Apsigimimai, arba nukrypimai nuo normalios organizmo sandaros, dažniausiai atsiranda dėl embriogenezės sutrikimo. Daugelis apsigimimų būna dėl atskirų embriogenezės etapų, lemiančių tam tikrų požymių išsivystymą, blokados. Ankstyvajame embriogenezės etape, formuojantis dvipusei kūno simetrijai, keturioms galūnėms, apsigimimų pasitaiko rečiau, bet jie būna didesni. Vėlesniame embriogenezės etape apsigimimų pasitaiko daugiau, tačiau jie mažesni (dilbio raumenų, ausies kaušelio formos). Dauguma naujagimio apsigimimų embrionui yra norma (anga tarp prieširdžių, išniręs klubo sąnarys).

Apsigimimai gali pasireikšti organo nebuvimu (aplazija), mažesniu organu (hipoplazija), organu neįprastoje vietoje (ektopija), organo nesuaugimu (lūpos nesuaugimas), organų suaugimu (pasagos formos inkstas, ciklopija - viena akis virš nosies). Dauguma smegenų apsigimimų prasideda dar gerokai iki kūdikio gimimo. Kažkas pažeidžia besivystančią nervų sistemą arba sukelia jos nenormalų vystymąsi. Kartais tai yra genetinė problema. Kitais atvejais poveikis tam tikroms vaistai, infekcijos, arba spinduliuotė nėštumo metu trukdo smegenų vystymuisi.

Pasaulio sveikatos organizacija pagal bendrą schemą įvairiose šalyse ištyrusi apsigimimus nustatė, kad jų dažnis yra 1,27 % ir skirtinguose regionuose sutampa. 15-16 % apsigimusių kūdikių išaiškinama nuodugniai ištyrus pirmaisiais gyvenimo metais (naujagimiams nediagnozuojama 33 % virškinamojo trakto, 80 % šlapimo ir lytinių takų, 88 % širdies ir kraujagyslių sistemos apsigimimų), registruojant ir mikroanomalijas, neturinčias žalingos įtakos organų veiklai ir kūdikio sveikatai.

Žalingi aplinkos veiksniai ir jų poveikis vaisiaus vystymuisi

Apsigimimus sukelia žalingi aplinkos veiksniai - cheminiai (alkoholis, vaistai, nuodai), fiziniai (jonizuojančioji spinduliuotė), biologiniai (virusai, bakterijos, pirmuonys). Kartais į atskirą grupę išskiriami paveldimi faktoriai, bet jie rodo anksčiau įvykusią mutaciją, kurią sukėlė šie veiksniai. Žalingiems faktoriams embrionas jautriausias pirmajame nėštumo trečdalyje, nes besiformuojantys organai labiausiai pažeidžiami: 2-11 savaitę - smegenys, 3-7 - akys, 3-8 - vidaus organai, 6-10 - dantys, 7-12 - ausys, 5-6 - lūpos, 10-12 - gomurys, 9-10 - pilvo sienelė.

Vaistų vartojimas nėštumo metu: rizika ir saugios alternatyvos

Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pirmasis nėštumo semestras yra itin svarbus, todėl vaistų vartojimas turėtų būti itin minimalus ir tik pasitarus su gydytoju.

„Pavojinga vartoti nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną, komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną, epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį“, - perspėja vaistininkė. G. Tautkevičienė sako, kad į vaistinę ateinančios būsimos mamos dažniausiai teiraujasi, kaip saugiai gydyti peršalimą, kai kurios prasitaria, kad namuose bandė išgerti turimų vaistų likučius, o sužinojusios, kad išgėrė nerekomenduojamus - išsigąsta.

„Pandemijos laikotarpiu padaugėjo nėščiųjų, kurios skundžiasi padidėjusiu nerimu, miego problemomis. Bet kuriuo atveju prieš perkant vaistus labai svarbu vaistininką perspėti, kad preparatą vartos besilaukianti moteris“, - pažymi ji.

