Karpis - viena populiariausių žuvų tarp žvejų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Jis garsėja savo dydžiu, stiprumu ir iššūkiu, kurį pateikia kiekvienam žvejui. Karpio žvejyba - tai kantrybės, pasiruošimo ir tinkamos įrangos reikalaujantis procesas. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip pagauti karpį, kokie masalai geriausi, kada ir kur ieškoti šių žuvų bei kaip sėkmingai prisivilioti didįjį laimikį.
Kas yra karpis?
Išvaizda ir ypatybės
Karpis - stambaus kūno karpinė žuvis, galinti užaugti iki 20-30 kg. Dažniausiai aptinkami karpiai sveria 2-10 kg. Jie pasižymi stipria nugara, aukštu kūnu ir plačia burna, tinkama įsiurbti pašarą nuo dugno. Karpis - karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Pagal žvynų išsidėstymą karpiai yra skirstomi į veidrodinius (su nedaug stambių blizgančių žvynų, augančių keliomis eilėmis arba padrikai), žvynuotuosius (visas kūnas apaugęs žvynais) ir plikuosius (visai be žvynų, bei dvi jų rūšys pagal kūno formą: žemanugariai ir aukštanugariai). Priklausomai nuo klimatinių sąlygų karpio kūnas gali užaugti iki 1 - 1,5 metrų ilgio bei iki 20 - 45 kilogramų svorio. Vidutiniškai šios žuvys gyvena apie 30 metų. Karpio kūnas storas bei mėsingas, nugara tamsi, šonai pilki, gelsvi, žalsvi arba melsvi. Žiočių kampuose yra dvi poros nedidelių ūselių. Karpiai - pačios didžiausios mūsų gėlųjų vandenų karpinės žuvys, davusios vardą visai žuvų šeimai. Jie yra kilę iš laukinių sazanų, aptinkamų ir mūsų vandenyse.
Kur gyvena karpiai?
Karpiai mėgsta stovinčius arba lėtai tekančius vandens telkinius - ežerus, tvenkinius, upes su mažesne srove. Karpis yra lėtai tekančių ir stovinčių vandenų gyventojas. Mokslininkai teigia, kad anksčiau sazanai buvo paplitę visoje Eurazijoje, bet atšalus klimatui Sibire, susiformavo du porūšiai. Tipinis, arba europinis, porūšis gyvena pietiniuose mūsų kontinento vandenyse, Vidurio Azijoje bei Kaspijos ir Aralo jūros baseinuose. Iš šio porūšio susiformavo kultūrinės karpių veislės. Kitas, azijinis, porūšis labiau atsparus šalčiui, jis paplitęs nuo Amūro upės iki Birmos. Karpiai iš pradžių gyvena didesniais ar mažesniais būriais, tačiau, įgavę solidaus svorio, renkasi labiau atsiskyrėlišką gyvenimo būdą.
Karpio žūklė
Kada gaudyti karpius?
Karpiai yra šiltamėgės žuvys, kurios komfortiškiausiai jaučiasi ir aktyviausiai maitinasi, kai vandens temperatūra pasiekia 20 laipsnių. Rudenį vėstant vandeniui karpių aktyvumas mažėja, tačiau iki tam tikros ribos išlieka pakankamai aukštas, nes žuvys skuba kaupti riebalų atsargas prieš artėjančią žiemą. Kalbant apie karpių žūklę rudenį reikia žiūrėti ne į kalendorių, o į vandens temperatūrą matuojančio termometro parodymus. Karpininkų pasaulyje kone visuotinai yra priimta, kad riba, nuo kurios karpiai darosi beveik nebeaktyvūs, yra 12 laipsnių. Kol vandens temperatūra nenukrenta žemiau šios ribos, karpius galima sėkmingai gaudyti. Tačiau net ir vandeniui atšalus žemiau 12 laipsnių šių žuvų žūklės sezonas dar nebūtinai baigiasi. Viskas priklauso nuo to, koks bus ruduo ir ar jis dar padovanos kelias šiltesnes dienas. Net ir lapkričio mėnesį būna dienų, kai oro temperatūra perkopia 10 lapsnių, o jau visiškai atšalęs vanduo per dieną ar dvi taip pat pašyla pora laipsnių. Tokios dienos - tai metas, kai vėl galima pabandyti sugauti karpį. Net ir keliais laipsniais sušilęs vanduo vėl suaktyvina karpius, kurie skuba pasinaudoti paskutine galimybe papildyti skrandžius prie žiemą. Tad ir 7-9 laipsniai nėra per mažai, jei prieš tai vandens temperatūra buvo nukritusi, pavyzdžiui, iki 5 laipsnių. Tokią dieną galima sulaukti tikrai nemažai kibimų. Ypač žuvų suaktyvėjimas pastebimas telkiniuose, kuriuose karpių yra daug, o žuvų konkurencija dėl maisto didesnė. Tad, kaip matote, karpius galima gaudyti ir gana vėlyvą rudenį, jei tik tam susidaro palankios sąlygos. Tiesa, jos pradžiugina ne kiekvieną rudenį.
Karpis pradedamas žvejoti pavasarį, kai slūgsta vanduo. Ypač gerai kimba prieš nerštą. Intensyviausiai kimba po neršto ir vasarą, ir tai trunka iki rudens šalnų. Žymiai blogiau kimba nuo rugsėjo vidurio ir visiškai nustoja kibti spalio mėnesį. Geriausiai kimba anksti rytą ir vakare. Tinkamiausias laikas žvejoti - kai yra šilta, apsiniaukę ir pučia silpnas vėjas. Karpį galima žvejoti ir šiltomis šviesiomis naktimis.
