Gimus naujagimiui, jo oda staigiai keičiasi, todėl būdingos pereinamosios odos būklės, pasireiškiančios įvairiais organizmo pokyčiais. Tėveliai turėtų žinoti, kurie požymiai reikalauja susirūpinimo, o kurie yra natūrali augimo dalis.
Naujagimiams prisitaikant prie naujų gyvenimo sąlygų, šie pokyčiai dažnai pastebimi ant odos. Pavyzdžiui, dėl aktyviųjų riebalų liaukų sekrecijos gali užsikimšti odos kanalėliai. Dėl to, vos gimus vaikeliui, ant jo nosies, kaktos ar smakro gali atsirasti balti mazgeliai ar spuogai, vadinami milia. Visgi jie išnyksta savaime, todėl nerimauti dėl to nereikėtų.
Miliumai yra smulkios maždaug 1-2 mm dydžio keratino cistos, susiformuojančios po oda. Jos atrodo tarsi ant vaikelio odos būtų užpurkšta pieno. Didžioji dalis naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia. Miliumai dažniausiai išnyksta be jokio gydymo. Naudokite šiltą vandenį ir švelnias kūdikiams skirtas odos priežiūros priemones. Niekada nebandykite spuogelių spausti, šveisti ar kitaip juos dirginti, naudoti kažkokių intensyvesnio poveikio priemonių, jei jų nerekomendavo gydytojas, nes žalos gali būti daugiau nei naudos.
Kita pereinamoji būsena - seborėja - lemia odos pleiskanojimą, būdingą plaukuotose naujagimio kūno dalyse. Dažnai tėvai išsigąsta dėl įvairių pleiskanojimų, galinčių atsirasti ant plaukuotų kūno vietų - antakių ar galvelės srities. Reikėtų žinoti, kad ši būklė taip pat praeina su laiku, tačiau padėti paspartinti procesą gali specialūs kūdikių aliejukai, kuriuos galima tepti ir ant plaukų.
Taip pat svarbu atpažinti odos reakcijas, kurios savaime nepraeina. Tokiais atvejais reikia imtis atitinkamų priemonių.
Ko gero visi tėvai sutinka prakaitinį bėrimą - jis dažniausiai išryškėja raudonų taškelių pavidalu ant vaikelio sprando, pilvuko ar žandų. Dažniausios to priežastys - naujagimių perkaitimas, aprengus juos per šiltai, kontaktas dažnai liečiantis. Šis bėrimas turėtų pranykti naujagimį išmaudžius vonelėje, panaudojus kūno priežiūros priemones ir atlikus „oro vonias“ - leidus vaikeliui pabūti be sauskelnių.
„Oro vonios“ yra pats paprasčiausias odos priežiūros elementas, kurio mokoma keičiant sauskelnes: visi gydytojai stengiasi akcentuoti, kad retkarčiais reikia leisti kūdikio odai pabūti ore. Nebijokite jo išrengti ir palikti ant vystymo stalo, patiesus vystymo paklotą.
Lygiai taip pat svarbu yra atpažinti odos reakcijas, kurios savaime nepraeina. Anot pašnekovės, tokiais atvejais reikia imtis atitinkamų priemonių.
Naujagimio odai būnant ore jam galima atlikti švelnų masažą, o jei mažylio oda sausa ir lupasi arba ją beria - reikėtų naudoti kūdikiams skirtą kūno aliejų.
Specialus kūno aliejukas turėtų būti be jokių pridėtinių produktų, o skaitydami etiketę įvertinkite, ar suprantate, kas joje parašyta - jei nesuprantate, tuomet dažniausiai nežinote ir ką naudojate. Be to, atkreipkite dėmesį į ženklinimą, įsitikinkite, kad produktas yra skirtas būtent kūdikiams, patikrintas dermatologų. Aliejų reikėtų tepti „oro vonių“ metu - švelniai, tapšnojimo būdu įmasažuokite jį sukamaisiais judesiais. Jeigu aliejus tinka - odos būklė turėtų pagerėti maždaug per savaitę.