Pasak vaistininkės, izotretinoinas sukelia persileidimą, kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo. Natrio valproatas ir valpro rūgštis taip pat sukelia kūdikio apsigimimus. Kodeinas, klonazepamas gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus. Lorazepamas - apsigimimus ar gyvybei pavojingus abstinencijos simptomus. „Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui“, - perspėja G. Tautkevičienė. Jos teigimu, aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą. Ciproloksacinas ir levofloksacinas gali sukelti raumenų bei skeleto augimo problemas, sąnarių skausmus būsimam mažyliui ir nervų pažaidas besilaukiančiajai bei gyvybei pavojingą kraujavimą.

„Ankstyvasis šalpusnis būsimam kūdikiui gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi. Raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras - persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui. Sukatžolė ir agurklė didina apsigimimų riziką“, - akcentuoja vaistininkė.

Saugūs vaistai ir alternatyvos nėštumo metu

Paracetamolis yra saugus vartoti nėštumo metu - jis skiriamas tiek temperatūrai, tiek skausmui malšinti. Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną. Imuninei sistemai stiprinti tinka erškėčių vaisių arbata.

„Ramunėlė tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos. Pipirmėčių arbata mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą“, - siūlo G. Tautkevičienė.

Dažnai antroje nėštumo pusėje pradeda kamuoti rėmens griaužimas, nes mažylis spaudžia skrandį ir sukyla rūgštus maisto turinys. Siekiant sumažinti šį diskomfortą, svarbu valgyti po mažiau, bet dažniau, o pavalgius - nesilankstyti ir negulėti. Rėmeniui mažinti saugu vartoti greitai rūgštingumą mažinančius preparatus - antacidą (magnio ir kalcio druskų derinius).

„Norint sumažinti vidurių užkietėjimą, rekomenduojama likus pusvalandžiui iki valgio į stiklinę vandens įsiberti 1 arbatinį šaukštelį skaidulų. Vartojant daugiau skaidulų, svarbu vartoti ir daugiau vandens“, - teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Specialūs vaistai ir jų poveikis nėštumui

Talidomidas sukelia apsigimimus ir vaisiaus mirtį. Nevartokite talidomido, jeigu esate arba galite tapti nėščia. - Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. - Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją. Žr. Thalidomide BMS sudėtyje yra veikliosios medžiagos, vadinamos talidomidu. Thalidomide vartojamas kartu su kitais dviem vaistais, vadinamais „melfalanu“ ir „prednizonu“, suaugusiesiems, sergantiems tam tikros rūšies vėžiu, vadinamu daugine mieloma, gydyti. Dauginė mieloma yra tam tikros rūšies vėžys, kuris veikia tam tikros rūšies baltąsias kraujo ląsteles, vadinamas plazmos ląstelėmis. Šios ląstelės kaupiasi kaulų čiulpuose ir nekontroliuojamai dalijasi. Tai gali pažeisti kaulus ir inkstus. Paprastai dauginės mielomos negalima išgydyti. Tačiau gali labai sumažėti arba kuriam laikui išnykti ligos požymiai ir simptomai. Thalidomide BMS veikia padėdamas organizmo imuninei sistemai ir tiesiogiai veikia vėžį.

