Lauke šalta, sninga ir vėl klausimas, kaip aprengti vaiką, tampa aktualus. Grynas oras - būtina sąlyga imunitetui stiprinti. Dažnas mažylis, vos tik paguldytas į vežimėlį, akimirksniu „lūžta“, tad tėvai neturi kito pasirinkimo, kaip tik atžalą migdyti lauke. Buvimas lauke - vienas geriausių sprendimų, jei vaikas, vaikštinėdamas iš kampo į kampą, niekaip neranda, kuo užsiimti. Akivaizdu, laukas - universalus „receptas“ įvairiose situacijose. Tiesa, atėjus šaltajam metų laikui ir temperatūrai gerokai nukritus, buvimo lauke klausimas, ypač „pirmakartėms“ mamoms, tampa tikru galvos skausmu. Kiek laiko būti lauke? O gal geriau iš viso apsieiti be jo? Kaip suprasti, jog vaikui šalta? Kokie batai vaikams - tinkamiausias pasirinkimas žiemą?
Kaip suprasti, ar vaikui šilta, ar šalta?
Jeigu Jūsų vaikas dar labai mažas, kol kas sunku atsakyti į šį klausimą, bet kai jam bus maždaug 3 metai, viskas bus pakankamai aišku. Patikrinti, ar mažam vaikui šilta, ar šalta, reikia ne paliečiant ranką ar nosį, kaip kažkada darė mūsų tėvai, o visai kitaip. Labai svarbu stebėti, kaip vaikas elgiasi, nes net laukiant transporto stotelėje vaikai gali elgtis kitaip. Pavyzdžiui, mano mažasis sūnus niekada nestovi vietoje, gali apibėgti 10 ratų, kur nors nubėgti, užlipti ir pan. Stovėti ramiai ir laukti jis tiesiog negali. Bet daug vaikų gali ir stovėti, ir ramiai laukti.
Greičiausiai sušąla patys mažiausi, dar pasyviai vežimėlyje gulintys vaikai. Net jei Jums, greitu žingsniu stumdant vežimėlį, ir nėra šalta, nepamirškite karts nuo karto patikrinti, kaip jaučiasi mažylis. Palieskite nosį, ausis, pirštukus: jei jie vėsoki, metas grįžti namo. Pabalęs veidukas - taip pat atšalimą reiškiantis signalas. Kad yra per šalta, vaikas gali signalizuoti pats, pavyzdžiui, pradėdamas verkti ar blaškytis per miegus. Žinoma, tokiame amžiuje dirglumo priežasčių gali būti begalė, bet, kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro.
Vyresni, vaikščiojantys, o neretai - strimagalviais lekiantys vaikai, dėl fiziškai aktyvios veiklos, pakankamai sušyla, tad besižnaibantis šaltukas (aišku, tėveliams pasirūpinus tinkama apranga) yra mažiau pavojingas ir lauke galima drąsiai praleisti daugiau laiko. Tiesa, net jei vaikas pakankamai sąmoningas, jog pasakytų, šalta jam ar ne, aklai tuo pasitikėti nederėtų. Nušalti kojytes ir pirštukus galima net fiziškai to nejuntant. Galiausiai, kai lauke taip smagu šėlioti, negi imsi ir prisipažinsi, jog šalta? Taigi, konkretaus atsakymo, kiek laiko vaikas gali būti lauke šaltą žiemos dieną, nėra.
Kaip įprastai, ar mažylis neperkaito galima patikrinti paliečiant jo kaklo raukšlę tarp nugaros ir pakaušio. Akušerė primena, kad lauke šalta nosytė ar atvėsę skruostukai nėra rodiklis, kad vaikui šalta.
Kaip rengtis pagal oro sąlygas?
