Banguotosios papūgėlės - tai protingi ir sumanūs paukščiai, mėgstantys žmogaus draugiją. Apie papūgas žino daugelis žmonių. Jeigu žmogus ir nelaiko papūgų, tai apie jas girdėjo pasakojimus, matė pas draugus, klausėsi apie jas anekdotus. Sakoma, kad anekdotų kiekis atspindi populiarumą. Šiuo atžvilgiu papūgos - patys populiariausi paukščiai. Senovėje papūgos džiugino graikų ir romėnų aukštuomenę, o mūsų laikais šie paikščiai suteikia džiaugsmo daugeliui žmonių. Žmonijos istorijoje pasitaikė ir juodasis periodas šiems paukščiams: papūgas gaudė dėl jų skanios mėsos ir gražių plunksnų, tam, kad darytų damoms gražias skrybelaites.
Labiausiai paplitusi auginama namuose papūgų rūšis - banguotoji papūgėlė. Klaipėdietė Klaudija, atvykusi studijuoti į Vilnių, panoro auginti kokį nors naminį gyvūną. Su draugu nuvykusi į gyvūnų parduotuvę, nusipirko banguotąją papūgėlę, kurią pavadino Konstantinu. Klaudija pasakoja, kad prieš įsigydama šį paukštelį, pasidomėjo juo internete ir nusprendė, kad toks augintinis jiems puikiai tiks. "Po poros mėnesių nusprendėme įsigyti ir antrą paukštelį, kad Konstantinas nesijaustų vienišas. Nusipirktąjį pavadinome Dionizu. Pradžioje papūgėlės pykosi, bet dabar šie patinėliai - neišskiriami draugai.
Banguotosios papūgėlės - tai gana nelepus paukštelis, labai įvairios plunksnų spalvų gamoms - nuo žalių, žydrų, violetinių, pilkų, raibų iki vienspalvių baltų (albinosų), geltonų (lutino) ir daugybės jų atspalvių. Nebūna šių paukštelių plunksnų nei juodos, nei raudonos spalvų. Anot Valdemaro Nemaniaus, gamtininko, įvairius paukščius auginančio beveik 20 metų, svarbu atkreipti dėmesį į keletą dalykų. "Jei žmogus nori išmokyti papūgėlę kažką atkartoti ar garsus pamėgdžioti, geriausia laikyti tik vieną ir kuo jaunesnį patinėlį (patelės nekalba). Geriausiai būtų - 5-6 savaičių amžiaus", - sako V.Nemanius. Aš asmeniškai visiems patariu laikyti dvi kad ir tos pačios lyties papūgėles, nes, gyvendami po vieną, šie paukšteliai liūdi. Aišku, jeigu žmogus gali labai daug laiko skirti papūgėlei, tuomet galima ir vieną paukštelį auginti. Tokiu atveju papūgiukas žmogų pasirenka partneriu, labai prisiriša prie jo, susidraugauja.
Banguotosios papūgėlės subręsta vienų, bet galima palaukti ir iki pusantrų metų, kad jos tikrai jau būtų subrendusios. Tada reikia pakabinti medinį ar fanerinį inkiliuką, jo dugną užpilti pjuvenomis ir laukti, kol pradės dėti kiaušinius. Banguotosios papūgėlės dažniausiai padeda 5-7 kiaušinėlius. Paukščiukai pradeda ristis po trijų savaičių: pirmi du - kasdien, o visi likusieji - kas antrą dieną. Jei dėtyje yra daugiau, nei įprasta, kiaušinių, tai pirmieji išsiritę jau būna gerokai ūgtelėję, o paskutiniai - tik mažojo piršto nago dydžio. Iš inkilo jaunikliai išlenda 4-5 savaičių amžiaus.
