Kiekvieną rudenį tėvai susiduria su tuo pačiu scenarijumi: prasidėjus mokyklų ir darželių sezonui, padaugėja peršalimo, kosulio ir įvairių virusinių infekcijų atvejų. Vaikų imuninė sistema nuolat vystosi, mokosi ir prisitaiko prie naujų virusų, kurie atsiranda kiekvieną sezoną. Kiekvieną kartą vaikui susirgus, jo kūnas įgyja naujos „patirties“, susidaro apsauginės ląstelės, kurios ateityje padeda reaguoti greičiau ir efektyviau. Todėl imunitetas yra tarsi treniruotė - kuo daugiau vaikas yra veikiamas aplinkos įtakos, tuo stipresnis jis tampa. Tyrimai rodo, kad būtent pirmaisiais gyvenimo metais ir pradėjus lankyti mokyklą aktyviausiai lavėja organizmo atsparumas. Vaiko imuninė sistema mokosi iš patirties - kiekvienas lengvas peršalimas ar virusinė infekcija padeda jam sustiprinti apsaugą nuo būsimų grėsmių. Tačiau šis procesas turi būti subalansuotas.
Nepakankamas arba nekokybiškas miegas yra viena iš priežasčių, kodėl nusilpsta imunitetas. Būtent miego metu organizmas efektyviausiai atsinaujina, todėl reguliarus ir pakankamai ilgas miegas yra imuninės sistemos sąjungininkas. Vaikams iki 6 metų reikia bent 10-12 valandų miego per parą, kad jie galėtų visiškai atsigauti ir atsispirti infekcijoms. Nuo vienerių iki dvejų metų vaikai miegoti turėtų 11-14 valandų, nuo trejų iki penkerių metų mažylių poilsis turėtų tęstis 10-12 valandų, o nuo šešerių iki trylikos metų - 11 valandų. Gerai jėgas atstato miegas. Po ligos vaikui leiskite miegoti tiek, kiek tik jis nori ir kada nori. Miegančio vaiko nežadinkite jokioms procedūroms. Atminkite - miegas gydo, kaip ir vaistai.
Dažnas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas taip pat sutrikdo imuninės sistemos veiklą. Antibiotikai sutrikdo žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, tačiau žarnyno sveikata yra glaudžiai susijusi su imuninės sistemos funkcija. Kai vaikui susergant gydytojas paskiria antibiotikus, tėvams svarbu žinoti ne tik kaip juos teisingai vartoti, bet ir kaip padėti vaikui gydymo metu. Svarbu pastebėti, kad tėvai dažniausiai pastebi trumpalaikį šalutinį poveikį - pavyzdžiui, viduriavimą. Disbiozė - tai žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas. Antibiotikų vartojimas gali sutrikdyti natūralią žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą. Vienas dažniausių šalutinių reiškinių vaikams - viduriavimas gydymo metu arba netrukus po jo. Tačiau svarbu žinoti, kad net jei neviduriuojama, mikrobiotos pokyčiai vis tiek vyksta. Ankstyvaisiais gyvenimo metais formuojasi ne tik žarnyno mikrobiota, bet ir imuninė sistema. Pasaulyje sparčiai daugėja bakterijų, atsparių antibiotikams. Atsparumas formuojasi, kai bakterijos išmoksta „išgyventi“ antibiotiko poveikį ir perduoda šią savybę kitoms bakterijoms.
