Kelionės yra ne tik būdas pažinti pasaulį, bet ir puiki proga lavinti savo protą bei įgyti naujų gebėjimų. Nors gali atrodyti, kad smegenų dydis ar svoris lemia intelektą, mokslininkai jau seniai įrodė, kad tai mitas. Specialieji agentai, sportininkai, astronautai ir daugelis kitų profesionalų naudoja įvairius metodus, siekdami pagerinti savo smegenų veiklą ir išvystyti naujus gebėjimus nepriklausomai nuo amžiaus.
Portalą brightside.me pateikia kelis dešimtis paplitusių mitų apie smegenis ir realius būdus, kaip pagerinti savo protinį produktyvumą.
1. Mitai ir tiesos apie smegenų veiklą
1 mitas: Smegenys niekada nepavargsta.
Teisybė: Smegenys negali pavargti nuo intelektualios veiklos, tačiau psichologinė ir fizinė būklė turi įtakos koncentracijai ir aktyvumui. Naujo tyrimo duomenimis, smegenys funkcionuoja produktyviau, kai girdime bangų ošimą, jaučiame vėją nuo jūros, matome įvairius mėlynus atspalvius ir jaučiame šiltą smėlį. Štai kodėl jėgas greičiausiai atgauname prie jūros.
Ką daryti: Išbandykite haloterapiją, pasivaikščiokite miške, atostogas praleiskite prie jūros, o vasarą nesidrovėkite ir kuo daugiau vaikščiokite basi. Kiek įmanoma dažniau lankykitės pajūryje.
2 mitas: Piešiant matematikos genijumi netampama.
Teisybė: Kas kartą, kai reikia priimti sudėtingą sprendimą ar išspręsti sunkią užduotį, pieškite. Piešiant suaktyvinami abu smegenų pusrutuliai, taigi kur kas greičiau į galvą ateis tinkamas sprendimas. Tyrimai parodė - vaikai kur kas greičiau išmoksta matematiką ir įsimena informaciją, jeigu naują medžiagą iliustruoja ar rašinėja, paišinėja sąsiuvinyje.
Ką daryti: Paišinėkite ar pieškite 10-20 min. Jei esate dešiniarankis, pieškite kairiąja ranka (ir atvirkščiai). Darykite tai kasdien, pozityvų poveikį pastebėsite jau po mėnesio.
3 mitas: Sūpynės - tik vaikams.
Teisybė: Supantis sūpuoklėse ankstyvoje vaikystėje skatinamas smegenų dalių, atsakingų už kalbos ir informacijos apdorojimą, vystymasis. Supimasis, sukimasis spirale esant bet kokio amžiaus stiprina vestibiuliarinį aparatą, nes gerėja orientacija erdvėje. Šį faktą patvirtino astronautai.
Ką daryti: Du-tris kartus per savaitę po 15-20 min. supkite sūpuoklėse, dažniau pasivažinėkite karusele. Taip pasveiksite nuo jūros ligos, nejausite simptomų, jei padauginsite alkoholio.
4 mitas: Aiškaregystės gebėjimų nebūna.
Teisybė: Vadinamąjį šeštą pojūtį dažnai turi kokio nors jutimo organo netekę žmonės. Pavyzdžiui, akli žmonės jaučia erdvę aplink save, pasitelkdami klausą, uoslę, odos receptorius. Jų smegenys sukuria atitinkamą žemėlapį pagal gautą informaciją.
Ką daryti: Kelis kartus per savaitę įsikiškite ausų kištukus ir, pavyzdžiui, pavaikščiokite atbulomis arba pažaiskite žaidimą „Kas dėžėje“, kurio metu reikia atspėti, koks daiktas yra dėžėje.
5 mitas: Šachmatai - geriausias sportas smegenims.