Šaltas pavasaris niekam ne prie širdies, bet tikriausia labiausiai dėl jo širsta laukinių karpių gaudytojai. Žvejoti ar dar palaukti, o jei taip - tai kur, kad būtų nors menkiausia galimybė ne vien gražiai pasėdėti prie ežero ar tvenkinio? „Karpis yra žuvis, kurią pavasarį galima gaudyti vos ne ledams nuėjus ir aš tą darau, bet vis dėlto, jeigu esate pradedantis karpių gaudytojas, patarčiau labai neskubėti, nes karpiai yra vangūs ir žūklės nesušilusiame vandenyje yra sudėtingos ir dažnai nerezultatyvios Sakyčiau, pats tas metas pradėti žūkles, kai vandens temperatūra ežero paviršiuje pasiekia bent 14°C. Pirmosioms pavasario žūklėms aš renkuosi nedidelius ir seklius ežeriukus ar užtvankas, ne gilesnius nei 2-2,5 m.. Čia ir vanduo sušyla ir žuvys atkunta greičiausiai. Kitas tokių telkinių privalumas yra tas, kad jie paprastai būna labiau apsaugoti nuo vėjų, kurie maišo vandenį, čia nesusidaro didesniems vandens telkiniams būdingos vadinamosios grįžtamos srovės, kurios gali apgauti žvejį, ieškantį šilčiausio vandens. Tiesiog čia lengviau rasti vietą, kur šiltas vanduo susikoncentruoja vienoje vietoje. Paprastai jis būna tame vandens telkinio kampe, kurį saulė apšviečia ilgiausiai. Čia pirmiausia pradeda kilti ir vandens augmenija. Ežeruose, kurių vienas iš krantų yra užpelkėjęs, dažnai vanduo toje vietoje yra šilčiausias ir net žiemą ne visada tokios vietos gerai užšąla.
Vandens temperatūra karpių žūklei turi labai didelę įtaką, nes jie nuo prigimties yra šilumamėgės žuvys. Vasarą viskas paprasčiau, tuomet karpius galima gaudyti daugelyje vandens telkinio vietų. Visgi pagrindinis rodiklis ieškant jų maitinimosi plotų bus šių žuvų šuoliai iš vandens. Rudenį karpius geriausia žvejoti netoli jų žiemojimo vietų. Tai bus maždaug 4-6 m gylio duobės, būtinai dumblėto dugno.
Pavasarį, kai karpiai vėl pradeda maitintis, yra pats tinkamiausias metas savo žvejybos akvatorijoje pasišerti keletą taškų. Šiuo metų laiku karpiai aktyviai ieškos pašaro, didelė tikimybė, kad labai greitai galėsite sugauti kelis karpius.
Pavasario ir vėlyvo rudens mėnesiais karpių medžiagų apykaita būna lėta ir karpiai gausiai nesimaitina. Sutelkite dėmesį į ryškių fluoro spalvų masalus, kurie yra stipraus aromato, kad pritrauktumėte vieną karpį vienu metu. Šaltuoju periodu nepavyks kelių karpių priversti maitintis virš kibimo vietos.
Vasara rytais, vakarais tik ir girdi jų garsius pūkštelėjimus. Šokinėja jie net naktimis, bet tada nereikia šių žuvų painioti su bebrais, kurie taip pat kartais mėgsta garsiai nerti į vandenį, o jų sukeltas garsas labai panašias į karpių. Kitąsyk karpiai aukštai nešokinėja, tačiau paviršiuje rodo savo kupras. Būnant prie vandens telkinio, jų nugaras galima pastebėti.
Dieną karpiai renkasi patogias slėptuves, o karštomis dienomis plūduriuoja būreliais paviršiuje, sakytum, stebi aplinką. Kai karpiai užima „plūdurų“ padėtį, juos sugundyti labai sunku. Tai žino kiekvienas bent kiek su šių žuvų meškeriojimu susipažinęs žvejys. Yra tik du būdai - meškerioti be plūdės ir svarelio, o ant kabliuko verti plūduriuojančią duonos plutą. Tokiomis dienomis karpus galima gaudyti museline meškere. Beje, ne tik muselę, o būtent plutą galima taikliai ir tiksliai užmesti. Tačiau atminkite, kad tik rytą ir vakarė karpių galima aptikti jų maitinimosi vietose.
Geriausiai karpiai kimba rytą. Vos švintant karpiai patraukia prie dumblėtų, vandens žolėmis apaugusių pakrančių, į švendrynus, prie upelių žiočių, kur srovė suneša maisto. Paprastai jų pasirodymą galima užfiksuoti plika akimi - tai šen, tai ten sujuda švendrės, tarp lelijų lapų žiojinčiose atviro vandens „akyse“ ima kilti burbulai... Karpiai ėmė pusryčiauti. Jei pataikysite parinkti vietą ir nepagailėsite jauko, karpių prisišauksite. Tik nepamirškite, kad jie mėgsta lankytis sunkiai prieinamose, vandens augalais apaugusiose vietose, iš kurių žuvį ištraukti gana sunku.
Oras vaidina didžiulį vaidmenį žvejojant karpius, o debesuotumas ir lietus yra idealus karpių žvejybai. Esant aukštam slėgiui, žuvys mažai maitinasi ir dažnai gali būti aptinkamos viršutiniuose vandens sluoksniuose.
Kur ieškoti karpių?