„Šiais laikais antibiotikų yra daugybė, tačiau visi jie veikia prieš į organizmą patekusias bakterijas. Tiesa, reikėtų žinoti, kad antibiotikai gali būti dvejopi - vieni stabdo bakterijų augimą ir dauginimąsi, o kiti jas sunaikina. Todėl itin svarbu nesavivaliauti ir antibiotikus vartoti tik tuo atveju, jei ir kaip juos paskyrė gydytojas“, - pasakoja R. Keturakienė. Gydytoja sako, kad šie vaistai virusų nesunaikina ir veikia tik bakterijas, o namų sąlygomis nustatyti ligos priežastį sunku, todėl tik specialistas gali nuspręsti, koks gydymas ir vaistai reikalingi pacientui. „Daugelį peršalimo ligų, tokių kaip gripas, gerklės skausmas ar ausų infekcijos, sukelia virusai. Antibiotikais šios ligos negali būti gydomos, o užsiimant savigyda, ne tik nepalengvinsite simptomų, bet ir galite nualinti organizmą bei sukelti rimtesnių sveikatos problemų“, - perspėja gydytoja. R. Keturakienė atkreipia dėmesį, kad neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų dauginimąsi bei naikina gerąsias organizmo bakterijas, taip sukeldamas pašalinius reiškinius, kurie gali apsunkinti tolimesnį ligos gydymą. Dažnai pasitaiko atvejų, kai buvę veiksmingi vaistai organizmo nebeveikia, todėl prireikia dar stipresnių. Anot šeimos gydytojos, svarbu ne tik savavališkai nevartoti antibiotikų, tačiau taip pat, gydytojui juos paskyrus, laikytis visų nurodymų ir gerti vaistus taip, kaip buvo paskirta. „Išrašyti vaistai turi būti vartojami būtent tiek dienų ir tokiomis dozėmis, kaip nurodė gydytojas. Griežtai negalima nutraukti antibiotikų kurso, kadangi ankstyvas jo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, nes ši nebuvo pilnai sunaikinta. Taip pat nereikėtų savo nuožiūra sumažinti vaistų dozės, nes tai gali skatinti atsparių vaistams bakterijų atsiradimą“, - aiškina R. Keturakienė.
Jei rūkote jūs arba kas nors iš jūsų namiškių, geriausia mesti rūkyti, na, o jeigu tai padaryti labai sunku, pasirūpinkite, kad tai būtų daroma už namų ribų, kad vaikas niekada neužuostų cigarečių dūmų. Pasyvus rūkymas didina bronchito, ausų infekcijų ir astmos riziką. Venkite be būtinos priežasties vaikui duoti antibiotikus. Antibiotikai tinka tik esant bakteriniams susirgimams, neskubėkite jų duoti esant virusui ar minimaliam susirgimui.
Kaip stiprinti vaiko imunitetą po antibiotikų?
Po ligos vaikų apetitas dažniausiai pablogėja. Kol serga, natūralu, kad jie mažiau domisi maistu. Kartais ir visai jo atsisako. Ligos metu organizmas neturi galių virškinti tiek maisto, kiek jam yra įprasta. Todėl sergančiam siūlyti valgyti reikėtų mažiau nei sveikam. Sveikstant po ligos, vaikui reikėtų gaminti sveiko, lengvai virškinamo maisto: košių, mėsos maltinukų. Dažniau pasiūlykite skysčių. Tinka įvairios sultys, arbatos. Galima duoti gerti natūralaus nestipriai mineralizuoto vandens be angliarūgštės, pagardinto vaiko mėgstamomis sultimis, natūralia uogiene. Vaikui duodamas vanduo turi būti saikingai saldus. Sergančiam vaikui netinka spalvoti limonadai, ypač su kofeinu.
Antibiotikai veikia ne tik ligos sukėlėją, bet ir gerąsias bakterijas, taip pat gali sutrikdyti virškinimo trakto veiklą ar iššaukti alerginę reakciją. Todėl, norint išvengti šalutinių efektų, gydymo metu ir jį baigus, rekomenduojama vartoti gerąsias bakterijas ir pasirūpinti pilnaverte mityba. Probiotikai - tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojant pakankamais kiekiais, gali būti naudingi žarnyno veiklai. Yra probiotinių preparatų, kurių sudėtyje yra ne bakterijų, o mieliagrybių. Tokie mikroorganizmai pasižymi kitokiomis savybėmis nei bakteriniai probiotikai, todėl gali būti tinkami vartoti kartu su antibiotikais. Ekspertai pabrėžia: mikrobiotos apsauga reikėtų pasirūpinti nuo pirmos antibiotikų vartojimo dienos ir tęsti dar kurį laiką pabaigus jų kursą. Antibiotikai yra būtini, kai jų reikia, tačiau kartu svarbu sumažinti nepageidaujamą jų poveikį žarnynui. Probiotiniai preparatai gali būti skirtingos sudėties. Dauguma jų yra bakteriniai, tačiau yra ir preparatų, kurių sudėtyje yra mieliagrybis. Po antibiotikų kurso mėnesį laiko patariama gerti gerąsias bakterijas ir vartoti vitamino C, kad sustiprėtų imunitetas.