Teisybė: Smegenis geriausiai lavina fizinė mankšta. Sportuojant gaminasi hormonai, atsakingi už atmintį, naujų gebėjimų įsisavinimą ir neuronų išsaugojimą. Pavyzdžiui, eksperimentinio tyrimo metu jo dalyviams buvo pateikta įvairių užduočių. Per pertrauką A grupės nariai atliko tempimus, o B grupė tiesiog ilsėjosi. Rezultatai parodė, kad ta grupė, kuri ilsėjosi, neatliko užduoties. Tiesa, sportuojant svarbu nekelti pavojaus sveikatai. Regbio žaidėjams dažnai susižaloja per rungtynes ir patiria smegenų sutrenkimą.
Ką daryti: Nepasikliaukite vien šachmatais ir kryžiažodžiais. Plaukiokite, šokite, darykite jogos pratimus, kad lavintumėte visą kūną.
6 mitas: Pienas naudingas smegenims.
Teisybė: Pienas turi daug kontraindikacijų. Smegenims ir kūnui bus daugiau naudos, jei vartosite kitokių pieno produktų. Vynas, šokoladas ir kiti produktai, kurių nauda smegenims dar neįrodyta, turėtų būti vartojami saikingai. Nutukimas ardo neuronų jungtis, o cukrus ir riebalai sukelia uždegimą. Smegenys ima veikti menku pajėgumu, vėliau jas ištinka depresija. O maisto stygius gali išbalansuoti smegenis - visa energija skiriama maisto paieškoms, žmogus gali tapti dirglus, agresyvus. Tada smegenų gyvavimo trukmė sutrumpėja, padidėja smegenų ligų rizika.
Ką daryti: Įtraukite į racioną riebios žuvies, ikrų, riešutų, vaisių ir daržovių. Išbandykite ketoninę dietą (tik pirma pasitarkite su gydytoju).
7 mitas: Daugelį gebėjimų galima įgyti tik vaikystėje.
Teisybė: Ir suaugus galima įgyti praktiškai visų gebėjimų. Pavyzdžiui, įkopę į ketvirtą dešimtį chirurgai ėmė mokytis griežti smuiku, kad pagerėtų jų subtilieji motorikos gebėjimai. Specialieji agentai žaidžia vaizdo žaidimus, kad pagreitėtų jų reakcija, logika ir būtų greitesni, atlikdami įvairias užduotis.
Ką daryti: Nebijokite daryti to, apie ką svajojote vaikystėje. Nauji gebėjimai sukuria naujas neuronų jungtis, taip smegenys apsaugomos nuo senėjimo. Negalvokite apie amžių - Olimpinėse žaidynėse Pchenjane Meksikai atstovavo 40 m. slidininkas. Jis išmoko šio sporto vos per metus.
8 mitas: Pozityvus mąstymas tik jauniems ir nepatyrusiems.
Teisybė: Optimistai lengviau pamiršta nesėkmės ir greičiau pasiekia tikslų. O pesimistams ir tiems, kurie nuolat jaudinasi, širdies smūgio rizika padidėja 29 proc., vėžio rizika - 41 proc. Nors požiūrį į gyvenimą lemia genai, asmenybę formuoja gyvenimiška patirtis. Todėl daugelis psichologų rekomenduoja vystyti pozityvų mąstymą.
Ką daryti: Vieną pratimą internete galite atlikti kasdien. Pažiūrėkite į 9 žmones ir kuo greičiau suraskite tarp jų besišypsančius. Reguliariai treniruojantis, smegenys ima kitaip suvokti pasaulį, sumažėja nerimas.
9 mitas: Vieni žmonės yra gabūs matematikai, kiti - ne.
Teisybė: Bazinis matematikos supratimas yra instinktas. Tai svarbus išlikimo gebėjimas. Pavyzdžiui, simetrija reiškia sunokusį vaisių, o skaičių pojūtis padeda apskaičiuoti, kiek žmonių yra priešo gentyje. Matematikos gebėjimus galima vystyti ir suaugus. Matematinės užduotys gerina atmintį, skatina kūrybingumą.
Ką daryti: Pradėkite nuo paprastų dalykų - pažaiskite „Monopolį“, žodžių spėliojimo žaidimus, parduotuvėje mintyse skaičiuokite išlaidas.
10 mitas: Kasdien geriant kavos, gerėja atmintis.
