Ta nuostabi žinia apie naują gyvybę pasiekia mus skirtingai. Laukiant, netikėtai, kartais net neplanuotai. Laukimui, nėštumo savaitėms ritantis į antrą pusę vis labiau kirba klausimas - gimdymas. O kaip bus?
Skausmas yra subjektyvus patyrimas. Nuo ko priklauso, kaip moters smegenys interpretuoja kūno signalus ir ką skausmo tyrėjai yra atradę? Moters kūnas gimdymo metu siunčia labai daug signalų. Tai turi biologinę prasmę - kad moteris susitelktų į kūną, klausytų jo. Šie pojūčiai skatins ją judėti, ieškoti tinkamos pozos ir taip padės vaikeliui geriau įsistatyti į gimdymo takus. Moters smegenys iš tiesų yra užtvindytos informacija. Jai spaus, maus, temps, kais, šals, durs. Bet tai dar nėra skausmas. Tai yra intensyvus kūniškas patyrimas. Skausmas ateina su mintimis „nebenoriu“, „nebegaliu“, „noriu, kad tai liautųsi“, „neatlaikysiu“. Daug kas priklauso nuo kognityvinio elemento ir konteksto, t. y. kokias mes turime nuostatas ir mintis apie tai, kas vyksta. Iš esmės, gavusios signalą mūsų smegenys klausia, ką žino apie tai, kas vyksta. Tad dabar peržvelkite savo nuostatas, sugestijas, filmų vaizdus apie gimdymus, draugių pasakojimus ir suprasite, kad kai moters smegenis pasiekia sąrėmių pojūčiai, jos sako: „Ojėtau, prasideda gimdymas! Dabar reik išgyventi! Bus baisu!“ Ir smegenys daug greičiau pasakys: „Oi, skauda.“ Tyrimai rodo, kad tikintis skausmo mes jį patirsime daug greičiau. Dėmesys labai svarbus skausmui - pasirodo, jei mes sugebame būti susikoncentravę, bet ne į skausmo pojūtį, mūsų skausmo patirtis sumažėja. Gimdymo metu tai tikrai veikia. Kiek kartų esu girdėjusi iš moterų: „Geriausiai padėjo kvėpavimas.“ Susitelkusios į savo kvėpavimą mes ne tik sutelkiame dėmesį į kūną (ne į skausmą), bet kartu jį ir raminame. Mūsų lūkesčiai labai svarbūs. Gimdyme tikrai būna visaip, bet kreipti savo mintis į pozityvius dalykus, vaizdiniais kurti gražų gimdymą prasminga. Mokslininkai teigia, kad mūsų nuostatos, lūkesčiai, motyvacija lemia, kiek stimulas bus skausmingas.
Psichologinė gimdymo trauma (angl. Psychological birth trauma (PBT) - tai gimdymo metu patirtas stresas dėl savo arba kūdikio gyvybės ar sveikatos. Psichologines traumas dažnai lemia nemalonus, grubus gydytojo, akušerės ar kito medicinos personalo elgesys. Gimdymui artėjant ir jo metu moterys tampa itin jautrios, pažeidžiamos. Netinkamos slaugių ar medikų replikos, šaipymasis, akivaizdžiai rodomas nepasitenkinimas, šaltumas ir abejingumas, gimdyvės interesų ir norų nepaisymas ir t. t. Netinkamas aplinkinių elgesys užkerta kelią gimdyvei išgyventi jausmus, priimti gimdymo patirtis ir su jomis susitaikyti. Negatyvios mintys, prisiminimai. Gimdyvė gali sapnuoti su gimdymu susijusius košmarus, vis prisiminti gimdymo skausmą, neadekvačiai reaguoti į gimdymo patirtį (pavyzdžiui, prisiminimai lydimi ašarų, isterijos ir pan.). Kiekvienos gimdyvės patirtis yra unikali ir tai, kas vienai gimdyvei gali pasirodyti visiškai netraumuojanti patirtis, kitą moterį gali stipriai psichologiškai paveikti ir turėti įtakos ateičiai.
