Darželis - tai vieta, kur vaikai ne tik mokosi socialinių įgūdžių, bet ir ugdo savo kūrybiškumą bei savarankiškumą. Žaidimas yra pagrindinė vaikų veikla, per kurią jie pažįsta pasaulį, mokosi bendrauti ir atranda save. Auklėtojai, stebėdami vaikų žaidimus, gali daug sužinoti apie kiekvieną vaiką, padėti jam spręsti nesutarimus ir skatinti jo asmenybės vystymąsi.
„Ar galiu statyti namą?“ - tai dažniausiai būna pirmas klausimas, kurį išgirstu į grupę atėjus pirmajam vaikui. Kai pasakau „taip“, prasideda statybos, o pasirodžius antrajam - ir „statybinių medžiagų“ dalybos. Kokių namų esu mačiusi! Ir mažų mažučiukų, kai namas tėra vienas suolas, uždengtas medžiagos skraiste, ir kelių aukštų, kelių kambarių - tikrų architektūros šedevrų. Kartais šalia namo įrengiama čiuožynė - vieno suolo galas užkeliamas ant kito suolo. Tikriausiai tai pats populiariausias žaidimas mūsų darželyje. Kai namas jau pastatytas, žaidimas vejasi it gija. Jame galima žaisti parduotuvę, namus, kavinę, gimtadienį - ką tik nori. Galima tiesiog kalbėtis, jaukiai įsitaisius viduje. Laisvam žaidimui laikas skiriamas iki pat priešpiečių. Būtent čia, laisvo žaidimo metu, galima daug ką suprasti apie kiekvieną vaiką, čia reikia daugiausiai auklėtojų išminties sprendžiant nesutarimus ir nesusipratimus. Žaisdami laisvą žaidimą vaikai „iškvepia“. Ryte jiems reikėjo susikaupti: atsibusti, nusiprausti, apsirengti, papusryčiauti, atvažiuoti į darželį, atsisveikinti su mama. Vaikai žaidžia kasdienes situacijas, mokosi bendrauti, žaidime išsiskleidžia jų asmenybės, žaidime jie įgyja patyrimą, kaip surėdytas šis pasaulis.
Kartą stebėjau, kaip vienas berniukas žaidė lauke. Dar nebuvo šalta, ant kalniuko, atsigulęs ant žemės, jis rideno savo pirštinę žemyn ir visiškai susikaupęs žiūrėjo, kaip ji rieda. Nuriedėjusią pasiimdavo, palypėdavo į kalną ir vėl ridendavo žemyn. Tačiau būtumėte matę, kokiu susikaupimu spindėjo jo akys! Iš tikrųjų sutrukdyti šį užsiėmimą būtų buvusi pati didžiausia kvailystė. Iš tokių žaidimų vaikai semiasi jėgų kūrybai. Būtent šis berniukas, dažnai žaidžiantis panašius žaidimus, geba pastatyti pačius sudėtingiausius labirintus, kuriais riedėdami stikliniai kamuoliukai neiššoka ir niekur neužkliūva, jis sugalvojo kaip galima iš stiklinio kamuoliuko ir medinės piramidės detalės padaryti sukutį, jis gali sukurti patį tikriausią būgnų orkestrą aplink save susidėliojęs įvairiai skambančius daiktus.
Deja, daug vaikų žaisti paprasčiausiai nebemoka. Tai pastebėjo ne vieno darželio auklėtojos. Tokie vaikai neturi jėgų kurti savo žaidimą, todėl dažniausiai kišasi į kitų vaikų žaidimus, juos griauna. Jiems greitai nusibosta bendri žaidimai, jiems neįdomu patiems pažinti pasaulį, o žaisti santykių žaidimus (namus, parduotuvę, teatrą) - baisu, nes ten jie jaučiasi tarsi drambliai stiklinių figūrėlių parduotuvėje. Vos pasisuka, tuoj pasirodo, kad padarė kažką nei į tvorą, nei į mietą, ir vaikai veja juos lauk iš žaidimo, o jei nepavyksta - prašo auklėtojos pagalbos. Dažniausiai tai yra tie vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie televizoriaus arba kompiuterio. Realiame pasaulyje jiems sunku. O man liūdna, nes nežinau, kaip jiems padėti.