Karpis mėgsta ramias vietas su silpna srove, gilias duobes, vietas prie stačių krantų, prie kerplėšų, akmenų, vandeninių augalų. Pasirinktas vietas karpis apleidžia tik ieškodamas maisto. Karpiai labai mėgsta nedidelių salelių pakraščius, kur randa pakankamai maisto bei pasislepia. Jų mėgstamos ir negilios žolėtos vietos palyginti netoli kranto - ten dažniausiai laikosi nakties metu ir anksti iš ryto. Dideliuose vandens telkiniuose mėgstamos karpių vietos yra įlankėlės su nedideliu dugno nuožulnumu. Tekančiuose vandenyse karpiai ieško ramesnių vietų.
Pavasarį karpiai dažniausiai laikosi šiaurinėje ežero pusėje, ypač jei ten yra sekliau - maždaug iki 2 m gylio. Labai gerai, kada pučia pietų vėjas - tuomet čia galima tikėtis pagauti pirmuosius sezono karpius.
Dideliuose ežeruose karpiai, ieškodami maisto, daug juda, tačiau stengiasi laikytis kuo toliau nuo kranto, todėl jaukinti reikėtų kuo toliau, kiek įmanoma užmesti, kartais net tenka kiek įmanoma įbristi ar statyti lieptą, nuo kurio patogu užmesti ir traukti užkibusį karpį. Svarbi tokių ežerų savybė ta, kad stiprus vėjas kelia nemažas bangas, susidaro stiproka srovė, susidrumsčia vanduo. Tačiau kuo didesnės vėjo keliamos bangos, tuo geriau kimba karpiai. Jeigu vėjo nėra, ar pučia nuo kranto kuriame žvejoji, - kibimo gali nesitikėti. Kaip tik todėl dideliuose negiliuose ežeruose karpius reikėtų žvejoti pavėjinėje pusėje, kur bangos virsta į krantą. Sistemingam jaukinimui vietos reikėtų ieškoti šiauriniame ar rytiniame ežero krante. Vakarų krypčių vėjai (karpiai geriausiai kimba, kai pučia pietų, pietvakarių, vakarų ar šiaurės vakarų vėjai) visuomet skalaus krantą, kuriame jaukinsite ir žvejosite - rezultatas garantuotas.
Maži, iki 100 hektarų dydžio 4-10 metrų gylio, storo juodo dumblo ar durpės dugnu, miškuose esantys, vėjo nepasiekiami ežerai ir juose gyvenančių karpių mityba bei gyvenimo būdas labai skiriasi nuo anksčiau minėtuose ežeruose gyvenančių giminaičių. Visų pirma vėjas čia nedaro jokios įtakos arba įtakoja labai mažai. Tačiau didelę įtaką daro saulė, ypatingai anksti pavasarį. Saulė šildo šiaurinį krantą, ten greičiau nutirpsta ledas, greičiau sušyla vanduo, pradeda neršti įvairios žuvys, o kur nerštas, ten ir karpiai. Ne paslaptis, kad karpiai maitinasi kitų neršiančių žuvų ikrais, o tuo labiau šio tipo ežeruose, kur natūralaus maisto jiems pakankamai sunku susirasti. Uždumblėjusiuose ir durpinguose ežeruose mažai moliuskų, todėl karpiai, rausdami dumblą, maitinasi įvairiais vėžiagyviais, lervomis, augmenija - žodžiu, racionas labai platus. Ieškodami maisto karpiai apkeliauja didelius ežero plotus, todėl juos nesunku prisijaukinti šutintais kukurūzais ar žirniais, o po to pripratinti ir prie baltyminių kukulių. Šio tipo ežeruose visuomet smagiausia žvejoti karpius, nes gali stebėti, kaip jie kelia debesis burbulų rausdami dumblą prie pat tavo masalo, kartais iškyla ir persiverčia vandens paviršiuje, o kartais iššoka ir su triukšmu krenta atgal į vandenį. Labai dažnai tokiuose ežeruose karpiai žvejojami visai netoli kranto, kartais prie pat švendrių linijos, todėl karpininkas turi tūnoti labai tyliai, net stengtis nevaikščioti ir paslėpti visus ryškius daiktus, kad jų nebūtų galima pamatyti iš vandens pusės. Vanduo tokiuose ežeruose paprastai labai skaidrus ir karpiai pastebi pavojų ant kranto. Labai dažnai geriausiai karpiai tokio tipo ežeruose kimba naktį bei anksti ryte ar temstant vakare. Patinka jiems ir šiltas vasariškas lietus. Tuomet didelė tikimybė, kad karpis užkibs dieną. Beje, tokiuose ežeruose labai dideli, t.y. rekordiniai karpiai retai užauga, nes jiems trūksta maisto, sunkios žiemojimo sąlygos. Dažnai čia sužvejojami karpiai ilgi ir ploni.