Teisybė: Kofeinas skatina smegenų veiklą ir gali nutolinti su amžiumi susijusius smegenų sutrikimus, bet tikrai nereikia gerti kavos reguliariai. Atmintį pastiprinsite ir įgysite daug žinių, skaitydami knygas.
Ką daryti: Per savaitę perskaitykite po 1-2 skirtingų žanrų knygas. Skaitykite dar kartą anksčiau skaitytas knygas, kad atnaujintumėte informaciją. Ilgai nenaudojant informacijos smegenys gali ją ištrinti iš atminties.
11 mitas: Virtualūs žemėlapiai ir navigacijos sistemos gerina orientavimąsi erdvėje.
Teisybė: Ilgai naudodami navigacijos sistemą žmonės pamiršta, kur yra pagrindinės gatvės. Todėl Londono taksi vairuotojai turi atsiminti, kur yra 25 000 gatvių, kad gautų taksi licenciją. Žinant pagrindines gatves ir sugebant naudotis žemėlapiais skatinamos už orientavimąsi erdvėje, atsipalaidavimą ir elgsenos keitimą atsakingos smegenų dalys.
Ką daryti: Naudokite popieriniais žemėlapiais, stebėkite įvairius ženklus, pavyzdžiui, saulės poziciją. Labai greitai bet kokiame mieste rasite reikiamą vietą.
12 mitas: Stimuliavimas elektra suaktyvina smegenis.
Teisybė: Smegenų stimuliavimą elektra iš esmės naudoja mokslininkai, specialieji agentai, sportininkai, lošėjai ir žmonės, kuriems reikia atgaivinti smegenis po sužalojimo ar insulto. Ši terapija gerina koncentraciją, loginį mąstymą, gerina reakciją, žodžių atmintį, lavina vaizduotę. Pavyzdžiui, žinoma, kad testo metu vienas asmuo neatliko sunkios logikos užduoties. Po stimuliavimo elektra kurso 40 proc. testų dalyvių teisingai atliko minėtą užduotį.
Ką daryti: Šią terapiją galima pradėti tik pasitarus su gydytoju.
13 mitas: Malonumo centrų stimuliavimas gerina smegenų veiklą.
Teisybė: Hormonas dopaminas suteikia malonumo pojūtį, kai valgome saldumynų, išgeriame alkoholio, įsimylime. Jis laikinai sustiprina smegenų funkciją, o paskui sumažina produktyvumą, reikalaujamas naujos dozės. Hormonas serotoninas ilgesniam laikotarpiui nei dopaminas suaktyvina smegenų veiklą, jo gaminasi, kai jaučiamas asmeninis pasitenkinimas, kai juokiamės, kai su mielu žmogumi kartu veikiame tai, kas patinka (pvz., pietaujame, žiūrime filmą). Tokiais atvejais galima padaryti išimtį ir kartu išgerti vyno ar suvalgyti saldumynų.
Ką daryti: Daugiau laiko leiskite su draugais, daugiau keliaukite, susipažinkite su naujais žmonėmis, alinkitės pozityviomis emocijomis su artimaisiais.
2. Kaip lavinti protą kelionėse: praktiniai patarimai
Kelionės siūlo daugybę galimybių ne tik pailsėti ir pasisemti naujų įspūdžių, bet ir aktyviai lavinti savo protą. Tai gali būti ne tik tradiciniai lankytini objektai, bet ir specialiai parinktos veiklos, skatinančios pažintinius gebėjimus.
Mokymasis ir pažinimas
Kelionės po Europą metu galima ne tik ilsėtis, puikiai leisti laiką, pažinti įvairias kultūras, bet ir ugdyti tam tikrus įgūdžius. Pavyzdžiui, Vienoje galite aplankyti Zigmundo Froido muziejų, Atėnuose - pasivaikščioti po agorą ir jausti antikos dvasią, o Sicilijoje - pasinerti į kulinarines kultūras ir išmokti karališkai gaminti.
