„Kakutis“ ir „sysiukas“ yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus. Nuo pat gimimo kūdikio tuštinimasis yra svarbus sveikatos rodiklis. Stebint išmatų konsistenciją, spalvą ir dažnumą, galima spręsti apie mažylio virškinimo sistemos veiklą ir bendrą savijautą. Naujagimystėje yra keletas keistų būsenų, apie kurias ir kalbamės su specialistais.
Pirmosios išmatos: mekonijus
Pirmąsias 2-3 paras naujagimio viduriai susideda iš juosvai žalios, skystos ir tąsios medžiagos, vadinamos mekonijumi. Tai tirštos, lipnios, tamsiai žaliomis išmatos, primenančios degutą. Mekonijus sudarytas iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo), todėl neturi kvapo. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas (tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, kad neužakusi analinė anga). Jeigu gimęs kūdikis per 2 dienas neišsituština, reikia pasitarti su gydytoju. Naujagimio odelė visada turi būti švari, todėl kaskart jam pasituštinus, sauskelnes būtina pakeisti.
Pereinamosios išmatos
Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis. Paskui jų spalva pasidaro žalsvai ruda. Po 2-4 parų išmatos pasidaro panašios į geltoną homogeninę košę. Pereinamuoju laikotarpiu (2-4 paras) naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą. Jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai vadinama tranzityviuoju žarnyno kataru. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Brandžios motinos pieno išmatos
Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis. Žindomo kūdikio išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Jos košelės konsistencijos, kartais gana vandeningos. Žindomo kūdikio išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos.
Žindomų kūdikių išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą. Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno maitinimo, tačiau gali tuštintis ir kartą per 2-3 paras (daugiausiai iki 7 parų). Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja, ir gydyti tikrai nereikia. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.
Išmatos maitinant mišiniais
Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos. Pieno mišiniais maitinamų naujagimių tuštinasi nuo vieno iki keturių kartų per parą. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių. Jeigu kūdikis jaučiasi gerai ir normaliai priauga svorio jums nėra ko jaudintis. Dirbtiniu būdu maitinamų vaikų viduriai dažniausiai būna kieti. Pirmaisiais mėnesiais maitinamų dirbtiniu būdu vaikų išmatos retai būna skystos, žalsvokos ar varškės konststensijos. Jeigu į pieno mišinį įdėsite daugiau cukraus, viduriai pablogės.
Kada reikėtų sunerimti?
Tamsios, juodos išmatos (vad. „melena“) sudarytos iš suvirškinto kraujo. Tai gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais, tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys.
Raudonos žele pavidalo išmatos.
Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies. Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos.
Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Jei visą dieną nesulaukiate „kakučio“, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat „kabo“ prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais. Jei neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti.
Gelsvos išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją.
Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos. Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų.
Jei kūdikis viduriuoja, jis karščiuoja, ir temperatūra nekrenta žemiau 38,5 laipsnių su vaistų pagalba/ kyla iki 40 laipsnių.
Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitintiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi).
Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina).
Jeigu naujagimio viduriai yra tokie, kaip aukščiau minėta, jį reikia kiek galima dažniau rodyti gydytojui.
| Išmatų tipas | Galimos priežastys | Kada kreiptis į gydytoją |
|---|---|---|
| Mekonijus (juodos, lipnios) | Normalus pirmosiomis dienomis | Jei neišsituština per 48 val. |
| Pereinamosios (žalsvos, su gleivėmis) | Normalus pereinamasis periodas | Jei trunka per ilgai arba sukelia odos sudirginimą |
| Geltonos, košės konsistencijos | Normalios žindomų kūdikių išmatos | Jei labai reti arba labai dažni ir vandeningi |
| Kietesnės, gelsvai rusvos | Normalios mišiniais maitinamų kūdikių išmatos | Jei vidurių užkietėjimas trunka ilgai |
| Juodos (po mekonijaus fazės) | Kraujavimas virškinamajame trakte, geležies papildai | Visada |
| Raudonos (želė pavidalo) | Kraujas išmatose | Visada |
| Šviesios, baltos | Kepenų, tulžies pūslės problemos | Visada |
| Žalios, su gleivėmis, kraujo siūleliais | Alergija, netoleravimas, infekcija | Visada |
| Labai vandeningos, su aštriu kvapu | Viduriavimas (infekcija, netoleravimas) | Jei karščiuoja, vangus, ar trunka ilgiau nei 3 pasituštinimus iš eilės |
Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu - tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Tai nėra normalu. Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai labai reta, nes normaliai vaikučio žarnyne esantis mekonijus nėštumo metu nenukeliauja į vaisiaus vandenis. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.
Pirmąsias 48 valandas po gimimo naujagimis pirmą kartą turi pasišlapinti. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Tai nėra normalu. Ant naujagimio vystyklų pirmą savaitę gali likti oranžinės spalvos dėmės. Tai vadinamieji šlapimo rūgšties infarktai. Antrą savaitę ši būklė praeina.