Natūralu bijoti nežinomybės, nes gimdymas visada yra nežinomybė. Mes negalime visko suplanuoti - kaip jis vyks, koks jis bus. Natūralu jausti ir nerimą, kuris, kita vertus, skatina moterį rūpintis savimi, ruoštis, ieškoti informacijos, atsakymų, psichologiškai pasirengti gimdymui. Be to, dažnai moterys jaučia tam tikrų gimdymo komplikacijų baimę, baimę dėl vaikelio būklės. Tačiau dažniausiai pasireiškianti baimė yra skausmo baimė, kuri vienais atvejais susijusi su nežinia, kitais - su pačios moters patirtimi. Kita vertus, gimdymo baimę dažnai paskatina ir įsivyravę klaidingi mitai apie gimdymą ir moterį gimdymo metu; visuomenės nuostatos apie gimdymą - kad tai kažkas ypač skausmingo, baisaus. Net ir filmuose neretai gimdanti moteris vaizduojama visiškai pasyvia, pasimetusia, nesusigaudančia, kas vyksta. Ir tai yra labai klaidinanti informacija, kuri gali paskatinti moterį klaidingai manyti, kad gimdymo metu ji yra bejėgė, visiškai priklausoma nuo personalo, o tai dar labiau skatina gimdymo baimę.
Gimdymo procesas yra reguliuojamas hormonų. Vienas iš esminių hormonų, nuo kurio priklauso gimdos susitraukimai - tai hormonas oksitocinas, dar vadinamas meilės ar ryšio hormonu. Mes jį patiriame mylėdamiesi, apkabindami mums artimą žmogų. Ir šis hormonas yra labai jautrus stresui. Dėl to tiek kalbame apie saugios ir ramios aplinkos sukūrimą gimdymo metu. Hormonai išsiskiria mūsų senosiose smegenyse - limbinėje sistemoje. Kuo moteris labiau „išjungia” savo pilkųjų smegenų „neocortex” dalį (atsakingą už sprendimus, kalbą, planavimą), tuo labiau aktyvuojasi jos senosios smegenys. Šį procesą skatina išsiskiriantys hormonai (melatoninas ir endorfinai), tačiau mes galime sau padėti arba sutrikdyti šį „atsijungimą”. Kad galėtų moteris atsipalaiduoti, „išsijungti” ir nugrimzti, jai gali padėti tyla, saugumas ir privatumas, fizinis komfortas, prieblanda, ramybė. Padėti sau moteris gali judėdama, gerdama vandenį, klausydamasi muzikos, skleisdama garsus, kvėpuodama, naudodama įvairius relaksacijos būdus. Dažnai labai padeda masažas ir prisilietimai.
Pasiruošimo gimdymui svarba
Pasiruošimas gimdymui - tai ne tik daiktų rinkimas, bet ir pasirengimas fiziškai bei emociškai. Jei laukiantis kyla daug jausmų, baimių, nerimo - rask su kuo apie tai pasikalbėti. Tai gali būti išmintinga draugė, mama, sesuo, psichologas, dula. Žmogus, kuris nepasakos savo ir kitų istorijų, o išgirs Tavuosius jausmus, nerimą, abejones ir padės juose susigaudyti.
Visas nėštumas - tai pasiruošimas gimdymui ir motinystei. Vyksta fiziologiniai ir hormoniai pokyčiai, veikiantys moters emocijas. Tai, ką jaučia dauguma besilaukiančių moterų - padidėjęs jautrumas, verksmingumas. Nėščioji taip pradedame ruoštis pokyčiui, tokio jautrumo, emocionalumo labai reikia vaikeliui, nes taip galime subtiliai su juo sukurti ryšį. Sunkesnis kūnas, padidėjęs nuovargis leidžia mokytis pasirūpinti savimi ir sulėtinti gyvenimo tempą. Nėštumo pabaigoje dažnai atsiranda „lizdo sukimo” sindromas, kada norisi būti namuose, tvarkytis. Moteris nori atsitraukti, atsiriboti. Tai svarbus etapas, kai tiesiog būtina susitelkti į save ir pasiruošti vaikelio atėjimui.
Gimdymo patirtis yra vienas iš veiksnių, lemiantis pogimdyminę depresiją. Svarbios yra ir ankstesnės moters patirtys, polinkis depresijai jau iki gimdymo, aplinka ir santykiai susilaukus vaikelio. Kalbant konkrečiai apie gimdymo įtaką pogimdyminei depresijai, įdomu yra tai, kad svarbu yra ne pati gimdymo eiga, o subjektyvus moters vertinimas to, kas vyko.
