Kruopų košės - tai daug energijos teikiantis patiekalas, kuris gali būti vienas pirmųjų kietojo maisto pavyzdžių kūdikiui. Nors daugelis tėvų linkę pradėti primaitinimą nuo daržovių, papildomo maitinimo galima pradėti ir nuo kruopų košės. Svarbiausia - atsižvelgti į kūdikio amžių, jo poreikius ir tinkamai paruošti maistingą bei skanų patiekalą.
Kokios kruopos tinkamiausios pirmajai košei?
Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų košės, tačiau dabar jos rekomenduojamos vėliau. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmąją kruopų košę dažnai siūlydavo įvesti ryžių. Tačiau pastaruoju metu ryžiuose atradus didelius neorganinio arseno kiekius, Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (2015 m.) išleido rekomendacijas nenaudoti kūdikiams ir vaikams ryžių pieno. Skandinavai dar toliau pažengė - jie pataria ryžių košės kūdikiams duoti itin retai, nes didelė tikimybė, kad su koše kūdikis gaus neorganinio arseno.
Maistiniu požiūriu prasčiausia yra manų košė, nes joje gausu greitai pasisavinamų angliavandenių, turinčių mažai vertingų medžiagų. Jei vaikas yra nevalgus, turėjo aukštą temperatūrą, sirgo - po ligos galima pasiūlyti manų košės, nes organizmui nereikia papildomų pastangų, kad ją įsisavintų. Tačiau kasdienai ji nerekomenduojama, nes gali skatinti uždegiminius procesus.
Geriausiai tinka pilno grūdo košės. Sveikumu nepasižymi nei užpilamos, nei greitai paruošiami dribsniai, kukurūzų kruopos, manai, bulguras ar kuskusas. Daugelio pamėgti grikiai, tiek kepti, tiek ne, savyje neturi glitimo. Geriau vartoti žalius, nekepintus, juos, kaip ir kitas kruopas, vakare užmerkti kambario temperatūros vandenyje ir ryte užvirti.
Vaikams patinka geltonos smulkios sorų kruopos, tik nepamirškite prieš virimą jų nuplikyti verdančiu vandeniu, kad nebūtų kartokos. Kinva, lietuviškai vadinamos bolivinių balandų kruopos, būna įvairių spalvų ir poskonių, tad verta išbandyti, kurios patinka labiausiai. Ieškantiems įdomesnių skonių siūlau pabandyti burnočių sėklas, kuriose daug kalcio ir jaučiamas riešutų poskonis.
Neskaldyti avižų grūdai turi ypatingai daug vertės. Gaila, kad nėra nesmulkintų miežių, bet jei norite juos išbandyti - rinkitės stambiai skaldytus grūdus. Perlinės kruopos yra tie patys miežiai, tik kitaip paruošti. Speltos kruopos yra mums gerai pažįstami kviečiai, tik vertingesni nei įprastiniai.
Pagal vitaminų ir baltymų procentą manų, avižų ir miežių košės yra vertingiausios. Jei šeima nori, kukurūzų košę galima duoti kaip ir manų košę - pirmųjų metų pabaigoje. Kukurūzų košė maistine verte yra artima manų košei. Yra duomenų, kad kukurūzų košė padeda atsinaujinti žarnyno gleivinei, todėl jos galima duoti po to, kai kūdikis viduriavo.
Kai kūdikis pripranta prie vienos košės, jam pasiūlykite kitų kruopų košės. Eilės tvarka: grikių, avižų, sorų, miežių, o paskiausiai manų (kviečių).
Kaip paruošti košę kūdikiui: žingsnis po žingsnio
Pirmąją košę rekomenduojama pradėti duoti nuo 1 arbatinio šaukštelio ir pamažu didinti iki 2-3 valgomųjų šaukštų, jeigu kūdikiui košės patinka ir nesutrikdo virškinimo. Tegul keletą dienų jis tik ragauja košę. Porciją didinkite tik tada, kai košė kūdikiui patinka. Neskubėkite!