Yra ir dar vienas fenomenas, kurį tenka stebėti. Štai žaidžia vienas trimetis. Jis dievina mašinas, todėl pasiėmęs kėdę burzgia ir stumdo ją po visą grupę. Kai žaidimas nusibosta, sustato kelias kėdes vieną šalia kitos ir kviečia visus plaukti jo laivu. Jis - kapitonas. Į laivą sulipa keleiviai, o aplinkui lyg tyčia prisirenka ryklių. Prasideda nuotykių kupina kelionė su ryklių žvejyba ir kitomis įdomybėmis. O kai nusibosta plaukti laivu, žaidimo iniciatorius perduoda šturvalą į kitas rankas ir, pasiėmęs didelį pintą krepšį bei prikrovęs į jį medinių pliauskų, ima žaisti mokyklinį autobusą. Šalia - kitas vaikas, kuriam taip pat labai patinka mašinos, bet jis nuobodžiauja, nes čia nėra tokių mašinų, kaip jo namuose. O jam žūtbūt reikia tokių pačių, nes kitokių įsivaizduoti jis negali.
Žinoma, kartais būna, kad vaikai ateina į šį pasaulį jau būdami vienokie ar kitokie. Vieni mėgsta vienus dalykus, kiti - kitus. Bet ar tikrai mes patys nenuskurdiname savo vaikų, trokšdami, kad jie turėtų viską, ko panorėję? Kai žiūriu parduotuvėse į kalnus „lavinamųjų“ žaislų, kurie iš tikrųjų nieko nelavina, tik apriboja, norisi verkti. Ką gali lavinti gydytojo rinkinys, kad ir medinis, ekologiškas? Jis tiesiog įperša vaikui mintį, kad žaisti reikia gydytoją, o neturint rinkinio, žaisti gydytojo tiesiog neįmanoma. O gal jo širdyje gimtų visai kitoks žaidimas? Juk pirmiausiai turi būti žaidimas, idėja, o paskui jau priemonės, kurių vaikas gali susirasti bet kur ir pritaikyti jas pagal savo poreikius. Žaidimas tikrai yra rimtas vaikų darbas. Ir yra vaikų, kurie, nesvarbu moka žaisti ar ne, vis tiek ieško, kaip nuo šio darbo išsisukti. Štai viena mergaitė gali iki pat priešpiečių valgyti savo atsineštus pusrytėlius, kad tik nereikėtų eiti prie vaikų ir kažką su jais veikti. O kitas vaikas gali piešti vieną piešinį po kito, nes žaisti tiesiog… tingi. Sakysite, o kas čia blogo? Gal ir nieko, jei tai yra tikras vaiko poreikis, jei jis piešia susikaupęs ir popieriaus lape išlieja save, net jei rezultatas yra „paprasta makaliūzė“. Deja, kartais stebint vaiko piešimą galima pajusti, kad jis paprasčiausiai „gadina popierių“, kad įkvėpimo piešimui nebeturi. Štai tada ateina auklėtoja ir pasako, kad naujo piešinio pradėti nebegalima, kad jis turi eiti ir susirasti kitą užsiėmimą.
Visai neseniai tokia situacija ištiko ir mane. Jau seniai stebėjau tą berniuką. Pirmą piešinį jis nupiešdavo tikrai įkvėptas, o antrasis taip skirdavosi nuo pirmojo, kad buvo aiškiai matyti - jam reikia pailsėti. Be to, vėlesni piešiniai ir jam pačiam nebeteikdavo jokio pasitenkinimo. Žinau, daugelis žmonių tokio sprendimo tiesiog nesuprastų, galbūt jiems atrodytų, kad vaikas taip yra mažų mažiausiai skriaudžiamas. O ir man širdis tuo metu oi kaip drebėjo. Tačiau iš tiesų pasitenkinimą pajusti padeda prasminga veikla. Kad ir kokie beprasmiai mums - suaugusiesiems - atrodo vaiko žaidimai, taip nėra. Tada, kai jie iš tiesų tampa beprasmiai, vaikai pradeda jaustis blogai. Taigi išsiverkęs berniukas nuėjo žaisti, o kai prisižaidęs į valias grįžo ir nupiešė piešinį, jis buvo toks skalsus, kad iš nuostabos net „išsižiojau“.
Darbelių ir rankdarbių svarba
Žinoma, darželyje mes darome ir darbelius, tačiau jie irgi turi būti prasmingi, reikalingi. Dažniausiai darbeliai daromi besiruošiant šventėms. Prieš Mykolines kepėme obuolių pyragą, spaudėme spanguolių sultis ir gaminome stiprybės gėrimą. Valgėme, gėrėme, vaišinome tėvelius. Prieš Vėlines liejome žvakeles, prieš žibintų šventę - akvarelę, iš jos lankstėme ir klijavome žibintus, iš vielos sukome žibintų rankenas, žibintus aliejavome, vakare nešėmės į tamsųjį žygį šviesdami sau ir kitiems. Prieš Kalėdas minkėme tešlą, kepėme meduolius, juos glazūravome, vėlėme ir vėrėme girliandas eglutei puošti - tai buvo vaikų dovana tėveliams. Netrukus taip pat imsimės darbų - iš molio lipdysime dubenėlius, kai jie bus išdegti, bersime į juos žemes ir grūdelius, laistysime, stebėsime kaip jie dygsta, kaip auga, o prieš Velykas kiekvienas išsineš savo dubenėlį su gerokai ūgtelėjusiais želmenimis. Gaminsime ir lizdelius kiaušiniams, vašku dažysime kiaušinius. Minkysime ir kepsime duoną. Na o išleistuvininkai daro savo metų darbus. Drožia, velia, siuvinėja, siuva. Kiekvienais metais tie darbai būna kitokie. Yra vaikų, kurie prie darbų tiesiog prilimpa. Jų audimėlis būna ilgas ilgiausias, darbelis - pilnas pilniausias. O yra tokių, kurie mielai tų darbų visai nedarytų. Neverčiame, bet pasistengti paskatiname - juk ne už kalnų mokykla, kur jų laukia rimti darbai.