Oro temperatūra - nuo -5 iki 15 °C
Svarbiausia yra užvilkti bluzoną, kelnes, kurias pasirinksite pagal vaiko amžių ir numatomą veiklą. Pavyzdžiui, savo karštakraujams, aktyviems vaikams aš niekada neužvelku fliso kelnių. Aktyviam poilsiui rekomenduoju ne itin storą ir šiltą striukę, nes kitaip Jūsų vaikui gali būti per karšta, - juk tikriausiai vaikas bėgios, šokinės ir su labai šilta striuke tikrai suprakaituos. Vaikui labai prakaituojant, drėgmė gali nespėti išgaruoti, ir, vaikui nors trumpam nutraukus aktyvią veiklą, jam gali pasidaryti šalta. Todėl visada geriau užsivilkti plonesnius drabužius ir ne tokią storą striukę, nes jeigu būtų vėsu, visada galima daugiau pajudėti ir sušilti. Tačiau jeigu vaikas sukais ir bus tiesiog, šlapias, nieko nebus galima padaryti. Vaikas verks ir skųsis, kad jam šalta, nes vidinėje pusėje bus susikaupusi drėgmė. Drėgni drabužiai šaltuoju metų laiku labai greitai atšąla - tereikia 10 minučių ir atšąla visas kūnas. Bet jeigu vidinė pusė bus sausa, vaikui bus šilta ir dėl paties kūno šilumos. Netgi jeigu vaikas kiek pastoviniuos, vis tiek nesušals, - žinoma, jeigu tai netruks valandą. Kūnas jau sušilęs - vaikas aktyvus, juda, vidinė drabužių pusė sausa, todėl vaikui šilta. Štai kodėl reiki vengti per didelio prakaitavimo ir kūno sudrėkimo.
Ruošiantis aktyviam poilsiui rekomenduojama rengtis keliais sluoksniais ir neapsitūloti. Tokiu atveju, aktyvios veiklos metu vaikas gali būti su termo apranga ir striuke ar kombinezonu. Dėl visa ko turėkite su savimi fliso džemperį - jeigu pūstų šaltas vėjas ir vaikui būtų šalta. Bet jeigu lauke nėra šalta, 2-iem sluoksniais geriau nevilkti, kad neperkaistų. Kitas variantas: po šilta striuke galite pavilkti plono fliso (dar vadinamo mikroflisu) džemperį. Šis džemperis plonesnis nei įprastas fliso džemperis.
Pateiksiu pavyzdį, kaip, norėdami aktyviai praleisti laiką, po Naujųjų metų šventės išvažiavome slidinėti. Lauke kaip tik buvo labai šalta - -15 °C. Vaikams mašinoje liepiau nusivilkti striukę, kad per daug nesukaistų, kol važiuojame. Tada lauke būtų sunku sušilti. Atvažiavome, nuėjome iki nuomos punkto. Kol ėjome iki to punkto, buvo šaltoka, nors mašinoje buvo šilta. Buvome viską pasiėmę, apsivilkome dar fliso džemperius ir užkopėme ant kalno. Man iškart pasidarė šilčiau, nors pirmas 5 minutes dar buvo vėsoka. Bet po poros nusileidimų jau buvo labai šilta, nesvarbu, kad tai buvo vaikiški kalneliai. Ant kalno praleidome apie 5 valandas, per šį laikotarpį buvo apie 40 minučių pertrauka ir pietūs,visą kitą laiką buvome lauke ir slidinėjome. Nors teko laukti keltuvo, vis tik dar buvo gana šilta. Man pačiai kojos slidinėjimo batuose šiek tiek šalo, o vaikams - ne, kojos buvo šiltos, viskas buvo gerai.
Oro temperatūra - nuo 0 iki 5 °C
Esant tokiai temperatūrai ir užsiimant aktyvia veikla, taip pat laikomasi sluoksniavimo (be tarpsluoksnio) principo. Šąlantiems vaikams galima pavilkti mikro fliso džemperį, bet vis tiek siūlau pabandyti pabūti be jo ir pažiūrėti, ar vaikui bus šilta, ar šalta. Jeigu vaikui bus šalta, galite pavilkti džemperį.
Oro temperatūra - nuo -16 iki -20 °C ir žemesnė
Apsirengiame taip pat, kaip ir esant -5- 15 °C, bet esant tokiam šalčiui lauke būname daug trumpiau. Taip pat tokiu atveju reikės daryti pertraukas, per jas sušilti išgeriant arbatos ir pabūnant šiltoje patalpoje.
Kaip suprasti, kad vaikui per šalta ar per karšta?
Ne kiekvienuose namuose pamatysime ant lango pritvirtintą termometrą. Bet sužinoti, kokia šiuo metu yra oro temperatūra, labai paprasta: tereikia išmaniojo įrenginio ir interneto. Tiesa, sprendžiant dėl vaiko vedimo į lauką, reikia vadovautis ne faktine oro temperatūra, bet jutimine. Pastarąją lemia vėjo stiprumas ir kryptis. Pavyzdžiui, termometras gali rodyti -17 °C, tačiau net ir nestipraus vėjo gūsiai šią temperatūrą „atšaldo“ iki -21 °C. Nepasitikite savo pojūčiais, vertindami oro temperatūrą? Įprastai internetinėse svetainėse, greta faktinės, nurodoma ir jutiminė temperatūra. Viskas priklauso nuo to, kokio amžiaus yra vaikas, kaip jis aprengtas ir ką veikia lauke.
