Kūdikio raida - tai nuostabus procesas, kupinas atradimų ir naujų įgūdžių. Vienas iš svarbiausių fizinės raidos etapų yra šliaužimas ir ropojimas, kurie padeda kūdikiui pažinti pasaulį, lavinti koordinaciją ir stiprinti raumenis. Nors daugelis tėvų džiaugiasi, kai jų mažylis pradeda savarankiškai judėti, svarbu suprasti, kad šie etapai reikalauja laiko ir tinkamų sąlygų.
Šliaužimo ir ropojimo skirtumai
Nors šliaužimas ir ropojimas dažnai painiojami, tai skirtingi judėjimo būdai. Šliaužimo metu kūdikis remiasi pilvuku ir rankomis, traukdamasis į priekį. Ropojimas vyksta keturpėsčiam - kai vaikas remiasi keliukais ir delniukais. Yra du ropojimo tipai: tikrasis, kai vienu metu judinama priešingos rankos ir kojos, ir netikrasis, kai vienu metu juda tos pačios pusės ranka ir koja.
Specialistė pabrėžė, jog ropojimas vyksta tuomet, kai vaikas remiasi keliukais ir delniukais. Pasirodo, ropojimas gali būti tikras ir netikras. Tikras - kai į priekį perkeliama vienu metu dešinė ranka ir kairė koja (ir atvirkščiai), o netikras - kai vienu metu į priekį perkeliama dešinė ranka ir dešinė koja, t.y. Agnės 8 mėnesių dukrytė Kamilė laiku pradėjo sėdėti, vartytis ir šliaužti.“Kaip pastebėjau, jūsų mažylės rotaciniai judesiai nėra pakankami. Tai reiškia, kad jums daugiau reikėtų vartytis, o tai skatina liemens stabilumą, kas yra labai svarbu balansuojant rankomis ir kojomis, t.y šliaužioti. Video siužete gali pamatyti, kuo skiriasi šliaužimas nuo ropojimo.
Kada kūdikis pradeda šliaužti ir ropoti?
Tiksliai pasakyti, kada kūdikis pasieks šį fizinės raidos etapą - sudėtinga, tačiau ropoti dažniausiai pradeda 9-10 mėn. sulaukę kūdikiai, o 11-12 mėn. mažyliai - jau tikri ropojimo ekspertai, jų ropojimas yra koordinuotas. Šliaužimą dažniausiai stebime 7-9 kūdikio gyvenimo mėnesį, tačiau atsiradimo laikas gali varijuoti atsižvelgiant į paties vaiko savybes (raumenų tonusą, regą, motyvaciją) bei aplinkos faktorius (tyrinėjimo galimybes, įrangos naudojimą). Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jis taip pat ropos, tačiau gali būti, kad šiek tiek vėliau nei bendraamžiai. Pavyzdžiui, jei kūdikis gimė 32-33 nėštumo savaitę, jis ropoti gali pradėti (tačiau tikrai ne būtinai) vidutiniškai 2 mėn. vėliau. Šliaužimas pagal Miuncheno raidos skalę neturi būti labai ankstyvas. Tai eina gerokai vėliau nei vartymasis ar sėdėjimas - apie 9 mėnesį, ropojimas - net 10-11mėn. yra norma.
Kodėl šliaužimas ir ropojimas yra svarbūs?
Šliaužimas yra svarbus kūdikių raidos etapas. Jis padeda puikius pagrindus ne tik stovėjimui, tvirtam sėdėjimui, vaikščiojimui, bet ir apskritai visai kūdikio raidai, gerina koordinaciją bei orientaciją. Šliauždamas skirtingais paviršiais (kilimu, plytelėmis, žole ir kt.), kūdikis patiria daug naujų pojūčių. Šliaužimas yra tikrai svarbus lavinamasis pratimas, kai kūdikis išmoksta orientuotis jį supančioje aplinkoje. Šliaužimas yra patogiausias būdas kūdikiui judėti pirmyn. Kai kurie iriasi atgal, bet labiau sutvirtėjus ir išmokus taisyklingai pernešti kūno svorį pakaitomis ant rankų, mažylis skuba pirmyn. Būtent šliaužiant vaikutis išmoksta išlaikyti pusiausvyrą naudojant tik vieną kūno dalį - tai itin svarbus stimulas vystytis galvos smegenims bei skatina smegenų pusrutulių sąveiką, nuo kurios priklauso judesių koordinacija bėgant, žaidžiant kamuoliu, lipant laiptais ar net rašant. Roma Pilkienė, Kūdikių ir vaikų kineziterapeutė „Šliaužiojimas - patogiausias būdas kūdikiui judėti pirmyn. Kai kurie iriasi atgal, bet labiau sutvirtėjus ir išmokus taisyklingai pernešti kūno svorį pakaitomis ant rankų, mažylis sėkmingai skuba pirmyn. Būtent šliaužiant vaikutis išmoksta išlaikyti pusiausvyrą naudojant tik vieną kūno dalį - tai itin svarbus stimulas vystytis galvos smegenims bei skatina smegenų pusrutulių sąveiką, nuo kurios priklauso judesių koordinacija bėgant, žaidžiant kamuoliu, lipant laiptais ar net rašant.“
