Kai sužinai, kad po tavo širdimi plaka dar viena besimezgančio kūdikėlio širdutė, apima toks dangiškas jausmas, kad, regis, galėtumėi pakilti ir skristi. Bet... euforijai kiek išsisklaidžius, iš paskos atsėlina nerimas. Ar pavyks išsaugoti ir subrandinti šią trapią gyvybę? Pasak psichologų, toks nėštukių nerimas yra suprantamas. Net jei nėštumas klostosi sklandžiai, beveik kiekviena moteris truputėlį baiminasi, kad jos mažyliui gali nutikti kas nors negera - tai bundantis motinystės instinktas atgena į galvą tokias mintis... Ypač neramu pirmaisiais mėnesiais, kai būsimojo kūdikėlio gyvybei gresia didžiausias pavojus. Manoma, jog būtent taip atsirado ir prietaras, kad pirmuosius tris mėnesius niekam nevalia pasakoti apie savo nėštumą. Ir vis dėlto... Net ir niekam nieko nepasakojant, širdyje neramu... Tad pasidomėkime, kokia iš tiesų yra tikimybė netekti būsimo mažylio?

Statistika byloja, kad savaiminiu persileidimu baigiasi maždaug apie 15 proc. nėštumų. Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Kai nėštumas baigiasi persileidimu, kyla natūralus nerimas, kad taip gali nutikti ir kitą kartą. Daugumai persileidimą patyrusių nėščiųjų pirmojo trimestro dienos slenka ypatingai lėtai, jos su baime laukia savaitės, kuomet praeitą kartą nutrūko nėštumas.

Kokie yra persileidimo rizikos veiksniai?

Vyresnio amžiaus moterys turi didesnę nėštumo nutrūkimo tikimybę. Jų organizme dažniau susidaro su gyvybe nesuderinamų chromosomų defektų. Pavyzdžiui, 40 m. moteris turi 2 kartus didesnę riziką patirti persileidimą, nei 20 m. moteris. Pasikartojantys persileidimai (bent du) taip pat padidiną gyvybės nutrūkimo riziką.

Moters vaisingumo sutrikimus gali lemti:

• Cukrinis diabetas.
• Kraujo krešėjimo sutrikimai.
• Autoimuninės ligos (antifosfolipidinis sindromas, vilkligė).
• Hormonų sutrikimai (policistinių kiaušidžių sindromas).
• Pernelyg aktyvi skydliaukės veikla.
• Žymiai padidėjęs kraujo spaudimas.
• Inkstų ligos.
• Įgimtos moters lytinių organų anomalijos (gimdos anomalijos arba sąaugos, silpnas ar trumpas gimdos kaklelis).

Nuomonės apie gimdos miomos įtaką persileidimui prieštaringos, tačiau dauguma miomų nesukelia problemų nėštumo metu.

Didesnė persileidimo tikimybė egzistuoja, jei moteriai, jos partneriui ar kitiems šeimos nariams diagnozuojama genetinė anomalija, taip pat jei ji nustatoma vaisiui nėštumo metu.

Infekcijos taip pat gali turėti įtakos nėštumo nutrūkimui: listerijų sukelta infekcija, kiaulytė (epideminis parotitas), raudonukė, tymai, toksoplazmozė, citomegalo virusas, parvovirusas, gonorėja, ŽIV. Ypač būsimo kūdikėlio gyvybei pavojinga toksoplazmozė, raudonukė, Chlamydia bakterijos. Taigi prieš pastojant būtų idealu pasitikrinti, ar jūsų organizme nėra šių blogybių, o pastojus jų kiek įmanoma saugotis. Pavyzdžiui, toksoplazmoze bene lengviausia užsikrėsti per gyvūnus, ypač kates, taip pat per žalią ar nepakankamai gerai apdorotą mėsą.

Stiprų poveikį nėštumui daro rūkymas, narkotinių medžiagų (kokaino, ekstazio) vartojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas kofeino kiekis kraujyje taip pat gali lemti nėštumo nutrūkimą. Vaistų vartojimas, ypač receptinių ir kai kurių nereceptinių, net tokių kaip ibuprofenas arba aspirinas, gali būti pavojingi nėštumui. Be abejo, rizika persileisti gerokai padidėja ir toms moterims, kurios dažnai kilnoja taurelę, be saiko rūko, piktnaudžiauja vaistais ar dirba kenksmingomis sąlygomis.

Gaivus oras svarbus ne tik motinos sveikatai, bet ir tinkamam vaisiaus vystymuisi, todėl svarbu vėdinti gyvenamąsias patalpas. Ypač reikia saugotis toksiškai veikiančių medžiagų, tokių kaip švinas, arsenas, formaldehido dujos, anestezijai (bendrai nejautrai operacijos metu) naudojamų dujų ir, žinoma, radiacijos. Nutukimas taip gali būti vienas iš persileidimo rizikos veiksnių.