Patys įdomiausi, nuostabiausi žaidimai gimsta tuomet, kai mažo vaiko niekas nelinksmina ir nesiūlo žaidimų temų. Nesakau, kad tėvai su vaikais neturi žaisti. Puiku, jei visiems kartu žaisti smagu, bet vaikui reikia ir laisvės, erdvės savam žaidimui, žaidimui, kuris tenkina jo asmeninius poreikius. Ir nereikia jokių programų ar pedagoginių krypčių, kiekvienas žaidžia tai, kas jam šiuo metu svarbu, ko jam šiuo metu reikia. Štai iš suolų pastatoma scena, ir vaikai ima žaisti teatrą. Atsiranda ir norinčių vaidinti, ir žiūrovų, kurie vis keičiasi vietomis, tad aktoriaus vaidmenyje save išbandyti gali visi, kas nori. O kitame kampe dvi mergaitės iš kaladžių, šilkelių ir kriauklelių kuria nuostabiausius sodus ir pasakoja plunksnos vertas pasakas. Į laivą, plaukiantį per audringas jūras, įlipa mergaitė, įsisupusi į plačią mėlyną skraistę. Tai - Marija. Ant kelių ji pasisodina dvimetę grupės draugę - Dievo vaikelį. „Marija“ veja nuo laivo „plėšriuosius ryklius“ ir iškilmingu balsu ramina „vaikelį“, kuris akis išplėtęs stebi, kas čia darosi. O štai keturmetis berniukas ir penkiametė mergaitė žaidžia namus. Berniukas - tėtis, mergaitė - mama. „Mama“, persimetusi per petį didžiulį nertą krepšį, įsakmiai aiškina „tėtei“, ką jis turi daryti. Tad linkiu jums gaivaus, pavasarinio laisvės vėjo, plačios erdvės ir… gebėjimo žaisti. Gebėjimo kurti savo žaidimą ir gerbti šalia vykstantį kitų žaidimą, gebėjimo žaisti kartu ir pabūti vieniems, gebėjimo stebėti ir įsikvėpti, o svarbiausia - būti savyje ir savimi.
Molis - ugdymo priemonė
Anot D. Gerdzevičienės, vaikams molio užsiėmimai padeda susikaupti, nurimti, puoselėti kūrybiškumą, plėsti žodyną, mokytis klysti ir didžiuotis savo kūriniais. Nors molis panašus į tešlą, jo skirtinga tekstūra, konsistencija ir kvapas reiškia, kad vaikai gali kurti skirtingus kūrinius ir patirti skirtingą patirtį dirbdami su moliu. Meninė veikla leidžia improvizuoti ir įsijausti, tik svarbu užtikrinti, kad molis būtų tinkamai paruoštas, t. y. būtų minkštas ir drėgnas.
Molis vaikams suteikia daug kūrybiško žaidimo. Be to, tai naudinga vaiko vystymuisi. Štai 6 priežastys, kodėl:
- Skatina jutimų vystymąsi. Žaidimas su moliu apima daugelį pojūčių: lytėjimą, regėjimą, uoslę ir net garsą. Kartu su vaikais išsiaiškiname: ar molis yra drėgnas, ar sausas. Kaip jis skamba, kai jį suspaudžiame? Vaikai sustiprina jutimo įgūdžius, kai mokosi skirtingai liesti medžiagą: spausti, suspausti ar tapšnoti molį. Minkyti, tempti ir perdaryti į tiek formų, kiek vaikas nori. Kurti skirtingus objektus ir formas, stebėti jų tekstūrinius pokyčius.