Kad yra per šalta, vaikas gali signalizuoti pats, pavyzdžiui, pradėdamas verkti ar blaškytis per miegus. Žinoma, tokiame amžiuje dirglumo priežasčių gali būti begalė, bet, kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro.
Jei yra dideli šalčiai, kaip prognozuojama artimiausią savaitę, pasivaikščiojimus lauke teks apriboti. Kūdikiams iki vienerių metų nerekomenduojame kišti nosies į lauką kai jutiminė temperatūra žemesnė nei -10 laipsnių, o jei pučia vėjas, didelė drėgmė, verta atidėti išėjimą kai bus aukštesnė temperatūra.
Primenu, kad jei diena saulėta, siūlau atidengti vežimėlio stogelį ir vaikui pasimėgauti natūraliai gaunamu vitaminu D, nes būnant uždarytam lyg jurtoje ir tas laukas praranda prasmę“, - šypsosi akušerė Ieva.
Kaip įprastai, ar mažylis neperkaito galima patikrinti paliečiant jo kaklo raukšlę tarp nugaros ir pakaušio. Akušerė primena, kad lauke šalta nosytė ar atvėsę skruostukai nėra rodiklis, kad vaikui šalta.
Tinkama avalynė žiemą
Žiemą tiek suaugusiems, tiek vaikams rekomenduojama rengtis sluoksniais. Tikriausiai girdėjote taisyklę, jog vaikus reikėtų aprengti vienu sluoksniu daugiau, nei rengiatės Jūs patys? Ir, žinoma, tinkama, reikiamo dydžio žieminė avalynė vaikams. Juk kojos turi tiesioginį kontaktą su įšalusia žeme, sniego pusnimis, o neretai - ir balomis. Jei, atsižvelgiant į oro sąlygas, viduriniojo rūbų sluoksnių skaičių galima kaitalioti, taip garantuojant komfortišką temperatūrą, žieminiai batai vaikams - opesnė tema. Neretai investuojama tik į vieną kokybišką porą, tad vaikų batai turi būti tinkami permainingiems žiemos orams. Juk vaikai, kad ir kaip suaugusiems norėtųsi, nevaikštinėja ramiai šaligatviais, vengdami balų. Veikiau priešingai: kai aplinkui kalnai sniego, o, šiam ištirpus, atsiranda didžiulės balos, kojos tarytum savaime nuneša link jų! Žinoma, turėtumėte atžalai paaiškinti, kad braidymas balose šaltuoju metų laiku nėra pati geriausia pramoga. Net ir efektyviu atsparumu drėgmei pasižyminti žieminė avalynė - tai ne guminiai batai vaikams, kurie visiškai nepraleidžia drėgmės.
Rinkdamiesi vaikišką žieminę avalynę, pirmenybę teikite aukštesniam aului. Žinoma, negalima pamiršti ir žieminių batų pašiltinimo. Juk tai - viena pagrindinių ypatybių, atskirianti šaltojo sezono avalynę, nuo tinkamos dėvėti kitais metų laikais. Avalynės gamintojai, pateikdami savo produktų aprašymus, neretai nurodo, iki kokios temperatūros rekomenduojama dėvėti vieno ar kito modelio žieminius batus. Žinoma, atkreipkite į tai dėmesį, tačiau visada vadovaukitės individualiu vaiko temperatūros vertimu.
Tinkamas avalynės dydis - veiksnys, lemiantis ne tik patogumą vaikščiojant, bet ir komfortišką šilumą. Jei kojos pirštai remiasi į batą, esant žemai oro temperatūrai, jie sušals. Sprendžiant, kuris žieminių vaikiškų batų dydis yra tinkamas, reikėtų išmatuoti pėdos, apmautos storesnėmis kojinėmis, kurias vaikas mūvės, ilgį. Šioje situacijoje rekomenduojame aklai nesivadovauti posakiu, jog roges reikia ruošti vasarą. Juk sudėtinga numatyti, kiek centimetrų vaiko pėda padidės per kelis mėnesius.
Batų pado storis - tai ne stilius, o būtinybė. Jis turėtų būti storas, nes kitaip pėda šals. Ne mažiau svarbus ir bato vidus - jis turi apšiltinti visą pėdą, nes šaltis skverbiasi nuo žemės, o pėda šalčiui itin jautri. Dar viena svarbi bato savybė - pralaidumas drėgmei.
