Lietuvos Respublikos Prezidentas - Lietuvos valstybės vadovas. Nuo 2019 m. liepos 12 d. šias pareigas eina Gitanas Nausėda. Prezidento institutas buvo įsteigtas 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Tarybos, o pirmuoju Lietuvos Prezidentu išrinktas Antanas Smetona. Nuo 1919 m. rugsėjo 1 d. Prezidento darbo vieta buvo Kaune, buvusiame gubernatoriaus rūmuose. 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvą demokratine respublika. 1920 m. birželio 10 d. buvo priimta laikinoji Konstitucija, kurioje įtvirtinta, kad šalies prezidentą renka Seimas. 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Konstitucija ir paskelbti rinkimai į Pirmąjį Seimą.
Prezidento rinkimų tvarka ir pareigos buvo apibrėžtos 1922 m. Konstitucijoje. Prezidentas turėjo būti ne jaunesnis nei 35 metų, renkamas Seime slaptu balsavimu 3 metams. Jį galėjo pavaduoti Seimo pirmininkas, o pats prezidentas galėjo būti atstatydintas 2/3 visų atstovų balsų dauguma. Tas pats asmuo galėjo būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Po 1926 m. Gruodžio septynioliktosios perversmo valstybėje faktiškai įvestas vienasmenis valdymas, o ši tvarka įteisinta ir 1928 m. Konstitucijoje, kuri labai išplėtė Prezidento galias. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžta prie demokratiškesnio Prezidento instituto. 1992 m. priimtoje Konstitucijoje įteisintas valstybės vadovo - Prezidento institutas. Jo funkcionavimo tvarką nustato Konstitucijos 6 skirsnis ir Prezidento įstatymas.
Prezidentu kas 5 metus renka Lietuvos piliečiai pagal visuotinę, lygią, tiesioginę rinkimų teisę, slaptu balsavimu. Eiliniai rinkimai organizuojami paskutinį sekmadienį likus 2 mėnesiams iki Prezidento kadencijos pabaigos. Prezidento rinkimų tvarką reglamentuoja Rinkimų kodeksas. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Pirmalaikius Prezidento rinkimus gali skelbti po Prezidento paskelbtų pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos. Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti pirmalaikiuose rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jei iki pirmalaikių rinkimų praėjo daugiau kaip 3 metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jei praėjo mažiau kaip 3 metai jo pirmosios kadencijos laiko - Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija.
Po Prezidento rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išrinktajam Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą. Kitą dieną jis turi sustabdyti savo veiklą politinėje partijoje ar organizacijoje iki kitos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Išrinktasis Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Prezidento kadencijai ir Seimo posėdyje prisiekęs Tautai. Prezidento priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Lietuvos Prezidentai ir jų gimimo datos
Antanas Smetona (1874-1944) gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Jis buvo pirmasis Lietuvos valstybės Prezidentas nuo 1919 m. balandžio 4 d. iki 1920 m. birželio 19 d. Vėliau, 1926 m. gruodžio 17 d., jis vėl išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu ir perrinktas 1931 ir 1938 metais. Jo kadenciją nutraukė sovietų okupacija, dėl kurios 1940 m. birželį A. Smetona pasitraukė į užsienį ir 1944 m. sausio 9 d. žuvo mįslingomis aplinkybėmis gaisro metu savo namuose Klivlende, JAV.
Aleksandras Stulginskis (1885-1969) gimė 1885 m. vasario 26 d. Jis buvo Steigiamojo Seimo narys, pirmininkas, taip pat kartu ėjo ir Prezidento pareigas. 1922 m. I Seimas jį išrenka Lietuvos Respublikos Prezidentu, toms pareigoms perrenkamas ir II Seime (nuo 1923 m. birželio iki 1926 m.). Po 1927 m. pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos. 1941 m. sovietų valdžios buvo ištremtas į Sibirą. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po dviejų metų, po Stalino mirties, paleistas, o 1956 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.
Kazys Grinius (1866-1950) gimė 1866 m. gruodžio 17 d. 1926 m. birželio 7 d. jis išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Juo išbuvo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo. Po perversmo pasitraukė iš aktyvaus valstybės politinio gyvenimo ir 1944 m. su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje.
Algirdas Brazauskas (1932-2010) gimė 1932 m. Rokiškyje. 1993 m. vasario 14 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Po Prezidento kadencijos 1998 m., iš aktyvios politinės veiklos nepasitraukė: 2001 - 2006 m. ėjo Lietuvos Respublikos vyriausybės Ministro Pirmininko pareigas. Mirė 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje.
Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. 1998 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2004 m. birželio 27 d. jis vėl išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Pasibaigus Prezidento kadencijai 2009 m. liepos 12 d. pasitraukė Lietuvos politinio gyvenimo.
Rolandas Paksas gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose. 2003 m. sausio 5 d. R. Paksas išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2004 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu R. Paksas pašalintas iš prezidento pareigų. Pasibaigus Prezidento kadencijai (dėl Konstitucijos pažeidimų pašalintas iš Prezidento pareigų) iš politinės veiklos nepasitraukė ir vadovavo partijai „Tvarka ir teisingumas“, nuo 2009 m. tapo Europos Parlamento nariu.
Dalia Grybauskaitė gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje. 2009 m. gegužės 17 d. per pirmąjį rinkimų turą, prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. Ji dvi kadencijas (2009 - 2019 m.) buvo Lietuvos Respublikos prezidentė. Taip pat buvo LR ministrė ir viceministrė, Europos Sąjungos komisarė.
Gitanas Nausėda - ekonomistas, finansininkas, dėstytojas, VU Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius, prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d. 2024 m. gegužės 26 d. jis vėl išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Taip pat svarbu paminėti Joną Žemaitį-Vytautą, kuris gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. Jis buvo kovojančios Lietuvos Prezidentas, 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino Joną Žemaitį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas. 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime įvykdyta mirties bausmė.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas - kovojančios Lietuvos Prezidentas, 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija pripažintas aukščiausiu gyvu likusiu Lietuvos valstybės pareigūnu.
Vytautas Landsbergis, Atkuriamojo Seimo pirmininkas, po 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, buvo faktiniu pirmuoju Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovu.
Prezidento asmuo neliečiamas - kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką, t. p. paaiškėjus jo nusikalstamai veikai.
Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe vykdo užsienio politiką, pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti. Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų, priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus, teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.
Vyriausybei atsistatydinus ar jai grąžinus įgaliojimus ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą, Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus, nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų nustatytus valstybės pareigūnus.
Prezidentas yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, jis šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdžius; Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; suteikia aukščiausius karinius laipsnius, sprendžia ginkluotos gynybos, karo, nepaprastosios padėties įvedimo, mobilizacijos klausimus.
Skaito Seime metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką. Šaukia neeilinę Seimo sesiją, skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos nustatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus. Įstatymų nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę, malonę nuteistiesiems, skiria valstybės apdovanojimus, pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui.
Prezidento įgaliojimai nutrūksta pasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas, įvykus pirmalaikiams Prezidento rinkimams. Prezidentui atsistatydinus iš pareigų, mirus, Seimui jį pašalinus iš pareigų apkaltos tvarka, Seimui, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.
tags: #kuris #lt #prezidentas #gime #anksciausiai