Labai gilūs ežerai, su sąlyginai kietu dugnu, stačiais pagilėjimais nuo pat kranto linijos. Dar verta pridurti: įvairialypiu dugno reljefu - salomis, giliais grioviais, atabradais ir t.t. Tokiuose ežeruose karpiai puikiai jaučiasi, nors sąlygos čia ne idealiausios - dažniausiai labai šaltas vanduo net vidurvasarį, gausu šaltinių, bet vandenyje niekuomet netrūksta deguonies, pakankamai maisto, nors ir sąlyginai trumpas aktyvaus karpių maitinimosi periodas. Tokių ežerų dugnas kietas: smėlis, žvyras, akmenys. Karpiai čia randa įvairių moliuskų, vėžiagyvių, dėl kurių paprastai konkuruoja su karšiais. Šio tipo ežeruose rasti ir sužvejoti karpius gana sudėtinga. Reikia labai gerai ištirti ežerą, susekti, kur maitinasi karpiai. Tačiau burbuliukai nepadės, nes nėra dugne puvinių. Vienintelis kelias - pastebėti, kur karpiai “vartosi” besimaitindami. Maitinimuisi dažniausiai jie renkasi seklumas, atabradus, kalnelių šlaitus, ten ir reikėtų bandyti jaukinti. Nors giliems ežerams vėjas ir bangos beveik neturi poveikio karpių kibimui, vis tik vietą jaukinimui reikėtų rinktis pavėjiniame krante, ne giliau kaip 6 metrai, nes giliau vanduo daug šaltesnis ir nesusimaišo su vėjo genamu šiltesniu paviršiniu, o karpiai šalčio nemėgsta. Šio tipo ežeruose neblogų rezultatų galima pasiekti jaukinant sekliose, vandens augmenija apaugusiose įlankose.
Kalbant apie upes, jos labiausiai tinka karpiams gyventi, augti ir net veistis. Upės karpiams tinka net geriau nei daugelis ežerų. Mano nuomone, visų pirma todėl, kad ten geresnės žiemojimo sąlygos ir metų eigoje sąlyginai, lyginant su ežerais, ilgesnis karpių maitinimosi sezonas. Kuo ilgesnis šis laikotarpis, tuo daugiau svorio gali priaugti karpis, tuo lengviau peržiemoja, mažiau svorio praranda šaltuoju metų periodu, kai aktyviai beveik nesimaitina. Sakau beveik, nes žinau daug atvejų, kai didieji karpiai buvo sužvejoti vidužiemį. Tiesa, tai dažniausiai būdavo Kauno mariose, Nemune arba užtvankose ir didžiausių atolydžių metu. Negalima nepaminėti to fakto, kad tuo pačiu ir sudėtingiausia sistemingai juos upėse žvejoti. Visų pirma todėl, kad didžiuosius laukinius karpius reikia sistemingai jaukinti, tik tuomet galima tikėtis teigiamų rezultatų. Sistemingai jaukinant reikia labai didelio jauko kiekio, nes upės srovė labai greitai nuplauna net patį sunkiausią jauką, be to, kitos žuvys - karšiai, plakiai, kuojos, šapalai ir ūsoriai - taip pat mėgsta karpiams subertą jauką, todėl jauko, norint karpius prisijaukinti upėje, gali reikėti net iki dešimt kartų daugiau. Žinant, kokius kiekius jauko karpiams supilame ežeruose, reikalingas kiekis upei darosi protu nesuvokiamas, nekalbant apie tam reikalingas pinigų sumas. Kauno marios, Nemunas ir kitos anksčiau minėtos didžiosios Lietuvos upės iš visų vandens telkinių tipų labiausiai tinka didiesiems laukiniams karpiams. (Prie Kauno marių galima prijungti ir dirbtinį Kruonio HAE tvenkinį, kur karpiai puikiai auga. Daugintis čia jie negali, nes nėra tinkamų vietų nerštavietėms - statūs vertikalūs krantai, dideli gyliai). Karpių populiacija šiose upėse reguliariai pasipildo iš karpinių tvenkinių pasprukusiais karpiukais ir todėl nuolatos didėja. Mitybinė bazė tekančiame vandenyje tiesiog ideali, deguonies visada pakanka, maitinimosi sezonas ilgas, sunkiai pasiekia meškeriotojai bei brakonieriai. Ichtiologai teigia, kad natūraliai karpiai Lietuvoje daugintis negali. Tiesa, karpiai neršia, tačiau per anksti pavasarį, kai vandens temperatūra labai svyruoja, dėl ko ikreliai žūva net neišsiritę. Tačiau net ir mokslininkai gali klysti, juk gamta mėgsta kuriozus. Štai pernai birželio pradžioje žvejojau Nemune žemiau Birštono. Puikiai kibo karpiukai, kaip sukirpti sveriantys maždaug po du šimtus gramų. Jų tiesiog atsiginti neįmanoma buvo (norėjome sužvejoti didelį karpį). Žinau, kad tokio pačio dydžio karpiukus žvejojo visame ruože nuo Birštono iki Kruonio HAE. Paprastai tai viena kuri nors gegužės ar birželio, ar liepos savaitė. Bet dažniausiai karpių meškeriojimas - tai nervų karas, kurį ne visada laimi meškeriotojas, nes birželį stambieji karpiai, atsiganę po žiemos pasninko, tampa įnoringi, tačiau būtent liepą būna didžiausia tikimybė sumeškerioti keliolikos kilogramų storulį.
Masalai ir jaukai
Karpininkų pasaulyje kone visuotinai yra priimta, kad riba, nuo kurios karpiai darosi beveik nebeaktyvūs, yra 12 laipsnių. Kol vandens temperatūra nenukrenta žemiau šios ribos, karpius galima sėkmingai gaudyti. Tačiau net ir vandeniui atšalus žemiau 12 laipsnių šių žuvų žūklės sezonas dar nebūtinai baigiasi. Viskas priklauso nuo to, koks bus ruduo ir ar jis dar padovanos kelias šiltesnes dienas. Net ir lapkričio mėnesį būna dienų, kai oro temperatūra perkopia 10 lapsnių, o jau visiškai atšalęs vanduo per dieną ar dvi taip pat pašyla pora laipsnių. Tokios dienos - tai metas, kai vėl galima pabandyti sugauti karpį. Net ir keliais laipsniais sušilęs vanduo vėl suaktyvina karpius, kurie skuba pasinaudoti paskutine galimybe papildyti skrandžius prie žiemą. Tad ir 7-9 laipsniai nėra per mažai, jei prieš tai vandens temperatūra buvo nukritusi, pavyzdžiui, iki 5 laipsnių. Tokią dieną galima sulaukti tikrai nemažai kibimų. Ypač žuvų suaktyvėjimas pastebimas telkiniuose, kuriuose karpių yra daug, o žuvų konkurencija dėl maisto didesnė. Tad, kaip matote, karpius galima gaudyti ir gana vėlyvą rudenį, jei tik tam susidaro palankios sąlygos. Tiesa, jos pradžiugina ne kiekvieną rudenį.