Svarbiausi pasiruošimo etapai
- Fizinis aktyvumas. Svarbu išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą visą nėštumo laiką. Rekomenduojama rinktis besilaukiančioms moterims skirtas treniruočių grupes ar individualias treniruotes. Reguliari mankšta, kaip vaikščiojimas, plaukimas ar nėščiųjų joga, gali padėti stiprinti raumenis ir gerinti bendrą savijautą.
- Psichologinis pasiruošimas. Gimdymas gali būti emociškai intensyvus, todėl svarbu pasiruošti psichologiškai. Skaitykite apie gimdymo eigą, pasikalbėkite su nėštumą prižiūrinčiu mediku, kitomis mamomis apie savo baimes ir lūkesčius. Aptarkite savo nerimą, kitus jausmus ir žinoma, lūkesčius su savo partneriu, vyru, sutuoktiniu. Ypač jei ir jis planuoja dalyvauti gimdyme. Tikėtina, kad nerimo, baimių išgyvena ir jis. Pasidalykite ir jausmais, ir lūkesčiais.
- Gimdymo planas. Nors gimdymas gali būti nenuspėjamas, verta turėti bent pagrindinį planą arba, kitais žodžiais tariant - įsivardinti sau ir aplinkiniams savo lūkesčius, norus. Pirmiausia tai aptarkite su savo vyru, partneriu. Ar norėtumėte natūralaus gimdymo, ar esate pasirengusi naudoti nuskausminamuosius, kokios pozicijos jums patogios ir kt. Gimdymo planas gali būti įvairus - tai, kas Tau svarbiausia, gali pasakyti Tu ar tavo partneris, atvykus į gimdymo namus, žodžiu. Galite turėti lapą, kur bus susirašyti jūsų norai, pageidavimai ir kartu su medikais juos aptarti.
- Artimųjų palaikymas. Pasikalbėkite su partneriu, šeima ar draugais apie jų vaidmenį gimdymo metu, laikotarpiu po gimdymo. Parama ir buvimas šalia gali padėti Jums jaustis saugiau ir labiau pasitikėti savimi. Jei reikia, apsvarstykite galimybę pasamdyti dulą - specialistę, kuri gali teikti emocinę ir fizinę pagalbą gimdymo metu.
Nėštumas ir gimdymas yra vieni svarbiausių ir emociškai intensyviausių įvykių moters gyvenime. Tai laikotarpis, kupinas laukimo, džiaugsmo ir, žinoma, pasiruošimo. Tinkamas pasiruošimas gimdymui apima ne tik fizinę sveikatą, bet ir emocinę bei psichologinę būklę.
Kūdikio atėjimas į šį pasaulį, ypač jei tai pirmagimis, iškelia pasąmonės baimes ir neišspręstus jaunų tėvų vidinius konfliktus. Dar nėštumo stadijoje moters sąmonėje prabunda įvairiausios baimės, susijusios su jos pačios vaikyste, ankstyvaisiais santykiais su mama. Kuo nemalonesnė buvo ši vaikystės patirtis, tuo sunkesnis ir prieštaringesnis bus jos pačios santykis su būsimu kūdikiu. Artėjant gimdymo terminui atsiranda ir įvairesnių baimių, su kuriomis kovoti bus lengviau, jei būsimos mamos aplinka įkvėps jai pasitikėjimo savimi ir ramybės. Jei viso nėštumo metu moteris jautė palaikymą ir supratimą, pagalbą kovojant su savo nerimu, jei ji gaudavo pakankamai psichologinės paramos ir informacijos apie būsimus pokyčius, didėja tikimybė, kad gimdymas vyks sklandžiai ir be komplikacijų.
Kaip kovoti su baimėmis ir nerimu?
Svarbu suvokti, kad tam tikras nerimas yra normalus - jis verčia mus pasiruošti, mobilizuotis gimdymui. Tačiau jei nerimas yra labai intensyvus, svarbu pažvelgti, kas yra giliau.
Kaip kovoti su skausmo ir komplikacijų baime?
- Atraskite teigiamas gimties patirtis. Stengtis atrasti tas istorijas, tas moteris, kurios gali papasakoti ir atskleisti teigiamą gimties patyrimą. Jei nėščioji važiuos į gimdymą kaip į gimtadienį, jei ji tikės savimi, didesnė tikimybė, kad tai bus gražus susitikimas su savo vaikeliu.