- Lavina koordinaciją ir motorinius įgūdžius. Molis padeda pagerinti akies-rankos koordinaciją, lavina stambiąją ir smulkiąją motoriką, taip pat smulkius rankų bei pirštų raumenis. Tai padeda lavinti miklumą, o šis įgūdis ypač naudingas vaikams spalvinant, karpant, klijuojant ir rašant mokykloje. Smulkioji motorika (smulkūs rankų, kojų pirštų ir riešų raumenys) dažniausiai siejami su tikslia veikla. Būtent konstravimo, aplikavimo, lipdymo užduotys stimuliuoja smulkiąją motoriką: lavinami pirštų ir riešo judesiai, o kartu ir smegenų veikla, atsakinga už kalbos vystymąsi. Todėl kuriamo dubenėlio, pilies, paukščio detalių lipdymas, gnaibymas, spaudymas puikiai lavina smulkiosios motorikos įgūdžius.
- Tai terapinis žaidimas. Užsiėmimai su moliu gali būti labai aktyvūs, tačiau dažniausiai tai yra raminanti veikla. Minkant beformį molį ir paverčiant jį į skulptūrą ir atvirkščiai, jau yra terapinis procesas, ypač tinkantis judriems ir vietoje nenustygstantiems vaikams. Molio apdirbimas yra teigiamas būdas išreikšti emocijas, geras streso malšinimo būdas. Taigi, pastatų maketai, miško, gyvūnų ar fantastinių objektų kūrimas itin subalansuoja, ramina ir koncentruoja netgi pačius aktyviausius vaikus.
- Matematikos ir raidžių mokymasis žaidžiant. Žaidimas su moliu - puiki priemonė, užtikrinanti integruotą mokymąsi, kuris leis vaikui lipdyti skaičius, geometrines figūras. Išmokti abėcėlės raides, taisyklingai rašyti savo vardą, šalia derinant medines didžiąsias raides: jas lipdyti, dekoruoti, kurti istorijas, pasakas ir jas perpiešti molio lakšte. Mes taip pat skatiname vaikus kurti istorijas ne tik pagal savo sukurtą kūrinį, bet ir pagal draugų darbelius, taip plečiant vaikų akiratį bendradarbiauti ir įtvirtinti socialines kompetencijas.
- Lavina vaizduotę. Molis skatina smalsumą, improvizaciją, motyvuoja vaikus spręsti problemas, kai jie dirba su savo projektu, ir galiausiai skatina kurti unikalų trimatį meną. Laisvas savo minčių reiškimas, paverčiant jas gyvenimu per molį, yra daug daugiau nei žaidimas. Tad vaikams paprasta ne tik sukurti norimą objektą, bet ir kurti antspaudus ant molio, juos dekoruoti šakelėmis ar netgi lipdyti geometrines figūras. Visa veikla yra procesas nuo minties iki veiksmo ir iki kūrybos. Laikui bėgant vaikas supranta, kad gali sukurti viską, ką tik sugalvoja ir džiaugtis savo rezultatais.
- Padidina savigarbą. Vaikai gali sukurti ką nori, praktiškai iš nieko. Dubenėlis gali būti ne visiškai apvalus, gėlė ar paukštis ne visai tokie, kokius mes pripratę matyti, bet svarbiausias momentas tas, kad vaikas apskritai kūrė ir kažką sukūrė. Molio formavimas vaikams yra paprastas veiksmas, nes molis yra lengvai formuojama medžiaga. Žaidimas su moliu ir jo lipdymas gali padėti vaikui išsiugdyti kontrolės jausmą. Vaikas, baigęs formuoti molį, jaus pasididžiavimą savimi. Būtent tokia veikla vaiko neįpareigoja, stiprina jo motyvaciją ir gerina emocinę būseną. Visi šie komponentai sudaro didelį poveikį vaiko psichiniams, fiziniams ir emociniams išgyvenimams, suvokimui, vaiko kalbai ir smulkiosios-stambiosios motorikos lavinimui. Tai procesas, padedantis vaikams kartu džiaugtis bendryste, kūrybiniu procesu, pasitikėti savimi ir drąsiai tobulėti.
Žaidimai namuose
Ne visada, ypač rudenį, galima išeiti pažaisti į lauką. O ką veikti su mažyliais namie? Štai keli žaidimai, kuriuos, tikimės, pamėgsite.
Karšta - šalta
Vienas vaikas turi trumpam išeiti iš kambario, o kiti paslepia kokį nors daiktą. Sugrįžęs mažylis turi jį surasti. Kai ieško toli nuo tos vietos, kur daiktas paslėptas, kiti garsiai šaukia: „Šalta.“ O kai artėja prie jo, sako: „Karšta, karšta.“
Buriuok vandenyne
Pripūskite čiužinį ir patieskite jį ant grindų, pasiimkite du kastuvėlius ir jau esate sudužusio laivo keleiviai. Grindys yra vandenynas, čiužinys - valtis, kastuvėliai - irklai. Kai vandenynas yra ramus, dairotės, ar netoliese nepraplaukia laivai, akimis ieškokite tariamų žuvėdrų ir vandenyje šokinėjančių delfinų. O kai vandenyne kils audra, stipriai vienas kitą laikykite, kad neiškristumėte iš valties ir nepatektumėte rykliui tiesiai į nasrus. Iš pradžių, ko gero, jums teks vadovauti žaidimui, bet netrukus kapitono vaidmenį perims mažylis.
