Vaikų augimas - tai vienas svarbiausių jų sveikatos ir vystymosi rodiklių. Tėvams natūraliai kyla klausimų: ar mano vaikas auga normaliai? Ar jo svoris atitinka ūgį? Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Specialistai, siekdami padėti stebėti vaikų fizinį vystymąsi, naudoja ūgio ir svorio lenteles pagal amžių. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu stebėti kūdikio augimą, kokios yra normos ir kada reikėtų sunerimti.
Kodėl svarbu stebėti ūgį ir svorį?
Vaikų ūgio ir svorio matavimai yra svarbūs dėl kelių priežasčių:
- Įvertina bendrą fizinę raidą: Ūgis ir svoris yra pagrindiniai rodikliai, parodantys, kaip vaikas auga ir vystosi.
- Padeda pastebėti galimus augimo sutrikimus ar sveikatos problemas: Nukrypimai nuo normos gali signalizuoti apie esamas ar gresiančias sveikatos problemas.
- Padeda suprasti, ar vaiko mityba yra tinkama: Ūgio ir svorio santykis atspindi, ar vaikas gauna pakankamai maistinių medžiagų.
- Užkerta kelią antsvoriui ar nepakankamam svoriui: Reguliarus stebėjimas leidžia laiku pastebėti svorio problemas ir imtis priemonių.
Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais dalykais:
- Padeda užtikrinti bendrą vaiko savijautą ir sveikatą, nes nuoseklus svorio priaugimas yra svarbus sparčiai augančių smegenų veiklai, optimaliam kaulų ir raumenų vystymuisi bei viso organizmo funkcionavimui.
- Gali signalizuoti apie galimus sutrikimus, infekcijas ar kitas sveikatos problemas.
- Tėvams ir sveikatos priežiūros specialistams suteikia pasitikėjimą ir ramybę vertinant, ar vaikelis auga normaliai, ar atitinka nustatytas normas ir kriterijus.
Tėvams natūraliai kyla klausimų: ar mano vaikas auga normaliai? Ar jo svoris atitinka ūgį? Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Specialistai, siekdami padėti stebėti vaikų fizinį vystymąsi, naudoja ūgio ir svorio lenteles pagal amžių. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu stebėti kūdikio augimą, kokios yra normos ir kada reikėtų sunerimti.
Kūdikio svorio pokyčiai po gimimo
Vos gimęs kūdikis netenka 3-8 proc., kartais iki 10 proc. savo kūno svorio. Tai fiziologinis svorio sumažėjimas, kurio nereikia baimintis. Pavyzdžiui, gimęs 3 kg pirmomis dienomis gali sverti 2,8 kg. Taip nutinka dėl kelių priežasčių: pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Nustatyta, kad vidutiniškai naujagimiai netenka 6-7 proc. svorio. Daugiau svorio (iki 7-10 proc.) netenka motinos pienu maitinami naujagimiai. Nuo pat gimimo pieno mišiniu maitinami naujagimiai netenka maždaug 5 proc. svorio. Pradinę kūno masę 70-80 proc. naujagimių atgauna apie dešimtą parą po gimimo, kiti - apie keturioliktą-šešioliktą parą.
Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę. Jeigu matavimo rezultatai neperžengia nustatytų kraštutinių ribų, nėra labai svarbu, ties kuriuo skaičiumi yra jūsų vaiko rodiklis, bet yra tikimasi tolygaus ir nuoseklaus augimo.
Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti. Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį. Per pirmuosius 3 mėn. turėtų priaugti bent 1,5 kg arba ne mažiau kaip 500 g/ mėn., skaičiuojant nuo mažiausio svorio.
Svorio augimo normos kūdikiams:
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo duomenimis, žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja.
| Amžius | Vidutinis mėnesio priaugimas, g | Vidutinis dienos priaugimas, g |
|---|---|---|
| 0-4 mėn. | 620-964 | 20-30 |
| 4-6 mėn. | 368-504 | 11-16 |
| 6-12 mėn. | 200-320 | 6-10 |
Pirmąjį gyvenimo pusmetį svoris didėja vidutiniškai 700-800 g per mėnesį; antrąjį pusmetį - 400-500 g per mėnesį.
Kada reikėtų sunerimti?
Sunerimti verta, kai:
- Augimas ne toks spartus, kokio tikimasi.
- Nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse.
- Netenka svorio.
Jei svoris neauga, kartais gali būti, kad maitindama tik savo pienu mama nepastebi, jog kūdikis nepriauga pakankamai svorio, bet tai turėtų pastebėti vaiko gydytojas. Būna, kad tėvai nieko nenujaučia: vaikas ilgai žinda, auga ramus, o pasvėrus poliklinikoje paaiškėja, kad svorio beveik nepriauga. Tokį kūdikio „ramumą“ galima paaiškinti: gaudamas pieno tik gyvybei palaikyti, badaujantis organizmas taupo energiją ir tampa labai ramus, vangus. Tačiau svorio priaugama per mažai ne tik todėl, kad vaikui trūksta maisto.