Gydytojas Jums duos mokomąją brošiūrą pacientams. Jei nevisiškai supratote šiuos nurodymus, prieš pradėdami vartoti talidomidą paprašykite gydytojo, kad paaiškintų dar kartą. · jeigu galite pastoti, nebent jei galite laikytis visų būtinų kontracepcijos priemonių vartojimo rekomendacijų, kad išvengtumėte nėštumo (žr. Jeigu Jums tinka bent viena iš minėtų būklių, Thalidomide BMS vartoti negalima. Prieš pradėdama gydymą, turite paklausti savo gydytojo, ar galite pastoti, net jeigu galvojate, kad tai nėra tikėtina. o bent 4 savaites pabaigus gydymą. · Reikia vengti nėštumo ir vaisto poveikio nėštumo metu. · Jums yra buvęs širdies priepuolis, praeityje yra buvęs kraujo krešulys arba rūkote, yra aukštas kraujospūdis arba didelis cholesterolio kiekis. Gydymo Thalidomide BMS metu yra padidėjęs kraujo krešulių susidarymo venose ir arterijose pavojus (taip pat žr. · anksčiau arba dabar pasireiškė neuropatija, t. y., pažeistų nervų sukeltas dilgčiojimas, sutrikusi koordinacija arba plaštakų ar pėdų skausmas (taip pat žr. · Jums yra padidėjęs kraujospūdis plaučių arterijose (taip pat žr. · dabar arba anksčiau Jums pasireiškė sunkių odos reakcijų, vadinamų Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson‘o) sindromu, toksine epidermio nekrolize arba DRESS sindromu (kuris dar vadinamas DRESS arba padidėjusio jautrumo vaistui sindromu). · sergate arba kada nors sirgote virusine infekcija, ypač juostine pūsleline, hepatito B infekcija arba ŽIV. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją. Gydymas Thalidomide BMS gali sukelti pakartotinį viruso suaktyvėjimą virusą nešiojantiems pacientams, dėl to gali atsinaujinti infekcija. · turite inkstų ar kepenų sutrikimų (taip pat žr. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba slaugytoją, jeigu kuriuo nors metu gydymo laikotarpiu arba užbaigus gydymą pradėtumėte neryškiai matyti, prarastumėte regėjimą arba Jums pradėtų dvejintis akyse, būtų sunku kalbėti, pasireikštų rankų ar kojų silpnumas, pasikeistų eisena arba sutriktų pusiausvyra, pasireikštų nuolatinis tirpulys, sumažėtų jautrumas arba kuri nors kūno dalis pasidarytų visiškai nejautri, prarastumėte atmintį arba pasireikštų sumišimo būsena. Visi šie reiškiniai gali būti sunkaus galvos smegenų sutrikimo, kuris gali būti mirtinas, vadinamo progresuojančia daugiažidine leukoencefalopatija (PDL), simptomai. Gydytojas gali patikrinti, ar visame Jūsų kūne, įskaitant kaulų čiulpus, yra didelis naviko kiekis. Tai gali sukelti būklę, kai navikai suyra ir organizme atsiranda neįprastai didelis cheminių medžiagų kiekis; tai gali sukelti inkstų nepakankamumą (ši būklė vadinama naviko irimo sindromu) (taip pat žr. Gydytojas turi įvertinti, ar gydymo Thalidomide BMS metu Jums nepasireiškia kitos piktybinės kraujo ligos (vadinamos ūmine mieloidine leukemija ir mielodisplaziniais sindromais) (taip pat žr. Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. · gali sukelti mieguistumą, nes talidomidas gali sustiprinti jų poveikį. Jeigu esate nėščia, Thalidomide BMS vartoti negalima. Jei galite pastoti, privalote naudoti vieną veiksmingą kontracepcijos metodą (žr. · Turėjote heteroseksualinių santykių, nenaudodama veiksmingo kontracepcijos metodo. Thalidomide BMS vartojantiems vyrams, turintiems partnerę, galinčią pastoti, informacijos pateikta 2 skyriaus poskyryje „Kas žinotina prieš vartojant Thalidomide BMS“. Visada vartokite Thalidomide BMS tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Rekomenduojama paros dozė yra 200 mg (4 x50 mg kapsulės) 75 metų ir jaunesniems suaugusiesiems arba 100 mg (2 x 50 mg kapsulės) vyresniems nei 75 metų suaugusiesiems. Tačiau Jums tinkamą dozę parinks gydytojas ir stebės gydymo eigą, o prireikus keis dozę. Gydytojas pasakys Jums, kaip ir kiek laiko reikės vartoti Thalidomide BMS (žr. · Kapsulių negalima laužyti, atidaryti ar kramtyti. · Ruošdami lizdinę plokštelę arba kapsulę, sveikatos priežiūros specialistai, globėjai ir šeimos nariai turi mūvėti vienkartines pirštines. laikantis vietinių reikalavimų. Tada reikia gerai nusiplauti rankas vandeniu su muilu. · Visą kapsulių paros dozę gerkite iš karto, prieš eidami miegoti. Norėdami išimti kapsulę iš lizdinės plokštelės, spauskite tik vieną kapsulės galą, kad išstumtumėte ją pro foliją. Pavartojus per didelę Thalidomide BMS dozę, tuoj pat pasakykite gydytojui arba vykite į ligoninę. · praėjo daugiau kaip 12 valandų, pamirštų kapsulių nebegerkite. Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. · Labai intensyvios ir sunkios odos reakcijos. Nepageidaujama odos reakcija gali pasireikšti kaip išbėrimas su pūslėmis arba be jų. Gali pasireikšti odos dirginimas, žaizdos arba patinimas burnoje, gerklėje, akyse, nosyje ir aplink lyties organus, edema ir karščiavimas bei į gripo panašūs simptomai. Tai gali nutikti dėl nervų pažaidos (vadinamos periferine neuropatija), kuri yra labai dažnas šalutinis poveikis. Jis gali tapti labai sunkus, skausmingas ir sukeliantis neįgalumą. Jeigu minėtų simptomų atsiranda, būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją, kuris gali liepti sumažinti dozę arba nutraukti vaisto vartojimą. mėnesius, bet gali atsirasti ir greičiau. Kartais jis gali pasireikšti ir nutraukus gydymą. Taip gali nutikti dėl kraujo krešulių plaučių arterijose (vadinama plaučių embolija) atsiradimo, kuris yra dažnas šalutinis poveikis. Taip gali nutikti dėl kraujo krešulių kojų venose (giliųjų venų trombozė) atsiradimo, kuris yra dažnas šalutinis poveikis. · Mažas kraujo ląstelių kiekis. Tai gali reikšti, kad tapote ne toks atsparus infekcijai. · Naviko irimo sindromas - metabolizmo komplikacijos, kurios gali pasireikšti vėžio gydymo metu ir kartais net netaikant gydymo. Šias komplikacijas sukelia žūstančių vėžio ląstelių skilimo produktai. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema. Ant kišeninės kortelės ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Pastebėjus bet kokį pažeidimą ar gedimo požymius, šio vaisto vartoti negalima. Baigus gydymą, visas nesuvartotas kapsules būtina grąžinti vaistininkui arba gydytojui. · Veiklioji medžiaga yra talidomidas. Thalidomide BMS yra baltos kietos kapsulės, ženklintos užrašu „Thalidomide BMS 50 mg“. Celgene Distribution B.V.