Tinkamas pasiruošimas, geras pašaras ir kantrybė gali atnešti tau trofėjinį laimikį. Karpio žūklei yra naudojami specialūs parduotuvėse parduodami įvairūs jaukai ir pašarai. Priklausomai nuo atstumo iki pasirinktos žvejybos vietos, norint jauką arba pašarą iki jos kuo tiksliau nugabenti arba numesti, galima pasirinkti įvairias specialiai tam tikslui sukurtas įvairias priemones, t.y.
1. Fluoro masalai puikiai patraukia karpių dėmesį ir yra geriausias karpių masalas šaltuoju periodu. Savo reikmenų krepšyje visada turėkite nors keletą indelių fluoro masalų.
2. Pjaustyti puselėmis boiliai yra puiki ir paprasta taktika, taip smulkintus boilius galima naudoti tiek spod mišinyje, tiek kaip masalą ant kabliuko. Daugelis karpių žvejų naudoja apvalius boilius ant plaukų, o tai greičiausiai pažįstama daugeliui karpių. Dažnai žvejojamuose telkiniuose karpiai gali sieti visus apvalios formos boilius su pavojumi ir tai gali turėti įtakos kibimų skaičiui. Be to, savo spod mišinyje taip pat galite naudoti smulkiai sutrupintus boilius, taip gausite papildomos tekstūros ir skonio.
3. Daugelyje karpinių telkinių metai iš metų naudojami tie patys pašarai ir dominuoja aromatai, kuriuos naudoja visi. Pabandykite elgtis visiškai priešingai, nes karpiai bus susipažinę su taktikomis, kurios kitiems meškeriotojams galėjo pasisekti, tačiau jūs turite pabandyti supainioti karpį, kad jis imtų jūsų masalą ir darydami tai, ko dauguma žvejų nedaro, padidinsite savo šansus sugauti daugiau karpių.
4. Kai esant karštam orui labai sunku pagauti karpį, išbandykite zig rig. Visada su savimi turėkite keletą surištų pavadėlių su geltonu arba juodu masaliuku. Karpiai ant Zig rig sistemos gali labai greitai užkibti, ypač tada, kai neveikia visos kitos taktikos.
5. Žvejojant karpius, vandens telkinio pakraščiai retai išnaudojami. Meškeriotojai automatiškai ieškos atvirų ežero vietų ir žvejos toje vietoje ištisas dienas. Apžiūrėkite vandens telkinio pakraščius, ar nesimato žuvies buvimo požymių ir užmeskite meškerę toje vietoje. Žvejojant pakraščiuose galite sugauti didelių karpių, be to, tai yra labai įdomi taktika.
6. Karpių žvejyba vandens žolėse yra įdomi tema. Daugelis karpių žvejų stengiasi vengti žvejybos žolėse, tačiau iš tikrųjų tokia žvejyba turi daug privalumų. Žolėse natūraliai bus maisto, kurį mėgsta karpiai.
7. Balansuotas masalas gali duoti puikių rezultatų žvejojant karpius. Šio tipo masalas pamažu skęs vandenyje kol nusėdęs ant dugno pakibs per plauko ilgį nuo kabliuko. Balansuotas masalas gaminamas naudojant plaukiantį boilį ir puselę skęstančio - įsiurbtas besimaitinančio karpio masalas lengviau pateks į burną ir į lūpą lengviau įsikabins kabliukas nei su tradiciniu skęstančiu kukuliu.
8. Spalvoto ingridiento pridėjimas į spod mišinį yra paprasta ir galinga taktika. Skardinė saldžiųjų kukurūzų ar sauja traiškytų tigrinių riešutų suteiks jūsų spod mišiniui papildomų spalvų.
9. Tirpūs boiliai tik užmesti į vandenį pradeda „dirbti“ po truputi tirpdami aplink šerimvietę skleidžia stiprų maistinį signalą.
10. Šis metodas reikalauja šiek tiek papildomų pastangų, bet manau tikrai negailėsite pastangų, kai ištrauksite keletą didelių karpių. Iš anksto jaukindami leidžiate karpiams priprasti maitintis tam tikroje vietoje be pavojaus būti sugautam, o kai atvyksite pradėti žvejoti, karpiai laikysis to paties mąstymo.
11. Jūsų spodmišinys turi būti pilnas skonio, tekstūros, spalvos ir patrauklumo. Naudokite skirtingos formos ir dydžio karpinius boilius ir granules. Įpilkite kvapiųjų medžiagų (booster) ar maistinių skysčių, tokių kaip Tuna liquid, CSL, GLM ar Robin Red liquid. Skardinė saldžiųjų kukurūzų suteiks jums puikią spod mišinio spalvą.