Ropojimo metu stiprėja ryšiai tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio neuronų tinklų. Lavina kūdikio regėjimą ir propriorecepcijos (kūno padėties erdvėje suvokimo) įgūdžius. Pavyzdžiui, atstumas tarp kūdikio akių ir grindų yra panašus kaip tarp skaitomų knygelių. Šliaužti kūdikiai pradeda tuomet, kai jų pečių juosta sustiprėja taip, jog rankos sugeba traukti kūną į priekį, o kojos spirtis. Šliauždamas kūdikis įprastai ištiesia pirštus ir aktyviai traukiasi rankomis, taip stiprindamas savo plaštakas, o tai turi didelę įtaką smulkiosios motorikos įgūdžiams ateityje. Kūdikiui augant, sparčiai lavėja ir stambiosios motorikos įgūdžiai, jis po truputį pradeda mokytis ropoti. Ši naujai atsivėrusi galimybė daug džiaugsmo suteikia ne tik kūdikiui, bet ir tėvams. Tiesa, viskas vyksta palaipsniui: pirmiausia turi sutvirtėti kūdikio raumenys, todėl labai svarbus guldymas ant pilvuko, po to kūdikis mokosi vartytis, išsikelti ant tiesių rankų, suktis aplink savo ašį, šliaužti, ropoti, stovėti ir vaikščioti, t.y.
Kaip paskatinti kūdikį šliaužti ir ropoti?
Tam tikrų užduočių atlikimas, tikslo siekimas. Leiskite mažyliui daug laiko gulėti ant pilvuko, tai stiprina kaklo, pečių, rankų raumenis. Mokykite suktis apie save (savo ašį) gulint ant pilvuko, tai stiprina kūno raumenis bei gerina galūnių koordinaciją. Galime skatinti dėdami žaisliuką šone, kad mažylis norėtų jį pasiekti ranka ir pasisuktų. Skatinkite. Tiesa, dauguma tėvelių šliaužiojimo etapo nesureikšmina ir labiau akcentuoja vaikučio ropojimą ar stovėjimą, aš turiu pasakyti, kad šliaužti yra taip pat svarbu kaip ir visi kiti fizinės raidos etapai. Jei jūsų vaikelis nebando ropoti, bet šliaužia, pirmas dalykas ką galite padaryti: skatinti šliaužti per kliūtis (pvz. pagalves, savo kojas), taip kūdikis savaime norės kelti pilvelį ir tiestis ant rankų. Jeigu 8 mėn. kūdikis dar neišsikelia ant keturių, o 11 mėn. Jei vis dėlto reikia skatinti kūdikį ropoti, naudinga pradėti nuo keturpėsčios padėties, o esant joje skatinti kūdikį atkelti vieną ranką (siekti žaisliuko). Taip pat naudinga pamokyti kūdikį ropoti atskirai kojomis bei atskirai rankomis, o paskui viską sujungti. Tam tikrų užduočių atlikimas, tikslo siekimas. Padėkite žaisliukų jam netoliese ir skatinkime patį juos pasiimti, provokuokite, kad atsirastų noras judėti link jų. Vaikams patinka įveikti įvairias kliūtis, ypač jei yra pastebimi ir giriami, glostomi ir išbučiuoti. Tiesa, nepulkite padėti vos išgirdus pirmus verksmus ir nepaduokite norimo žaislo pačios - tegul vis labiau bando patys bent po vieną judesį atlikti savarankiškai. Per didelis rūpestis ir močiučių meilė neretai kliudo mažyliui išmokti šliaužioti. Ir kam judėt, jei galiu pagulėt? JRūbeliai. Geriausia apranga tokiam judėjimui yra nevaržantys rūbeliai. Juo kų mažiau, pvz., pampersas ir bodžiukas, tuo lengviau. Iš patirties sakau, su laisvais šliaužtinukais retas kuris lengvai pajuda, geriau tada prigludusios prie kojyčių pėdkelnės ir maikutė. Dar mamos, kad neslystų paviršiumi, o turėtų keliukais atramą į grindis, su karštais klijais raštelius ant kelių ir padukų padaro, kiti perka jau spec. kelnytes su nelsystančiais įspaudais. Jūsų kūrybiškumui, kaskart įsitikinu, nėra ribų.
