Pirmieji mėnesiai su kūdikiu gali būti sunkūs bandant suprasti, ko jis verkia. Alkanas? Šlapias? Apsikakojęs? Skauda ką nors? Pavargo ir nori miego? Ypač sunku gali būti vakarais, kai kūdikiai gali būti ypatingai neramūs. Kūdikio verkimas apverčia tėvelių pasaulį aukštyn kojomis, nes jie tai suvokia kaip pavojaus signalą. Tačiau į visą šį procesą žiūrėkite kiek ramiau - juk kūdikis nemoka kalbėti, o verkimas - vienintelė priemonė, kuria jis gali bendrauti. Taip vaikas praneša tėvams, kas su juo vyksta. Verksmas - sveiko vaiko kalba. Juk rėkti reikia tiek daug jėgų! Kūdikis, kuris daug verkia, yra stiprus. Atidesni ir ne tokie įsitempę tėveliai po kelių mėnesių jau pradeda skirti verkimo „atspalvius“: ar kūdikis prašo pagalbos, ar kviečia pabendrauti, ar sako, kad yra pervargęs.

Kai jau svyra rankos, dalis šeimų atranda, kad kūdikio nešiojimas ant kairės mamos ar tėčio rankos gali nuraminti nenuraminamą verkimą! Kai bandai kūdikį perkelti ant dešinės rankos į tokią pačią (simetrišką) padėtį - kūdikis ima klykti! Grąžinus ant kairiosios vėl ramu. Manoma, kad ši padėtis veikia dėl to, kad skrandžio ir stemplės susijungimas yra dešinėje kūno pusėje, o nešiojant kūdikį ant kairės suaugusiojo rankos šis atsidarymas yra pakilęs į viršų. Galbūt tai leidžia lengviau jaustis, kai susikaupęs oro burbulas spaudžia tokią vietą, kuri yra paslankesnė, galbūt tokioje padėtyje maistas mažiau kyla į stemplę ir kūdikiui ne taip nesmagu dėl to?

Suprasti kūdikio verksmo priežastis

Pirmieji mėnesiai su kūdikiu gali būti sunkūs bandant suprasti, ko jis verkia. Alkanas? Šlapias? Apsikakojęs? Skauda ką nors? Pavargo ir nori miego? Ypač sunku gali būti vakarais, kai kūdikiai gali būti ypatingai neramūs.

„Saugokite nuo pervargimo“ - tai vienas pirmųjų patarimų, kurį išgirsta tėvai, besidomintys kūdikio miegu. Visgi... Nepaisant mūsų pastangų, kartais taip jau nutinka ir vaikai pervargsta. Tai nereiškia, kad jūs kažką pražiopsojote, nepadarėte ar nepastebėjote. Naujagimiai pervargti gali labai greitai, užtenka daugiau naujų įspūdžių, garsų, kvapų ar tiesiog nepavyko užmigti. Pervargusiam kūdikiui gali būti sunku nurimti ir dar sunkiau užmigti, todėl jam prireiks mūsų pagalbos ir švelnumo bei tinkamos aplinkos.

Kai mūsų vaikai verkia, o mes negalime jų nuraminti, net ir ramiausius tėvus užplūsta stiprios emocijos. Tai visiškai natūralu. Todėl jei jaučiate, jog nebegalite ištverti mažylio verksmo, paprašykite partnerio pagalbos arba padėkite mažylį saugioje vietoje ir trumpam išeikite. Nusiraminkite, pakvėpuokite ir tik tada vėl grįžkite pas kūdikį.

Kūdikis duoda signalą dėl labai „žemiškų“ priežasčių: jam per karšta arba per šalta, šlapia, jaučiasi alkanas, pervargęs ar vienišas. Visus šiuos nepatogumus mes stengiamės pašalinti. Tačiau nutinka ir taip, kad, rodosi, lyg viskas tvarkoje, bet verksniuko nepavyksta nuraminti net įmantriausiais būdais: „Ir sauskelnes keičiu, ir maitinti bandau, o apie sūpavimus ir liūliavimus net enciklopediją galėčiau išleisti! Niekas nepadeda…” Tokios situacijos yra pačios nemaloniausios tiek tėveliams, tiek ir jų mažyliams.