- Nusiteikimas veikia kūną. Sportininkų, kurie ne tik treniruojasi, bet ir mintyse kuria vaizdinius, kaip jie pasieks geriausią rezultatą - realybėje pasiekimai yra geresni. Su gimdymu yra tas pats. Nusiteikimas turi įtakos, kaip jis vyks ir kaip moteris priims šį procesą.
- Priimkite nenuspėjamumą. Išmokti priimti ne tik gimdymo, bet ir gyvenimo nenuspėjamumą - tikra pamoka, ypač reikalinga tėvams. Svarbu padaryti tai, ką galime, ir priimti tai, ko neįmanoma pakeisti.
- Pasitikėkite savo kūnu. Vis sau priminti, kad mūsų kūnai sugeba užauginti naują žmogutį savyje ir jie turi labai daug išminties ir galių, kurios padės mažyliui atkeliauti į šį pasaulį.
- Mokykitės atsipalaiduoti ir nusiraminti. Dirbti su kvėpavimu - tai, ką galima daryti viso nėštumo metu, kas tikrai padeda ir mamai, ir vaikeliui ramiau jaustis. Tai padeda ir gimdymo metu, ypač jei vyksta kažkas neplanuoto.
Grįžtant prie baimių, nėštumo metu svarbu tiksliai suvokti, ko bijome, vis sau priminti, kad mūsų kūnai sugeba užauginti naują žmogutį savyje ir jie turi labai daug išminties ir galių, kurios padės mažyliui atkeliauti į šį pasaulį.
Mokytis atsipalaiduoti, nusiraminti, dirbti su kvėpavimu - tai, ką galima daryti viso nėštumo metu, kas tikrai padeda ir mamai, ir vaikeliui ramiau jaustis. Tai padeda ir gimdymo metu, ypač jei vyksta kažkas neplanuoto.
Vyro vaidmuo ir parama
Šiuolaikinėje visuomenėje vyrai vis aktyviau dalyvauja moters nėštumo procese. Kuo glaudžiau vyras dalyvauja, tuo labiau išjudinami jo motiniški instinktai. Nėštumas yra pats tinkamiausias laikotarpis ir būsimiems tėveliams pasiruošti, suprasti savo lūkesčius. Kuo anksčiau bei intensyviau vyras įsitraukia į nėštumą, tuo ankščiau tarp tėvo ir negimusio kūdikio pradeda formuotis emocinis ryšys, kuris nėra vien tik tėvystės pradžia. Po gimdymo be vyro pagalbos taip pat labai sunku išsiversti. Tėčiai - labai švelnūs vaiko globėjai, kurių pagalba reikalinga ne tik maudant, einant pasivaikščioti, bet ir keliantis prie mažylio naktį. Atminkite, jog laiminga ir rami mama - tai laimingas ir ramus kūdikis.
Kaip vyras ir moteris gali drauge ruoštis gimdymui?
Pirmiausia - labai svarbu ruoštis ne tik gimdymui, bet ir vaikelio atėjimui į šeimą. Tam ruoškitės kartu (net jei vyras nedalyvaus gimdyme). Kūdikis yra ne tik džiaugsmas, bet ir didelis išbandymas porai. Vienas tyrimas parodė - tik 17 proc. porų santykiai pagerėjo po vaikelio gimimo. Tai patirtis, kuri gali tiek suartinti, tiek atitolinti. Jei pora sugeba konfliktuoti konstruktyviai, atsisakyti savo poreikių dėl bendrų tikslų, mato situaciją vienas kito akimis, tai didelė tikimybė, kad vaikelis atneš daug bendrumo jausmo.
Ruošiantis gimdymui, porai reikėtų pasidalinti savo įsivaizdavimais, mintimis, lūkesčiais, jausmais. Neretai pastebima, kad vyrai nelabai supranta gimdymo procesą ir savo vietą jame. Jie dažnai turi daug klaidingų įsivaizdavimų ir mitų apie gimdymus. Kartais jie į gimdyklą eina kaip į karą, kurį reikia ištverti, ir savo nerimą bei baimes neigia. Kartais jie įsivaizduoja, kad ten reikės tik palaikyti už rankos ir visą kitą pasakys akušerės. Taip jie nusivilia patys ir nepateisina savo antrosios pusės lūkesčių. Pasiruošimas kartu, kalbant apie savo lūkesčius, gali padėti porai atrasti bendrumą ir tapti tam tikra prasme komanda, kuri gali patirti gražų susitikimą su vaikeliu.
Ko vyras turėtų išmokti?