Jeigu oda rausta, nuo sauskelnių atsiranda iššutimai ir ji darosi šlapia - reikėtų naudoti ne aliejų, o specialų cinko tepalą, kurį irgi rekomenduojama naudoti po „oro vonių“ ar jų metu. Renkantis tepalą, lygiai taip pat svarbu atkreipti dėmesį į priemonės kokybę, ženklinimą ir įsitikinti, ar jis skirtas kūdikiams.
Naujagimio maudynės - viena pagrindinių jo odą puoselėti padedančių priemonių. Apskritai kūdikis yra prausiamas ne dėl jo higienos, o siekiant jį prie to pripratinti ir padėti jo odai.
Maudant vaikelį pirmą kartą, nereikia naudoti jokių priemonių - losjonas, prausiklis, vaikiškas muilas ar šampūnas turėtų atsirasti tik vėliau. Labai svarbu, kad produktų pH būtų artimas kūdikio odos pH - tarp 5 ir 6,5, o pačios priemonės - skirtos naujagimiams.
Svarbu suprasti, kad šeima yra naujagimio aplinkos dalis, todėl pakeisti vertėtų ir artimųjų higienos įpročius: kasdien naujagimiu besirūpinantys tėveliai yra didžiulė jo kasdienybės dalis, tad kūdikio režimu turėtų gyventi visi namai. Mamai ir tėčiui derėtų rinktis bekvapes priemones, kad vaikui neprasidėtų alergija, nenaudoti chloro skalbinių balinimui, permąstyti skalbimo priemonių sudėtį. Net jei skalbsite kūdikio rūbelius ir patalynę su jam pritaikyta produkcija, tačiau savo rūbų - ne, jūsų apranga vis tiek liesis prie vaikelio odos ir gali ją sudirginti.
Suradus prekių liniją, nedirginančią naujagimio odos, rekomenduojama prie jos ir pasilikti, o skalbiklius, muilą, aliejus ir tepalus įsigyti nemaišant prekės ženklų. Galima sakyti, kad kūdikiai yra konservatyvūs, todėl jeigu jiems kažkas patinka - nekeiskite to. Tuo pat metu, jeigu kažkas visgi atsitiktų kūdikio odai, žinotumėte, kokios priemonės tai lėmė.
Dermatologo geriausi kūdikių odos priežiūros produktai: patarimai dėl lopšio kepurėlės, vystyklų bėrimo, maudymosi ir daugiau!
Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Tačiau tinkama priežiūra ir pagalbinių priemonių naudojimas gali padėti susitvarkyti su šia problema.
Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau.
Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius.
Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Kartais iššutimai praeina pašalinus dirgiklį, tačiau kartais tenka naudoti pagalbines priemones nuo iššutimų, pavyzdžiui, pataisų sporos ar įvairūs kremai nuo iššutimų.
Kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad išvengti kūdikio iššutimų? Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį, ar nėra paraudimų. Dažnai keiskite sauskelnes. Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai.
Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.
Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.
Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių.
Tačiau kartais iššutimai kūdikiams atsiranda net tinkamai juos prižiūrint. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti, ir suprasti, kas konkrečiai sukėlė iššutimą. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą. Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.
Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.
Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
Sauskelnių dermatitas - viena dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai. Medicinos specialistai teigia, kad ši bėda gali kamuoti maždaug iki antrųjų vaikučio metų. Odai neleidžiama “prasivėdinti”. Naujagimio oda yra labai gležna ir jautri, o ilgą laiką uždengta sauskelnėmis ji sudirginama. Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės, pvz. Reguliariai keiskite sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val. Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes. Neeksperimentuokite su sauskelnėmis. Kartais nutinka taip, kad tėveliai nusprendžia išbandyti skirtingus sauskelnių prekinius ženklus. Leiskite odelei “prasivėdinti”. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min.
