Pirmieji žodžiai, kuriuos pasako kūdikiai, dažnai tampa dideliu tėvų džiaugsmo momentu. Tai ne tik emocinis įvykis, bet ir svarbus etapas vaiko kalbos raidoje.
Kada kūdikiai pradeda kalbėti?
Kūdikiai pradeda kalbėti maždaug 10-12 mėnesių amžiaus, tačiau pirmieji žodžiai gali labai skirtis priklausomai nuo aplinkos, šeimos kalbų ir netgi genetinių veiksnių. Kiekvienas kūdikis vystosi pagal savo tempą. Kai kuriems vaikams pirmieji žodžiai pasirodo anksčiau nei kitiems, o kai kurie vėliau pradeda kalbėti. Nors dauguma kūdikių pradeda kalbėti pirmuosius žodžius apie 12 mėnesį, kiti gali tai padaryti ir anksčiau, ir vėliau. Kol vaikutis ištars pirmąjį sakinį, praeis dar daug laiko. Pasirengimas kalbėjimui trunka nuo gimimo iki pirmųjų ištartų žodžių.
Pirmieji gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi - taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau ima tarti garsus, pirmuosius žodžius. Girdėdami aplinkinių kalbą vaikai pradeda sieti žodį su konkrečiu daiktu, veiksmu ir be didelių pastangų išmoksta daug naujų žodžių.
Dažniausi pirmieji kūdikių žodžiai
Pateikiame septynis dažniausiai pasitaikančius pirmus kūdikių žodžius, remiantis statistiniais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis:
- Mama / Tėvelis: Tai dažniausiai pirmieji žodžiai, kuriuos pasako kūdikiai, nes jie jau yra susipažinę su šiais žodžiais nuo ankstyvos vaikystės. Kūdikiai išmoksta šiuos žodžius dėl tėvų nuolatinio minėjimo ir bendravimo. „Mama“ ir „tėvelis“ dažnai naudojami kaip pirmieji žodžiai, nes kūdikiai šiuos žodžius sieja su pagrindiniais, saugumo jausmą teikiančiais asmenimis.
- Ne: Nors kūdikiai dar nesugeba įsisavinti sudėtingesnių sakinių struktūrų, „ne“ yra vienas pirmųjų žodžių, kuriuos jie išmoksta. Tai žodis, kurį dažnai girdi, ypač jei tėvai siekia nustatyti ribas. Be to, jis yra paprastas ir lengvai išmokstamas, todėl kūdikiai greitai jį pradeda kartoti.
- Vanduo: Vanduo, ypač jei kūdikis žino, kad jis gaus gerti arba žaidžia su juo, taip pat dažnai tampa vienu iš pirmųjų žodžių. Tai susiję su kasdieniu gyvenimu, o vaikai įsimena žodžius, kurie yra susiję su jų poreikiais.
- Batai: Dažnai šis žodis pasirodo kaip pirmas žodis dėl kūdikio susidomėjimo avalyne ir dėl to, kad tėvai gali kartoti „batukai“ arba „batai“ kelis kartus, kai rengia kūdikį. Toks žodis yra lengvai išmokstamas dėl aiškaus objekto ir veiksmo, kuris su juo susijęs.
- Pienas: Kūdikiai, ypač tie, kurie žinda arba geria pieną iš buteliuko, dažnai išmoksta žodį „pienas“ labai anksti. Tai yra žodis, kurį jie sieja su savo pagrindiniu maisto šaltiniu, ir todėl jis dažnai pasirodo ankstyvoje kalbos raidoje.
- Buba (arba panašūs švelnūs garsai): Dažnai kūdikiai pradeda kartoti paprastus garsus ir žodžius, kuriuos tėvai naudoja žaismingai. „Buba“, „baba“ arba kiti panašūs švelnūs garsai būna pirmieji, nes kūdikiai mėgsta kartoti lengvus ir malonius garsus, kurie padeda jiems tobulinti kalbos įgūdžius.
