Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas tiek džiaugsmo, tiek daugybės pokyčių organizme. Nuo pat apvaisinimo akimirkos kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Pirmieji nėštumo požymiai

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.

Vėluojančios mėnesinės

Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą, jos gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.

Implantacinis kraujavimas

Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.

Nuovargis ir silpnumas

Dauguma moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).

Pykinimas ir vėmimas

Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Pirmaisiais mėnesiais erzina bet kokio maisto kvapai. Mažiau pykins, jei valgysite maždaug 6 kartus per parą po truputį. Vos atsikėlus arba dar prieš keliantis atsisėdus lovoje vertėtų truputi užkrimsti kokio nors sauso užkandžio, pasiruošto dar iš vakaro. Geriausia, kad tai būtų koks nors nesaldus bekvapis produktas: krekeriai, kukurūzai, džiūvėsėliai. Vertėtų sumažinti išgeriamos kavos ir arbatos kiekį, bet visą dieną nešiotis mineralinio vandens ar kito gėrimo ir po truputį gurkšnoti. Jei nežiūrint visų pastangų didelę dienos dalį vargina stiprus pykinimas, kasdien po kelis kartus vemiate ar ištisą dieną negalite prisiversti nieko suvalgyti, vertėtų kreiptis į ginekologą.

Pakitęs skonio ir uoslės pojūtis

Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri.

Krūtų pokyčiai

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Nėštumo metu ir po jo moterų krūtys patiria didelių pokyčių. Visų pirma, jos padidėja, nes snaudžiančius riebalų audinius pradeda keisti funkciniai audiniai. Tačiau krūtys padidėja ne visam laikui. Kai moteris liaujasi žindžiusi kūdikį, šie funkciniai audiniai atrofuojasi, nes būna nebenaudojami. Tačiau jų nebepakeičia riebalai, nes jie jau būna dingę. Maitinimas krūtimi mažina tikimybę, kad moteris susirgs krūties vėžiu.

Dažnesnis šlapinimasis

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis). Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankius šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.

Nuotaikų kaita

Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Išgąstis ir nuotaikos kaita, didelis nerimas ir dirglumas, staigus jautrumas ir ašarojimas - visa tai gali būti hormonų poveikis. Irzlumas ir nuotaikų kaita.

Pilvo apačios spazmai ir tempimo pojūtis

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.

Pakitę maisto pomėgiai

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu.

Teigiamas nėštumo testas

Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė.

Kiti pastebėti pokyčiai

Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas. Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę. Gausios makšties išskyros. Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja. Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas. Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta. Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą. Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Turbūt yra tekę girdėti istorijų, kad moteris sirgo mėnesinėmis ir nėštumo metu? Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai. Jaučiu nėštumo simptomus, bet nesilaukiu. Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.

Pokyčiai nėštumo metu ir gimdymo procesas

Nėštumas - tai ne tik pirmųjų simptomų atpažinimas, bet ir nuolatiniai pokyčiai moters organizme, ruošiantis gimdymui. Gimdymas skirstomas į kelis etapus, kurių kiekvienas yra svarbus.

1. Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis

Iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis sveria apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratysite apie 5-8 kg svorio. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu.

Artėjant gimdymui vyksta šie pokyčiai: paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai. Jausite periodišką pasunkėjimą, maudimą pilvo apačioje, ypač vakarais. Kartais būna dažni skausmingi sąrėmiai, kuriuos nuo tikro gimdymo atskirsi pagal tai, kad jie yra nereguliarūs; paruošiamųjų sąrėmių metu gimdos kaklelis suminkštėja, sutrumpėja, pradeda vertis (prasiveria 1-2 cm) ir krypsta link makšties; vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą. Dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, pasidaro kiek lengviau kvėpuoti, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, jos eisena tampa „išdidi“; prieš kelias dienas ar valandas iki gimdymo gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės, kurios ant audeklo prilimpa aiškiomis ribomis. Svarbu, kad jie būtų bespalviai.

Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisaus vandenų nutekėjimo. Būna, kad vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputi, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo. Vienas pirmųjų artėjančio gimdymo ženklų yra nusileidęs (t. y. Kada pilvas nusileidžia? Jei tai pirmasis moters nėštumas, tikėtina, kad pilvukas nusileis ir vaisius apsivers iki gimdymo likus 2-4 sav. (t. y. Kokie pojūčiai išduoda, kad pilvas nusileido? Pasikeitusi kūdikio padėtis turi ir minusų - stipriau spaudžiama šlapimo pūslė. Prostaglandinai veikia ir žarnyną, kuris taip pat spaudžiamas padėtį pakeitusio vaikelio. Be to, pats organizmas stengiasi natūraliai išvalyti virškinimo sistemą ir paruošti daugiau vietos gimdymui.

2. Atsidarymo laikotarpis

Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja. Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazė - stūmimo laikotarpis. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausi pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Tavo gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias.

Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai. Prasidedant gimdymui ir vis plačiau atsiveriant gimdos kakleliui nėščioji pradeda jausti tikruosius sąrėmius. Pradžioje jie trumpi, trunka 20-30 sekundžių, kartojasi kas 10-20 minučių. Pirmųjų sąrėmių skausmas pakenčiamas, primenantis paruošiamųjų sąrėmių ar menstruacijų skausmą, juntamas pilvo apačioje, kirkšnyse, strėnose. Gimdos kakleliui veriantis toliau sąrėmiai pailgėja - trunka iki 20-40 sekundžių ir ima dažnėti, kartojasi kas 5-10 minučių. Sąrėmiai tampa vis skausmingesni ir keliaujantys „gilyn“. Gimdos kakleliui atsivėrus iki 8 cm sąrėmiai gali pailgėti iki 40 sekundžių ar 1 minutės, jie labai dažni, kartojasi kas 2-3 min. Gimdos kakleliui visiškai atsivėrus gimda susitraukinėja, t. y.

3. Stūmimo laikotarpis

Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo. Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Tinkamiausios padėtys: prilaikomas tupėjimas, klūpojimas, padėtis keturiomis, gulėjimas ant šono. Visgi, kiekviena gimdyvė jaučia jai patogiausią padėtį. Artėjant gimdymui mažylis vos išsitenka gimdoje. Normalu, jeigu per valandą vaisius bent truputėlį sujuda penkis kartus arba daugiau. Hormonų koncentracijos pokyčiai ir dėl pasikeitusios vaikelio padėties padidėjęs spaudimas į dubenį gali sukelti diskomfortą. Norėdama sumažinti skausmą gulėkite ant kairiojo šono, tarp kojų pasikiškite pagalvę.

4. Placentos užgimimo laikotarpis

Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo. Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą.

Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g.

Kiti pokyčiai nėštumo metu ir po gimdymo

Nėštumas ir gimdymas sukelia daugybę pokyčių ne tik organizme, bet ir išvaizdoje.

Avalynės dydis

Avalynės dydis nėštumo metu keičiasi dėl dviejų priežasčių: priaugto svorio ir hormonų. Normalaus svorio moterys nėštumo metu turėtų priaugti nuo 11 iki 16 kg. Papildomas svoris išlygina pėdos skliautą, štai kodėl kai kurios moterys nėštumo metu pradeda nešioti bent puse dydžio didesnę avalynę. Papildomi kilogramai Vienerius metus po gimdymo kas ketvirtai moteriai išlieka 5 kg ar didesnis antsvoris.

Vaginaliniai pokyčiai

Nors po gimdymo vagina susitraukia iki beveik ankstesnio dydžio, daugumai moterų platesnė vagina išlieka visam laikui.

Šlapinimosi problemos

Nors viena nemaloniausių problemų, susijusių su 3,6 kg žmogučio stūmimu iš savo kūno, kankina ne visas moteris, gimdymas, deja, padidina tikimybę, kad moterį ištiks šlapimo nelaikymas ar šlapimo pūslės kontrolės problema. Taip nutinka dėl to, kad vaginalinis gimdymas susilpnina raumenis, kontroliuojančius šlapimo takus, ir gali pažeisti šlapimo pūslės nervus ir laikančiuosius audinius - dėl to savo ruožtu nukrenta pilvo dugnas.

Iškritę dantys

2008 metais ištyrus 2635 moteris paaiškėjo, kad kuo daugiau vaikų moteris turėdavo, tuo daugiau dantų ji būdavo praradusi. Vieną vaiką turinčios moterys nuo 35 iki 49 metų vidutiniškai būdavo netekusios dviejų dantų. Tarp kitų stomatologinių nėštumo problemų yra padidėjusios dantenos ir dėl padidėjusios kraujo cirkuliacijos labiau kraujuojančios dantenos. Jei moteris rytais vemia, rūgštis nuo vėmimo taip pat ardo dantų emalį.

