Reprodukcijos procesas šunims vyksta visiškai kitaip nei žmonėms. Daugelis šeimininkų negali atpažinti pasikeitusios augintinių būklės, nes net neįsivaizduoja, kiek mėnesių trunka šuns nėštumas ir kokie yra pirmieji jo simptomai. Nėštumas šuniui trunka apie 2 mėnesius, konkrečiai apie 58 - 63 dienas. Kartais iš pradžių jis yra visiškai besimptomis, todėl nėštumo būsena išlieka paslaptimi tol, kol neatsiranda padidėjimas apatinėje keturkojo pilvo dalyje.
Pirmasis šuns nėštumas yra įmanomas tik jam lytiškai subrendus. O kada tai įvyksta, priklauso nuo jo veislės. Gebėjimą daugintis anksčiausiai įgyja mažų ar vidutinių veislių šunys, pavyzdžiui, jorkai, taksai ar t.t. Pasiruošimas daugintis pasireiškia pirmąja ruja, kuri paprastai atsiranda nuo 7 iki 12 mėnesių amžiaus mažiems šunims. Vien lytinės brandos nepakanka norint susilaukti palikuonių. Pirmosios rujos metu kalės ne visada būna fiziškai subrendusios, kad galėtų susitvarkyti su motinystės ir gimdymo problemoms. Tokiose situacijose yra laukiama to momento, kai šuo pasieks vadinamąją veisimo brandą, tai yra, kai ji galės atsivesti sveikus šunis be jokių kliūčių.
Atpažinti pasikeitusią keturkojo būklę nėra lengva. Jei kalė yra nėščia, simptomai ne visada pasireiškia iš karto, todėl savininką tai gali net nustebinti. Signalas, kad kalė laukiasi palikuonių, gali būti pilvo apimties apatinėje jo dalyje padidėjimas arba žymiai padidėjusios pieno liaukos.
Nėštumas šuniui trunka apie 2 mėnesius, konkrečiai apie 58 - 63 dienas. Pasibaigus tam laikotarpiui, kalė atsiveda šuniukus. Tai yra pakankamas laikotarpis jiems išsivystyti ir būti sveikiems.
Pirmąją nėštumo savaitę šuo yra apvaisinamas ir niekas daugiau kol kas nevyksta. Tačiau nėštumas yra skaičiuojamas nuo to momento. Trečią savaitę embrionai susikaupia gimdoje ir pradeda gaminti placentą, o ketvirtą savaitę embrionai pradeda augti ir primena mažus šunis. Kalės nėštumas pradedamas pastebėti tik penktą savaitę, nes tada jos pilvo apimtis padidėja. Tuomet ultragarsu galima patvirtinti jos nėštumo būklę. Šešta ir septinta savaitės yra intensyvus mažylių vystymosi laikas. Susidaro kailis ir formuojasi griaučių sistema. Patelė pradeda ruoštis šuniukų gimimui. Verta ją perkelti į vietą, kur vyks gimdymas.
Vidutiniškai šuns nėštumas trunka nuo 58 iki 68 dienų, dažniausiai apie 63 dienas. Tačiau tiksli trukmė gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo veislės, vados dydžio ir individualių kalės savybių. Normali nėštumo trukmė - 63 dienos, smulkių veislių - paprastai 60 dienų. Šuniukai gyvybingi, jei gimsta praėjus 53-71 dienai po sukergimo.
Jei kalė buvo kergiama tris kartus, tai skirtumas tarp kergimų gali sudaryti savaitę, o nėštumas galėjo prasidėti tik po trečio kergimo. Ir atvirkščiai, kergta buvo per vėlai ir pirmojo kergimo metu buvo apvaisintos paskutinės subrendusios kiaušialąstės, daugiau jų jau nebebuvo, bet susiporuoti su patinu kalė galėjo dar kelias dienas. Ir tokie šuniukai gims daug anksčiau, negu mano kalės savininkas. Vis dėlto nustatant terminus dažniausiai klysta veisėjas, nes gamta - ypač tiksli.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Atpažinti ankstyvuosius kalės nėštumo požymius gali būti sudėtinga, nes jie ne visada būna akivaizdūs. Vis dėlto, atkreipkite dėmesį į šiuos galimus pokyčius:
- Elgesio pokyčiai: Nėštumo pradžioje kalė gali tapti ramesnė ir mažiau aktyvi nei įprastai. Kalytė gali tapti ramesnė nei prieš tai, daugiau miegoti, judesiai taps ne tokie spontaniški. Labai dažnai po sukergimo kalė tampa ramesnė, švelnesnė, o kartais atrodo lyg truputį nesveika.