Be rankų
Reikia nedidelio medžiaginio kamuoliuko, kurį vienas vaikų laiko prispaudęs po smakru. Žaidimo taisyklės paprastos: tereikia perduoti kamuoliuką kaimynui. Rankomis jo liesti negalima.
Persikelk per upę
Upė, aišku, yra menama, kaip ir per ją nutiestas tiltelis. Kiekvienas žaidėjas privalo jį pereiti. Iš pažiūros žaidimas paprastas, bet kiekvienas dalyvis privalo kitokiu būdu įveikti tiltelį. Pirmam lengviausia. Antram jau reikia pasukti galvą, kaip tai padaryti (pavyzdžiui, peršokti upę arba pereiti atbulom). Trečiam dar kitaip, pavyzdžiui, pereiti keturiom. Ketvirtam užduotis jau labai sudėtinga, mat negalima eiti taip, kaip ėjo ankstesni žaidėjai. Šis žaidimas bus linksmesnis, jeigu dalyvaus daugiau žaidėjų.
Kas čia šnypščia?
Įsirašykite įvairių garsų: siurblio, atidaromos gėrimų skardinės, tualete nuleidžiamo vandens, katino kniaukimą, musės zvimbimą. Kartu su vaikais jų klausykitės ir spėliokite, ką reiškia koks garsas. Aišku, laimi tas mažylis, kuris pirmasis atspės.
Vaikščiok lynu
Ant grindų priklijuokite ilgą kelių metrų lipnią juostą, kad vaikas pasimokytų vaikščioti lynu. Pati taip pat pamėginkite. Jei pavyko išsilaikyti, pabandykite eiti šonu, užsimerkusi arba atsitūpusi.
Simas sako
Simas paliepia, ką kiti žaidėjai privalo daryti. Pavyzdžiui, „Simas sako: palieskite savo nosį“, „Simas sako: atsistokite ant vienos kojos“, „Simas sako: pašokinėkite viena koja.“ Kai vienu metu ištarsite „O dabar atsisėskite“ arba „Pasivaišinkite sausainiais“ ir nepridursite: „Simas sako“, vaikai jūsų paliepimo neturi vykdyti. Kas suklysta, iškrinta iš žaidimo.
Šokantys veidrodžiai
Reikės įsirašyti įvairių trumpų melodijų. Gali būti trumpi roko, džiazo, repo, klasikinės muzikos ir t. t. gabaliukai. Žaidėjai suskirstomi į šokėjus ir „veidrodžius“. Įjungus muziką jie ima šokti. Šokėjas stengiasi šokti muzikos ritmu, o „veidrodis“ kartoti kiekvieną jo judesį. Po minutės pasikeičiate vaidmenimis.
Matau, matau … kažką žalio
Arba raudono, arba trikampį, arba prasidedančio raide A. Minčių gali būti daug. Šis žaidimas moko vaikus pažinti spalvas, formas, medžiagas ir raides. Galima jį pritaikyti prie vaikų amžiaus. Jis tinka ir dvejų metų mažyliams, ir šešiamečiams. Jūs sakykite: „Matau, matau kažką žalio. Kas gi tai?“, o vaikas turi atspėti, ką pamatėte.
Sugedęs telefonas
Susėskite su vaikais ratu ir mažyliui, sėdinčiam iš dešinės, tyliai į ausį pašnabždėkite sakinį, pavyzdžiui, „Magdai patinka raudona spalva.“ Dabar mažylis šiuos žodžius į ausytę pašnibžda savo kaimynui, o šis dar kitam. Kas žino, ar paskutinis vaikas neišgirs, kad Agnei patinka spalvotas ruduo?
Pusryčiai ant grindų
Jei mažylis nelabai valgus, galite pabandyti tokį žaidimą. Ant grindų pasitieskite antklodę, į kelioninį krepšelį įsidėkite maisto ir žaiskite iškylą. Galima prisisodinti meškiukų ir lėlių. O kai jau būsite „gamtoje“, apetitas turėtų atsirasti.
Gyvūnai
Kiekvieną mažylį paverskite kokiu nors gyvūnu ir pradėkite sekti pasaką apie gyvūnus. Veiksmas gali vykti Afrikoje, džiunglėse arba kaime. Kaskart, kai pasakysite kokio nors gyvūno pavadinimą, mažylis turi pavaizduoti, kaip jis riaumoja, kvaksi, amsi ir t. t. Kuo dažniau sekdama pasakėlę minite gyvūnus, tuo linksmiau.