Pagrindinės persileidimų priežastys

Jas galima suskirstyti pagal tai, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta persileidimas.

• Pirmojo trimestro metu: persileidimą nulemia chromosomų defektai arba placentos problemos. Chromosomos - tai žmogaus DNR dalys, kurios veikia daug įvairių procesų (nurodo, kaip ląstelė vystysis arba kokios spalvos bus akys). Tam tikrais atvejais vaikas gauna per daug ar per mažai chromosomų. Nėra aišku, kodėl taip nutinka, tačiau vaisius, esant tokiems defektas, negali toliau vystytis. Manoma, kad du trečdaliai visų persileidimų įvyksta būtent dėl chromosomų anomalijų. O placenta aprūpina vaisių krauju, kuriame yra deguonies ir maisto medžiagų. Pasireiškus placentos sutrikimams, vaisius negali toliau vystytis.
• Antruoju trimestru: persileidimus dažniausiai sukelia minėtos lėtinės ligos, infekcijos, silpnas gimdos kaklelis, policistinių kiaušidžių sindromas. Iš infekcijų pavojingiausios šios: raudonukė, citomegalija ir toksoplazmozė. Silpnas gimdos kaklelis gali nulemti ankstyvą gimdos kaklelio atsivėrimą ir persileidimą. Dėl policistinių kiaušidžių sindromo padidėja kiaušidės ir pasireiškia hormonų disbalansas. Šis sindromas - dažna nevaisingumo priežastis, todėl manoma, kad jis gali lemti ir nėštumo nutrūkimą. Vis dėlto tikslus policistinių kiaušidžių sindromo poveikis nėštumui nėra žinomas.

Didžioji dalis savaiminių persileidimų įvyksta pirmajame trimestre (iki 12 savaitės). Dažniausiai tai būna atsitiktinis genetinis sutrikimas, kurio nei išvengti, nei numatyti neįmanoma. Apie 80 % persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Persileidimai mažiau tikėtini po 20 nėštumo savaitės - tai vėlyvi nėštumo nutrūkimai.

Daugeliu atvejų tai pačios gamtos sukurtas natūralios atrankos filtras - taip ji saugosi nuo sunkių apsigimimų ir kitokių nukrypimų nuo normos. Genetinės. Pasak specialistų, apie 60-70 proc. savaiminių persileidimų įvyksta dėl tam tikrų vaisiaus chromosominių patologijų. Visi žmogaus genai ląstelėje primena pagal griežčiausią tvarką sudėliotą pakuotę. Žmogus turi 46 chromosomas. Kiekvienoje žmogaus somatinėje ląstelėje privalo būti visas chromosomų rinkinys, be menkiausių paklaidų. Jei pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, lemianti įvairius vaisiaus pakitimus. Manoma, kad 10-25 proc. nėštumų baigiasi persileidimais, iš jų apie 80 proc. įvyksta pirmajame trimestre. Dauguma taip anksti, kad moteris net nebuvo supratusi, jog laukėsi.

Kaip suprasti, kad gresia persileidimas?

Atidžiai stebėkite savo būseną. Jei pasirodė kraujingų išskyrų (kartais jos gali būti ir rusvos) ir maudžia pilvo apačią - tai įspėjamasis ženklas, kad vyksta kažkas negera. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją. Pagrindiniai - du: pilvo apačios skausmas bei kraujingos išskyros iš makšties. Kai gresia persileidimas, nėščiajai gali skaudėti arba mausti pilvo apačią, skauda nugaros apačią, iš gimdos pasirodo kraujingos išskyros, gali kietėti gimda. Jeigu persileidimo priežastis - gimdos kaklelio nepakankamumas, moteris gali nejausti ypatingų požymių, pranašaujančių persileidimą. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Nėštumo simptomų išnykimas.

Tiesa, specialaus gydymo ar vaistų, kurie padėtų išvengti persileidimo, nėra. Tam tikrais atvejais gydytojai gali tik sustabdyti kraujavimą, skirti nuskausminamųjų. Nėščiajai skiriamas tausojantis (apsauginis) režimas. Kartais moteris net paguldoma į ligoninę. Specifinių vaistų nuo persileidimo nėra, tačiau tokiai moteriai paprastai skiriama vitaminų ir mineralinių medžiagų, raminančių vaistų, pavyzdžiui, valerijono. Labai svarbu moters gera psichologinė būsena, ramumas, tvirtybė ir tikėjimas sėkminga pabaiga.

Kaip apsaugoti save ir kūdikį?