Pervargusio kūdikio organizme išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, kurie atsakingi už aktyvią būdravimo būseną bei reguliuoja cirkadinį ritmą. Ši būsena primena streso, išgąsčio ir pavojaus jausmus. Tad ramiai užmigti tikrai labai sunku, bet ramiai būdrauti ir užsiimti veiklomis - taip pat nebepavyksta.

Tėvai neriasi iš kailio ir stengiasi palaikyti gerą mažylio nuotaiką jo būdravimo metu. Jį užima įvairiomis veiklomis, žaislais. Tačiau pamiršta, kad kūdikio dėmesio išlaikymo laikas dar visai trumputis, vos kelios minutės. Dėmesio apimtis taip pat ribota - vaikelis sugeba priimti vieną arba du stimuliavimo šaltinius (suaugę žmonės priima tik du-tris stimuliavimo šaltinius). Tėveliai tai turėtų prisiminti bendraudami su savo kūdikiu: vienu metu tik kalbiname arba tik žaidžiame, rodome. Besirinkdami žaislus ir veiklą, mes turime atsižvelgti į šiuos kūdikio dėmesio ypatumus. Kitu atveju: siūlydami ryškius, daugiafunkcius žaislus ir įvairius, besikeičiančius žaidimus, mes rizikuojame per greitai nuvarginti vaiką.

Norėdami kuo geriau patenkinti vaikelio bendravimo poreikius ir nepravirkdyti jo, tėveliai turi išmokti atpažinti savo kūdikio nuovargio signalus. Nuvargę kūdikiai dažnai nukreipia akutes į šalį, pasikeičia jų „gugavimo“ tonacijos, judesiukai tampa intensyvesni, stipresni, staigesni, o tai neretai išgąsdina ir juos pačius. Jaunųjų tėvelių užduotis - laiku pastebėti nuovargio signalus ir sumažinti žaidimo intensyvumą arba kūdikiui leisti pabūti ramioje aplinkoje. Juk pernelyg smarkus stimuliavimas sukelia nuovargį, kuris išsilieja ašaromis.

Pervargimo grėsmė kyla ir raminimo, migdymo metu. Kai vaikelis pradeda verkti, o jo raudos tęsiasi, atrodo, jau amžinybę, mes griebiamės įvairiausių metodų. Paimame vaikelį ant rankų, supame įvairiu tempu, dėl savo kantrybės išteklių ribotumo keičiame supimo pozas, lakstome kaip išprotėję. Mažas kūdikėlis trumpam aprimsta ir vėl, mūsų dideliam nusivylimui, pradeda verkti. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų aprimti patiems. Galite palikti kūdikį jo lovelėje ir kelioms minutėms atsitraukti, išeiti iš kambario. Kartais nutinka, jog mažieji verksniukai, paliekami vieni, ima ir užmiega saldžiu miegeliu. Tai akivaizdus faktas, kad net ir raminant, migdant svarbu pastovumas. Tačiau jei verksmas nesiliauja, o jūs jau viską išbandėte, prisiminkite vieną patį efektyviausią arba jums patogiausią raminimo būdą. Jis neturi būti skubotas, judrus. Pasistenkite švelniai ir ilgesnį laiką taikyti šią raminimo metodiką. Tai - „sugedusios plokštelės principas“, kuris padeda aprimti ir kūdikiui, ir tėveliams.

Kaip nuraminti verkiantį kūdikį: praktiniai patarimai

Kad ir kaip keistai skambėtų, kūdikio raminimas prasideda sulig ramia mūsų būsena. Visa tai normalu, todėl žinodami tai, pirmiausia susikoncentruokime į save. Nuleiskime pečius, atpalaiduokime veidą, lėtai ir giliai kvėpuokime. Pervargimo verksmas tikrai nemalonus, tačiau jis kūdikiui nepavojingas. Jei tik įmanoma, kuo greičiau keliaukime į ramią, nuošalią aplinką, kur galėsime susikoncentruoti į savo mažylius ir jų raminimą. Nors kai kurie mažyliai rimsta lauke, dažniau nusiraminimui padės nedidelis, pritemdytas kambarys, kuriame įjungtas baltas triukšmas. Kalbėkite su kūdikiu ramiu, prislopintu balsu, laikykite ant rankų jam patogia poza, priglauskite prie savęs, niūniuokite ar sakykite garsą ššššš.