Banguotųjų papūgėlių priežiūra
Banguotųjų papūgėlių priežiūra nėra sudėtinga - šeriame specialiu šioms papūgėlėms skirtu maistu, kasdien išleidžiame paskraidyti po butą, kartą per savaitę valome jų narvelį. Be specialaus maisto papūgėlėms pasiūlome vaisių ir daržovių. Kartais nutinka taip, kad su nauju maistu papūgėlės elgiasi labai atsargiai, kartais net pyksta, "rėkia" ant jo, bet vėliau ragauja, jei išvis išdrįsta tai daryti, - juokėsi Klaudija. - Papūgėlės turi ir žaislų - kopėtėles, varpelį.
Mityba
Banguotosios papūgėlės lesa specialų maistelį, patariama rinktis kokybišką. Taip pat būtinas specialus smėliukas, kreida su jodu ir kitais mineralais, kasdien keičiamas vanduo, pakabintų sorų šakelių (jos visų paukščiukų desertas). Paukščiukus pravartu retkarčiais palepinti kokiu nors specialiu skanėstu. Šių papūgėlių racione turi būti ir įvairių vaisių, ir daržovių, geriausiai - augančių mūsų kraštuose. Pasak Valdemaro, ką tik išsiritusiems paukšteliams reikia kasdien įdėti šviežio, smulkiai supjaustyto vištos kiaušinio, kuriui tėvai maitina savo mažylius. Gamtininkas į indelį su smėliuku visada įdeda žalio sudžiovinto kiaušinio lukšto ir sutrintų aktyvintosios anglies tablečių.
Pagrindinis dekoratyvinių papūgėlių pašaras yra sėklos bei įvairių sėklų mišinys, skirti specialiai banguotosioms papūgoms. Tokiu būdu paukštukas gaus visus organizmui būtinus komponentus. Šie paukštukai ypatingai mėgsta pakabinamus skanėstus. Jie minta ne vien tik sėklomis. Joms galima duoti vaisių bei daržovių, pavyzdžiui: kivio, mango, obuolių, bananų, kriaušių ir citrinų. Taip pat bulvių, salotų, špinatų, žirnių, brokolio, cukinijų. Duodant jas papūgėlėi, salotas gerai nuplaukite. Galima duoti uogų, tačiau ne visas. Galite duoti žemuogių, aviečių, gervuogių. Papūgos maisto papildas gali būti žolė, tačiau ji neturi būti apdorota chemikalais arba auginti prie gatvės.
Vaisiai, daržovės, uogos ir švieži žalumynai - tai mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Iš vaisių tarp virbų galima pakabinti obuolius (būtinai saldžios rūšies), abrikosus, vyšnias ir vynuoges. Iš daržovių - virtas bulves (galima su gabalėliu sviesto) ir šviežias morkas supjaustytas gabalėliais. Būtinas žalumynas kurio gaunant galima apseiti be mineralinio lesalo (išskyrus, žinomą, kalcį) - tai salotos, kiaulpienės, špinatai, kopūstas, dilgelės ir gyslotis. Gyvulinės kilmės pašaras periodiškai reikalingas visoms papūgoms, kai kurioms rūšims būtinas. Duodama kasneliais šviežia varškė, virtas trynys sumaišytas su bulve arba grūdinėmis košėmis (atskirai trinys gali sukelti užsikimšimą), išdžiūvusias vabzdžių lervas ir gyvus kirminus. Racione naudojamas ir pienas: išmirkant jame baltą duoną arba jame paruošiant grūdines košes. Kartais paruošiamas mišinys iš sutrintų morkų ir sutrintų džiuvesėlių pridedant kiaušinių, varškės, sauso pieno, šviežios žuvies miltus. Šis pašaras turi būti paruoštas prieš pat maitinimą.
Sveikata ir elgsena
Banguotosios papūgėlės gyvena apie dešimtmetį, nors dviejų šiauliečių patinukai gyveno net 17 metų, bet tai išimtis. Beje šiuo metu turiu banguotąją, kuriai yra 12 metų. Pasak Valdemaro Nemaniaus, sveika papūgėlė yra judri, žvali, žaisminga, čirškaujanti. Kai šis paukštelis jaučiasi blogai, susigūžia, galvelę slepia po sparniukais, atrodo vangus, mažai lesa.