- Ačiū: Nors tai galbūt ne visada atsiranda tarp pirmųjų žodžių, kai kurie kūdikiai pradeda kartoti „ačiū“, kai tėvai dažnai naudoja šį žodį kasdienėje rutinoje. Šis žodis, priklausomai nuo kultūros, taip pat gali būti vienas iš pirmųjų, nes jis turi svarbų socialinį aspektą, kuris padeda formuoti vaiko socialinius įgūdžius.
Ką apie tai sako ekspertai?
Kalbos raida priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant vaiko aplinką, tėvų kalbos įpročius ir vaiko individualias savybes. Tyrimai rodo, kad ankstyvųjų žodžių pasirinkimas yra glaudžiai susijęs su šeimos gyvenimo ritmu. Pavyzdžiui, vaikai, kurie auga daugiakalbėse šeimose, gali išmokti žodžius keliose kalbose ir jų pirmieji žodžiai gali būti kitokie. Tačiau nepriklausomai nuo kalbos, dauguma pirmųjų žodžių yra susiję su kasdieniais objektais, žmonėmis ir veiksmais.
Kiekvienas kūdikis unikalus. Svarbu paminėti, kad kiekvienas vaikas vystosi pagal savo tempą. Kūdikiai nėra robotukai, priešingai, nuo pat gimimo jie - mažos asmenybės, todėl tokio pat amžiaus vaikai gali vystytis skirtingai. Kiekvienas kūdikis vystosi vis kitaip, tačiau yra tam tikri dėsniai, iš kurių galima spręsti, ką vaikas turėtų daryti vieną ar kitą mėnesį.
Kalbos raidos etapai: nuo gugavimo iki sakinių
Kiekvieno vaiko vystymasis ir jo kalbos raida yra kitokia, todėl visos pateikiamos gairės yra tik orientacinės. Vienintelė naujagimio „kalba“ - tai jo verksmas, kuris neturi intonacijų, bet skiriasi stiprumu.
1-asis mėnuo: pirmieji garsai
Tuoj po gimdymo kūdikis užmezga akių kontaktą, žvilgsnis gali būti nepaprastai įdėmus. Kūdikis gyviau pradeda reaguoti į garsus: krūpteli, mirkčioja, kartais padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Kalbinamas nustoja verkti. Pradeda tarti pirmuosius gerklinius garsus: aguoti (h-h-h, g-h-h-h). Kūdikį jau galima nuraminti melodinga dainele - lopšine.
2-asis mėnuo: šypsena ir balsiai
Šiuo amžiaus tarpsniu mamos sulaukia sąmoningos kūdikio šypsenos. Kūdikiai dažniausiai pradeda tarti balsius: aie, aaa, eee, ooo ir uuu. Tai įvyksta tarp kelių pirmų savaičių ir antro mėnesio pabaigos. Iš pradžių vienu kvėptelėjimu skleidžiamas melodingas, mielas burkavimas ir gerklinis vogravimas atrodo visiškai atsitiktiniai garsai, bet vėliau pradėsite pastebėti, kad jie skirti jums. Šiuos garsinius pratimus kūdikis atlieka savo ir jūsų malonumui - jiems patinka klausytis savo pačių balso. Be to, vaikutis taip mokosi „kalbėti“.
3-iasis mėnuo: gugavimas ir garsų imitacija
Tėvų kalbinamas vaikutis atsiliepia garsu. Jis jau turėtų mokėti garsiai juoktis. Galima mėgdžioti gyvulių skleidžiamus garsus, ypač tuos, kuriuos kūdikis girdi dažnai.
4-asis mėnuo: pirmieji priebalsiai
Šio amžiaus kūdikiai kalbinami gali krykštauti, šypsotis, garsiai juoktis. Atsiranda pirmieji priebalsiai. Kai kurie kūdikiai juos pradeda vartoti trečią mėnesį, kiti - penktą, bet vidutiniškai - ketvirtą. Pradėję eksperimentuoti su priebalsiais, kūdikiai atranda vieną ar du iš karto ir vis kartoja tą patį skiemenį, pvz: ba, ga, da, te, ma.