- Pilvo padidėjimas: Po kelių savaičių pastebėsite, kad kalės pilvas pradeda didėti. Tai ypač pastebima penktą nėštumo savaitę. Aiškiai matomas pilvo padidėjimas už šonkaulių. Kalės pilvo apimtis pastebimai didėti pradeda tik likus porai savaičių iki šuniavimosi.
- Pieno liaukų padidėjimas: Pieno liaukos tampa didesnės ir minkštesnės, ypač prieš pat gimdymą. Pieno liaukos stipriai padidėja. Paprastai pienas atsiranda 7-10 dienų iki gimdymo, bet pas kalytes, kurios gimdo pirmąjį kartą, pienas gali susidaryti kelios valandos iki gimdymo arba jo metu, o štai pas tas, kurios atsiveda šunyčius jau ne pirmą kartą, laktozė gali prasidėti nuo 40-os dienos. Apie šeštą savaitę, kalei gulint ant šono, šuniukai apčiuopiami gimdos skiltyse. Nuo šeštos savaitės šuniukai ima augti labai smarkiai, o speneliai tampa didesni ir minkštesni. Apie septintą savaitę žymiai padidėja ir pieno liaukos.
- Judesių jutimas: Apie septintą nėštumo savaitę galite pajusti šuniukų judesius kalės pilve. O jautri ir žinanti ko ieško ranka per pilvo sieną gali apčiuopti krutančius šuniukus. Yra dar vienas tikslus nėštumo požymis - galima ranka pajusti šuniukų judesius.
- Kiti požymiai: Kalės speneliai parausvėja ir padidėja. Gali būti rytinis pykinimas, tai susiję su hormonų pakitimais arba gimdos tempimu ir išsipūtimu. Kalė gali atrodyti abejinga. Gali būti, kad nenorės ėsti, kurį laiką ją gali pykinti. Tokiu atveju, per dieną ją reikia šerti įvairiu maistu.
Patyrę žmonės (veisėjai ir veterinarai) gali atsargiai apčiuopdami nustatyti, ar kalė nėščia.
Nustatyti, ar tikrai kalytė turės šuniukų, galite tik atlikę ultragarsinį tyrimą. Informatyviausias tyrimas daromas apie 35-40 dieną, tačiau labai patyrusi echoskopuotojo akis, ir jei kalytė nėra labai stambi, gali pastebėti ir 28-ą dieną.
Nėščios kalės priežiūra
Tinkama priežiūra yra būtina norint užtikrinti sėkmingą kalės nėštumą:
Mityba
Nėštumo metu kalės mityba turi būti subalansuota ir turtinga maistinėmis medžiagomis. Rekomenduojama pereiti prie ėdalo, skirto šuniukams, nes jame yra daugiau baltymų ir riebalų. Vaikingoms ir žindančioms kalėms reikia daug energijos. Tiesą sakant, žindančioms kalėms reikia 4-8 kartus daugiau energijos negu sveikiems suaugusiems šunims. Didesnis riebalų kiekis subalansuotame ėdale padeda šia energija apsirūpinti. Nuo antrojo nėštumo mėnesio pradėkite kalę šerti mažiems šuniukams skirtu ėdalu. Jame yra daugiau baltymų, jis yra riebesnis už suaugusiems šunims skirtą pašarą. Dienos normą padidinkite ir ją išdalinkite į daugiau kartų. Jei jūsų "mergaitės" racioną sudaro sausas maistas - pereikite prie nėščių ir maitinamų kalių maisto, pridėkite folio rūgštį, to pilnai pakaks, norint aprūpinti kalę visomis maistingomis medžiagomis. Jei šuo ėda natūralų maistą, tai būtinai reikia pridėti vitaminų ir mineralų kompleksus, t.y. vitaminų poreikis šiuo laikotarpiu padidėja 2-2,5 kartų.