12. Kiekvienas karpių meškeriotojas savo reikmenų dėžėje turėtų turėti plastikinių jaukų. Karpių žvejyba plastikiniu masalu yra labai universali ir suteikia daugybę skirtingų spalvų, formų ir dydžių pasirinkimų. Savo masalinį boilį papildykite plastikiniais kukurūzais, tai padidina masalo patrauklumą dideliam karpiui. Plastikiniai karpių žvejybos masalai yra pigūs ir gali būti naudojami pakartotinai.
13. Yra tiek daug skirtingų karpinių kabliukų tipų - nuo lenktų, ilgų ar plačių tarpų iki specialių kabliukų. Įsitikinkite, kad naudojate atitinkamo tipo karpių kabliuką, atitinkantį jūsų naudojamą sistemėlę.
14. Ežero vandenyje mirkyti boiliai, sukuria įspūdį, kad pašaras jau kurį laiką gulėjo ežero dugne ir karpių požiūriu yra saugus valgyti.
15. Žvejyba su PVA maišais užtikrina efektyvumą ir paprastumą jūsų karpių žvejybai. Puiku, kai keli PVA maišeliai yra paruošti ir naudojant greito pakeitimo segtuką galima juos pakeisti, kai tik atsiranda poreikis.
16. Smulkių dalelių pridėjimas į spod mišinį yra puikus būdas suteikti puikią vizualinę trauką.
17. Jei nekimba, vertėtų dažniau permesti savo meškeres. Tai ypač aktualu šaltuoju periodu, kai žvejojama su PVA maišeliais ir ryškiais fluoro masalais.
18. Žvejojant karpius, kibimai dažnai būna ne tokie dažni kaip norėtusi, todėl kai kimba, turite užtikrinti, kad kabliukai būtų aštrūs. Kai kurie profesionalūs karpių žvejai kabliukus keičia po kiekvieno kibimo, tačiau žvejams mėgėjams tai nerealu.
19. Karpiai mėgsta šilumą ir gerą maistą!
20. Karpiams ruošiamų masalų įvairovė nustebintų ir patyrusius kulinarus. Varėnos rajone yra nedidukas ežeriūkštis, kuriame karpiai mėgsta užkandžiauti... Alytaus rajone yra vieta, kurioje karpiai vertina tik konservuotus kukurūzus. O štai Kintų tvenkiniuose karpiai labiausiai gundosi, kai ant kabliuko suveriama „puokštelė“ iš musės lervų ir kukurūzų.
21. Daugelis žvejų karpius masina bulve raba blyno kąsniu. Pastarieji gardinami kvapiomis medžiagomis - nuo medaus iki vanilinio cukraus. Dar kiti verda iš bulvių kukuliukus, panašius į mažius cepelinukus. Visi masalai, matyt, yra geri, jei karpiai prie jų pripratinti, o ant kabliuko veriamo masalo yra jauko mišinyje. Pastaruoju metu populiarėja metodas meškerioti kvapiais kukuliais... „be kabliuko“. Mat kabliukas tokiu atveju rišamas prie pavadėlio, gerokai žemiau negu masalas. Karpis, be baimės rydamas masalą, į kurį negali įsidurti, vėliau suryja ir kabliuką. Greta kukulių išpopuliarėjo granulės, kurios taip pat naudojamos ir masalui, ir jaukui, kaip ir kukuliai.
Įranga karpių žūklei
Karpiai dažniausiai žvejojami dugnine meškere, tam naudojami 3 - 4 specialūs karpiniai kotai bei tvirtos ir turinčios patikimus stabdžius karpinės ritės. 3 - 4 meškerės padidina kibimo tikimybę, be to, žvejas gali išbandyti įvairius masalus ir jų kvapus bei atspalvius, nes didieji karpiai dažnai būna labai įnoringi ir ne visuomet lengva atspėti, ant ko jie kibs. Kotai dedami ant garso signalizatorių, kurie būna prisukami prie specialių stovų, talpinančių 3 - 4 meškeres. Karpių žūklei naudojami stori tamsesnių atspalvių valai, specialūs svareliai, kabliai ir kitos labai svarbios smulkmenos, kurios leidžia jums patogiai ir profesionaliai žvejoti. Baltyminiai kukuliai ir „plaukas” masalui pritvirtinti atskirai nuo šalia esančio kabliuko, padarė tikrą perversmą gaudant karpius ir kitas stambias žuvis. Kadangi didžiųjų karpių žvejyba trunka vieną arba dvi paras, o kartais netgi ilgiau, žinoma, būtina pasirūpinti ir įvairiomis kitomis pagalbinėmis priemonėmis, tinkamos, patogios kėdės, palapinė pasislėpti nuo saulės, lietaus, ar uodų, tikrai nepakenktų.
Elektroninių signalizatorių neatsisakiau, bet juos tenka nureguliuoti taip, kad jie būtų mažiau jautrūs. Tai galima padaryti tik su kokybiškais ir, aišku, brangesniais signalizatoriais. Karpis bet kokiu atveju kibdamas raute rauna valą ir kibimą išgirsti. Karšis arba šapalas tik lengvai pypina signalizatorių.
