali būti per sunkūs, todėl geriau naudoti lengvesnius losjonus ir vėsinančius gelius. Vėsinančias odos priežiūros priemones laikykite šaldytuve. Veido odai reikia papildomos porcijos drėgmės. Ištroškusiai odai patinka lengvi kremai ir geliai. Karštomis dienomis greita pagalba rankoms - papurkšti delnus natūraliu antiperspirantu arba pabarstyti delnus kūdikių pudra.
Purškiklis su mineraliniu ar terminiu vandeniu atvėsins ir nuramins veido odą. Ant padų gaminama daugiau prakaito, todėl pėdų pudra veikia kaip sugertukas. Jei pėdos patinusios, patartina pamirkyti jas vonelėje su vėsiu vandeniu ir gaivinančia vonios druska.
Nėščiųjų blauzdos karštyje storėja, todėl naudingi masažai ir gaivinantys purškikliai. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui.
Nėštumo diskomfortas ir kaip jį palengvinti karštu oru
Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo didelis krūvis tenka kaulams, raumenims ir sąnariams. Nugaros ir strėnų skausmus gali palengvinti žemakulnė avalynė, tinkama laikysena ir šildymas. Kojų tinimą galima sumažinti vengiant ilgo sėdėjimo ar stovėjimo, nepatogios avalynės ir atliekant pratimus kojoms. Hemorojui palengvinti padeda vaistažolių vonelės ir tinkama mityba. Vidurių užkietėjimui spręsti rekomenduojama vartoti daugiau skaidulinių medžiagų.
Dėvėkite medvilninį apatinį trikotažą ir dažnai keiskite įklotus, jei vargina makšties išskyros. Mažakraujystei gydyti svarbu valgyti daug uogų, daržovių ir vaisių. Oda nėštumo metu gali tapti jautresnė, todėl ją reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir avėti patogią avalynę. Skrandžio problemoms spręsti svarbu koreguoti mitybą, valgyti reguliariai ir mažomis porcijomis.
Karštas oras ir kelionės nėštumo metu
Kelionės nėštumo metu yra įmanomos, tačiau reikia laikytis tam tikrų atsargumo priemonių. Tinkamiausias laikas keliauti yra antrasis nėštumo trimestras (4-7 mėnesiai), kai moteris jaučiasi geriausiai. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje.
Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos.
Tyrimai nėštumo metu
Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje. Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų.
Būtini ir rekomenduojami tyrimai
Privalomieji tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:
- Bendras kraujo tyrimas (hematologinis tyrimas): Rodikliai: eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekiai, tūris, forma, pasiskirstymas pagal rūšį. Parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas, mažakraujystę. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
- Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas.
- Gliukozės tyrimas: Nustato gliukozės kiekį kraujyje.
- Hepatito B (HbsAg) tyrimas: Nustato virusinio hepatito B nešiotoją.
- Kraujo grupė ir Rh faktorius: Būtinas Rh neigiamoms moterims, jei partneris Rh teigiamas. Jei moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu Rh antikūnų tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Tyrimas kartojamas 27-28 nėštumo savaitę.
- Sifilio tyrimai (RPR ir TPHA): Sifilis - lytiškai plintanti liga, pavojinga vaisiui.
- Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas yra viena iš pavojingiausių lytiškai plintančių ligų.
Rekomenduojami tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:
- Rubella IgG antikūnų tyrimas: Įvertina imunitetą prieš raudonukę. Susirgus raudonuke nėštumo metu, tai gali sukelti vaisiaus apsigimimus.
- Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Nustato buvimą ar buvusią toksoplazmozės infekciją. Nėščiajai užsikrėtus pirmajame trimestre, didelė rizika vaisiaus apsigimimui ar persileidimui.
- CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Nustato esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, įvairių organų raidos sutrikimai.
- Tymų IgG antikūnų tyrimas: Įvertina imunitetą prieš tymus. Tymų infekcija nėštumo metu gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, persileidimą.
- PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: Neinvazinis kraujo tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai ir vaisiaus raidai.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS) pasėlis: Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
Kiti svarbūs tyrimai:
- Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS): Vertina tam tikrų krešėjimo faktorių veiklą.
- Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL): Vertina kitų krešėjimo faktorių veiklą.
- Fibrinogenas: Nėštumo metu jo koncentracija reikšmingai padidėja.
- D-dimerai: Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla.
- Antitrombinas, baltymas C, baltymas S: Tai natūralūs antikoaguliantai.
- Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti: Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką.
- Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai (ALT, AST, bilirubinas): Nėštumo metu nekinta, nebent kyla kepenų pažeidimas.
- Gonorėja, Chlamidiozė, Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma hominis/genitallium: Lytiškai plintančios ligos.
- Vėjaraupių viruso IgG tyrimas: Nustato imunitetą prieš vėjaraupius.
- Hepatito B tyrimai (HbsAg, Anti-Hbs, Anti-Hbcore): Nustato hepatito B viruso nešiotoją ar persirgimą.
- Gliukozės toleravimo mėginys: Svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): Padidėja sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis, nėštumo antroje pusėje.
- Makšties tepinėlis: Nustato makšties mikroflorą.
- Tymų, toksoplazmozės, CMV, vėjaraupių, hepatito B, ŽIV, sifilio tyrimai.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Pasėlis iš makšties ir išangės.
- Herpes simplex viruso (HSV1 ir HSV2) tyrimai.
- Ureaplasma urealyticum/Ureaplasma parvum tyrimai.
- HBsAg (Virusinis hepatitas B).
- Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai).
- RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai.
Svarbu: Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiųjų kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.
Kraujo tyrimo atlikimas
Patarimai nėštumo metu karštu oru
- Gerkite daug skysčių: Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens).
- Venkite rizikos maisto produktų: Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
- Ribokite kofeino vartojimą: Nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų viršyti 200 mg.
- Papildykite mitybą: Svarbu vartoti pakankamai folio rūgšties, kalcio, vitamino D ir geležies.
- Venkite vaistų: Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
- Atsisakykite žalingų įpročių: Būtina atsisakyti alkoholio ir rūkymo ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant.
- Saikingai sportuokite: Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis.
- Rūpinkitės miego kokybe: Svarbu užtikrinti vėsią, gaivią aplinką miegamajame, pasirinkti patogią miego pozą.
- Valdykite emocijas: Nėštumas gali sukelti emocinius svyravimus, todėl svarbu rasti būdų atsipalaiduoti ir valdyti stresą.
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų.