Vaiko imuninei sistemai reikia padėti atsistatyti kuo natūralesnėmis priemonėmis. Po ligos rekomenduojama vartoti žuvų taukų, nes juose gausu vitaminų A ir D, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurių organizmas negali pasigaminti pats. Visi žinome apie stebuklingas vitamino C galias. „Peršalimo“ virusai ypač jautrūs rūgščiai. Jo mūsų organizmas pats negamina, todėl turime jo gauti su maistu arba papildais. Kai esame sveiki, per parą pakanka su maistu gauti 60 mg šio vitamino. Kai siaučia ligos, imunitetui stiprinti, sergant galima dozę padidinti net kelis kartus. Vitaminas C vaikams iki trejų metų reikėtų vartoti kiekvieną dieną. Geležis. Šis mikroelementas yra vienas iš svarbiausių žmogaus organizmui. Gerosios bakterijos. Vaiko imunitetas yra stipresnis, jei palaikoma gera žarnyno mikroflora, todėl po antibiotikų vartojimo arba profilaktiškai, kas 1-2 mėnesius, rekomenduojama suvartoti probiotikų kursą.
Natūralios priemonės imunitetui stiprinti
Gamta dosniai dalijasi ištekliais, kurie šimtmečius buvo naudojami organizmo apsaugai stiprinti. Šeivamedžio uogos, medus, imbieras, česnakas turi vertingų antioksidantų, vitaminų ir fitonutrientų, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Mityba turėtų būti spalvinga ir įvairi - vaisiai, uogos, daržovės, neskaldyti grūdai, baltymai, sveikosios riebalų rūgštys. Vaikai mėgsta saldžius vaisius ir uogas, pavyzdžiui, mėlynės, braškės, avietės ar gervuogės yra puikus pasirinkimas. Daugelis vaikų mielai valgo medų (jei nėra alergiški), be to, tai gera cukraus alternatyva. Medus ne tik skanus, bet ir jame yra antimikrobinių medžiagų bei antioksidantų, kurie gali sustiprinti vaiko imunitetą. Nors riešutai ne visada yra pirmas pasirinkimas, jų galima dėti į sausainius, batonėlius ar košę. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis vaikų nenoriai valgo daržoves „grynai“, jas galima sėkmingai įtraukti į mitybos racioną „paslėpus“ omletuose, troškiniuose ar kokteiliuose. Nors šokoladas laikomas „nesveiku užkandžiu“, juodasis šokoladas, kuriame yra daug kakavos (bent 70 %), nedideliais kiekiais gali būti vertingas antioksidantų ir mineralų šaltinis. Dažnai renkamės baltą duoną arba klasikinius makaronus, tačiau pilno grūdo produktuose yra daug daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų.
Reguliarus mankštinimasis yra vienas iš paprasčiausių būdų natūraliai sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Jis padeda aktyvuoti limfinę sistemą, kuri atsakinga už organizmo valymą ir imuninių reakcijų koordinavimą. Fizinis aktyvumas gali sustiprinti imunitetą tiek suaugusiems, tiek vaikams. Fizinės veiklos gali būti puikus šeimos laiko praleidimas. Sportuokite, bet nepersistenkite. Jeigu neturite įpročio daug judėti ir staiga pradedate tai daryti aktyviai, tai gali paskatinti streso hormonų gamybą organizme ir dar labiau pakenkti imuninei sistemai, todėl būtinas saikas ir sąmoningas sveikatos būklės sekimas. Tačiau fizinis aktyvumas yra naudingas imuniteto stiprinimui, o tai kaip niekada svarbu kovojant su virusais.
Šeivamedis yra juodųjų uogų krūmas, jau seniai naudojamas liaudies medicinoje. Vienas iš natūralių receptų - spanguolių, medaus ir česnako užpilas. Sutrinkite dvi saujeles spanguolių, 2 nedideles skilteles česnako ir sumaišykite su 2 šaukšteliais medaus. Spanguolės, kai šviežių vaisių ir uogų nėra daug, yra vienas geriausių antioksidantų šaltinių. Antioksidantai padeda kovoti su patiriamu stresu, nes dėl jo sutrinka natūrali antioksidantų gamyba žmogaus organizme. Česnakai padeda įveikti daugybę sveikatai kenksmingų mikroorganizmų, kurie sukelia infekcijas. Kas dieną suvalgykite po žiupsnelį cinamono. Cinamone gausu antioksidantų, jis pasižymi veiksmingomis antiuždegiminėmis savybėmis, todėl sumažina įvairių ligų riziką, taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje. Smulkinto imbiero ir medaus derinys padeda pagerinti virškinimą ir apetitą, maisto medžiagų įsisavinimą.