Neretai su kitais karpininkais ginčijamės, kokį - upės ar stovinčio vandens - karpį sunkiau ištraukti. Aš manau, kad upiniai karpiai yra ne stipresni už ežere ar tvenkinyje gyvenančius, bet jiems labai padeda priešintis upės tėkmė. Kadangi jis sprunka pasroviui, „parpumpuoti“ laimikį tenka prieš srovę. Bet už tai prie kranto jis būna nuvargęs ir ramus, kaip veršelis. Kur nors ežere pritrauktas prie kojų karpis gali dar tokį šou padaryti, kad tik laikykis, tad kol jo neįsimetei į graibštą, negali būti tikras, jog laimikis jau tavo. Tačiau karpis turi vieną bjaurią savybę - jis besipriešindamas plaukia palei dugną. Upėse tokia taktika jam kartais padeda išsisukti iš meškeriotojo rankų. Ne veltui kelis kartus minėjau didžiulius Nemuno riedulius - kaip tik apie juos karpis neretai bando apsukti valą. Tai jam išeina instinktyviai, nes pamatęs priešais kliūtį karpis daro puslankį ją apiplaukdamas ir jei po to grįžtą į buvusią plaukimo trajektoriją arbą dar lobiau nukrypsta į kitą šoną, valas apglėbia akmenį. Dėl to upėje naudoju kitokius valus nei gaudydamas stovinčiame vandenyje. Čia jau mažiau tinka minkštas valas. Kaip patį geriausią šiuo metu galiu paminėti SHIMANO „Technium“. Tai labai kokybiška gija - stipri, nebijo pažeidimų.
Jei gaudoma dugnine su šėrykle, į kurią dedamas jaukas, patartina ant ritės valo būgnelio įtaisytu „auskarėliu“ fiksuoti išvyniojamo valo ilgį - tada visada masalą užmesite į tą pačią vietą, suprantama, kad jaukas iš šėryklės neišsidrabstys dideliame plote. Ilgainiui ant dugno susiformuos apetiška „dėmė“.
Didžiųjų karpių gaudyti be specialios meškerės nepatartina - šios žuvys plonus kotus laužo be vargo. Geriausia turėti meškerę, žymimą angliška metrika „Carp“ arba „Power Cast“. Tai labai galingi dugninių meškeriočiai, atlaikantys didžiules apkrovas. Valas parenkamas storokas. Dabar kai kurie meškeriotojai, gaudydami karpius, ėmė naudoti labai stiprius pintus valus, bet praktika parodė, kad jie gerai ne visose situacijos, tačiau iš pinto valo išeina ypač geri pavadėliai. Kabliukai, tinkami karpių žūklei, irgi žymimi „Carp“. Jie stipresni už įprastus, yra specialios formos ir skirti dažniausiai ne masalui verti, o tik žuviai pakirsti, kai toji įsiurbia kabliuką kartu su masaliniu kukuliu, vadinamuoju „plauku“ pritvirtintu prie kabliuko.
Beje, nepatartina, gundant karpius, palikti be priežiūros nors trumpam meškeres. Dėl tokio lengvabūdiškumo ne vienas meškeriotojas yra praradęs meškerę. Stambus karpis lengvai ją nutempia ne tik nuo meškerių laikiklio, bet ir patį laikiklį nuvelka, jei meškerė būna prie jo pririšta. Todėl, siekiant apsidrausti, meškeriojama specialiomis ritėmis. Tokioje ritėje yra specialus valo nuslydimo mechanizmas, tad, karpiui patraukus valą, tas lengvai slysta į vandenį, o terkšlė ima zyzti. Ne pro šalį turėti ir specialų stovą meškeriai, kuris noragėliais tvirtinamas prie grunto, tad karpis turi nedaug šansų nutempti meškerę. Prie tokio stovo gali būti tvirtinami elektroniniai signalizatoriai, kurie fiksuoja menkiausią karpio prisilietimą prie masalo ir pyptelėjimu bei šviesos signalu praneša apie tai meškeriotojui.
Taisyklės ir apribojimai
Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 28.d. įsakymo Nr. D1-272 patvirtintų mėgėjiškos žūklės taisyklių redakcija, pagal mėgėjiškos žūklės režimo sąlygas, trylikto punkto (draudžiama gaudyti) 13.3. skyrių - draudžiama gaudyti mažesnius nei 30 cm. Pastaba. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta šiame punkte, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį. Didesnių karpių žvejybos apribojimų arba draudimų tiek jų neršto metu, tiek kiekio atžvilgiu, Lietuvos Respublikos valstybiniuose vandenyse nėra taikoma.
Karpiai Lietuvoje
Lietuvos vandenyse įveistas apie XVII a. Išvesta kelios dešimtys veislių, kurios skiriasi kūno forma, žvynų danga, spalva. Veisiami tvenkiniuose, žuvininkystės ūkiuose. Labai dažna verslinė žuvis. Karpių augintojai juos veisia dirbtinėse neršyklose. Vykdant žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose planus kasmet į tuos telkinius suleidžiama keliasdešimt tūkstančių karpių žuvų jauniklių.
Nors Lietuvoje upių daug ir stambūs karpiai galėtų gyventi beveik visose didesniosiose, bet aš pastoviai juos gaudau tik Nemune ir Neryje. Esu mėginęs laimę ir Merkyje. Nenustebkite, bet šioje lašišinėje upėje karpiai irgi pritapo. Tiesa, mano bandymai buvo nesėkmingi, tačiau esu matęs, kaip vienas žvejys čia sumeškeriojo visai neprastą karpį ir dar vieną turėjo tinklelyje. Nors Merkys man ir nelabai patiko - pernelyg jau jis siauras.
Vienas mano draugas neseniai ištraukė 14 kg egzempliorių. Sakau tai tvirtai, kadangi pats padėjau jam tą laimikį ištraukti. Reikia manyti, kad tai tikrai nėra didžiausias mūsų upių karpis. Šiaip jau didelę daugumą karpių sudaro žvynuotieji ir tik labai retai pasitaiko veidrodiniai ar šių karpių mišrūnai. Veikiausiai žvynuotieji yra atsparesni upių sąlygomis, nes turi daugiau savo protėvių sazanų genų. Nors kita vertus, labiau savo išvaizda tie žvynuotieji primena tikruosius karpius, nei sazanus, nes jų kūnas yra aptakesnis, trumpesnis.