Patirtis rodo, kad vyrams kartais elementari gimdymo fiziologija gali būti naujiena (pavyzdžiui, jog jis gali trukti 18 valandų ir tai nėra tik filmuose rodomas stūmimas). Kitas svarbus momentas - tai suvokti gimdymo psichologiją: kas darosi su moters psichika, kaip moteris jaučiasi ir reaguoja į gimdymą, kaip tai veikia gimdymo procesą. Manau, kad svarbiausia - tai pasikliauti moters kūnu ir padėti jai patikėti savo galiomis. Pamatyti jos stiprybę, grožį, ištvermę ir padėti jai atrasti tai savyje. Tada, kai vyras suvokia proceso prasmingumą, jam lengviau priimti ir nebandyti moters „išgelbėti” ar visko kontroliuoti.
Praktiniai patarimai pasiruošimui
Informacijos rinkimas. Kuo daugiau žinosite apie gimdymo procesą, tuo labiau jausitės pasiruošę. Gydytojo ar akušerės patarimai gali padėti suprasti, kas jūsų laukia gimdymo metu, kokios yra gimdymo stadijos, kokie skausmo malšinimo būdai egzistuoja ir kokie yra natūralaus gimdymo ar Cezario pjūvio variantai.
Gimdymo planas. Gimdymo planas gali būti naudingas įrankis, leidžiantis sudėlioti savo prioritetus ir norus. Tai dokumentas, kuriame galite išdėstyti savo lūkesčius dėl gimdymo, pavyzdžiui, norimą skausmo malšinimą, pasirinkimus dėl kūdikio priežiūros po gimimo, aplinką gimdymo metu (muzika, apšvietimas ir kt.).
Fizinė veikla. Nėštumo metu svarbu rūpintis savo kūno fizine būkle, nes ji turi tiesioginį poveikį gimdymui. Reguliari fizinė veikla, tokia kaip lengva gimnastika, joga ar vaikščiojimas, gali padėti stiprinti raumenis, pagerinti laikyseną ir paruošti kūną gimdymui. Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą nėštumo metu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos. Gimdymas gali būti ilgas ir iššūkių kupinas procesas, todėl svarbu išmokti kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikų, kurios padės valdyti skausmą ir stresą. Kvėpavimo pratimai, tokie kaip „gilus pilvo kvėpavimas“, padeda nuraminti kūną ir protą, sumažinti įtampą ir išlaikyti ramybę gimdymo metu.
Psichologinis pasirengimas. Nėštumas gali kelti įvairių emocijų, įskaitant nerimą, baimę ar abejones. Tai natūralu, ypač jei laukiate pirmo vaiko. Svarbu kalbėti apie savo jausmus su artimaisiais arba specialistais, tokiais kaip psichologai, kurie specializuojasi nėštumo ir gimdymo psichologijoje.
Partnerio palaikymas. Gimdymas nėra vien tik moters procesas - partnerio palaikymas yra neįkainojamas. Tinkamas pasiruošimas gimdymui apima ir partnerio mokymą, kaip jis gali padėti.
Praktiniai aspektai. Prieš prasidedant gimdymui, svarbu pasiruošti visus praktinius aspektus. Vienas iš pagrindinių žingsnių - pasiruošti ligoninės lagaminą. Taip pat būtina numatyti transporto planą - kas nuveš jus į ligoninę, kai prasidės gimdymas.
Patarimai naujiems tėčiams gimdymo palatoje | Tėčių universitetas
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos psichologijos katedros docentės, visuomenės sveikatos mokslų daktarės, psichologės Giedrės Širvinskienės, gimdymas yra išskirtinis ir ypatingas įvykis moters gyvenime, žymintis naujo žmogaus atėjimą į šį pasaulį. Mokslininkės teigimu, nėštumas ir gimdymas nėra tik fiziologinis procesas, tad pozityvi gimdymo patirtis nebus įmanoma, jei bus neatsižvelgiama į psichologinius moters poreikius.
Gimdymo planavimas ir pasiruošimas yra labai svarbus aspektas, padedantis moteriai jaustis saugiau ir užtikrinčiau artėjant didžiajai dienai. Kuo daugiau informacijos turėsite, kuo geriau suprasite savo kūno ir emocijų reakcijas, tuo sklandesnis ir pozityvesnis bus jūsų gimdymo patyrimas.
tags: #kaip #psichologiskai #pasiruosti #gimdymui