Iš pradžių virkite labai skystą košę, ne ką tirštesnę už pieną, tada kūdikis lengviau ją nurys ir ji neatrodys jam pernelyg keista. Kūdikiai paprastai nemėgsta glitaus maisto. Jeigu kūdikį maitinate dirbtiniu būdu, galite jo dienos pieno porcijos dalį suvartoti košėms. Tačiau dažniausiai, be košės, vaikai dar nori savo įprastos pieno porcijos. Taigi košei virti jums, galbūt, teks imti paprastą pasterizuotą arba sausą pieną. Aišku, košę galima virti ir vandeny, bet kažin ar tokia patiks kūdikiui.
Kad košėje ją gaminant išliktų kuo daugiau organizmui būtinų ir reikalingų medžiagų, ji turi būti gaminama iš kokybiškų kruopų, pvz., ekologiškai užaugintų gūdų, ne senesnio kaip 2 metų derliaus. Perkant reikia žiūrėti, kad kruopos būtų vizualiai be priemaišų, pelėsių, nesulipusios, nesubyrėjusios, nepakenktos įvairų kenkėjų, kad skleistų kruopų rūšiai būdingą kvapą.
Pagrindinės taisyklės, kad košė nesutrauktų ir nesuliptų:
- SANTYKIS: Tai sėkmės pagrindas. 1 valgomasis šaukštas manų kruopų / 200 ml skysčio (pieno arba vandens). Jei mėgstate tirštesnę košę - dėkite 1,5 šaukšto, bet daugiau dėti nerekomenduojama.
- VIRTI NUO ŠALTO SKYSČIO: Daugiausia klaidų įvyksta, kai manai beriami į verdantį pieną - tada jie akimirksniu sulimpa. Teisingai: į šaltą vandenį ar pieną lėtai suberkite manų kruopas, visą laiką maišydami.
- NUOLAT MAIŠYTI: Manų kruopos labai greitai brinksta - jei jų nemaišysite, jos sukibs į gumulus. Maišykite tolygiai, ypač pirmas 3-5 minutes.
- NEPERVIRKITE: Virimo laikas - apie 5 minutes. Ilgiau verdant, košė gali tapti per tiršta, „guminė“.
- PALIKITE PRIBRINKTI PO VIRIMO: Nukėlus nuo ugnies, uždenkite dangčiu ir leiskite košei „pailsėti“ 2-3 minutes. Ji sutirštės, bet nebus gniutulinga.
Papildomi patarimai skaniai ir švelniai manų košei:
- Pieną galite praskiesti vandeniu santykiu 1:1 - taip sumažinsite riebumą ir išvengsite degimo.
- Jei vis tiek bijote gumuliukų - prieš beriant manus, išmaišykite juos nedideliame kiekyje skysčio atskirai.
- Norite dar švelnesnės tekstūros? Įdėkite šaukštelį sviesto po virimo ir išmaišykite.
Kruopų košės, kaip ir bet kurie kiti kūdikio patiekalai, yra gaminami prieš pat maitinimą. Išvirusias kruopas kiek atvėsinkite, tik tada sutrinkite. Priedai įdedami košę sutrynus. Prieš maitinimą patikrinkite košės temperatūrą, ji turi būti ne karštesnė kaip 35°C ir ne vėsesnė kaip 25°C.
Kai kūdikis pripranta prie vienos košės, jam pasiūlykite kitų kruopų košės. Eilės tvarka: grikių, avižų, sorų, miežių, o paskiausiai manų (kviečių).
Ką reikia žinoti ruošiant kūdikiui pirmąją košę?
Klaidos ruošiant košes vaikams
Viena dažniausių klaidų - gailėti riebalų. Jei sau į košę gailite dėti riebalų, tai vaikams reikėtų negailėti. Jų skrandžiai mažesni, o kalorijų poreikis didesnis, ypač jei vaikas judrus. Jei nepavalgo, paskui nori saldumynų, miltinių užkandžių, sūrelių ir kitų reikalų. Todėl reikėtų į košę įdėti sviesto, kokybiško aliejaus, grietinės, sūrio, avokado ar natūralaus riešutų sviesto. Žinoma, pasirinkti vieną variantą.