Neretai įsiaudrinę mažyliai atsisako krūties ar buteliuko. Pamėginkite kiek nuraminti kūdikį ir vėl pasiūlykite pieno. Jei kūdikis atsisako, priverstinai siūlyti tikrai nereikia - kartais pervargę kūdikiai tiesiog negali susikoncentruoti į maitinimą, todėl jam priešinasi.

Pamėginkite mažylį nurengti, dėl visa ko apžiūrėkite rankų ir kojų pirštukus ar nėra apsisukusio plauko ar siūlo. Nustebsite - tai neretai gali sukelti sunkiai nuraminamą verksmą. Švelniai glostykite, pamasažuokite kūdikį.

Jei vieni mažyliai rimsta vos išrengti nuogai, kitiems jaukiau būti suvystytiems arba įvilktiems į amžiui ir oro temperatūrai tinkamą miegmaišiuką. Kūdikius iki 3,5 mėn. galime tampriai vystyti į tam skirtą vystyklą, vyresniems, galima pasinaudoti antklodėle, kuri padės prispausti vaiko rankytes ir jam pasijusti saugesniu.

Supimas ir kiti judesiai ramina daugelį kūdikių. Išmėginkite ritmišką supimą aukštyn-žemyn arba siūbavimą į šonus. Į pagalbą galima pasitelkti ir vežimėlį, nes kartais pervargęs kūdikis net nenori būti ant rankų, įsiverkus pakyla kūno temperatūra ir jam paprasčiau karšta! Raminti gali ir supimasis supynėje ar gultuke. Privenkite supti pernelyg stipriai, nes toks judesys gali stimuliuoti ir taip pervargusius mažylius.

Kai kuriuos mažylius magiškai nuramina važiavimas automobiliu. Visgi patarčiau vengti tokio raminimo būdo nakties metu arba kai patys jaučiatės pavargę, nes vairuoti tokioje būsenoje tikrai nesaugu.

Pervargs kūdikis natūraliai įsitempia, todėl panirimas į šiltą vandenį padeda kūnui atsipalaiduoti, o tuo pačiu ir nurimti nervinei sistemai. Jei neturime galimybės išsimaudyti vonioje, leiskime rankytėmis pasipliuškenti tekančiame vandenyje.