Kūdikio guldymas ant pilvuko. Labai svarbu kūdikį nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų guldyti ant pilvo. Tai padės treniruoti ir vėliau šliaužimui reikalingus raumenis. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis apžiūrinės daiktus, stengsis juos pasiekti ir pažaisti su jais. Kūdikio sukimasis aplink save jam gulint ant pilvo. Sukimasis aplink savo ašį stiprina raumenis, ypač liemens šoninius, gerina galūnių koordinaciją. Kūdikio guldymas ant šono. Nelaikykite kūdikio visą dieną lovytėje arba manieže, sūpynėse, gultukuose ir pan. Šliaužti besiruošiančiam kūdikiui sukurkite saugią aplinką. Įsitikinkite, kad kūdikiui patogu prisitraukti rankomis, atsispirti kojomis. Šliaužimas neatsiranda per vieną naktį. Daug paprastesnių judėjimo įgūdžių turi būti įgyta, kad galėtų formuotis šis svarbus raidos pasiekimas. Skatinkite verštis nuo nugaros ant pilvo, siekti savo kojas, žaisti su jomis, kelti dubenį gulint ant nugaros, tai aktyvina ir stiprina liemens raumenis, rotacinius judesius. Skatinkite siekti aukščiau esantį daiktą gulint ant pilvuko, tai moko pasikelti ant ištiestų rankų, įtraukia į darbą krūtinės, nugaros, rankų raumenis, gerina galvos kontrolę, moko pernešti kūno svorį. Lavinkite sėdėjimo, atsisėdimo įgūdžius, tiek pasiremiant rankomis, tiek siekiant daiktų ir žaidžiant, tai formuoja pusiausvyros reakcijas, aktyvina liemens raumenis.
Šliaužimas yra tikrai svarbus lavinamasis pratimas, kai kūdikis išmoksta orientuotis jį supančioje aplinkoje. Tai judesys ant pilvuko, kai ranka ir koja priešingos pusės perkeliama į priekį pakaitomis ir dirbama viena ir kita puse. Ropojimas skiriasi tuo, kad svoris remiasi tik ant keliukų ir delniukų, o pilvelis jau pakeltas nuo grindų. Būna vaikų, kurie prašoka ropojimo etapą ir nuo sėdėjimo staiga stojasi eiti, tačiau dažnai tokie mažyliai pavaikščioję vieną mėnesį ar kelis vėl grįžta kelioms savaitėms prie šliaužimo ir ropojimo, sutvirtėja jų liemuo ir raida vėl susilygina su bendraamžiais.
Kuo dažniau patupdykite į padėtį ant keturių. Tegul ši padėtis tampa sava ir nekelia kūdikiui streso. Kuo dažniau gulint ant pilvo dėkit volelį po pažastukais (galima ir be jo tiesiog ištiesti rankutes per alkūnes), kad mokytųsi savo viršutinę kūno dalį išsikelti ir išlaikyti ant ištiestų rankų. Kai mažylis gulės ant pilvelio ir bus suinteresuotas prieš jį esančiu (per rankos ilgį) toliau padėtu daiktu, sulenkite kojytes į varliuko padėtį ir pastumkite paeiliui tai už vieno keliuko, tai už kito, tai už vieno paduko duokite atramą, tai už kito. Laukite kol atsirems ir pats pasispirs į priekį. Atsisėskite patogiai ant žemės, kojas ištieskite, ant šlaunų prie savo pilvo įstrižai pasiguldykite vaikutį, kad rankutes padėtų ant žemės. Nugarytė tiesi, galvytę išlaiko pakeltą ir ranktėmis tipu tapu tapenkite tai ant vienos rankos, tai ant kitos paeiliui, tarsi pėdintų rankutėmis. Tas pats tinka ir su blauzda. Svarbu, kad vaikas tokioje padėtyje pasiektų rankomis pagrindą, dar geriau ir keliukais, kad gautųsi taisyklinga padėtis ant keturių. Tokioje pačioje padėtyje siekite vis kita rankute priešais padėto žaislo, palieskite jį viena ranka, tada kita. Iš viršaus paimkite mažylį per pilvelį aukščiau, ties pažastukais ir kilstelėkite, tada nuleiskite ant abiejų rankyčių delnais į žemę ir vėl kartokite. Mokystite vaikeliuką padėti rankutes abi ištiestas per alkūnes, išlaikyti savo kūno svorį, stiprinsite rankas, riešų atramą ir krūtinės raumenis. Pasidėkite vaikeliuką ant keturių sau per šlaunį ar blauzdą. Rankos turi būti ištiestos per alkūnes, kojos sulenktos per kelius, nugarytė tiesi ir padėję savo ranką ties užpakaliuku judinkite mažylį pirmyn/atgal. Mokysime pernešti kūno svorį nuo rankų prie apatinės kūno dalies. Tas pats pratimas galimas su volu ar nedideliu gimnastikos kamuoliu po pilveliu. Norėdami sunkinti, tą patį veiksmą darykite visai be pagalbinių priemonių. Kai vaikas jau išlaiko tiesią nugarytę būdamas padėtyje ant keturių, galite laikydami uz šlaunies pastumti vieną koją į priekį, tada kitą ir stengtis, kad pakaitomis į priekį perdėtų ir rankutes - mokysite ropoti.