Vaikų gydytojas R.Selvestravičius pastebi, kad nors oficialiai sakoma, kad į lauką vaikams nevertėtų eiti, kai temperatūra yra žemesnė nei -25 laipsniai šalčio, iš tiesų verta išėjimus apriboti ir esant vos šilčiau. Su pradinukais į lauką verta eiti jei ne daugiau nei -15 laipsnių šalčio. Jei norite nuo kalniuko pačiuožinėti su pradinukais rekomenduojame eiti tada, kai yra -10 laipsnių šalčio. Na, nieko tokio ir -12 ar -13 laipsnių, bet kai -15 laipsnių šalčio verta įvertinti jutiminę temperatūrą, drėgmės rodiklius, vėjo stiprumą.
„Viršutinius drabužius verta rengtis tinkamo dydžio ar net didesnius, tik ne per mažus. Tas pats su žieminiais batais - geriau didesni, nei spaudžiantys, nes taip sutrinka kraujotaka, galūnės greičiau sušąla“, - primena gydytojas.
Kaip vaikas mokosi rengtis savarankiškai?
Tiesa ta, kad prieš tai, kai vaikas išmoks apsirengti, vaikas turi išmokti paprastesnio dalyko - nusirengti. Dauguma metinukų praktikuotis pradeda nuo kojinių, vėliau seka kelnės ir galiausiai marškinėliai. Sąmoningai rengtis drabužius dauguma vaikų pradeda sulaukę apytikriai 2-2.5 metų amžiaus, nors bandymų pasimatuoti mamos aukštakulnius ar kūrybingai panaudoti kelnes gali pasitaikyti ir anksčiau. 3-4 metų vaikas jau gali turėti aiškia nuomonę, kokius drabužius nori (ar kokių nenori) rengtis. Iki 4-ojo gimtadienio dauguma vaikų geba apsirengti savarankiškai, nors dar metus jiems gali prireikti pagalbos su sudėtingesniais užtrauktukais, smulkiomis sagomis ir batų raišteliais.
Vaikas išmoks apsirengti pats, jei turės pakankamai galimybių treniruotis, tad jūsų užduotis - sukurti palankią aplinką šioms treniruotėms.
- Leiskite vaikui pasirinkti. Tai geras būdas motyvuoti ir sudominti kiek vyresnį vaiką, jei jis nerodo iniciatyvos rengtis savarankiškai. Kad sprendimo priėmimas netaptų per daug komplikuotas, pasiūlykite vaikui du variantus - to visiškai pakanka ikimokyklinukams.
- Būkite kantrūs ir skirkite papildomo laiko. Bet kuriam vaiko įgūdžiui reikia laiko ir daugybės bandymų. Vaikas išmoks apsirengti greitai tik daugybę kartų tai padaręs lėtai.
- Parinkite tinkamus drabužius. Suvarstomi batai ar palaidinė su gausybe sagučių - per sudėtinga užduotis lopšelinukui. Parinkite tokius drabužius, kokius vaikas pajėgus apsirengti atsižvelgiant į jo stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius.
- Pagelbėkite (jei būtina). Vadovaukitės principu, kad pagalbos turi būti tik tiek, kiek būtina. Jei užtenka patarimo - apsiribokite juo. Jei tikrai reikia Jūsų įsikišimo, prieš pagelbėdami atsiklauskite „Gal galiu tau truputį padėti?“.
- Nesureikšminkite klaidų. Tikrai bus visko: išvirkščių kojinių, pasmukusių pėdkelnių, atvirkščiai užsivilktų marškinėlių, tarpusavyje visiškai nederančių „derinių“. Pasistenkite šių kliurkų per daug nesureikšminti.
- Ugdykite vaiko supratimą. Žinodamas, kokia tvarka reikia rengtis drabužius, vaikas labiau pasitikės savo jėgomis ir greičiau apsirengs, o suvokimas, kokius drabužius reikia rengtis vienu ar kitu atveju, padės išvengti ginčų dėl būtinos einant į laiką kepurės ar labai mėgstamos, bet per plonos tam metų laikui striukės. Pamokymai yra nuobodu, tad būkite kūrybingi: puikiai tiks savaitgalio žaidimas „Aprenk tėtį“ arba užduotėlė su iš popieriaus iškirptais drabužių paveikslėliais.