Reikėtų vengti patalpoje, kurioje gyvena paukšteliai, skersvėjų ir didesnių temperatūros svyravimų. Idealiausia patalpos, kurioje auginamos papūgėlės, temperatūra turėtų būti apie 20 laipsnių šilumos. Dauguma papūgėlių mėgsta maudytis, o tas, kurioms tai nelabai patinka, reikia retsykiais apipurkšti gėlių purkštuku drungnu vandeniu ar net nestipria ramunėlių arbata.
Norint banguotąją papūgėlę prisijaukinti, prireiks nemažai kantrybės. Svarbu, kad ji priprastų prie Jūsų balso tembro ir nebūtų baikščios. Niekada neimkite papūgėlės už sparnų, galite ją lengvai sužeisti. Suimkite visą kūnelį. Turėkite rankoje kokį skanėstą, kurį paukštukui galėtumėte pasiūlyti. Prisiartinkite. Atminkite, kad visuomet svarbu papūgėlę šnekinti. Apdairiai, kad neprarastumėte savo augintinio pasitikėjimo. Galima išmokyti kalbėti. Ramių balsu kartokite jai nuolat tą patį žodį. Žodis turi būti trumpas. Galima įrašyti į kasetę ir ją užleisti, ir pati ištars tą žodį.
Veisimas
Anot Valdemaro Nemaniaus, jei norisi papūgėles veisti, reikėtų įsigyti nuo mažens jau susidraugavusius ir, svarbiausia, skirtingų šeimų sveikus paukščiukus. Banguotosios papūgėlės subręsta vienų, bet galima palaukti ir iki pusantrų metų, kad jos tikrai jau būtų subrendusios. Tada reikia pakabinti medinį ar fanerinį inkiliuką, jo dugną užpilti pjuvenomis ir laukti, kol pradės dėti kiaušinėlius. Banguotosios papūgėlės dažniausiai padeda 5-7 kiaušinėlius. Paukščiukai pradeda ristis po trijų savaičių: pirmi du - kasdien, o visi likusieji - kas antrą dieną. Jei dėtyje yra daugiau, nei įprasta, kiaušinių, tai pirmieji išsiritę jau būna gerokai ūgtelėję, o paskutiniai - tik mažojo piršto nago dydžio. Iš inkilo jaunikliai išlenda 4-5 savaičių amžiaus.
Patelė kas dvi dienas padeda po kiaušinį. Vienas kiaušinis sveria apie 3 gramus. Patelė tupi 18 dienų ir juos šildo 36°C. Per tą laiką patinėlis rūpinasi pašaru bei saugo lizdą. Praėjus 18 dienų, paukščiukai išsirita - akli ir neapsiplunksnavę. Kiaušinio lukštus patelė suėda. Visi jaunikliai rūpinasi vienodai, nors ir išsirita skirtingu laiku. Patelė dalį pašaro perduoda jaunikliams, kurį gauna iš patinėlio, arba pienu, esančiu patelės gurklyje.
Maždaug po 35 dienų patinėlis moko jauniklius skraidyti. Patelė ruošiasi sekančiam perėjimui. Jaunikliai pasiekia didžiausią svorį. Vėliau jie savarankiškai ieško pašaro ir tampa visiškai savarankiški bei sveria tiek, kiek ir jų tėvai.
Kad papūgėlės imtų perėti, joms būtina tam tikslui įrengti vietą. Galima įdėti inkilėlį. Neturint perėjimo vietos, patelė neperės. DĖMESIO! Kiaušinių lukštai yra labai ploni, todėl neimkite jų iš lizdo!