Juda - nejuda
Paleiskite muziką ir pakvieskite vaikus šokti. Kol muzika groja, jie šoka, o kai nutyla, privalo sustingti vietoje. Judėti negalima, kol muzika pradeda groti.
Kūrybiniai žaislai ir jų nauda
Kaip išsirinkti kūrybinius žaislus, kad jie būtų ne tik gražūs, madingi, bet ir naudingi vaikui, o tėvams leistų dovanoti savo vaikams kokybiškas ir naudingas akimirkas? Dauguma tėvų, anot edukologės J. Starkutės, griebiasi fizinių veiklų, keliauja į lauką, grožisi paskutiniais saulės spinduliais, renka rudens gėrybes, kurias panaudos žiemos vakarais, bet iš tiesų norisi tokių koncentruotų, disciplinuotų, lavinamųjų veiklų, kurios padėtų ir mokykloje, darželyje vaikams susikaupti, geriau jaustis, nusiraminti, pasiruošti kitai darbo dienai.
Kiekvienas rinkinys - su idėja. Tai ne tik laiko praleidimo būdas, bet ir meno kūrinys, kurį žaisdamas sukuria vaikas. Šie rinkiniai skatina kurti, svajoti, ugdo kruopštumą. Kurdamas vaikas ne tik lavina vaizduotę. Tai ir puikus būdas medituoti, atsipalaiduoti kuriant, pasinerti į magišką NEBULOUS STARS herojų, dinozaurų pasaulį. Pasak edukologės J. Starkutės žaidžiant su kūrybiniais rinkiniais vaikai „lavinasi ir mokosi, o sukauptas žinias vėliau gali nusinešti į mokyklą ir jas panaudoti kitose srityse“. Pavyzdžiui, blizgučiai, karoliukai ir kitos smulkios kūrybinių rinkinių dalys yra idealios priemonės smulkiosios motorikos lavinimui. „Juos čiupinėdami, klijuodami, atsirinkdami spalvas, galvodami kaip dekoruoti vaikai lavina smulkiąją motoriką. O pirštukuose slypi kalba - kuo vaikai daugiau dirba su pirštukais, tuo labiau lavėja žodynas ir kalba.
Taip, ypač kūrybiniai rinkiniai, kuriuos pasitelkiant vaikas gali pasigaminti unikalias kambario dekoracijas, raktų pakabukus, kaklo papuošalus, apyrankes ir jais pasipuošti, padovanoti mamai, sesei ar draugei. NEBULOUS STARS siūlo daugybę kūrybai ir rankdarbiams skirtų žaidimų. Menų ir amatų kategorijai priklauso „pasidaryk pats“ patalpų dekoravimas, pvz., oro terariumai, origamio žibintas, pakabukai ant lango, sniego rutulys, smėlio laikrodis ir daugybė „pasidaryk pats“ mados gaminių, skirtų pasipuošti (apyrankės, kaklo papuošalai), raktų pakabukai. NEBULOUS STARS produktai ypatingi dėl savo unikalumo ir kūrybiškumo. Pagaminkite skirtingus aksesuarus: unikalų sąsiuvinį, pieštukinę, knygos skirtuką, rašiklį, apyrankių, kaklo papuošalų, raktų pakabukų. Susikurkite žibintą, kuris jaukiai apšvies kambarį tamsiais vakarais. Įdomu kaip naudoti? Labai paprasta! Nudažyti vitražinius langus, sukonstruoti žibintą, papuošti jį folijos ir kalnų krištolo lipdukais, įjungti.
Edukologė J. Starkutė pasakoja, kad šiame kūrybiniame rinkinyje „vaikai gali pamatyti labai labai daug, kartais ir tai, ko suaugusieji nemato“. Tai, visų pirma, yra konstravimo priemonė, nes žibintą reikia susikonstruoti žiūrint į instrukciją, tačiau kartu ir improvizuojant su patinkančiomis detalėmis bei spalvomis. Tačiau svarbiausia, kad žibintas netaps eiliniu dulkių rinkikliu, o saugos ramų vaikų miegą: „Po visų žaidimų miegoti keliaujantys vaikai bijo tamsos, nenori miegoti vieni, nori, kad mama ir tėtis būtų kartu, o su tėvais sukurtas ir uždegtas žibintas gali būti nusiraminimo priemonė, kurią vaikai vertins labiau, nes ją pasigamino patys,“ - kalba edukologė J.