Paryžiuje įmonė siūlo prisiminti chemiją ir susikurti išskirtinį savo kvapą, sužinoti apie kvepalų komponentus ir skirtumus tarp odekolono ir tualetinio vandens. Airijoje galima dalyvauti literatūriniuose aludžių turuose, pamatyti vietas, kur lankydavosi airių poetai ir rašytojai. Oksfordo universitete, seniausiame anglakalbiame pasaulyje, spinduliuoja išmintis, o Bodlio biblioteka yra antra seniausia Europoje.
Berlynas, kaip įtakingiausias moderniųjų laikų miestas, siūlo nemokamus, išsamius ir profesionalius pažintinius turus. Bordo ar Burgundijos regionuose galite praplėsti savo žinių bagažą ir skonį, dalyvaudami vyno degustacijos turuose. Londono nacionalinė galerija, nemokama ir mažiau turistų lankoma nei Luvras, siūlo daugybę garsiausių Vakarų Europos meno šedevrų. Graikija, apdainuotosios „Odisėjos“ gimtinė, yra puiki vieta lavinti koordinacinius įgūdžius ir aštrinti akį.
Aktyvus protinis lavinimas
Kelionės metu svarbu nepamiršti ir aktyvaus protinio lavinimo. Net ir paprastos užduotys gali turėti didelį poveikį. Pavyzdžiui, žaidimai su vaikais, tokie kaip galvosūkių apie gyvūnus, daiktus ar žmones spėliojimas, padedantys lavinti vaizduotę ir loginį mąstymą. Tai gali būti apibūdinant žmones pagal profesiją ar šeimos narius.
Žaidimai su žodžiais, kai vaikas prašomas paaiškinti žodžių reikšmes, padeda plėsti žodyną ir suprasti sudėtingesnius terminus. „Spėlionių krepšys“, kai vaikas liečia daiktus per audeklą ir bando atspėti, kas tai yra, lavina lytėjimo pojūtį ir atmintį. Linksmybės su magnetukais ant kepimo skardos leidžia vaikams rašyti žodžius ar kurti paveikslus, lavinant kūrybiškumą.
Herojus jūsų klasėje | KOMANDINIAI ŽAIDIMAI (P.E.)
Emocinis atsparumas ir streso valdymas
Kelionės metu susiduriama su įvairiais iššūkiais, kurie gali paveikti emocinę būseną. Stresas, netikėtumai, kalbos barjerai ar logistinės problemos gali apsunkinti kelionės patirtį. Emocinis atsparumas - tai gebėjimas susidoroti su psichologiniais sunkumais ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą net nepalankiose situacijose.
Kaip stiprinti emocinį atsparumą kelionėse:
- Informacijos paieška: Pasidomėkite kultūra, įstatymais, vietinėmis taisyklėmis ir saugumo rekomendacijomis.
- Prisitaikymas prie aplinkybių: Kelionių metu dalykai dažnai vyksta neplanuotai. Emocinis atsparumas priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
- Savęs priežiūra: Reguliari savęs priežiūra - būtinas komponentas emociniam atsparumui stiprinti.
- Pozityvus požiūris: Teigiamas požiūris yra vienas svarbiausių emocinio atsparumo komponentų.
- Bendravimas: Bendravimas su kitais gali būti labai naudingas emociniam atsparumui stiprinti.
- Streso kontrolė: Viena svarbiausių priemonių išlaikyti emocinį atsparumą.
- Savo emocijų atpažinimas: Svarbu išmokti atpažinti savo emocijas ir jas priimti be kritikos.
- Žinojimas, kaip elgtis nenumatytose situacijose: Nenumatytos situacijos kelionėje gali kelti didelį stresą. Žinojimas, kaip elgtis, padidina emocinį atsparumą.
- Nuolatinis lavinimas: Emocinis atsparumas nėra momentinis sugebėjimas - tai įgūdis, kurį galima lavinti.
- Pagalbos paieška: Kai emocinis krūvis tampa per didelis, svarbu žinoti, kur gauti paramą.