Mažyliui, kuris turi vyresnį brolį ar seserį, išmokti šliaužti ir ropoti žymiai lengviau. Mat vaikai kopijuoja vienas kitą. Taigi pirmiausia mažylei reikia padėti užtikrinčiau pajusti galią savo mažose kojytėse. Mažylis, kuris supasi ant keturių, jau tikrai ruošiasi ropoti. Na o jei namuose turite ir didelį kamuolį, žaisdami galite atklikti juosmenį stiprinantį pratimą.
Sukurkite vaikui poreikį judėti. Gal galite skirti spintos apatinę lentyną savo vaiko saugiems žaislams sudėti - barškučiai, kramtukai, mėgstami žaislai jam pasiekiamoje vietoje? Gal plastikiniai puodai ar įrankiai kol ruošiate šeimynai maistą, gal pilnas puodas vaiko žaislų virtuvės stalčiuje - koks neapsakomas malonumas juos pasiekti ir viską išmėtyti ir kiek daug darbo tokiam mažam kūneliui.
Pats sudėtingiausias šliaužimo momentas - atplėšti pilvą nuo žemės (juk tai daugiau nei pusė kūno svorio). Galima padėti mažyliui po pilveliu pakišant rankšluostį ar pledą susuktą į volą. Remdamasis rankutėmis ir keliukais į pagrindą, bet po pilveliu turint atramą, vaikeliukas jausis saugiau ir po truputį pripras aktyvinti šliaužimui bei ropojimui reikalingus raumenukus bei įpras būti ištiestais dilbiais per alkūnes sąnarius ir pakelta galva bei įtempta nugarytę. Patikėkit, šliaužti gali tik pasirodyti paprasta, bet iš tikro tai tikrai sudėtingas procesas. Jei plaunate grindis klūpėdamos ant keturių, turėtumėte greitai pajausti kaip maudžia visas galūnes. Tas pat ir jūsų mažiukui, taigi reiktų atkreipti dėmesį kokiu paviršiumi provokuojate judesį - gal kilimas per šiurkštus jautriai odelei, gal plytelės per šaltos, o su pėdkelnėmis labai slidu ir sudėtinga. Aš rekomenduoju įsigyti paminkštintus kilimėlius. Jie kaip puzlės susideda, yra minkšti bumbtelėjimams, atsparūs seilių pelkėms, lengvai nusivalo paviršius, šilčiau nei ant plikų grindų ir nesusisuka į gumulą po pilvuku judant.
Taip pat žr. Padėkite žaisliukų jam netoliese ir skatinkime patį juos pasiimti, provokuokite, kad atsirastų noras judėti link jų. Vaikams patinka įveikti įvairias kliūtis, ypač jei yra pastebimi ir giriami, glostomi ir išbučiuoti. Tiesa, nepulkite padėti vos išgirdus pirmus verksmus ir nepaduokite norimo žaislo pačios - tegul vis labiau bando patys bent po vieną judesį atlikti savarankiškai. Per didelis rūpestis ir močiučių meilė neretai kliudo mažyliui išmokti šliaužioti.
Labai svarbu. Niekada nepalikite mažiuko vieno ne tik ant lovos, nes DAR nesivarto. Niekada nepalikite vieno ant grindų šalia gėlių vazonų ar knygų lentynos, nes DAR nešliaužia ar neropoja. Kiekvienas turi nusimatęs unikalias savo gebėjimų pasirodymo detales ir geriau, kai jos su laimės ašaromis.
Yra vaikų, kurie prašoka šį etapą, nes yra yra stiprūs savo raidoje, jie greitai pradeda atsisėsti ir sėdėti, o šliaužiojimas ir ropoojimas jiems yra neimponuojantys. O prašokę tą amžių jie atsistoja ir pradeda vaikščioti. Tačiau būna, kad pavaikščioję vieną du mėnesius, jie sugrįžta į ropojimo stadiją vienai, dviem savatėms. Mūsų, tėvų, užduotis - atsirinkti, kokius pratimus vaikas atlieka su džiaugsmu ir netingėti pasportuoti. Mat jei vaikučio juosmens sritis silpna, ši problema pati niekur nedings.
tags: #kaip #paskatinti #kudiki #sliauzti
