Nėra nieko smagiau tėvams, kai vaikas gerai miega ir gerai valgo. Tuomet pajunti lyg kokią pilnatvę ir ramybę. Pradžioje kūdikėlio maistą mama visuomet turi su savimi - kas gali būti geriau nei natūralus mamos pienas? Tačiau, mažyliui paaugus, vien jo nebepakanka. Tuomet tenka sukti galvą, ko gi duoti vaikui, kad jis užaugtų sveikas ir gautų visko, ko reikia.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduoja kūdikio primaitinimą „kietu“ maistu pradėti nuo apytiksliai 6 mėnesių, o maždaug nuo 8 mėnesių rekomenduojama kūdikiui pradėti siūlyti ragauti kietą maistą gabaliukais. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi pradėsite ir jo papildomą maitinimą.
Jei kūdikis maitinamas natūraliai, t.y. motinos pienu, papildomai primaitinti jį reikia nuo 6 mėn. Jei kūdikis geria pieno mišinukus, košeles galima pradėti duoti nuo 5 mėnesių. Tad pusės metų kūdikis be mamos pieno, kuris vis dar labai reikalingas, jau turėtų gauti įvairesnio maisto, nes jam po truputį ima sekti geležies atsargos. Be to, mažyliui laikas pradėti mokytis kramtyti ir po truputį ryti kietesnį maistą.
Pirmieji maisto produktai
Paprastai rekomenduojama pradėti nuo daržovių košių: bulvių, morkų, moliūgų. Pirmiausia dėl to, kad, kaip minėjau, vaikučiui būtina daugiau geležies. Be to, šios košės yra greičiausiai mažiau skanios nei piene virtos, tad prie jų nepripratęs mažylis, pradedant duoti vėliau, gali nenorėti jų valgyti. Po daržovių turėtų sekti kruopos: ryžiai, kukurūzai, t.y. tos, kurios neturi baltymo gliuteno. Dar vėliau galima duoti skaniausių - vaisių tyrelių.
Svarbu, kad kiekvienas produktas būtų įtraukiamas po vieną, tik vėliau juos galima maišyti. Prie naujo maisto mažylis turi būti pratinamas po truputį. Tai ne tik neapsunkins dar netreniruoto kūdikio skrandžio, bet ir padės nustatyti, kam mažylis gali būti alergiškas.
Ką verta žinoti apie pirktinį kūdikių maistą?
Kūdikių mitybai visoje Europos Sąjungoje yra keliami vienodi reikalavimai, ir vartotoją jau paprastai pasiekia labai geras produktas. Svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus: pirmiausia - laikymo sąlygas. Atkreipkite dėmesį į tai, kur laikoma tyrelė ir ar nepažeista jos pakuotė, indelis. Taip pat labai svarbu atidžiai pažiūrėti į galiojimo laiką.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, nuo kokio amžiaus skirtas maistelis, kokia jo sudėtis, t.y. kiek ir kokių sudėtinių maistinių žaliavų jį sudaro. Primaitinant kūdikį labai svarbu, kad maistas nebūtų perkrautas įvairiomis maistinėmis žaliavomis. Ne kiekviena mama, pirkdama maistelį, įsiskaito į produkto energinę ir maistinę vertę. O tai irgi svarbu, nes parodo maistinių žaliavų, iš kurių gaminamas produktas, kokybę, taigi ir paties produkto kokybę. Pavyzdžiui, jautienos kumpis, vištienos filė, kalakutienos filė turi didesnę energinę ir maistinę vertę nei kitos dalys.
Dažniausios tėvų klaidos
Viena dažniausių klaidų, kai tėveliai, pirkdami tyreles kūdikiams, neatsižvelgia į ant jos nurodytas rekomendacijas dėl amžiaus. Į tai atsižvelgti būtina, tačiau yra viena problema. Pasaulinė sveikatos organizacija primaitinimą, pavyzdžiui, mėsos, varškės, jogurto ar kiaušinio tyrelėmis, rekomenduoja nuo dešimties mėnesių amžiaus. Prekyboje galima rasti jau nuo 3-4 mėnesių rekomenduojamas vaisių tyreles. Tad mamos ir pasimeta. Jei joms kyla klausimų, reikėtų tai aptarti su savo gydytoju.