Mityba ir sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.

Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.

„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Fizinis aktyvumas ir poilsis

„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. Neverauskienė.

V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.

Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.

Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S. Neverauskienė.

Kelionės ir saulės poveikis

Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.

Vaisiaus padėtis ir sveikatos patikrinimai

Vaisiaus pozicija ir vaizdas, nurodo vaisiaus pasisukimą gimdoje priekiu, nugara arba šonu. Normalaus, mažiausią komplikacijų riziką turinčio gimdymo atveju vaisiaus vaizdas yra priekinis, o pozicija - pirmoji. Vaisiaus pirmeiga - tai vaisiaus kūno pasisukimas gimdymo takų atžvilgiu. Pakaušinė galvos pirmeiga yra normali. Viršugalvinė, kaktinė, veidinė galvos pirmeigos, kuomet vaikelio galva yra atsilošusi, pasitaiko labai retai. Tikroji sėdmenų pirmeiga, kuomet vaisiaus kojos yra ištiestos išilgai kūno į viršų, link galvos. Mišrioji sėdmenų pirmeiga, kuomet vaisius tarsi sėdi lotoso poza, parietęs po savimi per klubus ir kelius sulenktas kojas. Kojų pirmeiga, kuomet viena ar abi vaisiaus kojos yra ištiestos per klubus ir kelius.

Dauguma mamų pačios pajunta, kad vaisius jau nusileido. Gydytojas vaisiaus padėtį gimdoje vertina nuo 36 nėštumo savaitės. Išoriškai liesdamas ir reikiamose vietose truputį paspausdamas nėščiosios pilvą. Klausydamas vaisiaus širdies tonų.

Kiekviena nėščioji gali imtis paprastų priemonių, paskatinančių vaikelį apsiversti. Daugiau būkite vertikalioje padėtyje ir nepamirškite fizinio aktyvumo. Sėdint dubuo visuomet turėtų būti aukščiau kelių.