5-asis mėnuo: pamėgdžiojimas ir pirmieji priebalsiai
Penkių mėnesių kūdikiai girdi garsus, mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi patys pamėgdžioti. Taria balsius ir dvibalsius: i, a, ei, ou. Ištaria keletą priebalsių: d, b, l, m. Žaisdamas kalbasi „pats su savimi“.
6-asis mėnuo: dviskiemeniai garsai
Vidutiniškai šešių mėnesių kūdikis pradeda tarti dviskiemenis vieno priebalsio garsus: a-ga, a-ba, a-da, a-ta, bei dainingesnes kombinacijas: da-da-da-da, ga-ga-ga-ga, ba-ba-ba-ba. Tarp balsių įterpia ir tokių priebalsių: f, s, z, m, n, l. Pradeda čiauškėti įvairiu garsu ir greičiu.
7-asis mėnuo: skiemenų kartojimas
Balsius ir priebalsius kūdikis ištaria kaip pakliūva. Gerai taria skiemenis: ma, mu, pa, ba, juos pakartodamas kelis kartus: pa-pa-pa, ba-ba-ba, te-te. Pradeda juokauti, pokštauja.
8-asis mėnuo: dviskiemeniai žodžiai
Vaikutis mėgdžiojimo būdu pamažu išmoksta visų garsinės kalbos elementų: garsus, toną, tempą, ritmą, melodiškumą. Vartoja dviskiemenius žodžius, pvz.: pa-pa, ma-ma, de-de, le-le. Gali pasakyti „tete“, „mama“, „baba“ kaip prasminius vardus.
9-asis mėnuo: supranta žodžius
Taria „mama“, „tete“ kaip vardus. Ilgai kartoja tą patį skiemenį, atidžiai klausosi pokalbių, dainavimo. Supranta ir reaguoja į kai kuriuos žodžius, pvz., ne-ne, lempa, gėlė.
10-12 mėnesiai: pirmieji prasmingi žodžiai
Čiauškėjimo garsai įgyja kalbos garsų funkcijas. Nuo čiauškėjimo pereinama prie prasmingos kalbos. Šiuo laiku labai svarbi kalbos aplinka. Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias laikotarpis - kalbos vystymosi aukso amžius.
Pirmieji žingsniai kalbos link
Aptarkite daiktus, veiksmus, kai rengiatės, vaikštote lauke, važiuojate į svečius, ruošiatės miegoti. Kūdikiai turi tokį didelį norą bendrauti, kad net dar negebėdami kalbėti visais būdais bando komunikuoti: šypsosi, nutyla, stebi, verkia, čiauška.
Kaip atpažinti pirmąjį žodį?
Garsų grupė, kurią ištaria vaikas, savo sandara bei skambėjimu turi būti panaši į tą žodį, kurį vaikas nori ištarti. Žodis turi būti ištartas trumpai bei jį ištarus išlaikoma pauzė. Žodis turi būti vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti. Pirmaisiais žodžiais laikoma, kai jie vartojami vaikui norint bendrauti, inicijuojant pokalbį.
Žodyno plėtimas ir taisyklingas tarimas
Vartokite įvairias žodžio formas (pavyzdžiui, senelė, senutė), sinonimus (svečiai, viešnia), palyginimus (meilus kaip katinėlis) ir pan. Naujus žodžius, kurių jūs norite išmokyti savo vaiką, ištarkite aiškiai, lėtai, pakartokite keletą kartų. Svarbu įvardinti ne tik kasdienės aplinkos daiktus, bet ir paminėti jų savybes, požymius. Lieskite įvairius paviršius, lipdykite, ragaukite, kad vaikas patirtų naujų pojūčių ir išmoktų juos išreikšti žodžiais (švelnus, šiurkštus, slidus, kietas, minkštas, rūgštus).
Tėvų vaidmuo vaiko ugdyme
Siekiant gerų ir efektyvių rezultatų, labai svarbus ne tik specialisto, bet ir tėvų bei vaiko vaidmuo. Jie praleidžia su savo vaikais daugiausiai laiko, geriausiai juos pažįsta ir turi nepakeičiamą tarpusavio ryšį. Kalbinti vaiką reikėtų kaip tik išeina: pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais, kad mažylis suprastų, jog jis tėvams yra svarbus.