Jei šešių mėnesių kūdikiui, kuris dar tik mokosi kramtyti ir jo maistelis turėtų būti itin kruopščiai sutrintas, tikrai netiks vyresnio, jau gabaliukus galinčio sukramtyti 8 ar net 12 mėnesių kūdikio maistas. Tėvai per anksti pradeda primaitinti kūdikį. Iki 6 mėn. visų jo vystymuisi reikalingų medžiagų pakankamai yra mamos piene. Maistas, skirtas kūdikiams nuo 6 mėnesių, yra homogenizuotas, t.y. vientisas, be gabalėlių, skystos konsistencijos, kad kūdikis lengvai nurytų. Maistelis nuo 8 mėn. amžiaus yra mažiau homogenizuotas, panašesnis į košelę, o nuo 12 mėn. jau su mažais gabaliukais, skatinantis kramtyti. Taigi, duodant 6 mėnesių kūdikėliui maistą, skirtą nuo 8 mėn., gali kilti sunkumų. Be to, ir sudėtis yra parenkama pagal amžių. Pavyzdžiui, trijų grūdų košė yra rekomenduojama nuo 8 mėnesių amžiaus, kadangi 6 mėnesių kūdikiui ji tiesiog bus per sunki ir dėl sudėties, ir dėl konsistencijos.
Kaip paruošti ir tiekti maistą?
Teisingiausia yra tiesiog pašildyti vandens vonelėje. Taip tolygiai šyla visa košelė.
Kūdikiams ir vaikams riebalai yra labai reikalingi, vaikams jų reikia labiau ir daugiau nei suaugusiems. Pirmąsias kūdikių košytes ir tyreles taip pat reikėtų pagardinti pirmiausia pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi. Taip pat galima įdėti po šaukštelį sviesto. Riebalai yra labai svarbios medžiagos kūdikių smegenų formavimuisi, nes dalyvauja nervinių skaidulų apvalkalo formavimesi, kuris turi įtakos nervinio impulso plitimui. Iki pusės metų kūdikiai net pusė savo energijos turi gauti iš riebalų, tai mamos pieno riebalai. O vėliau papildomai duodame tiek sočiųjų riebalų rūgščių, esančių gyvulinės kilmės riebaluose, svieste, tiek nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių vaikutis gauna su alyvuogių aliejumi.
Mėsytės įvedimas į racioną
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau.
Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Kūdikio vadovaujamas primaitinimas (BLW)
Baby-led weaning (sutrumpintai BLW) yra primaitinimo būdas, kuomet kūdikis nuo pat pradžių pats valgo kietą maistą, supjaustytą gan stambiais gabaliukais. BLW metodą plačiai aprašė ir populiarino daktarė Gill Rapley. Valgantys pagal BLW mažyliai praleidžia tradicinį tyrelių etapą ir iškart gauna kietą maistą.
Jau būdami 6 mėnesių amžiaus jie ima nedidelius pailgus maisto gabalėlius nuo šeimos stalo ir nieko nestabdomi dedasi juos į burną. Kūdikiai patys pasirenka, kiek ir ką nori valgyti. Maisto produktų asortimentui netaikomi beveik jokie apribojimai: mažieji valgo garuose ar orkaitėje keptas daržoves, vaisius, plonai supjaustytus mėsos gabalėlius ir kt.
„Maistas turėtų būti tarpinės konsistencijos - pakankamai kietas, kad kūdikis galėtų jį paimti ir įsidėti į burną, bet kartu ir pakankamai minkštas, kad dantenomis galėtų jį sutrinti“,- aiškino E. Lysovienė.
BLW metodas išsiskiria iš kitų, nes skatina įsiklausyti į vaiko poreikius, yra paprastas ir taupo tėvų laiką. Čia nėra sudėtingų taisyklių, kada ir kokį maistą reikėtų įvesti į vaiko racioną. Vienintelis įspėjimas, kad iki kūdikiui sueis metai, reikėtų atsisakyti druskos ir cukraus, o medaus vengti net iki dviejų metų amžiaus, kadangi jis gali sukelti bakterinę toksinę infekciją.
Svarbu atsižvelgti į požymius, jog vaikas jau yra pasirengęs savarankiškai maitintis. Tokie pagrindiniai požymiai yra trys: vaikui išnykęs liežuvio išstūmimo refleksas; jis sugeba išsėdėti tiesiai beveik nesiremdamas; tiesia rankas, ima daiktus ir kiša juos sau į burną.
Vaikams, primaitinamiems BLW būdu, greičiau vystosi smulkioji burnos motorika, o tai lemia ir greitesnį kalbėjimą. Tradiciškai maistą gabalėliais rekomenduojama siūlyti tik nuo 8-9 mėnesių amžiaus, nuo 4 mėnesių mamos į kūdikio racioną įvedinėja trintas daržoves ar kruopas,- pasakojo E. Lysovienė. - Tačiau tai yra priešinga natūraliam valgymo procesui, nes vaikas valgydamas tyreles mokomas pirmiau ryti, o paskui kramtyti. Tuo tarpu valgydamas gabalėliais jis atkartoja tai, ką daro suaugę: pirmiau maistą sukramto savo burnoje, o paskui nuryja.“
Kai kurių kūdikių maisto tyrimų apžvalgos daro išvadas, kad nėra įrodymų, jog išimtinai žindymas iki 6 mėnesių didintų alergijų riziką ar primaitinimas 4-6 mėnesių laikotarpyje alergijų riziką mažintų. Pradėti primaitinti galima nuo bet kokio maisto, kurį valgo šeima, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus.