10 pakopų strategija tėčiams

1. Nebijokite eksperimentuoti. Kol išmoksite atskirti, ko jūsų kūdikis iš tikrųjų šiuo metu nori, teks atmesti daugybę išankstinių nuostatų. Faktas, kad dabar jis turėtų ramiai miegoti ar palaimingai džiaugtis nauju barškučiu, reikšmingas jums, bet ne jūsų mažyliui. Todėl būkite pasirengęs daugybę kartų keisti raminimo taktiką ir apsišarvuoti kantrybė, jei tik pirmieji bandymai nesuveiks.
2. Priežastis - būsenoje. Jūsų mažyliui gali patikti daugybė dalykų (pvz. tyli lopšinių muzika ar lengvas pasūpavimas ant rankų). Tačiau jei jis jaučia diskomfortą dėl odą erzinančių sauskelnių ar maudžia besikalančius dantukus - tikrai nepagelbės net ir iki šiol dievintos pramogos. Taigi visų pirma pamėginkite atspėti, kokia šiuo metu mažylio būsena? Gal jis pervargęs nuo įspūdžių? Gal nori miego, bet negali užmigti? O gal klykia dėl pilvuko dieglių? Jei pavyks sėkmingai išsiaiškinti būseną - bus lengviau orientuotis, kaip elgtis ir ką daryti. Pervargusį ar miego norintį mažylį teks pačiučiuoti, užpuolus pilvuko diegliams - švelniai pamasažuoti, panešioti.
3. Pirštas - patikimas indikatorius. Klasikinis būdas, praverčiantis daugeliui tėvų sužinoti, kodėl jų kūdikis verkia. Švelniai įkiškite tarp jo dantenų švariai nuplautą savo mažąjį pirštą. Ką daro mažylis? Pradeda jį čiulpti ir nurimsta? Gali būti, kad jam tereikėjo nusiraminti prieš miegą. Čiulpia godžiai traukdamas į save, o po keleto sekundžių išstumia ir vėl verkia? Veikiausiai jis alkanas ir metas šildyti mamai paliktą pienuką ar kūdikių maistelį. Kandžioja pirštą dantenomis? Užpuolė dantukų skausmai - patepkite dantenas skausmą ir niežulį malšinančiu tepaliuku.
4. Pasiūlykite atsigerti. Verkiantis kūdikis gali būti alkanas, net jei ir nepuola godžiai čiulpti piršto. Jei nepadeda paprastas panešiojimas ir raminimas - pamaitinkite jo maistu: duokite atsigerti mišinėlio ar mamos pieno iš buteliuko arba iš šaukštelio, jei laikotės taktikos nepratinti vaiko prie čiulptuko.
5. Sūpuokite. Vaikams patinka judesys, o tėčiai tai padaryti moka tiesiog puikiai. Svarbiausia - parinkti šiuo metu tinkamiausią ritmą. Jei įtariate, kad mažyliui nuobodu ir jis verkia reikalaudamas pramogų - pasūpuokite jį stipriau, energingiau (tik jokiu būdu nekratykite ir nemėtykite - tokie ekstremalūs žaidimai kiek ūgtelėjusiems vaikams labai patinka, tačiau yra tikrai pavojingi ir gali sužeisti); jei manote, kad jis pavargęs - pasūpuokite ramiau, vienodu ritmu, monotoniškai. Galite pasupti ir paguldęs į vežimėlį ar pasodinęs į supamą kūdikių kėdutę - kartais suveikia ne tik pats sūpavimas, bet ir kūno padėties pakeitimas.
6. Suvystykite. Ne, tai nereiškia, kad dabar turėtumėte prisiminti močiučių metodą ir painiotis tarp daugybės vystyklų. Užteks apgobti ir apklostyti mažylį šiltu pledu, paimti jį ant rankų ir pasūpuoti. Daugeliui kūdikių šis būdas padeda palaimingai nurimti ir užsnūsti.
7. Niūniuokite. Manote, tai sugeba tik mamos? Gėdijatės, kad neturite klausos ir nepataikysite į taktą? Patikėkite, jūsų mažyliui tai rūpi mažiausiai. Jei kiek nejaukiai jaučiatės girdėdamas savo solo partiją a capella, kad ir visai tylutėlę - įjunkite ramios muzikos kompaktą ir niūniavimu pritarkite savo mėgstamai melodijai, tuo pačiu nešiodamas ir supdamas kūdikį.
8. Grimasos ir juokingi garsai. Šį meną tėčiai paprastai moka daug geriau, nei mamos. Ir tai - puikus būdas pralinksminti užsigavusiam, nusivylusiam ar šiek tiek išsigandusiam kūdikiui. Jei jis verkia tik dėl to, kad pabudęs nerado mamos šalia ar bumbtelėjo galvyte į lovytės kraštą - būtinai išmėginkite šią atrakciją, turėtų suveikti!
9. Slingas, vaikjuostė, nešynė. Visi šie daiktai - ne tik jaunos mamos aksesuarai bei būdas patogiai nunešti vaiką iš taško A į tašką B. Jie dažnai tampa ir nepakeičiamais pagalbininkais raminant įsiverkusį kūdikį. Taigi pamėginkite patogiai įsodinti ar įguldyti savo mažylį į slingą, vaikjuostę ar nešynę ir pavaikščiokite po namus, jei reikia - pasūpuokite, paniūniuokite. Girdėdamas jūsų širdies plakimą ir jausdamas kūno šilumą kūdikis nurims greičiau.
10. Išlaukite. Tai - svarbiausias patarimas, kurį turite taikyti kartu su kiekvienu iš šių punktų. Nemeskite vieno būdo pernelyg greitai: kartais kūdikis įsiverkia tiek, kad ne iš karto suvokia, jog jo norai jau tenkinami, jog jam jau patogu, malonu ir ramu. Taigi jei jau pradėjote raminti supdamas ir niūnioudamas, duokite laiko mažyliui dar šiek tiek paverkti, „pasiguosti“. Jei pamatysite, kad verkimas palengva rimsta - sveikiname, jūs puikiai susitvarkėte!