Kaip rūpintis papūgomis | Pradedančiųjų vadovas naminių paukščių priežiūrai
Apgyvendinimas
Norint namuose laikyti banguotąją papūgėlę, reikia įsigyti narvelį. Minimalus narvo dydis turi užtikrinti papūgai laisvai ištiesti sparnus ir užsikabinti nagais už narvo lubose pakabinto žiedo, kybant galva žemyn nepasiekti kartelės. Praktiškiausia keturkampė narvo forma, kadangi lengviausia palaikyti švarą. Žmonės, kurie užsiima papūgų veisimu pirmumą teikia keturkampiai formai su plokščiu viršumi, leidžiančiu narvelius statyti vieną ant kito. Atkreipkite dėmesį į durelių vietą. Ji turi būti įrengta žemiau kartelės ir užsidaryti. Tokiu būdu įtaisytos durelės užtikrina laisvą maisto ir gertuvės įdėjimą, taip pat užkerta kelią neplanuotam papūgos išskridimui. Optimalios durelės - pakeliamos į viršų - jų nepaliksi atsitiktinai atidarytų.
Reikia įsigyti narvą su išstumiamu dugnu, tai maksimaliai palengvina valymo procesą ir leidžia netrukdyti paukščio. Renkantis narvą reikia atsižvelgti į papūgos rūšies ypatybes. Papūgų pora, kuri laikoma dauginimuisi, turi būti laikoma dideliame narvelyje, kuris leistų perskristi nuo vienos kartelės ant kitos, tai sustiprina raumenis ir palaiko reikiamą medžiagų apykaitą. Jaunus paukščius reikia laikyti grupėmis, kol apsiplunksnuoja ir prasideda lytinis brendimas, praskrendančiajame narvelyje, kurio ilgis viršija plotį 4 kartus.
Įdeal patalpa papūgoms yra voljeras, nes ten papūgos gyvena panašiomis į natūralią aplinką sąlygomis. Erdvų voljerą galima įrengti namie, atitveriant jam pačią šviesiausią kambario dalį arba jeigu leidžia klimatinės sąlygos - atvirame ore. Voljerui patartina panaudoti tvirtą metalinį tinklą su 1,5X1,5 cm akutėmis smulkioms rūšims ir 2,5X2,5 cm stambesnėms papūgoms. Narve arba voljere turi būti maitinimo priemonė, girdyklos, talpos mineraliniam maitinimui ir įvairaus storio kartelės. Poroms lytiškai subrendus sodelyje arba voljere pakabinami nameliai primenantys dreves, kad galėtų dėti kiaušinius ir išperėti jauniklius.
Patalpos papūgoms laikyti privalo būti sausos, gerai apšviestos, turi būti pastovi temperatūra ( optimali 20-25 laipsniai C, minimali 15-18 laipsniai C ), gera ventiliacija, apsaugota nuo skersvėjų ir plėšrūnų. Geriausiai tinka metaliniai nikeliuoti narveliai, nes jie higieniški, patvarūs ir ilgaamžiai, o taip pat praleidžia pakankamai šviesos. Narvelio strypai daromi iš storos metalinės vielos, sujungtos taškiniu suvirinimu. Susriegti varžtais ir veržlėmis arba sulituoti minkštu alavu visiškai netinka papūgoms.
Kiekvieną dieną paukštelis turėtų paskraidyti 2-4 valandas. Išleisdami papūgėlę paskraidyti, uždarykite langus ir duris! Kai paukštelis skraido, Jūs galite išvalyti narvelį. Be laktelių narve turi būti lesyklėlė ir vandens gertuvė, bet ir paukštelio virškinimo traktui reikalingų mineralų bei kalkių. Būtina gauti svarbių mineralinių medžiagų.
Tinkamiausia vieta nimfos narveliui - ramus, šviesus kambario kampas, geriausia - netoli lango. Vis dėlto, labai svarbu pasirūpinti, kad papūgėlės nepasiektų skersvėjis ar pernelyg kaitri saulė. Taip pat nereikėtų narvelio statyti šalia televizoriaus, nes papūgėlė gali tapti labai nervinga. Tinkamiausia vieta narveliui - pakankamai aukšta vieta, nes papūgėlės jaučiasi saugiausiai, kai į žmones gali žiūrėti iš viršaus.