Kiekvienai būsimai mamytei tikriausiai spontaniškai kyla klausimas: ar įmanoma apsaugoti įsčiose bręstantį žmogutį nuo tokios nelaimės? Deja, jokių profilaktinių priemonių nėra. Tai, kas gamtos valioje, ne mūsų jėgoms.

• Jei jums rūpi, kaip išnešioti vaikelį, vertėtų dar prieš pastojant pasitikrinti sveikatą bei išsiaiškinti, ar nesate pavojingų infekcijų nešiotoja, išsitirti, ar neturite genitalijų ir kitokių anomalijų.
• Be abejo, labai daug įtakos turi ir gyvenimo būdas. Norite, kad nėštumas būtų sėkmingas?
• Prieš nėštumą buvote turbomoteris, ant kurios pečių laikėsi visa šeima? Šias garbingas pareigas bent laikinai perleiskite kam nors kitam.
• Iki pastodama mėgote aistringai keliauti ir gyvenote ekstremaliais potyriais. Žinia, neprivalote tapti namisėda, tik šiek tiek sumažinkite tempą. Rinkitės trumpesnes keliones, venkite pernelyg intensyvios veiklos. Be jodinėjimo ar laipiojimo uolomis devynis mėnesius tikrai įmanoma išgyventi - galite būti tuo tikra. Venkite ir intensyvių buities darbų. Juk neketinate tapti greitojo langų valymo čempione, tiesa?..

Kai kurios į tokius perspėjimus numoja ranka, sakydamos: aš tik nėščia - ne ligonė. Be jokios abejonės, nėštumas - normali būsena. Tačiau atsargumas gėdos nedaro: geriau save mažumėlę patausoti, kad vėliau netektų gailėtis...

Jeigu tai ne pirmas nesėkmingas bandymas, pasikonsultuokite su gydytoju, atlikite reikiamus tyrimus, apsilankykite genetiko konsultacijoje. Pasitarkite su ginekologu, kiek laiko jums reikėtų saugotis nėštumo. Paprastai kitas nėštumas praeina be jokių komplikacijų, ir šeimai gimsta visiškai sveikas vaikelis.

Visoms besiruošiančioms pastoti moterims patariu bent 1-2 mėnesius iki pastojimo ir per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius kasdien vartoti po 0,4 mg (400 mikrogramų) folio rūgšties (vitamino Bc, vitamino B9 arba vitamino M), nes tai kur kas sumažina širdies bei nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.

Nei kontraceptinės tabletės nei hormoninės spiralės tikrai nesukelia nevaisingumo, tikrai neturi jokios neigiamos įtakos būsimo kūdikio sveikatai ir tikrai nedidina savaiminių persileidimų rizikos.

Po persileidimo: kada vėl planuoti nėštumą?

Persileidimas - tai skausminga ir emociškai sunki patirtis, su kuria kasmet susiduria tūkstančiai moterų Lietuvoje. Nors tai dažna, apie tai vis dar kalbama per mažai, o vienas svarbiausių klausimų, kuris iškyla porai po tokios netekties, - kada vėl galima planuoti nėštumą? Šis klausimas neturi vieno universalaus atsakymo - jis priklauso nuo fizinės ir emocinės moters būklės, persileidimo aplinkybių ir gydytojų rekomendacijų.

Kas laikoma persileidimu?

Persileidimu laikomas nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Dauguma persileidimų įvyksta pirmąjį trimestrą - iki 12 savaitės.

Kiek laiko rekomenduojama palaukti iki kito nėštumo?

• Medikų požiūris: Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, po persileidimo rekomenduojama palaukti mažiausiai 3 mėnesius prieš vėl bandant pastoti. Tai leidžia organizmui atsigauti ir sumažina komplikacijų riziką. Tačiau šios rekomendacijos - bendro pobūdžio.
• Lietuvoje veikiantys akušeriai ginekologai dažniausiai vadovaujasi šiuo principu: Jei persileidimas buvo ankstyvas (iki 12 savaitės) ir be komplikacijų, naują nėštumą galima planuoti jau po vieno ar dviejų menstruacinių ciklų. Jei buvo atlikta medicininė intervencija (kuretazas) arba buvo infekcija, gydytojas gali rekomenduoti palaukti 3-6 mėnesius. Jei moteriai buvo keli persileidimai iš eilės, būtina atlikti papildomus tyrimus ir nėštumą planuoti tik gavus gydytojo leidimą.
• Svarbu: prieš planuojant naują nėštumą rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą, kuris įvertins gimdos būklę, ciklą ir bendrą sveikatą.

Fizinė ir emocinė sveikata - vienodai svarbios. Persileidimas paveikia ne tik kūną, bet ir psichiką. Daugelis moterų patiria liūdesį, kaltę, pyktį, baimę dėl būsimo nėštumo. Todėl emocinis pasiruošimas naujam nėštumui yra ne mažiau svarbus nei fizinis. Jei jaučiate, kad negalite susitaikyti su netektimi, neskubėkite. Leiskite sau išgedėti, pasikalbėkite su artimaisiais, gydytoju ar psichologu.