Pradėkite didinti maisto kiekį, tačiau neperšerkite, papildomas svoris kenkia. Kalė pradeda dažniau save laižyti. Speneliai patinsta. Kalė gali prarasti apetitą. Pilvas gali būti visiškai užpildytas šuniukais. Visą dieną šerkite mažomis porcijomis. Antroje nėštumo pusėje labai svarbu stebėti į nėščios kalės organizmą su maistu patenkančias maistingas medžiagas (baltymų, mineralų), t.y. Antroje nėštumo pusėje kalės gimda pastebimai padidėja, kuri neleidžia jai vienu metu daug prisiėsti ir visiškai užpildo skrandį.
Svarbu, kad kalė nėštumo metu nepriaugtų per daug svorio. Atsižvelgiant į šuns dydį ir veislę, nėštumo metu ji neturėtų priaugti daugiau nei 25-30% savo įprasto svorio.
Fizinė veikla
Besilaukiančiai kalei svarbu pakankamai judėti, tačiau venkite intensyvios veiklos ir šokinėjimo. Bestorėjančiai būsimai mamytei gali tapti sunku laikytis įprasto pasivaikščiojimų režimo, todėl eikite į lauką dažniau, bet po trumpiau, labai nenuvargindami jos. Tačiau nepamirškite, kad besilaukiančiai kalei labai svarbu pakankamai judėti. Kuo stipresnė ji bus, tuo lengviau pagimdys šuniukus. Tik neleiskite jai šokinėti, šėlti su kitais šunimis, stenkitės nekeliauti su ja automobiliu.
Pasistenkite be reikalo nejaudinti savo "mergaitės", nereikėtų jos ilgai vežti automobilyje, eiti į svečius. Jokiu būdu neleiskite savo augintiniui šokti nuo aukštų vietų. "Mamytę" reikia kelti atsargiai ir lėtai, laikant iš apačios už liemens ir glaudžiant prie savęs.
Veterinariniai patikrinimai
Reguliariai lankykitės pas veterinarą, kad stebėtumėte kalės būklę ir užtikrintumėte, jog patenkinti jos mitybos poreikiai.
Dehelmintizacija
Jei kalė nebuvo dehelmintizuota prieš poruojantis, šį procesą reikės atidėti ir daryti praėjus 2 savaitėms po gimdymo. Jei kalė prieš poruojantis nebuvo dehelmintizuota (naikinamos parazitinės kirmėlės), tai šį procesą reikės atidėti ir daryti praėjus 2 savaitėms po gimdymo. Netgi prieš poruodami kalę neduokite jai jokių vaistų, o nėščiai kalei tokius vaistus skiria veterinaras ir tik kraštutiniu atveju.
Higiena
Antroje nėštumo pusėje kalei iš gimdos gali pasirodyti gleivėtos išskyros, kurias ji išsilaižo, bet jei ji pati to nedaro, reikia išskyras nuplauti švariu vandeniu. Nėščių kalių higieniška apžiūra turi būti atliekama kasdien, valyti kailį, stebėti odos paviršių.
Jeigu jūsų kalė tokios veislės, kuriai ilgas kailis gali būti pavojingas šuniukams (pvz., jie gali įsipainioti ar net uždusti), šuniukus reikia laikyti taip, kad jie į kailį neįsipainiotų. Ilgą kailį reikia kiekvieną dieną šukuoti.