Meninė veikla ir jos nauda
NEBULOUS STARS ir DINOSART siūlo itin platų asortimentą kūrybinių rinkinių piešimo ir spalvinimo mylėtojams - tai deimantų tapyba, kai klijuojami skirtingų spalvų deimantai ir taip sukuriamas spalvotas piešinys, figūrų tapyba, kai iš skirtingų spalvų figūrų sukuriamas spalvotas piešinys, tapyba pagal skaičius ir pan. Beje, DINOSART - prekių ženklas, kuris siūlo kūrybinius rinkinius ir žaislus dinozaurų mylėtojams. Piešimas ir spalvinimas - vaikams itin svarbūs įgūdžiai, lavinantys rankos judesius, padedantys ir stiprinantintys rašymui reikalingus pagrindus. „Tracing Light Pad“ kūrybiniai rinkiniai leidžia išlaisvinti vaikų vaizduotę, kurti savo istorijas ir patirti nuotykių. Tai unikalus spalvinimo rinkinys su švytinčia LED piešimo lenta, kuri leidžia sukurti unikalius piešinius. Švytinti piešimo lenta suteikia galimybę tiksliai perkopijuoti norimą paveikslėlį ar tam tikrus elementus naujame lape ir taip sukurti unikalų piešinį, kurį po to belieka nuspalvinti spalvinimo pieštukais.
Gali kilti klausimas, ar reikia tėveliams įsitraukti į vaikų kūrybinius procesus? Ar kūrybiniai rinkiniai tinkamas užsiėmimas šeimoms? Žaidžiant ir žaidimo metu bendraujant, tikėtina, žaidimas užsitęs ilgiau, vaikas labiau susidomės ir įsitrauks į kūrybinį procesą. Nepamirškime vaikų klausti, apie tai, ką jie mąsto, ką įsivaizduoja, ką nori sukurti, kartu pasvajokite ir padėkime svajones įgyvendinti. Vaikų ir tėvų bendrai kūrybai ypač tinka DINOSART ir NEBULOUS STARS kūrybiniai rinkiniai „Melty Bead“, mat šiuo atveju būtinas tėvų įsitraukimas - ant trafareto sudėtus karoliukus reikia užlyginti lygintuvu, kad šie suliptų. „Melty Bead“, anot edukologės J.
DINOSART 3D kūrybinis rinkinys „Melty Bead“ - lyginamų karoliukų rinkinys, kurį naudodamas vaikas gali sukurti dinozaurų 3D modelius ir pastatyti ugnikalnį, kuris užsidega su LED žvake. NEBULOUS STARS kūrybinis rinkinys „Melty” Bead“ - lyginamų karoliukų rinkinys, kurį naudodamas vaikas gali sukurti gražų piešinį ir įamžinti savo mėgstamus gyvūnus.
Veiklos, nereikalaujančios brangių priemonių
Pedagogė rekomenduoja 6 paprastas, bet labai įdomias ir naudingas veiklas vaikams ir tėvams, kurioms nereikia brangių žaislų ir priemonių, o jų nauda didelė. Konsultuoja darželio „Namų darželis“ ugdymo kokybės koordinatorė pedagogė Ana Račiuvienė.
Pyragai, sriubos ir vyniotiniai
Paprasčiausiai gamindami maistą namuose kartu su vaiku mokome jį skaičių („reikia įmušti tris kiaušinius“), spalvų, formų, laviname ir smulkiąją motoriką - juk ir trupiname, ir vyniojame, ir formuojame, ir maišome, ir skonio receptorius tobuliname („čia skanu, čia sūru, kartu, rūgštu“ ir t. t.)
A. Račiuvienė: „Gražu, kai šeima turi ritualą visi kartu susėsti prie stalo, gal užsidegti žvakelę ir mėgaudamiesi maistu neskubėdami pasišnekučiuoti. Valgydami, ragaudami, šnekučiuodamiesi vaikai mokosi ir įgauna labai svarbių socialinio bendravimo įgūdžių.“
Žodžių žaidimai
Galite susėsti ant kilimo, sofos ar aplink stalą, „sugriūti“ į lovą ir pažaisti žaidimus, kuriems nereikia nei žaislų, nei kokių kitokių priemonių. Tik žodžių. Pavyzdžiui, žaidimas „Taip ir ne“. Vienas šeimos narys sugalvoja kokį nors žodį, pavyzdžiui, lapė, o kiti užduoda klausimų, į kuriuos „žaidimo vedėjas“ gali atsakyti tik „taip“ arba „ne“. „Ar tai augalas?“ - „Ne.“ - „Ar tai gyvūnas?“ - „Taip.“ Kitas variantas - kuriame pasaką ratu. Vienas šeimos narys pasako vieną žodį ar sakinį, kitas prideda kitą, trečias - trečią ir t. t.