Tėvai turėtų turėti pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus. Be to, kūdikiui net ir mažas pažeistas odos plotelis yra itin skausmingas. Taigi, rekomenduojama namuose turėti specialias putas nuo iššutimų ir sauskelnių dermatito. Jos yra turtingos išskirtine sudėtimi, nes su pantenoliu, cinku, vitaminu E ir ekologišku ypač tyru alyvuogių aliejumi.
Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos.
Ką tik gimusio vaikelio nosies gleivinė yra ypač jautri ir švelni, todėl jai reikia kasdienės priežiūros net tada, kai mažylis neserga kvėpavimo takų infekcijomis ir neturi slogos. Svarbu žinoti, kad kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Tačiau jo nosies kanalai labai siauri, todėl net ir nedidelis kiekis gleivių gali juos užkimšti ir sutrikdyti kvėpavimą.
Kūdikiams nosį labiau nei vyresnio amžiaus vaikams dirgina įvairūs aplinkos dirgikliai: pavyzdžiui, kvepalai, purškiamos kosmetikos priemonės, cigarečių dūmai, naminių gyvūnų kailis, dulkės, žiedadulkės. Dėl to nosies gleivinė gali paburkti, pasunkėja kvėpavimas. Šildymo sezono metu, dėl pernelyg sauso ir šilto oro patalpose, kūdikio nosies gleivinė greičiau ir labiau išsausėja. Pasakyti, kas jam yra, taip pat dar negali. Tokiais atvejais vaikutis gali būti neramus, irzlus, neretai ima kaišioti pirštukus į nosį, ją krapštyti. Kadangi gleivinėje gausu smulkių kraujagyslių, net ir nesmarkiai pakrapščius nosis gali pradėti kraujuoti.
Kad taip neatsitiktų, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais rekomenduojama kūdikiams nosytės vidų valyti profilaktiškai, kiekvieną dieną, tam užtenka susukto vatos diskelio, sudrėkinto paprastu vandeniu. Kai nėra jokių peršalimo požymių, tačiau kūdikis kvėpuodamas šnarpščia, iš nosytės išteka gausiau sekreto, atkreipkite dėmesį, ar namuose, lauke neužterštas oras, o jei taip - imkitės priemonių: neatidarinėkite langų, neikite pasivaikščioti, stenkitės, kad teršalai būtų pašalinti iš namų aplinkos.
Retkarčiais galima praplauti nosį izotoniniu (fiziologiniu) tirpalu, tinka ir jūros vanduo kūdikiams ir mažiems vaikams. Tačiau per dažnas plovimas šiais tirpalais gali sudirginti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą, ją pernelyg išsausinti, todėl nereikia persistengti. Jei kūdikio nosis užgulta ne dėl slogos, bet išsiskiria daugiau sekreto, jam išsiurbti patogu naudoti mechaninį arba elektrinį aspiratorių ar guminį siurbtuką - kriaušę. Be nosies plovimui skirtų skysčių, siurbtukų ar aspiratorių neapsieisite mažyliui susirgus virusine ar bakterine infekcija ir prasidėjus slogai.
Slogą gali sukelti ir alergija. Kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus sloga yra nemažas iššūkis, nes per užgultą nosį jie negali kvėpuoti, o per burną - nemoka. Dėl to jie gali atsisakyti valgyti, gerti, prastai miega, verkia. Sloga kūdikiams yra rimta liga, į kurią negalima numoti ranka ir dėl nosies anatomijos: jų nosinis ašarų kanalas yra platus ir trumpas, tad jei prasideda sloga, atsiranda didesnė akių infekcijos rizika. Didesnė rizika mažiems vaikams sloguojant susirgti ir ausų infekcija, nes kūdikių ausies trimitas, jungiantis vidurinę ausį ir nosiaryklę, yra palyginti trumpas, horizontalus.
Pirmoji pagalba susirgus sloga kūdikiui yra reguliarus sekreto išsiurbimas. Jį išsiurbti kriauše, tinka ir nosies gleivių respiratorius. Siurbti sekretą reikia kaskart, kai matote, jog vaikutis nebegali prakvėpuoti. Tai reikia daryti labai atsargiai, kad nebūtų pažeista nosies gleivinė. Kai nosies išskyros sutirštėja, prieš siurbiant jas reikėtų suminkštinti, tam į nosį lašinama arba purškiama izotoninio tirpalo, kūdikių nosies higienai skirto jūros vandens.
