Skydliaukė - tai priekinėje kaklo dalyje esanti vidaus sekrecijos liauka, kuri savo forma primena drugelį. Ji atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį organizme, o jos veiklą reguliuoja sudėtinga sistema, kurios pagrindinis elementas yra hormonas tirotropinas (TTH, arba TSH). Šis hormonas, gaminamas hipofizėje - galvos smegenyse esančioje liaukoje, stimuliuoja skydliaukės hormonų - laisvo tiroksino (LT4) ir laisvo trijodtironino (LT3) - sekreciją. TTH koncentracija kraujyje dažniausiai atvirkščiai proporcinga LT4 ir LT3 koncentracijai.
TTH nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių, naudojamas pirminei skydliaukės ligų diagnostikai, po skydliaukės chirurginio pašalinimo ir taikant gydymą L-tiroksino preparatais. Pakitimai TTH rodikliuose gali signalizuoti apie įvairias ligas, susijusias su skydliaukės veikla.
TTH normos ir pakitimai
Fiziologinės TTH normos yra labai plačios, tačiau nedidelis nukrypimas nuo normos kartais gali būti susijęs su kitomis, ne vien su skydliaukės ligomis. Normos gali kisti, vartojant ar trūkstant tam tikrų medžiagų (jodo, vitamino D). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į amžiaus ypatumus: naujagimiams iki 4 parų amžiaus TSH koncentracija yra žymiai didesnė nei įprastai, o senatvėje ji palaipsniui didėja. TTH rodiklis labiau atspindi hipofizės reakciją, o ne pačios skydliaukės parametrus.
Padidėjęs TTH kiekis kraujyje beveik visada parodo sumažėjusį skydliaukės hormonų aktyvumą, kurį sukelia skydliaukės nepakankamumas (hipotirozė). Šiuo atveju gali atsirasti neįprastas nuovargis, silpnumas, be priežasties augti svoris, pasikeisti oda, sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nevaisingumas, virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas. Kai kuriems pacientams gali slinkti plaukai ar atsirasti kūno (ypač veido), galūnių patinimas. Labai retai didelis TTH rezultatas gali rodyti hipofizės sutrikimus (pavyzdžiui, TTH išskiriantis navikas), kurie vadinami antriniu hipertiroidizmu.
Sumažėjęs TTH kiekis gali parodyti padidėjusį skydliaukės aktyvumą (hipertiroidizmą) arba hipofizės pažeidimą, turintį įtakos TTH gamybai ir išsiskyrimui. Šiuo atveju gali pagreitėti metabolizmas, padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti didesnis prakaitavimas, nuovargis, sumažėti fizinio krūvio tolerancija, raumenų skausmas, padidėti nerimas ir net prasidėti panikos atakos.
Svarbu suprasti, kad nenormalios (per mažos arba per didelės) TTH reikšmės parodo skydliaukės hormonų trūkumą ar perteklių organizme, tačiau neatskleidžia sutrikimo priežasties. Labai stiprus stresas ir ūmios ligos taip pat gali turėti įtakos TTH rezultatams.
TTH tyrimas nėštumo metu
Nėštumo metu skydliaukės veiklos pokyčiai yra gana dažni. Nors dauguma jų nėra pavojingi, kai kurioms moterims gali išsivystyti skydliaukės liga. Hipertirozė pasireiškia maždaug 1 iš 500 nėščiųjų, o hipotirozė - maždaug 1 iš 250. Fiziologiškai pirmąjį nėštumo trimestrą TSH tyrimas gali skirtis, o norma pirmame trimestre yra 0,1-2,5 mIU/L. Kai kuriose situacijose, pavyzdžiui, kai TTH sumažėjęs, gali būti siunčiamas neigiamas signalas smegenims, nors skydliaukė realiai dirba gerai. Tokiais atvejais svarbu pasitikrinti, tačiau didžioji dauguma tokių situacijų nėra pavojingos ir nereikalauja vaistų.
Jei norint pastoti TTH turėtų būti iki 2,5 mIU/L, svarbu atkreipti dėmesį į šį rodiklį. Kai kurioms moterims, diagnozavus tiroiditą ir pradėjus vartoti tiroksiną, TTH sumažėja, o tai gali padėti pastoti. Svarbu, kad gydytojas atidžiai stebėtų TTH rodiklį ir, esant reikalui, koreguotų vaistų dozę. Nėštumo metu TTH gali staigiai šokti, todėl svarbu kas tris savaites tikrinti šį rodiklį ir, jei reikia, didinti tiroksino dozę.
Kada skiriamas ir kaip atliekamas TTH tyrimas?
TTH tyrimas nėra rekomenduojamas profilaktiškai visiems. Tačiau jis gali būti skiriamas, jei šeimoje nustatyta skydliaukės ligų, jei anksčiau buvo nustatyta ar gydyta skydliaukės liga, jei žmogus serga I tipo cukriniu diabetu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, nutukimu, nevaisingumu, esant širdies ritmo sutrikimų. Taip pat jis atliekamas, kai įtariami skydliaukės veiklos sutrikimai, pasireiškiantys nuovargiu, svorio pokyčiais, odos problemomis ir kitais simptomais.
TTH tyrimui atliekamas kraujo paėmimas iš venos. Šis tyrimas paprastai nesukelia jokių rizikų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugelis multivitaminų, papildų (ypač skirtų plaukams ir nagams), taip pat nereceptiniai ir receptiniai vaistai gali turėti įtakos skydliaukės tyrimo rezultatams, todėl prieš tyrimą būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus medikamentus ir papildus.
Skydliaukės funkcijos tyrimų supratimas
Papildomi tyrimai ir gydymas
Kuomet TTH tyrimas parodo, jog rodiklis yra per didelis ar per mažas, gydytojas skiria papildomus tyrimus, tokius kaip laisvo tiroksino (LT4) ir laisvo trijodtironino (LT3) koncentracijos nustatymas kraujyje. Esant reikalui, atliekami antikūnių, susijusių su skydliauke, tyrimai ir kiti specifiniai tyrimai. Tik kompleksinis šių tyrimų vertinimas gali padėti nustatyti, ar yra skydliaukės sutrikimas - liga, kurią reikia gydyti, ar gydymas nereikalingas.
Jei nustatomas skydliaukės sutrikimas, gydytojas skiria atitinkamą gydymą, kuris gali apimti vaistų (pavyzdžiui, tiroksino) vartojimą. Didžioji dauguma skydliaukės sutrikimų yra lėtiniai, tačiau jie gali kisti, progresuoti arba regresuoti per žmogaus gyvenimą, todėl reguliarus lankymasis pas gydytoją ir skydliaukės veiklos stebėjimas yra labai svarbus.