Emocinis atsparumas kelionėse leidžia įveikti iššūkius bei džiaugtis naujomis patirtimis net ir susidūrus su sunkumais. Jį stiprina kruopštus pasiruošimas, gebėjimas prisitaikyti, savęs priežiūra, pozityvus požiūris, socialinė parama bei tinkamos streso valdymo technikos. Taip pat svarbu priimti savo emocijas ir mokytis iš patirties.
Kelionės su vaikais - protinio lavinimo galimybė
Kelionės su vaikais daugeliui tėvų tampa dideliu iššūkiu. Dėl šios priežasties, pirmosioms šeimos atostogoms tėveliai renkasi keliones automobiliu. Vykdami talpiu automobiliu galite nesukti vietos dėl limituoto bagažo ar aplinkinių replikų dėl mažylio verksmo. Automobilyje galite susikurti saugią ir patogią erdvę sau ir jūsų mažyliui. Vis dėlto, norint, kad kelionė keltų kuo mažiau streso svarbu iš anksto pasirūpinti būtinais daiktais. Įvertinkite, kad privalote atliepti ne tik suaugusių žmonių, bet ir vaiko poreikius, todėl sudarykite sąrašą daiktų kiekvienam šeimos nariui.
Tikriausiai visiems suprantama, kad automobilinė kėdutė yra privaloma keliaujant su mažu vaiku. Kėdutė nėra tik automobilio dekoracija ar vieta, kurioje vaikas gali patogiai atsisėsti. Kokybiška, tinkamai paruošta kėdutė gali apsaugoti mažylio gyvybę auto įvykio metu. Kėdutėje mažylis sėdi saugiai prisegtas diržais, jo galvą prilaiko minkštos pagalvėlės, kurios padeda sulaikyti smūgį.
Kiekvienas savo automobilyje privalo vežiotis pirmosios pagalbos vaistinėlę. Jeigu norite atnaujinti savo seną vaistinėlę spauskite čia! Niekada negalite žinoti, kada jus užklups nelaimė. Kelyje privalote būti neabejingi kitų nelaimėms, todėl turėdami vaistinėlę galėsite suteikti skubią pagalbą auto įvykyje nukentėjusiems žmonėms. Rekomenduojama prisiminti ir pirmosios pagalbos suteikimo eigą.
Ilgose kelionėse mažyliui gali greitai atsibosti sėdėti kėdutėje. Jis gali tapti irzlus, o tai tikrai nepridės džiaugsmo jūsų kelionei. Stenkitės visada su savimi turėti žaislų, kurie padėtų nukreipti mažylio dėmesį. Išnaudokite laiką automobilyje produktyviai. Sėdėdami mašinoje galite pradėti vaiką mokyti pirmųjų raidžių ar skaičių. Rekomenduojama į pagalbą pasitelkti ir interaktyvius kompiuterinius žaidimus, kurie padeda lavinti mažylį.
Į kiekvieną kelionę pasiimkite svarbiausių vaistų jūsų mažyliui. Niekada nežinote kada vaikeliui gali pakilti temperatūra ar atsirasti pilvo diegliai. Stenkitės pasiimti vaistus, kuriuos jau esate bandę, kad išvengtumėte nepageidaujamų organizmo reakcijų. Visada turėkite vaistų ir nuo alergijos. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais sunku suprasti kokiems produktams ar medžiagoms jis yra alergiškas, todėl pasiimkite vaistų, kad kelionėje galėtumėte jaustis ramiau. Kelionėje galite patirti nenumatyto streso, o dėl to dažnai sutrinka pieno gamyba. Nerizikuokite vaikelio sveikata ir visada pasiimkite pieno mišinukų nenumatytiems atvejams. Šiuo metu rinkoje gausu natūralių mišinių, kurie yra papildyti vaikui būtinomis medžiagomis. Maitinti vaikelį iš buteliuko tam tikrose situacijose gali būti daug lengviau nei žindyti krūtimi. Jeigu keliausite su vyresniu vaiku nepamirškite sveikų užkandžių ir gėrimų. Venkite daug cukraus turinčių užkandžių, kurie padidins vaikų aktyvumą.