Narve arba voljere turi būti maitinimo priemonė, girdyklos, talpos mineraliniam maitinimui ir įvairaus storio kartelės. Gertuvės gali būti stiklinės, plastmasinės arba geležinės. Puikiai tinka pneumatinės girdyklos, vanduo jose ilgam išsilaiko švarus. Kategoriškai draudžiama naudoti molinius indus arba koncervų dėžutes. Taip pat negalima naudoti cinkuotų arba varinių indų arba žaislų, šie metalai oksiduojasi ore, jų oksidai ypač vario nuodingi ir labai pavojingi papūgoms.
Kartelėms tinka tvirto medžio rūšys: ąžuolas, beržas. Kartelės diametras turi būti toks, kad papūga galėtų savo nagais jį apglėbti, bet pirštai apie kartelę neturi susisiekti, kitaip paukštis negalės normaliai ilsėtis, nes jo kojos bus pastovioje įtampoje. Per plati kartelė tuo blogai, kad paukštis pastoviai nuo jos nuslysta ir dėl to sutrina ant pėdų mazolius, o ant siaurų kartelių papūga sužeidžia kojas savais nagais. Atvirame ore įrengtame voljere galima pasodinti agrastą, serbentą, šermukšnį arba beržą.
Narvuose ir voljeruose reikia palaikyti švarą ir stebėti, kad nebūtu drėgna. Nuo kartelių ir išimamo dugno su muilu nuplaunamas purvas, o įsigėrusį purvą nugramdom peiliu. Į dugną paberiamas plonas upės smėlio sluoksnis, kuris keičiamas, kai užsiteršia paukščių išmatomis. Maitinimo indą ir girdyklą būtina plauti kiekvieną dieną, nes kitaip jie apgliaumija. Gliaumaluose yra daug pavojingų mikroorganizmų, kurie pavojingi paukščių sveikatai. Karščių metu vandenį reikia keisti kelis kartus per dieną. Kada padūgos augina jauniklius, lizduose susikaupia išmatų sluoksnis, todėl patartina kartą per savaitę ten padaryti tvarką. Palaukus kada tėvai palieka lizdą, reikia jį nuimti, jauniklius atsargiai patupdyti į dežutę, išklota vata arba audeklu, pakeisti pjuvenas, grąžinti jauniklius į vietą ir pakabinti lizdą.
Papūgoms reikalinga 14-16 valandų dienos šviesa, vidutinėse platumose reikia naudoti dienos šviesos lempas, kurios išdėstytos 1,5-2m atstumu nuo narvelių. Šviesos trūkumas per ilgesnį laiką sukelia papūgoms medžiagų apykaitos sutrikimus. Elektrinis apšvetimas skiriasi nuo saulės šviesos, kadangi jame nėra ultravioletinių spindulių, kurie užtikrina vitamino D gamybą ir baktericidinį paveikį. Be to būtent ši spektro dalis sulaikoma stiklu, todėl visi paukščiai gyvenantys bute negauna ultravioletinių spindulių.
Papūgoms naudingas maudymasis, per karščius jos atsivėsina, geriau perneša plunksnavimąsį ir tvarkingai palaiko savo plunksnas. Maudyklė su kambario temperatūros vandeniu kasdien rytais pastatoma ir paimama tuojau pat, kai papūgos išsimaudo. Smulkioms papūgoms užtenka talpos su 1-2 cm gylio vandeniui, o stambios papūgos turi turėti galimybę kojom atsistoti vandenyje. Tiesa daugelis stambių papūgų nemėgsta pačios maudytis, joms patinka kai jas aplieja dušu. Maudykloms naudojama, priklausomsi nuo papūgos dydžio, vonelės iš stiklo arba plastmasės. Zooparduotuvėje galima įsigyti patogią iš trijų pusių įstiklintą maudyklę su stogu.