Kaip apsaugoti vaiką nuo virusų ir mikrobų?
Ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo vaiką nuo begalės virusų ir mikrobų? Nedideli visos šeimos gyvenimo būdo įpročiai iš tikrųjų gali padėti vaiko organizmui veiksmingiau kovoti su ligų sukėlėjais ir greičiau pasveikti. Kai pasibeldžia įvairūs virusai, rinkitės spalvingus vaisius ir daržoves, uogas. Šiose ryškiose daržovėse ir vaisiuose yra karotinoidų - imunitetą stiprinančių fitonutrientų. Teikite pirmenybę žarnyno sveikatai. Pasirūpinkite, kad jūsų vaiko žarnyno mikrobiota būtų apsaugota. Probiotikų turintys maisto produktai gali padėti palaikyti normalią žarnyno veiklą ir sveiką mikrobiotą. Vienas iš probiotikų turinčių maisto produktų - jogurtas. Vaikams, lankantiems darželį, svarbu užtikrinti nuoseklią dienotvarkę tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Sužinokite, kokia yra darželio dienos miego politika, kada vaikai yra migdomi dienos miegui ir kada žadinami. Žmogaus piene yra imunitetą stiprinančių antikūnų ir baltųjų kraujo kūnelių. Tyrimai rodo, kad žindymas taip pat gali sustiprinti kūdikio smegenų veiklą. Namuose sukurkite ramią aplinką, kurioje rutina būtų stabili ir nuspėjama. Pasirūpinkite, kad vaikai galėtų saugiai kalbėtis apie savo jausmus ir gauti pagalbos, jei jiems sunku mokykloje ar su draugais. Prireikus, pasistenkite, kad vaikas gautų profesionalaus psichologo konsultaciją. Jei turite abejonių dėl skiepų, pasitarkite su savo šeimos gydytoju. Labai svarbu rasti tokį, kuriuo galite pasitikėti ir kuris galėtų atsakyti į jūsų klausimus. Jūsų vaiko sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti geriau suprasti, kaip veikia skiepai, kokie skiepai jam yra svarbūs. Vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių apsisaugoti nuo ligų - higiena. Dėl šios priežasties vaikus kuo anksčiau reikėtų mokyti plauti rankas, ypač grįžus iš lauko, darželiuose ir mokyklose mažamečiai turėtų nesinaudoti bendraamžių daiktais, tokiais kaip gertuvės. Stiprinti imuninę sistemą padeda ir buvimas gryname ore, todėl vaikai bent 1-2 valandas per dieną turėtų praleisti lauke, ypač naudinga, jei šiuo metu jų veikla yra aktyvi. Taip pat jau nuo mažo amžiaus vaikų organizmą galima po truputį grūdinti. Pradėti reikia pamažu, pavyzdžiui, po prausimosi duše keliais laipsniais šaltesniu vandeniu aplieti mažųjų kojas. Jei šie leidžiasi, po kurio laiko galima pereiti prie viso kūnelio grūdinimo.
Pykčio valdymo metodai vaikams – strategijos, kaip nusiraminti, kai kyla pyktis
Su kiekviena persirgta liga vaiko imuninė sistema stiprėja ir organizmas tampa atsparesnis. Vaikai mėgsta žaisti su smėliu, glostyti gyvūnus ar išdykauti su kitais vaikais darželyje. Tyrinėdamas pasaulį vaikas susiduria su daugybe bakterijų bei virusų. Tačiau jų paveiktas mažylis gali susirgti, o taip nutikus tėvai dažnai neranda kito būdo jam padėti, tik prašyti, kad gydytojas skirtų antibiotikų. Natūralu, kad vaikui susirgus, tėvai stengiasi jį išgydyti. Antibiotikai - tai vaistai, įveikiantys bakterijų sukeliamas infekcijas, pavyzdžiui, streptokokinę anginą, kokliušą ir šlapimo takų infekcijas. Antibiotikai užmuša sukeliančias infekciją blogąsias bakterijas arba neleidžia joms augti ar daugintis. Tačiau, jei vaikas suserga dėl viruso, antibiotikai negelbsti. Prieš vartodami antibiotikus visada pasikonsultuokite su gydytoju.
tags: #kaip #sustiprinti #vaiko #imuniteta #po #antibiotiku