Mano, kaip žvejo nuomone, sąlygos augti karpiams Nemune yra netgi geresnės nei daugumoje stovinčių telkinių. Čia jiems tikrai gausu maisto, juk vien ką reiškia didžiulės dreisenų kolonijos - stambūs karpiai labai mėgsta tą maistą ir juo misdami greitai auga. Kai kuriuose nedideliuose ežeruose šios žuvys po kurio laiko paprasčiausia viską suėda ir to vandens telkinio mitybini bazė elementariai nespėja atsigauti, o šios žuvys tuomet pradeda vegetuoti. Tai galima matyti pagal žuvies forma, nes tokie karpiai būna ištęsto kūno, praranda kuprą, kaip mes sakome „sazanėja“. Nemune taip neatsitinka, nes upėse ekosistema plastiškesnė. Taip pat tekančiame vandenyje daugiau deguonies, o tai irgi gerai bet kokioms žuvims, karpiams - taip pat.
Kalbant apie Nemuno aukštupio karpius negaliu nepaminėti kai kurių vietinių žvejų mokėjimo juos pagauti. Tikriausiai teko būti Nemuno ir Merkio santakoje? Taigi ten, prie pat Merkinės Česiukuose gyvena toks Keršys (vardo nežinau, visi jį tik pavarde vadina). Žmogelis jau metuose, įranga jo, kaip įprasta „vieciniams“ kaimo žvejams nėra prabangi, bet meškeriotojas jis yra labai puikus. Mažai kas iš meškeriotojų gali pasigirti tokia uosle žuvims. Dažniausiai jis gaudo karpius. Nuolatinė Keršio vieta yra minėtų upių santaka. Žvejoja jis to savotiško pusiasalio tarp Nemuno ir Merkio gale, ten, jei žinote, kur netoli yra sala. Tačiau nesėdi šis žvejys paromis, kaip įprasta karpininkams, bet ateina kelioms valandoms ir beveik visuomet pagauna karpių. Jei Keršys ant kranto, tai yra lyg signalas kitiems karpių gaudytojams - žuvys kibs. Beje, šiose vietose dar prieš keletą metų buvo labai daug karpių. Kad matytumėte, kokius šuolius jie kartais darydavo siaurojoje Nemuno pratakoje priešais salą aukščiau Merkio! Ten vasarą ir rudenį kasdien galima buvo sutikti kokį nors karpių viliotoją. Bet pastaruoju metu iš šių vietų didelė dalis karpių išplaukė, veikiausiai išsiskirstė po visą Nemuno aukštupį.
Kad karpiai vis plačiau plinta po mūsų upes galima įsitikinti tiesiog Vilniuje. Prieš dešimt metų čia Neryje niekas nebuvo matęs karpių. Dažnai vaikštau per naująjį tiltą į Antakalnį, pasižiūriu upėn, o ten neretai vandens paviršiuje plauko sveriančių po 4-5 kg karpių būriai.
Karpynai ar ežerai? Prieš žūklę visada iškyla retorinis klausimas: kur meškerioti? Karpų mūsų krašto vandenyse yra daug kur, bet kai kurie maršrutai įdomesni už kitus. Prie pat Palūšės, tarp Dringykščio ir Lūšių, tyvuliuoja nedidelis miško ežeras Tarama, beveik ranka pasiekiamas nuo Ignalinos-Palūšės kelio. Būtent jis garsėja stambiais karpiais. Kitų žuvų čia mažoka, bet karpiai prigijo ir išaugo. Prie ežero yra tik kelios vietos, kuriose be valtelės galima prieiti prie vandens. Karpiai čia mėgsta blynus, o kai kada ir paprasčiausią slieką.
Širvintų rajone jums be abejo rekomenduos Musės tvenkinį ties Bartkuškiu arba Naidų ežerą, kuriame, beje, solidžių karpių pagaunama net ant ledo.
Už Pabradės karpiautojų maršrutai suka į miškus, kuriuose telkšo Spenglos ežeras ir Dubingos patvanka. Spenglos vanduo visada drumstas, todėl karpius geriausia jaukinti šviesiu jauku, o gaudyti masinant tešla arba blynais. Karpių yra ežeruose aplink Daugus - Didžiulyje, Nedingyje, Niedulyje, Svetuje. Beveik visur čia jie meškeriojami rytais ties švendrynais.
Išskirtinis yra Dysnų ežeras, pastaruoju metu garsėjantis dešimtkilograminiais laimikiais. Pačiose Dysnose daug kur karpius galima gaudyti nuo kranto, o štai gretimame Dysnykštyje geriausia laikoma vieta, kurioje iš ežero išteka Dysnos upė. Tačiau ten sunku patekti - aplink liūnai, tad reikia gerai žinoti kelią.
Kas labiau vertina tvenkinius, kuriuose karpiai specialiai veisiami ir auginami, neabejotinai neras geresnės vietos už Kintų karpynus. Jei kam toloka, gali važiuoti į Kietaviškes ties Elektrėnais, į Arvydus ties Vilniumi, Vasakną, Birvėtą už Didžiasalio. Maršrutų - visai vasarai. Jei pavyks, įsiamžinsite nuotraukoje su rekordiniu karpiu.
tags: #karpiai #geriausiai #gimsta #and #slieko