Kūdikiams slogą gali sukelti ir alergija. Ją galima įtarti, kai nėra kitų peršalimo simptomų, nosies išskyros tokiu atveju dažniausiai yra skaidrios, vandeningos. Būdinga, kad alerginę slogą lydi ir kiti alergijos simptomai: akių ašarojimas, paraudimas, čiaudulys, sausas kosulys, švokštimas, bėrimai. Alerginė sloga linkusi užsitęsti, kartotis. Tokiais atvejais neužteks nosies plauti ir išsiurbti išskyrų.
Kūdikio kambario drėgmė turi būti 40-60 proc. Kūdikio kambario grindis ir kitus paviršius patartina reguliariai valyti drėgna šluoste. Sloguojantį mažylį kiek įmanoma ilgiau laikykite vertikalioje padėtyje, tuomet gleivės mažiau tekės į nosiaryklę. Duokite kūdikiui kvėpuoti šiltais garais kelis kartus per dieną: paleiskite karšto vandens srovę ir apsigaubę galvą rankšluosčiu pastovėkite kartu su juo virš vonios ar kriauklės.
Epšteino perlai - tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų skersmens gerybiniai dariniai (dažnai dar vadinami ir cistomis ar mazgeliais) naujagimių arba kūdikių burnoje. Kūdikio burnoje gali atsirasti vos vienas Epšteino perlas arba galite aptikti ir nedideles jų kolonijas (paprastai nuo 2 iki 6 darinių). Dažnai šie smulkūs dariniai gali atrodyti kaip pro dantenas prasikalę pieniniai dantys. Kadangi šie dariniai yra kieti ir tvirti, iš tiesų kartais juos sunku atskirti nuo pirmųjų dantukų. Epšteino perlų dažniausiai aptinkama naujagimių burnytėje. Manoma, kad šių darinių turi net iki 80-85 proc. vos gimusių mažylių. Taip pat jie gali atsirasti iki 3 mėn. kūdikiams. Pagrindinė Epšteino perlų susidarymo priežastis - keratino sankaupos minkštajame ir kietajame gomuryje. Epšteino perlai per kelias savaites išnyksta savaime. Net jei šie dariniai naujagimio ar kūdikio burnytėje tėvus erzina, su jais nereikėtų nieko daryti, pavyzdžiui, bandyti pradurti. Taip pat jei atrodo, kad dėl Epšteino perlų mažylis jaučia diskomfortą, patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
Burnytės kandidozė, arba kitaip pienligė, dažniausiai pasireiškia naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais mėnesiais. Pienligę sukelia Candida albicans, arba kitaip - balkšvasis mieliagrybis. Mieliagrybis randamas mūsų organizme ir įprastai - burnoje, ant odos, žarnyne, makštyje. Mūsų gerosios bakterijos palaiko tinkamą pusiausvyrą, kuri neleidžia grybeliui augti bei plisti. Tačiau tik pasitaikius tinkamoms sąlygoms šis pradeda daugintis, sukeldamas nemalonius simptomus.
Naujagimis mieliagrybį gali gauti tiesiogiai iš savo mamos - šis gali būti perduodamas dar gimdoje, ar slenkant gimdymo takais, gimimo metu. Tačiau „padovanoti“ mažyliui jį galima ir kitais būdais - bučiuojant, per neplautas rankas, aplaižant čiulptuką, žindant, traukiant pieną kai pienligė apima spenelius ir t.t. Itin dažnai pienligė seka po antibiotikų vartojimo. Mat antibiotikai naikina ne tik tai, ką tikimės, kad naikins, bet ir gerąsias bakterijas atsakingas už mūsų mikrobiotos balansą. Ir svarbu atkreipti dėmesį, kad antibiotikai įtakos turi ne tik tuomet, kai yra duodami tiesiogiai naujagimiui/kūdikiui, bet ir kai juos vartoja savo pienu maitinanti mama.
