Ukmergės Antano Smetonos gimnazija – Tarpukario architektūros ir švietimo lobis, kurį privalote pažinti!

Ukmergės Antano Smetonos gimnazija yra ne tik svarbi švietimo įstaiga Ukmergėje, bet ir reikšmingas tarpukario Lietuvos architektūros ir istorijos liudininkas. Šiandien tai dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.

Istorija ir įkūrimas

Ukmergės gimnaziją 1918 m. balandžio 7 d. įkūrė „Saulės“ draugija. Organizatoriumi ir pirmuoju direktoriumi tapo advokatas, vėliau tapęs miesto burmistru, Boleslovas Dirmantas. Gimnazija perėmė buvusias 4 klasių miesto mokyklos patalpas. Pradžioje ji turėjo 3 klases, kuriose mokėsi 97 moksleiviai - 83 berniukai ir 14 mergaičių. 1919 m. liepos 1 d. Ukmergės „Saulės“ gimnazija perėjo švietimo ministerijos žinion.

Tarpukaryje, nepriklausomybės laikotarpiu iki sovietų invazijos, gimnazijos klasių skaičius išaugo 6 kartus - nuo 3 iki 18, o moksleivių padaugėjo nuo 97 iki 635. Daugiausia moksleivių buvo iš apskrities ūkininkų tarpo. Be lietuvių, čia mokėsi ir vietiniai rusai, žydai, vokiečiai. Gimnazija pritraukdavo moksleivių ir iš gretimų apskričių.

Tarp pedagogų beveik pusė turėjo aukštąjį išsilavinimą. Gimnazijos mokytojų būta žymių Lietuvos pedagogų: 1919-1926 metais jos direktoriumi dirbo leksikografas Jonas Baronas, braižybą ir piešimą dėstė dailininkas Eugenijus Kulvietis. 1922-1923 mokslo metais lietuvių literatūrą dėstė rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, kiekvieną trečiadienį atvažiuodamas iš Kauno į Ukmergę ir atgal.

Daugėjant moksleivių gimnazijoje tapo ankšta, todėl 1932 m. buvo išnuomotos patalpos vadinamajame Meškų name Vytauto g. Kai moksleiviai nebetilpo abiejuose pastatuose, 1937 m. pradėta naujojo gimnazijos pastato - dabartinės Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos statyba.

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos pastatas

Architektūra ir statyba

Statyti valstybinę gimnaziją Ukmergėje buvo sumanyta 1935 m., tačiau dėl lėšų stokos mintį teko atidėti. Statybos prasidėjo 1937 m. liepos 23 d., o rūmai pašventinti 1938 m. Šio objekto statybai, pagal geriausius to meto architektūros reikalavimus, architektas Feliksas Bielinskis parengė specialų projektą, nes mokykla turėjo būti reprezentacinė. Gimnazijos statybą globojo pats prezidentas Antanas Smetona.

A. Smetonos gimnazija stovi Maironio ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje, yra kampinio, „L" formos plano, su pusiau uždaru vidiniu kiemu. „Vienas sparnas pastato apie 60 m. ilgio, kitas - 70“. Pastato užstatymo linija atitraukta nuo gatvės - taip prieš mokyklą suformuojama reprezentacinė erdvė. Nors vietos parinkimą iš dalies lėmė praktinės priežastys susijusios su sklypų įsigijimu, tačiau naujai tiesiamoje gatvėje iškilusi gimnazija atitiko modernios mokymo įstaigos reikalavimus: ramioje ir atviroje aplinkoje apstu šviesos bei švaraus oro, pakankamai erdvės užsiėmimams lauke.

Rūmai statyti netaupant, pabrėžiant gimnazijos statusą, siekiant ilgaamžiškumo. Darbus vykdė garsių rangovų grupė: Šeinzonas, Judelevičius ir Gurvičius, techninę priežiūrą vykdė inžinierius Jonas Stankūnavičius. Buvo statoma iš raudonų degtų plytų, sienos tinkuojamos, stogas dengtas raudonos spalvos Marselio tipo čerpėmis (šiuo metu jos pakeistos skarda). „Fasado cokoliai ir framūgos (kolonos pavidalo tarpai tarp langų) pirmo aukšto - iš granito.“

Gimnazijos rūmų statyba pareikalavo nemaža pastangų tvarkant miesto infrastruktūrą. Priėjimui prie gimnazijos naujai išgrįsta J. Basanavičiaus gatvė, atvestas vandentiekis ir kanalizacija.

Spaudoje pristatant gimnazijos projektą minima, kad čia „tilps 15 klasių, fizikos, gamtos ir istorijos kabinetai, darbelių ir paišybos klasės, biblioteka, skaitykla, dvi salės: viena gimnastikos, kita - posėdžiams, vakarams ir t.t. Šioje salėje bus įrengta didelė scena (apie 70 m2), kuria iš dalies galės pasinaudoti ir Valstybės Teatras. Be to, tame pastate bus ir kitos patalpos, kaip administracijai, valgyklai, dušui, rūbinėms ir kt.“

Gimnazijoje buvo įrengtos ne tik klasės bei įprastos administracinės patalpos, bet ir du butai sargams, muziejus, pastogėje buvo du apšildomi kambariai ir vienas nešildomas turistams. Klasėse buvo įrengtos parketo grindys (neišlikusios), rūbinėje, koridoriuje, valgykloje - teracinės (išliko tik dviejuose pagrindiniuose vestibiuliuose), sporto salėje - lentinės. Skulptorius B. Bučas 1937 m. bareljefais dekoravo gimnazijos interjerą (vienas iš jų vaizdavo prezidentą A. Smetoną mokinių būryje), sukūrė fontanėlius, kurie buvo įrengti vestibiuliuose. Mokyklinis inventorius buvo įsigytas iš Kauno baldų dirbtuvių. Šiuo metu klasėse galime matyti atidengus.

Amžininkai rašė, kad „pastato projektas daro didingą įspūdį savo masyvumu ir moderniu stiliumi.“ Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos galime drąsiai teigti, kad tai viena iš svarbiausių gimnazijų išlikusių iš tarpukario Lietuvos.

Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos interjero detalės

Šiuolaikinė gimnazija

1998 m. rugsėjo 1 d. Antano Smetonos vidurinėje mokykloje pradėjo mokytis 4 pirmosios gimnazijos klasės: humanitarinė, socialinių mokslų, tiksliųjų mokslų ir gamtos mokslų pakraipų. 2001 m. rugsėjo 1 d. įvyko reikšmingi pokyčiai, kurie pakeitė mokyklos statusą ir veiklą.

Nuo 1952 m. gimnazijoje veikė chemikų ir geografų būreliai. Gimnazijoje veikė choras, tautinių šokių ratelis, literatų, jaunųjų matematikų ir kiti įvairaus pobūdžio būreliai. Veikė dramos sekcija, kuri statė spektakliukus ir rodė juos ne tik mokyklos renginių metu, bet ir plačiai miesto visuomenei. Gimnazistų tautinių šokių kolektyvas visada buvo minimas rajono ir respublikos prizininkų tarpe. Į užklasinę veiklą buvo įtraukiami visi gimnazistai, net kiekviena klasė leisdavo savo sienlaikraščius. Nuo 1953 m. mokykla turėjo bandomąjį mokomąjį sklypą.