A. Račiuvienė: „Tai ir žaidimas, ir mokymasis, ir smagus pasibuvimas kartu. Vaikams labai patinka, nes tokio pobūdžio žaidimai yra labai gyvi ir natūralūs. Kuriant pasakojimus, pasakas ar istorijas galima labai pajausti emocinę kūrėjo būseną. Jei mama mato, kad vaikas nerimauja, jam kažkas negerai, tai toks žaidimas gali padėti jam išsipasakoti. Pavyzdžiui, mama gali pradėti pasaką taip: „Gyveno berniukas, jis buvo labai liūdnas…“, ir tada tas vaikas pridėdamas savo sakinį nesąmoningai pasakoja apie save, nes išsipasakoti kito vardu yra lengva. Tokios pasakos stiprina vaiko ir tėvų ryšį, jos yra tarsi pokalbis. Taip mokomasi ne tik kalbėti, bet ir girdėti: ir ne tik žodžius, bet ir pamatyti veido mimiką, suprasti, ką ji rodo. O tai labai svarbios gerų tarpusavio santykių sudedamosios dalys.“
Medaus kvapas
Tai labai jaukus užsiėmimas, ypač kai orai vėsesni. Tereikia turėti natūralaus vaško, jį pašildyti (užpylus karštu, bet ne verdančiu vandeniu) ir sušilusio įdėti vaikams į delniukus. Kol šiltas, vaškas minkštas, paklusnus ir kvepia medumi. Atvėsęs iškart stingsta. Todėl vaikas, kad nulipdytų tai, ką nori, turi nepaleisti jo iš delniukų.
A. Račiuvienė: „Vaškas vaikams patinka. Jie jį maigo, glosto, pauosto ir net paragauja. Tai natūralus produktas, todėl nieko baisaus, o patirtis - nauja. Vaikai išmoksta ir žvakes gaminti, tai nėra sunku: galima šiltą vašką lieti ant knatelio, leisti vienam sluoksniui sustingti ir tada lieti vėl arba galima knatelį mirkyti šiltame vaške. Juk kaip prasminga pasigaminti savo žvakę, kurią vakare arba per sekmadienio pietus šeima deda ant stalo ir uždega.“
Spalvos liejasi laisvai
Vaikai mėgsta piešti. Pabandykite nupiešti savo nuotaiką, jausmus - tai, ko neįmanoma išsakyti žodžiais. Kaip? Liekite akvarelę. Reikės sušlapinto lapo popieriaus ir akvarelinių dažų. O tada tereikia dažuose pamirkytu teptuku paliesti popieriaus lapą ir spalvota srovelė ima tekėti taip, kaip ji nori. Ant viršaus „leidžiame“ kitą spalvą, trečią ir t. t. Spalvos susilieja, susipina, „gimsta“ naujų.
A. Račiuvienė: „Akvarelės liejimas turi terapinį poveikį. Tai visiškai laisva, neįrėminta, leidžia „paleisti“ savo jausmus, mintis. Jei vaikas jaučia įtampą, iškart matyti - šlapiame lape greitai atsiranda skylė. Jei jaučiasi gerai, spalvos liejasi lengvai ir laisvai. Patarimas: jei vaikas pats nenori pasakoti, ką, jo nuomone, jam pavyko „nulieti“, tai ir nereikia jo kamantinėti, aptarinėti darbo. Kai norės, pats papasakos.“
Piešimas ratu
Piešimas įvairiausiomis priemonėmis - pieštukais, kreidelėmis ir kt. yra viena geriausių terapijos priemonių ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Šią priemonę reikėtų prisiminti ir sunkesnėmis šeimos gyvenimo akimirkomis, pavyzdžiui, kai jaučiate, kad šeimos nariai yra įsitempę, suirzę, kai norisi apie kažką pasikalbėti, bet pokalbis „nesimezga“.
A. Račiuvienė: „Vaškinėmis kreidelėmis piešti reikia jėgos, jas reikia gerokai paspausti, kad ant popieriaus liktų žymė. Taigi, jei jaučiatės suirzę, imkite kreideles, akvarelinio popieriaus lapą, susėskite ir leiskite lapą ratu: kažką vienas nupiešia, kažką kitas, trečias, ketvirtas… Taip piešiant, besistengiant spausti kreidelę, „išeina“ visa įtampa ir bloga nuotaika. Atrodo, net kūnas sušyla, atsipalaiduoja raumenys ir smegenys, o tada jau galima pasikalbėti apie tai, ką pavyko nupiešti. Štai jums ir pokalbis!“
Dvi pusės
Storesnį popieriaus lapą sulenkite perpus, ant vienos pusės užtepkite, „prikleckuokite“ įvairių spalvų akrilinių dažų (tinka ir tirštesnis guašas, tačiau jis nenatūralus), abi lapo puses suglauskite, prispauskite ir palaikykite. Atverskite. Pavyko stebuklingai! Laisvės, netikėtumo, stebuklo momentas kuriant dvipusius atvirukus vaikus tiesiog „pagauna“. A. Račiuvienė: „Kaip svarbu išmokyti vaikus mėgautis procesu, ne tik rezultatu, taip pat svarbu leisti jiems patirti sėkmę, t. y. darau ir man pavyksta.