Moksliniai tyrimai apie kūdikio raminimą

Naktimis verkiantis ir miegoti atsisakantis naujagimis - tai nemaloni, bet puikiai tėvams pažįstama situacija. Mokslininkai atrado „raminimo strategiją“, padėsiančią vos per penkias minutes vaikui grąžinti ramų miegą, skelbia žurnale „Current Biology“ publikuotas tyrimas. Tyrėjų komanda tėvams rekomenduoja verkiančius kūdikius laikyti rankose ir su jais pavaikščioti penkias minutes, o po to dar 5-8 minutes su jais pasėdėti ir tik tuomet guldyti atgal į lovą. Tyrimai parodė, kad greičiausiai - per 30 sekundžių - kūdikio verksmas nurimsta ir širdies ritmas sulėtėja tuomet, kai jį laiko vaikščiojanti mama. Panašus raminantis poveikis pasireiškia ir kūdikiui gulint supamoje lovelėje, bet ne tada, kai mama laiko kūdikį sėdėdama arba paguldo jį į nejudančią lovelę. Nors eksperimente dalyvavo tik motinos, tikėtina, kad panašų poveikį galėtų suteikti bet kuris globėjas.

Kai mamos savo mieguistus kūdikius paguldė į lovą, daugiau nei trečdalis jų per 20 sekundžių ir vėl tapo budrūs. Tyrėjai išsiaiškino, kad tą nulėmė fiziologinės kūdikių reakcijos, įskaitant širdies susitraukimų dažnio pokyčius, kurie gali akimirksniu pažadinti vos tik vaiko kūnas yra atskiriamas nuo motinos. Tačiau, jei kūdikiai ilgiau miegojo prieš kitą paguldymą, jie buvo mažiau linkę dar kartą pabusti. Tai rodo, kad verkiančio kūdikio nuraminimui nepakanka vien mamos glėbio, o tai prieštarauja tradicinei prielaidai, kad motinos apkabinimas mažina kūdikio stresą. Raminamąjį poveikį turi judėjimas, trunkantis penkias minutes: visi tyrimo metu verkiantys kūdikiai nustojo verkti ir beveik pusė jų užmigo.

„Dauguma mūsų vaikus auklėjame intuityviai, klausome kitų žmonių auklėjimo patarimų, negrįsdami jų mokslu. Mums reikia mokslo, jei norime suprasti kūdikių elgesį, nes jis yra žymiai sudėtingesnis ir įvairesnis, nei manėme“, - tyrimo svarbą aiškina K. Kuroda. Kadangi kūdikiai itin sparčiai auga ir vystosi, jiems reikia daug poilsio. Nacionalinio miego fondo duomenimis, naujagimiui per parą derėtų miegoti nuo 14 iki 17 valandų. Anot fondo, 70 proc. kūdikių ramiai išmiegos visą naktį tik sulaukę 9 mėnesių amžiaus.

Mama.lt siūlo 10 pakopų strategiją, subalansuotą specialiai tėčiams, kuri padeda suprasti ir nuraminti verkiantį kūdikį.

tags: #kaip #priversti #kudiki #zysti

• Veikla Linkuvos Socialinės Globos Namuose
• Kėdutės nuo naujagimio
• Pokalbis su Vita Jakutienė apie motinystę
• Iššūkiai ir perspektyvos Vilijampolės socialiniuose namuose
• Ugdymo metodai „Liepaitėje“