- Nepapirkinėkite. Jei vaikas nerodo didelio noro rengtis savarankiškai, susilaikykite nuo pagundos jam pažadėti atlygį. Taip ugdysite ne vaiko savarankiškumą, o priklausomybę nuo materialių paskatų. Savarankiškumas ugdomas tik tuomet, kai motyvacija yra vidinė.
- Švęskite vaiko pasiekimus. Parafrazuojant garsiąją L. Armstrongo frazę, šie vaiko pasiekimai nėra reikšmingi žmonijai, bet jie yra labai dideli ir svarbūs vaikui (ir Jums) - pagirkite jį, pasakykite, koks jis yra šaunuolis ir kaip puikiai jam pavyko.
Jei vaikas išgyveną periodą „Aš pats!”, greičiausiai jis protestuos prieš bet kokius Jūsų bandymus padėti apsirengti, persirengti ar apsirengti „teisingai“. Jei tik nėra didelės būtinybės, nespauskite vaiko: lai būna apsirengęs taip, kaip pats pasirinko.
Kaip pasirinkti tinkamą aprangą laukei?
Tėveliai, jei norite tausoti savo vertingas nervų ląsteles, kurių auginant vaikus dar tikrai prireiks ateityje bei, žinoma, būti ramūs dėl atžalos sveikatos, visų pirma turite pasirūpinti tinkamais lauko drabužiais. Mūsų asortimente siūlomi ne tik kokybiški, žaismingo dizaino lietaus rūbai ir striukės vaikams, bet ir stilinga, funkcionali lauko apranga suaugusiems. Tėveliai, pasirūpinę vaikų apranga, nepamirškite atnaujinti ir savo garderobo! Atlikus reviziją spintoje ir pamačius, jog (deja) praeito sezono striukės ir / arba lietaus drabužiai vaikams nebetinka, nes yra per maži ar buvo tokie mylimi, jog prarado savo „paradinę“ išvaizdą, metas leistis į naujų lauko rūbų paiešką. Norint ją pradėti, visų pirma turėsite atsakyti, kas - kombinezonai ar striukės vaikams - Jums šį sezoną aktualu. Aišku, abiejų tipų rūbai turi savų privalumų, tad, idealu, jei savo spintą (o ir piniginę) galite atverti tiek kombinezono, tiek žieminės striukės vaikams įsigijimui.
Remiantis specialistų komentarais ir, svarbiausia, praktine tėvų patirtimi, vientisi kombinezonai yra rekomenduojami jaunesniems, mažiau judriems vaikams arba turint konkretų tikslą - užsiimti žiemos pramogomis, pavyzdžiui, slidinėti. Vaiką aprengus vientisu kombinezonu, tėveliai gali būti ramūs, jog, šiam pasilenkus, nuogos nugaros neperpūs vėjas ar stipriau „nežnybtels“ šaltukas. Aišku, panašų privalumą turi ir ilgesnio modelio žieminės striukės, pavyzdžiui, „REIMA Lunta“ ar „REIMA Vaanila“ modeliai.
Žieminė striukė - daug praktiškesnis pasirinkimas, kai reikia, pavyzdžiui, ilgesnį laiką keliauti automobiliu. Jei važiuojant pasidaro per šilta, striukę galima tiesiog nusivilkti, o dėvint kombinezoną, tai padaryti gerokai sudėtingiau. Kombinezonai dažnam siejasi su mažesnių vaikų apranga. Pabandykite pasiūlyti šį rūbą apsirengti savo paaugliui, besiruošiančiam susitikti su draugais ir įsitikinsite, jog minėtas teiginys tikrai turi pagrindo! Žieminės striukės paaugliams, kurių pasirinkimas mūsų internetinėje parduotuvėje labai platus, leis vaikui, nepriklausomai nuo oro sąlygų, mėgautis komfortu, bet ir džiaugtis savo išvaizda. Striukės, priklausomai nuo pasirinkto modelio, gali puikiai atrodyti tiek prie sportinės aprangos, tiek prie puošnesnių drabužių. Aišku, žinant vaikų, o ypač - paauglių charakterio ypatybes, geriausia, jog striukės pasirinkime dalyvautų ir pats vaikas.