Krūtų pokyčiai

Nėštumo metu ir po jo moterų krūtys patiria didelių (ir mažų) pokyčių. Kai moteris liaujasi žindžiusi kūdikį, funkciniai audiniai atrofuojasi, nes būna nebenaudojami. Tačiau jų nebepakeičia riebalai, nes jie jau būna dingę. Nukarusios krūtys Šio itin slegiančio šalutinio nėštumo reiškinio medicininis terminas yra ptozė. Jei krūtys nukąra, jos daugiau nebepakils, nes nukarusių krūtų priežastis yra išsitampę raiščiai ir elastinas, laikę riebalų audinius savo vietoje.

Strijos

Kūdikio besilaukiančios moterys nėštumo metu ant savo odos gali pastebėti rožinių ar raudonų strijų. Tiesa, tai nėra vien tik nėštumui būdingas požymis: strijos gali atsirasti ir tuomet, kai smarkiai priaugama ar numetama svorio. Nors strijos neišnyksta, gera žinia ta, kad su laiku jos pašviesėja. Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą.

Diabetas

Gestacinis diabetas, t.y. padidėjęs cukraus kiekis kraujyje nėštumo metu, Jungtinėse Valstijose ištinka maždaug 10 proc. nėščiųjų. Tačiau pagimdžius kūdikį, diabeto rizika neišnyksta. Po gimdymo maždaug pusei motinų, kurias kankino gestacinis diabetas, vėliau gyvenime išsivysto II tipo diabetas.

Seksualinis potraukis

Po gimdymo neretai prireikia maždaug vienerių metų, kad seksualinis potraukis grįžtų prie ankstesnio lygio. Viena iš akivaizdžių priežasčių yra paprasčiausias nuovargis prižiūrint kūdikį. Antroji priežastis yra susijusi su kūdikio žindymu. Jei moteris maitina kūdikį krūtimi, jos organizme gaminasi mažiau estrogenų, o tai mažina seksualinę aistrą.

Šiek tiek didesnė gimda

Paprastai gimda būna maždaug kriaušės dydžio, tačiau nėštumo metu šis organas padidėja iki arbūzo dydžio. Po gimdymo gimda subliūkšta ir maždaug per šešias savaites vėl susitraukia - šis procesas vadinamas involiucija. Tačiau susitraukimas ne visada būna šimtaprocentinis.

Pilvo raumenų prasiskyrimas

Vienas neįtikėtinai dažnas ir visam laikui liekantis pokytis, susijęs su nėštumu, yra pilvo raumenų diastazė. Tai būklė, kai prasiskiria pilvo raumenys, palikdami tarpą tarp pilvo raumenų. Paskutiniais nėštumo mėnesiais pilvo raumenys prasiskiria visoms moterims - to reikia, kad būtų vietos pilvukui augti. Tačiau po gimdymo nuo trečdalio iki dviejų trečdalių moterų daugiau ar mažiau prasiskyrę pilvo raumenys išlieka. Kita tokių prasiskyrusių pilvo raumenų pasekmė yra ta, jog gali susilpnėti susitraukimai, siejami su orgazmu. Nors taip būna ne visada, daugelis moterų pastebi susilpnėjusio pilvo dugno šalutinį poveikį - blankesnes meilės žaidimų viršukalnes.

Platesni klubai

Kai kurios moterys gali pastebėti, kad po gimdymo paplatėjo jų klubai. Veikiausiai manysite, kad tai susiję su hormonu relaksinu. Tačiau tikroji platesnių klubų priežastis veikiausiai yra kita. Moterų klubų apimtis padidėja dėl susikaupusių riebalų ląstelių, o ne dėl to, kad praplatėjo jų klubų kaulai.

tags: #kaip #pasikeicia #gimda #pradzioje #nestumo

• Daugiau informacijos apie Lazdijų bibliotekos bendruomenės paslaugas ir renginius
• Priežastys, kodėl vyrai vengia įsipareigojimų
• Sužinokite, kaip naudoti ir interpretuoti šlapimo juosteles
• Natūralios priemonės plaukų slinkimui stabdyti
• Širdies sveikata nėštumo metu