Per mažai svorio galima priaugti dėl įgimtos patologijos: širdies ydos, medžiagų apykaitos sutrikimų. Labai ilgai badaujančio kūdikio akys atrodo labai didelės, ausytės pasidaro tarsi peršviečiamos, pirščiukai balti su melsvu atspalviu, o kojyčių odelė sudribusi, jose matyti skersinės raukšlės. Veidas atrodo kaip senuko. Šie požymiai pastebimi, kai vaikui vystosi didelė hipotrofija (t. y. didelis svorio trūkumas).
Pastebite staigų svorio augimą ar kritimą. Vaikas dažnai serga, yra vangus ar neturi apetito. Yra genetinių ar hormoninių ligų šeimos istorijoje.
Kiek reikia maisto?
Maisto kiekio skaičiavimo rekomendacijos:
- Nuo 10 gyvenimo paros iki 2 mėn. kūdikis per parą suvalgo apie 1/5 savo kūno masės, tai yra 600-900 ml per parą.
- 2-4 mėnesių kūdikiai - 1/6 savo kūno svorio, t. y. 900 -1000 ml per parą.
- Kūdikiai nuo 6 mėn. - 1/8 savo kūno svorio, t. y. 1000 - 1100 ml per parą.
- Metų pabaigoje - 1/8 -1/9 savo kūno svorio, t. y. 1000 - 1200 ml per parą.
Pagal įsigaliojusias normas rekomenduojama patiems mažiausiems iki 6 mėn. vaikams dienos maistinių medžiagų normą apskaičiuoti kūno svorį (kg) dauginant iš 91 kcal, o 7-12 mėn. vaikams svorį (kg) dauginant iš 81 kcal.
Kiekvienas vaikas auga individualiai
Vienos šeimos vaikai būna skirtingi - ir ūgiu, ir svoriu, ir charakteriu. Gimdamas vaikas „atsineša“ abiejų tėvų ir senelių genetiką. Net ir dvyniai gali augti ir vystytis skirtingai. Taigi, vienos šeimos seserys ir broliai nebūtinai turi vienodai priaugti svorio. Yra pastebėta, kad dažniausiai daugiau svorio per mėnesį priauga gimusieji mažesnio svorio kūdikiai. Tačiau ne visada. Ūgio ir svorio skalės, kuriomis vadovaujasi pediatrai, turi labai dideles ribas. Pavyzdžiui, nieko keista, kad sulaukęs pusės metų vienas vaikas sveria 6, o kitas - 8 kg.
4 -5 mėnesių kūdikio svoris paprastai padvigubėja, skaičiuojant nuo gimimo. Jeigu kūdikis gimė 3,3 kg, tokio amžiaus jis sveria apie 6-7 kg. Švenčiant pirmą gimtadienį, vaikas sveria 3-3,5 kartus daugiau, negu gimęs.
Kiekvienas vaikas auga skirtingu tempu, tačiau yra tam tikros vidutinės normos, kurios padeda įvertinti, ar mažylio ūgis ir svoris atitinka jo amžių. Augimo tempas gali skirtis ne tik tarp vaikų, bet ir tarp lyčių. Berniukai dažnai būna šiek tiek aukštesni ir sunkesni už mergaites, tačiau tai nėra griežta taisyklė. Genetika - vaiko ūgis ir svoris dažnai priklauso nuo tėvų fizinių duomenų.
Augimo kreivės ir procentilės
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2006 metais atliko didelės apimties tyrimą, atnaujinant globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus vaikams nuo gimimo iki 5 metų. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad žindomi vaikai visame pasaulyje auga ir vystosi labai panašia tendencija, o mitybiniai ir aplinkos faktoriai turi didesnę įtaką nei genetika. Taip pat nustatyta, kad normaliai besivystantys žindomi vaikai yra šiek tiek lengvesni bei aukštesni, nei manyta anksčiau.
*Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgis, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais.
Ką gali padaryti tėvai?
Tėvai gali aktyviai prisidėti prie vaiko sveiko augimo:
- Reguliariai matuokite vaiko ūgį ir svorį: Rekomenduojama tai daryti kas 3-6 mėnesius.
- Užtikrinkite visavertę mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą: Subalansuota mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, yra būtina sveikam augimui.
- Rinkitės sveikus užkandžius, ribokite cukraus ir perdirbtų produktų kiekį: Venkite saldžių gėrimų, saldumynų ir greito maisto.
- Skatinkite gerus miego įpročius: Augimo hormonai aktyviausi miego metu.
Jei pastebite, kad jūsų vaikas stipriai atsilieka nuo vidutinių ūgio ar svorio normų, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Medikai gali atlikti įvairius tyrimus ir patikrinti, ar vaiko augimas vyksta normaliai.
Kadangi vaikai auga labai greitai, jų drabužiai turi būti patogūs ir pritaikyti nuolat kintančiam ūgiui.
Vaikų ūgis ir svoris yra svarbūs jų sveikatos rodikliai, tačiau kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Kad užtikrintumėte normalų augimą, svarbu pasirūpinti visaverte mityba, pakankamu miegu ir aktyviu gyvenimo būdu.