Balti/ gelsvi iškilūs plėmai ant mažylio dantenų, skruostų, liežuvėlio. Mažylis atsisako žįsti arba pradeda netaisyklingai apžioti krūtį. Gali pakilti temperatūra. Dažnai vien baltas liežuvėlis yra sumaišomas su pienlige, kai tai tėra pieno likučiai. Žindant pienas tiesiog „prikimba“ prie liežuvio gaurelių, ir praėjus po žindymo 15-20 minučių jis yra nubraukiamas liečiant gomurį, nuplaunamas su seilėmis. Visgi, jeigu nėra kitų simptomų, o balta tik ant liežuvėlio - galima pabandyti sudrėkintu marliuku jį pavalyti. Jeigu jis lengvai nusivalo - vadinasi, tai pienelis.
Pienligė, apimanti krūtis gali pasireikšti ir mamai, ypač, jeigu ši dažnai kovoja su makšties kandidoze. Itin kruopščiai plaukite rankas, ypatingai prieš žindymą, po tualeto, po sauskelnių keitimo. Esant pienligei speneliai turi būti kiek įmanoma mažiau drėgnoje ir šiltoje terpėje, kurią taip mėgsta grybelis. Pvz., nuo pieno sudrėkusį žindymo įklotą. Liemenėlę ir daugkartinius įklotus plaukite dažnai, aukštoje tempratūroje. Liemenėlė geriausia medvilninė. Viskas, kas atsiduria kūdikio burnytėje (ar turi tam potencialą) turi būti sterilizuojama ir valoma. Kramtukai, barškučiai, kiti žaislai - jei negalima sterilizuoti, reikia labai kruopščiai nuvalyti skysčiu, kuris veikia grybelius bei vandeniu, kad mažylis „neparagautų“ nesaugių medžiagų.
Kiekvienas šeimos narys turi turėti atskirus rankšluosčius, skirtus veidui ir kūnui, įskaitant ir mažylį. Pienligės prevencijai ir gydymui gali padėti sidabriniai spenelių gaubteliai. Sidabras žinomas dėl antiseptinių ir priešgrybelinių savybių. Grybelis iš mažylio burnytės žindymo metu patenka ant spenelio ir ten „gyvuoja“. Spenelius reikia tepti gydytojo paskirtu tepalu po žindymo ir prieš žindymą nuvalyti.
Ne viena moteris pastebi, kad kovojant su pasikartojančia pienlige (tiek spenelių, tiek makšties) padeda subalansuota mityba ir tam tikrų produktų eliminavimas. Be abejonės, pienligė nėra kontraindikacija žindymui, tačiau jis gali būti sudėtingesnis dėl skausmo - tiek mažylio, tiek mamos. Jie jaučiamas stiprus spenelių deginimas,skausmas ir tai nėra susiję su blogu mažylio apžiojimu galima išgerti ibuprofeno, kuris šiek tiek sušvelnins simptomus. Jeigu pienligė itin skausminga ir žįsti mažylis visiškai atsisako (retai, bet taip gali nutikti), galima pieną sugirdyti alternatyviais būdais - naujagimiams pienas gali būti sugirdomas šaukšteliu, taurele, švirkštu (be adatos), vyresniems kūdikiams - iš nedidelės stiklinės.
Nors mamos piene grybelis gali daugintis, tačiau jame yra ir komponentų, kurie jį stabdo. Be to, piene yra specialių išskirtinai besiformuojančiai žarnyno mikrobiotai skirtų mitybinių medžiagų, kurios padeda jai stiprėti ir atlikti savo funkcijas, tarp jų ir apsauginę. Jeigu pienligė dažnai kartojasi, ar nereaguoja į gydymą, reikia pakalbėti su gydytoju dėl gydymo keitimo ir gretutinių priežasčių, galinčių turėti įtakos, sprendimo.