Pediatrician Explains Baby-Led Weaning: Benefits, Risks, and Getting Started
Maisto paruošimas ir sauga
BLW metodu primaitinamas kūdikis gali valgyti beveik tokį patį maistą, kaip ir suaugusieji (su sąlyga, kad šeimos nariai maitinasi sveikai). Pradėkite nuo virtų daržovių ir minkštų vaisių. Pirmiesiems valgymams rinkitės tą patį, ką rinktumėmės pirmosios tyrelės trynimui: virtas morkas, bulves, batatus, apvirtus obuolius, brokolius. Duokite šviežių, minkštų vaisių: avokadų, bananų, mangų. Pjaustykite maistą šiaudeliais, lazdelėmis. Pradžioje duokite stambiais šiaudeliais - lazdelėmis pjaustytų, virtų daržovių arba minkštų vaisių.
Stebėkite kūdikio savijautą, naujus produktus įveskite po truputį. Pradedant tiek „tradicinį“, tiek ir primaitinimą gabaliukais, neskubėkite ir iškart nesiūlykite didelės produktų įvairovės. Naujus produktus įveskite maždaug kas keturias dienas. Neduokite paspringimo riziką didinančių produktų, medaus. Neduokite kūdikiui vynuogių ir kitų uogų, vyšninių pomidorų, riešutų ir pan. Tokius maisto produktus rekomenduojama duoti tik paaugusiam, sąmoningai valgančiam, gerai maistą sukramtyti galinčiam vaikui.
Kūdikis, nors ir neturi arba turi tik pavienius dantis, turi tvirtas dantenas puikiai tinkančias maisto trynimui. Visi gimę kūdikiai turi apsauginio žiaukčiojimo refleksą. Vėliau šis refleksas ima palaipsniui slopti. Primaitinant kūdikį kietu maistu gabaliukais būtina vengti maisto produktų, kuriais kūdikis gali užspringti.
Kūdikis su maistu tik susipažįsta, todėl pakaks vieno karto per dieną. Valgymo metu siūlykite atsigerti vandens iš mažo puodelio arba iš specialios gertuvės kūdikiams. Su maistu susipažįstantis kūdikis iš pradžių suvalgo labai nedaug „suaugusiųjų“ maisto, tad svarbu ir toliau žindyti arba maitinti mišinėliais, kad kūdikis gautų pakankamai visų reikalingų maisto medžiagų.
Vadovaujantis BLW metodu kūdikis valgo pats, tačiau jo jokiu būdu negalima palikti vieno. Užspringimo pavojus, nors ir nedidelis, bet egzistuoja. Svarbu, kad prie bendro stalo, savo maitinimo kėdutėje sėdintis vaikas galėtų stebėti kitus. Maitinimo kėdutėje sėdinčio vaiko padėtis yra palankiausia mokytis valgyti. Pačioje pradžioje kūdikis su maistu daugiau žais, nei valgys, tad galite būti tikri, jog jis išvers dubenėlį, numes lėkštę. Pagal BLW primaitinamas kūdikis turi iš karto supažindintas su šaukštu. Šaukštas yra skirtas valgyti skystiems ar pusiau skystiems produktams: košei, jogurtui ir pan.
Absoliuti dauguma pagal BLW metodą pradėtų primaitinti kūdikių išsiterlioja nuo galvos iki pirštų galiukų, todėl po kiekvieno maitinimo būkite nusiteikę maudyti kūdikį. Po maitinimo kėdute patiestėte klijuotę. Vaikas ne tik išsiterlioja pats, bet ir primėto maisto ant grindų, todėl maitinimo kėdutės nestatykite ant kilimo ar kito sunkiai valomo paviršiaus.
Neišsigąskite, jei keisdami sauskelnes kūdikio kakutyje rasite nesuvirškinto maisto gabaliukų. 6 mėnesių ir vyresnio kūdikio virškinimo sistema jau pajėgi virškinti įvairius maisto produktus, tačiau jai dar trūksta „praktikos“ (be to, kūdikis dar nėra įpratęs efektyviai sutrinti maisto dantenomis ar tais keliais dantukais, kuriuos jau turi).