Gimdymo laikotarpis
Likus 12 - 24 valandoms iki gimdymo rektalinė temperatūra gali sumažėti nuo 38,33 iki 36,66 °С. Gimdymas gali įvykti nuo 59 iki 65 dienos. Prieš pat gimdymą, pasirūpinkite patogia, ramia ir šilta vieta, be skersvėjų, patogiu priėjimu. Jūsų augintinis turi priprasti prie šios vietos. Dažniausiai kalės apsišuniuoja sklandžiai ir jums kištis nereikėtų. Vis dėlto esant kai kuriems ženklams, pavyzdžiui, dėl pakitusios išskyrų spalvos ar mamos stanginimosi neatsivedant šuniukų, galime įtarti komplikacijas. Pastebėję juos ar nerimaudami dėl bet kokių kitų dalykų, susisiekite su veterinaru.
Kalės pilvo apimtis pastebimai didėti pradeda tik likus porai savaičių iki šuniavimosi. Tuo pačiu pradeda didėti pieno liaukos. O jautri ir žinanti ko ieško ranka per pilvo sieną gali apčiuopti krutančius šuniukus. Likus porai parų iki šuniavimosi kalės pilvas tarsi nukrinta į apačią - „nusileidžia”. Kad tiksliai susektumėt šuniavimosi laiką, tuo metu reikėtų pradėti matuoti ryte ir vakare kalės rektalinę temperatūrą - likus parai paparastai ji krenta 1-2 laipsniais, o prieš pat gimdymą vėl pakyla. Dažnai prieš šuniavimąsi kalė atsisako ėsti - šiuo atveju neverskite jos tai daryti. Kalė darosi nerami, tarsi nerastų vietos, ir greičiausiai atsisakys gultis į jai paruoštą guolį, tankiau nei įprasta lekuoja, gali pradėti drebėti. Išprašykite iš namų visus pašalinius, kad tik kalė be reikalo nesijaudintų, patys elkitės natūraliai, ir nuraminkite kalę (jei kviesitės į pagalbą pribuvėją, pasistenkite, kad ji būtų susipažinus su kale dar gerokai iki šuniavimosi, kitaip kalė gali išsigąsti svetimo žmogaus, ir tai sutrukdys normaliai gimdymo eigai). Atidžiai stebėdami kalytę galite pastebėti „nueinančius” gleivių kamščius - rausvai balkšvą skystį. Vandenys gali nubėgti likus porai valandų iki šuniuko pasirodymo, tačiau jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą. Kartais pirmiau atsiranda išoriškai matomi sąrėmiai, o vandenys nubėga likus 15 min. Iki gimdymo pradžios arba gimstant pirmajam šuniukui.
Moterų teisės gimdymo palatoje | Prof. dr. Mindaugas Kliučinskas
Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėšti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vistiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą. Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų. Vėl prasidėjus sąrėmiams ir gimdant kitą šuniuką, pirmąjį trumpam saugiai patraukite į šiltą vietą. Užsirašykitekite šuniukų gimimo laiką, atskirkite juos skirtingais raišteliais, kad lengviau galėtumėte pasižymėti stebėjimus jiems augant. Kartais šuniukai gimsta vienas po kito. Saugaus laukimo tarpai tarp šuniukų gali būti iki poros valandų, tačiau jei visiškai dingo sąrėmiai, reiktų suleisti gimdymą skatinančių vaistų oksitocino, žinoma, tai patartina daryti su veterinaro priežiūra.
Paprastai šuniukai gimsta su vaisiaus dangalais, bet kartais vaisiaus dangalai trūksta gimdos kanaluose, tada šuniukas gimsta be jų, virkštelė taip pat gali būti nutrūkus, o placenta gali pasirodyti tik po keliolikos minučių ar net valandos. Toks šuniukas gali būti pridusęs, tad jį teks aktyviau pamasažuoti per nugarytę, gali tekti net gan grubiai paplekšnoti, kad atgautų kvėpavimą. Būkite pasiruošę guminę kriaušę, kad galėtumėte jos pagalba iš šuniuko burnos ištraukti vaisiaus vandenų likučius, kurių gali patekti jam keliauojant gimdymo keliu. Stebėkite placentos išėjimą, kadangi jos užsilaikymas gali sukelti stiprų uždegimą ir gali būti labai pavojingas kalės gyvybei. Kartais kalei gimdymas būna toks skausmingas, kad ji nekreipia dėmesio į šuniukus, tačiau tampa puikia mama pasibaigus procesui, o kartais tenka imtis prievartos, ir laikant kalę prispaudus, suguldyti šuniukus prie spenių, kad jie galėtų pažįsti.