Saldinti košes yra didelė klaida - kūdikis, paragavęs saldintos košės, gali atsisakyti ne tik bet kokios nesaldintos kruopų košės, bet ir daržovių košės, o tai yra labai negerai. Atpratinti kur kas sunkiau nei pripratinti, be to, saldžiai valgydamas kūdikis per greitai priauga svorio. Saldinant iš mažojo žmogaus atimama galimybė pajusti naujus skonius. Į košes galima įberti truputėlį „ant peilio galiuko“ juoduotos druskos.
Svarbu žinoti, kad uogienė, joje esantis cukrus trikdo kruopų esančių medžiagų įsisavinimą. Be to, reikia įvertinti, kiek vaikas gauna saldumynų per dieną? Pirma saldi košė, paskui sūrelis, saldus jogurtas, tradicinis varškės apkepas, paprastų angliavandenių užkandėlė ar sultys... Tuomet tų cukrų gaunasi labai daug. Be to, prisiminkite, kad įpratinus vaiką prie saldžių košių reikia didžiulio įdirbio, kad vėliau valgytų nesaldžias.
Taip pat dažnai skundžiamasi, kad košės neskanu. Taip atsitinka, nes košę neteisingai verdate - košė turi būti kramtoma, o ne gliti, tąsi ir pervirta. Būtent dėl to „kramtymo“ ir jaučiamės ilgiau sotūs.
Kuo gardinti košes kūdikiams?
Ant stalo siūlau patiekti tą pačią košę visiems, bet tegu kiekvienas priedus pasirenka pats. Vaikai visad mieliau valgo, jei patys susikomplektuoja patiekalą. Galima įdėti į košę ne tik sviesto, bet ir grietinės ar kieto sūrio. Prie daugelio jų tinka pesto padažas, saulėje džiovinti pomidorai, su svogūnais pakepintos morkos, smulkinta paprika, agurkai, alyvuogės ar naminės daržovienės.
Prisipažinsiu, kad ir mano vaikus „ištinka“ košių nevalgiadieniai. Tam momentui visad turiu spintelėje jūros dumblių „Nori“ lapų, į kuriuos įvynioju drėgniau išvirtų grikių, bolivinės balandos ar sorų kruopas su agurku, avokadu ar lašiša. Gaunasi toks naminis sušis ir vaikai tuomet košės suvalgo dvigubai daugiau nei įprastai.
Baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams į košę galima įdėti ketvirtį kietai virto kiaušinio. Košei pagardinti tiks ir sumaltas kaupinas šaukštelis kokybiškų saulėgrąžų branduolių arba lietuviškų lazdyno riešutų branduolių žiupsnelis. Netinka žemės riešutai, kurie parduotuvėse yra pigiausi. Visi priedai į košę dedami tik prieš pat maitinimą.
Svarbu žinoti:
- Kruopų košės - daug energijos teikiantys patiekalai, todėl permaitinimas jomis yra dažna viršsvorio priežastis. 5-6 mėn. kūdikiui kruopų košės duokite kartą per parą, o 8-9 mėn. kūdikiams jos galima duoti 2 kartus per parą.
- Jei kūdikį maitinate dirbtiniu būdu, galite jo dienos pieno porcijos dalį suvartoti košėms. Tačiau dažniausiai, be košės, vaikai dar nori savo įprastos pieno porcijos. Taigi košei virti jums, galbūt, teks imti paprastą pasterizuotą arba sausą pieną.
- Jei kūdikiui pirmiausia pasiūloma manų ar miežių košė, dėl juose esančio baltymo gliadino gali atsirasti liga, vadinama celiakija. Šios ligos požymiai - ima kristi kūdikio svoris, kūdikis tampa neramus, irzlus, jo pilvukas pasidaro išpūstas, prasideda nemalonaus kvapo viduriavimas pilkomis išmatomis, vaikas gali net vemti.
Kai kūdikis pripranta prie vienos košės, jam pasiūlykite kitų kruopų košės. Eilės tvarka: grikių, avižų, sorų, miežių, o paskiausiai manų (kviečių).