Vaikų gydytojas R.Selvestravičius rekomenduoja vaikus aprengti, kaip sumuštinį, tai yra sluoksniuojant drabužius. Apatiniam sluoksniui pasak gydytojo geriausia rinktis specialią aprangą, kuri greitai sugeria ir išgarina sukauptą drėgmę: „Medvilniniai drabužiai nėra tokie tinkami, ne s vaikai suprakaituoja, o medvilnė ilgai lieka drėgna, tada gresia peršalimas.“
Specialistų teigimu, storas megztinis nebūtinai garantuoja šilumą. „Vaikus šaltuoju sezonu geriausia rengti trimis drabužių sluoksniais: pirmasis sluoksnis - medvilninis drabužis, ant viršaus merino vilnos arba termo drabužis, ir tada - kombinezonas. Svarbiausia, kad medžiaga „kvėpuotų“, t. y. būtų pralaidi orui, ir kad nevaržytų vaiko judesių.“
Aksesuarai - pirštinės, šalikas ir kepurė - svarbūs, tačiau nereikalauja tokių investicijų kaip batai ar kombinezonas. „Iš visų šių trijų aksesuarų svarbiausia atkreipti dėmesį į pirštinių savybes. Žiemą vaikai žaidžia sniege, tad pirštinės turėtų būti nepralaidžios vandeniui ir ilgesnės - virš riešo, kad drėgmė nepatektų į vidų. Taip pat geriau rinktis kumštines pirštines, nes jei pirštai izoliuoti po vieną, jie greičiau šąla.“ Šalikas ir kepurė, anot jos, daugiau individualus tėvų pasirinkimas - tiek medžiaga, tiek stilius. „Dabar daugelis tėvų renkasi vadinamus „šalmukus“, dengiančius ne tik galvą, bet apsaugančius ir kaklą. Pažangūs gamintojai, siūlo kepures, kurios turi specialius įsiuvus ties ausimis. Tokiu būdu sukuriama ypač gera apsauga nuo vėjo.“
D. Pumputienės teigimu, tėvai vis dar klaidingai mano, kad „šiluma kaulų nelaužo“, o vilna - vienintelė šilta medžiaga ir tik storas drabužis - šiltas drabužis. „Šiuolaikinės medžiagos atitinka visas gerąsias vilnos savybes, be to, jos lengviau prižiūrimos, yra švelnios, greitai džiūsta. Tad klaida manyti, kad tik su vilnoniais drabužiais vaikui bus šilta.“ Kitas mitas, anot ekspertės, jog tik storas drabužis gali būti šiltas. Pavyzdžiui, kai kurie gamintojai vadovaujasi filosofja, jog vaikas kuo daugiau laiko praleistų lauke, todėl naudodami specialias medžiagas kuria drabužius, kurie būtų lankstesni, plonesni, tačiau kartu ir šilti, nepraleistų vandens, būtų lengvai nuvalomi šluoste išvengiant dažno skalbimo.
Papildomos priemonės ir patarimai
„Žiemą pagalvokite apie vežimėlio dugną, nes žmogutis juk tik guli. Kai kurie gamintojai jau iškart siūlo specialius čiužinukus, kitais atvejais verta įtiesti avikailį ar vilnonę antklodę. Aprengtą kombinezonu mažylį galima prikloti, bet tik ne šimtu sluoksnių, nes tuomet sunku bus įvertinti ar ne per karšta.“
Taip pat, kaip ir kūdikius, R.Selvestravičius rekomenduoja vaikus patepti apsauginiais kremais nuo šalčio.
„Svarbu, kad jie būtų riebūs ir nebūtų drėkinantys, nes juose būna vandens, kuris dar labiau nušaldys vaiko odelę. Dabar dažnam kyla klausimas dėl kaukių - mano asmenine nuomone, kai tokie šalčiai, tie virusai lauke natūraliai neišgyvena. Be to, kaukės itin greitai prisikvėpuoja ir sudrėgsta, o drėgmė traukia šaltį, vaiko veidas gali greičiau nušalti. Tad jei viena šeima eina į vietą, kur nėra žmonių, vaikams kaukių siūlau nedėti.“
Jei grįžus namo vaikas skundžiasi nejaučiantis kojų ar rankų pirštų, įtariate, kad nušalo, svarbu tos vietos nekišti į karštą vandenį, nes galite nudeginti. Taip pat negalima vaikų trinti jokiais spiritiniais tirpalais, nes vaikai per odą absorbuoja alkoholį.
„Sušalusias galūnes galite priglausti prie šiltos kūno vietos, stipriau patrinti delnais siekiant sudirginti nervų galūnes ir kraujotaką. Pirmas nušalimo požymis, kai tos kūno dalies spalva tampa gelsva, panaši į marmurą, nepraeina jos aptirpimas ar atsiranda nušalimo pūslės.