Gimusias placentas kalė puls ėsti, jai galima leisti tai daryti, tai skatins jos motinystės instinktą ir pieno gamybą, bet jei kalė suės daugiau nei tris placentas - gali stipriai suviduriuoti.
Pasibaigus gimdymui kalės pilvas įdumba, čiupinėjant yra minkštas, be jokių sukietėjimų. Jei gimdymo metu nebuvo leistas oksitocinas, pasitarus su veterinarijos gydytoju, tai galima padaryti dabar, tam, kad geriau ir greičiau išsivalytų gimda. Praėjus porai valandų po gimdymo ir kalei pailsėjus, apiplaukite ją švariu šiltu vandeniu, o po to nusausinkite. Labai atidžiai stebėkite išskyras. Jos turi būti skaidrios ir ne dvokiančios, palaipsniui jos šviesės ir visai dings. Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą!
Nuolatos tikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, ne pirštais, o visu delnu stipriai suėmę gerai išmaigykite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas. Kalė maitindama suvargsta, sulysta, vaikščioja perkarusi. Todėl kalytę maitinkite labai kaloringu maistu ir duokite daug skysčių, kad būtų kuo daugiau pieno. Labai dažnai karpykite mažyliams nagučius, kurie augs neįtikėtinu greičiu, kitaip jie bežįsdami sudraskys motinos pilvą, nes sveiki šuniukai traukdami pieną maigo kalės spenius su visa savo „maža” jėga, taip palengvindami pieno išbėgimą. Šuniukams paaugus išdygusiais dantukais jie gali sužaloti kalės spenius net iki kraujo.
Galimos komplikacijos
Nėštumo metu gali kilti įvairių komplikacijų, todėl svarbu stebėti kalės būklę ir nedelsiant kreiptis į veterinarą, jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių:
- Apetito praradimas: Jei kalė atsisako ėsti ilgiau nei 24 valandas.
- Vėmimas: Dažnas arba stiprus vėmimas.
- Išskyros: Neįprastos išskyros iš vulvos (pvz., pūlingos, kraujingos ar stipraus kvapo).
- Skausmas: Akivaizdūs skausmo požymiai (pvz., dejavimas, neramumas, nenoras judėti).
- Sąrėmių nebuvimas: Jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą.
Tariamas nėštumas
Tariamas nėštumas, taip pat žinomas kaip iliuzinis nėštumas ar pseudo-nėštumas, yra šunų būklė, kuri pasireiškia nesterilizuotoms patelėms pasireiškiant kai kuriems arba visiems tipiškiems nėštumo požymiams, kuomet jos tikrai yra nevaikingos. Simptomai paprastai pasireiškia maždaug 1 ar 2 mėnesių po rujos pabaigos. Tariamo nėštumo metu kalės elgesys yra panašus, kaip ir esant tikram nėštumui. Ji neša žaislus į savo būdelę ir taip pasiruošia mažylių atėjimui į pasaulį. Tai normalu, nes šuo, kaip ir žmogus, turi motinos instinktą.
Tariamo nėštumo nereikia painioti su neįvykusiu. Tariamas nėštumas - fiziologinė neapvaisintos kalės būklė, pasireiškianti nėštumo požymiais. Toks nėštumas dažniau būna kalėms, kurių veislinė veikla yra nereguliari, negu kalėms su tolygiu krūviu. Tariamo nėštumo metu kalei atsiranda visi pasiruošimo šuniavimuisi požymiai. Po dviejų mėnesių nuo rujos vidurio ji gali pradėti ruošti sau guolį ir būti panašios į šuniavimąsi būklės. Bet galų gale šuniukų nėra, o kalė turi daug pieno ir ji labai sielvartauja.
Tinkamai prižiūrint kalę ir pastebėjus galimus nėštumo požymius, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su veterinarinės klinikos specialistais, kurie suteiks profesionalią pagalbą.