Kone visoms nėščioms moterims atliekamas ultragarsinis tyrimas. Bene pagrindinis tyrimas nėštumo metu. Tyrimo tikslas - įsitikinti, ar vaisius vystosi ir auga tinkamai, ar nėra įgimtų problemų. Nors šiuolaikinė ultragarso technologija yra gana patikima, visgi toks tyrimas ne visada yra tikslus. Tiesa yra ta, kad tam tikri svertai lemia tyrimų rezultatus, kurie kartais gali būti įvairiai interpretuojami, net - klaidingai. Maždaug 3 procentai visų nėštumų yra su įgimtais defektais (tiek sunkiais, tiek lengvais). Maždaug trys iš keturių jų būna aptinkami ultragarso tyrimo metu. Antro nėštumo trimestro metu atliekami ultragarso tyrimai (nustatant vaisiaus anomalijas) paprastai būna tikslesni negu atlikti pirmojo trimestro metu. Įdomu tai, kad vieni vaisiaus defektai yra lengviau pastebimi už kitus. 2016 m. Oksfordo universiteto ir Paryžiaus Dekarto universiteto atliktų tyrimų apžvalgoje buvo padaryta išvada, kad ankstyvuoju ultragarsu galima nustatyti vaisiaus anomalijas maždaug 30 % mažos rizikos nėštumų ir 60 % didelės rizikos nėštumų. Nors technologijos sparčiai žengia į priekį, o ultragarso vaizdo aiškumą stengiamasi pagerinti, smulkesnės detalės ne visada yra pastebimos. Geri, nieko blogo nerodantys tyrimų rezultatai - neabejotinai džiuginantis dalykas. Deja, jie negali būti laikomi tiesiogine garantija, kad jūsų kūdikis gims be sveikatos sutrikimų. Šiuo atveju svarbus vaidmuo atitenka tyrimą atliekančio specialisto įgūdžiams. Nuo jų labai dažnai priklauso ultragarso tyrimų rezultatų tikslumas. Bet yra ir džiugių žinių. Šis tyrimas taip pat gali būti netikslus, nustatydamas teigiamą vaisiaus apsigimimo diagnozę. 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad 8,8 % įgimtų defektų, nustatytų ultragarsu, buvo visiškai neteisingi (klaidingai nustatyta diagnozė) ir 9,2 % buvo neteisingai klasifikuoti. Šis rodiklis puikiai paaiškina, kodėl apsigimimai nediagnozuojami remiantis vien tik ultragarso tyrimu. Kai kuriais atvejais ultragarso tyrimas parodo galimą problemą, bet nesuteikia pakankamai informacijos, reikalingos galutinei diagnozei nustatyti. Vienas tokių pavyzdžių yra įtariamas Dauno sindromas.

Prevencija: raudonukės ir skiepai

Infekcijos šaltinis - sergantieji raudonuke. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria vidutiniškai 7 dienas iki, ir 4 dienas po bėrimo. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju. ULAC specialistai primena, kad raudonuke gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę. Vaikams raudonukė - visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Didžiausią problemą raudonukė gali sukelti nėščioms moterims, nes, užsikrėtus nėštumo metu, raudonukės virusas sutrikdo vaisiaus vystymąsį, t.y. pasižymi stipriu teratogeniniu (apsigimimus sukeliančiu) poveikiu, todėl tokių nėščiųjų naujagimiams gali pasireikšti įgimtos raudonukės sindromas. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai gali būti sunkesni. Nėščios moterys, dirbančios vaikų kolektyvuose (pvz., darželiuose, mokyklose ir kt.) gali užsikrėsti nuo lengvomis, kartais net nepastebimomis raudonukės formomis sergančių vaikų. Veiksmingiausia prevencinė priemonė nuo raudonukės - skiepai. Lietuvoje nuo raudonukės pradėta skiepyti 1992 metais. Remiantis moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozių. Pradėjus visuotinio skiepijimo raudonuke programas, įgimto raudonukės sindromo dažnis Europoje sumažėjo daugiau nei 90 proc.

tags: #kaip #pasalinti #apsigimimus

• Akmuo tautosakoje
• Švietimo profsąjungos lyderio darbai
• Tėčio Gimtadienis
• Funkcionalumas ir stilius IKEA lovose
• Kaip išvengti dantų akmenų