Nėra aišku, kodėl taip nutinka, tačiau vaisius, esant tokiems defektas, negali toliau vystytis. Manoma, kad du trečdaliai visų persileidimų įvyksta būtent dėl chromosomų anomalijų. O placenta aprūpina vaisių krauju, kuriame yra deguonies ir maisto medžiagų. Pasireiškus placentos sutrikimams, vaisius negali toliau vystytis.

Ar įmanoma moteriai suprasti, ar tai mėnesinės, ar persileidimas? Apvaisinimas vyksta, kai spermatozoidas prasiskverbia į kiaušialąstę, tiksliau - 50 proc. genetinės informacijos iš vyro susilieja su 50 proc. moters genetine informacija. Taip sudaro naujo organizmo užuomazga. Toli gražu ne visada šis procesas vyksta sklandžiai. Tyrimais nustatyta, kad tik kas ketvirtas-penktas apvaisinimas baigiasi sėkmingai besivystančiu nėštumu. Visi kiti gemalai nustoja vystytis po kelių ar keliolikos parų po apvaisinimo, todėl mėnesinės net neužsilaiko, ar vėluoja vos vieną-kitą dieną.

Nėštumo planavimas patyrus persileidimą visada kelia daugiau ar mažiau nerimo - ką daryti, kad netektų to išgyventi dar kartą? Neretai galima išgirsti nuomonę, jog persileidimas - tai natūralus pačios gamtos apspręstas dalykas, kurio priežasčių nelabai ir verta ieškoti, bent jau kol persileidimai nepasikartoja du ar daugiau kartų. Tačiau kuo toliau, tuo labiau aiškėja, jog jie nėra atsitiktinumas - persileidimus lemia konkretūs genetiniai, endokrinologiniai, anatominiai, imunologiniai, mikrobiologiniai ir kt. veiksniai.

Vaisingumo požymių sekimas taipogi gali nukreipti gydytoją teisinga linkme ieškant giliau slypinčio sutrikimo, dėl kurio moteriai nepavyksta išnešioti pradėtos gyvybės. Persileidimo riziką ypatingai didina sutrumpėjusi liuteininė fazė.

Kaip suprasti, kad gresia persileidimas? Atidžiai stebėkite savo būseną. Jei pasirodė kraujingų išskyrų (kartais jos gali būti ir rusvos) ir maudžia pilvo apačią - tai įspėjamasis ženklas, kad vyksta kažkas negera. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją. Tiesa, specialaus gydymo ar vaistų, kurie padėtų išvengti persileidimo, nėra. Tam tikrais atvejais gydytojai gali tik sustabdyti kraujavimą, skirti nuskausminamųjų. Kiekvienai būsimai mamytei tikriausiai spontaniškai kyla klausimas: ar įmanoma apsaugoti įsčiose bręstantį žmogutį nuo tokios nelaimės? Deja, jokių profilaktinių priemonių nėra. Tai, kas gamtos valioje, ne mūsų jėgoms.

Jeigu tai ne pirmas nesėkmingas bandymas, pasikonsultuokite su gydytoju, atlikite reikiamus tyrimus, apsilankykite genetiko konsultacijoje. Pasitarkite su ginekologu, kiek laiko jums reikėtų saugotis nėštumo. Paprastai kitas nėštumas praeina be jokių komplikacijų, ir šeimai gimsta visiškai sveikas vaikelis.

Persileidimas yra nemalonus, tačiau natūralus ir dažnai pasitaikantis dalykas - daug dažniau, nei atrodytų. Neretas atvejis, kai persileidimas įvyksta labai ankstyvoje stadijoje, moteriai dar net neįtariant nėštumo. Kai nėštumas baigiasi persileidimu, kyla natūralus nerimas, kad taip gali nutikti ir kitą kartą. Daugumai persileidimą patyrusių nėščiųjų pirmojo trimestro dienos slenka ypatingai lėtai, jos su baime laukia savaitės, kuomet praeitą kartą nutrūko nėštumas. Į dienotvarkę įtraukite kasdieninius pasivaikščiojimus gryname ore. Padėti gali ir meditacija ir malda. Norą tapti tėvais ir vaikelio troškimą gali pakeisti baimė vėl patirti netektį ir abejonės, kad sugebėsite tai išgyventi dar kartą.

tags: #kaip #saugotis #nuo #persileidimo

• Auklės su kamera tėvams
• Anomalijos ir apvaisinimas
• Naujienos apie Inetą Puzaraitę-Žvagulienę
• Galimybės lankyti vaiką globos namuose
• Kelias scenoje: Viktorija Streiča