Savaiminis persileidimas yra procesas, kai nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai per pirmuosius 12 nėštumo savaičių. Tai yra dažna komplikacija, kuri gali paveikti iki 20 procentų visų nėštumų. Medicininis persileidimo terminas vadinamas savaiminiu abortu. Beveik 50% visų nėštumų gali baigtis persileidimu. Dažnai moterys nežino, kad yra nėščios, arba tai įvyksta prieš menstruacijų nebuvimą. Tačiau beveik 15-25 % žinomų nėštumų gali sukelti persileidimą, o daugiau nei 80 % nėštumų baigiasi per pirmąjį trys nėštumo mėnesiai. Persileidimas yra vaisiaus praradimas prieš 20 nėštumo savaitę. Ankstyvuoju persileidimu vadinamas nėštumo nutrūkimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių. Šie persileidimai sudaro didžiausią visų perinatalinių netekčių dalį - apie 75 proc. Antrajame nėštumo trimestre (13 - 20 nėštumo savaitę) įvykstantys persileidimai sudaro apie 3 proc. visų persileidimų.
Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti emocinį, psichologinį ir fizinį poveikį moterims ir jų šeimoms. Persileidimas yra vaikelio netektis bet kuriuo nėštumo periodu, nes moteris jau išgyvena ryšį su užsimezgusia, labai artimai su ja susieta naujo žmogaus gyvybe. Paprastai nėščia moteris gana greitai pradeda save suvokti ir jausti naujai - santykyje su vaikeliu. Ir staiga visa tai nutrūksta. Kuo intensyvesnį ryšį su vaikeliu moteris jaučia, tuo skaudesnis būna praradimo jausmas ir gedulo išgyvenimas, todėl jo negalima vertinti pagal laukimo trukmę.
Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys
Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys apima chromosomų anomalijas, hormonų disbalansą, gimdos struktūros anomalijas, infekcijas ir imuninės sistemos problemas. Pirmąjį nėštumo trimestrą beveik 50% visų persileidimų įvyksta dėl chromosomų anomalijų. Metu tręšimas, kai kiaušinėlis ir spermatozoidas susijungia, taip pat susijungia du chromosomų rinkiniai. Tačiau kai kiaušinėlyje arba spermatozoiduose yra daugiau ar mažiau chromosomų nei įprastai, vaisius gali turėti nelyginį chromosomų skaičių. Kai iš apvaisinto kiaušinėlio išsivysto vaisius, jo ląstelės dalijasi ir dauginasi kelis kartus, gali būti anomalijų. Dauguma chromosomų problemų atsiranda atsitiktinai. Antrajame nėštumo trimestre persileidimus dažniausiai lemia gimdos kaklelio anomalijos, infekcinės ar genetinės ligos, tačiau kartais priežasties nustatyti nepavyksta.
Pagrindinės struktūros, paveiktos šios ligos, yra gimda, kiaušidės ir placentos audiniai. Gimda, kuri yra pagrindinis organas, atsakingas už nėštumo palaikymą, gali nesugebėti išlaikyti embriono dėl įvairių priežasčių. Kiaušidės gamina kiaušialąstes ir hormoninius signalus, kurie yra būtini nėštumo palaikymui. Savaime persileidimas kartais įvyksta, kai motinai susilpnėjęs gimdos kaklelis, vadinamas gimdos kaklelio nepakankamumu. Prieš persileidimą, kurį sukelia gimdos kaklelio nepakankamumas, paprastai galima pastebėti keletą simptomų. Tačiau jei moteris praeityje patyrė persileidimą dėl gimdos kaklelio nepakankamumo, vėlesnį nėštumą gydytojas gali gydyti sukamuoju dygsniu.
Kol kas nėra mokslinių įrodymų, kad seksualinis aktyvumas, mankšta, stresas arba ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas yra persileidimo priežastys. Kad ir kokia būtų situacija, labai svarbu nekaltinti savęs dėl persileidimo.
Simptomai ir diagnozė
Pagrindiniai simptomai gali apimti kraujavimą iš makšties, pilvo skausmus ir spazmus. Kraujavimas gali būti lengvas arba intensyvus, o skausmai gali būti panašūs į mėnesinių skausmus. Neišvengiamas persileidimas: Pastebimas kraujavimas ir mėšlungis, plečiasi gimdos kaklelis. Persileidimo grėsmė: Kai kraujuoja ir gresia persileidimas, gimdos kaklelis nėra išsiplėtęs. Pasikartojantis persileidimas (RM): Kai moteris per pirmąjį trimestrą iš eilės nutrūksta tris ar daugiau nėštumų, tai vadinama pasikartojančiu persileidimu. Neužbaigtas persileidimas: moteriai persileidus, visas embriono audinys gali nepalikti kūno.
Savaiminio persileidimo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir ultragarsiniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti transvaginalinį ultragarsą, kad patvirtintų embriono buvimą ir jo vystymąsi. Nėštumo priežiūros paslaugų teikėjas gali atlikti ultragarso testą persileidimui patvirtinti. Šiais tyrimais tikrinamas vaisiaus širdies plakimas arba trynio maišelio buvimas. Norint patikrinti persileidimą, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, nes jo metu matuojamas žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG), placentos sukurtas hormonas. Žemas hormonų kiekis rodo persileidimą.
Gydymo galimybės
Gydymo galimybės priklauso nuo persileidimo stadijos ir moters sveikatos būklės. Daugeliu atvejų savaiminis persileidimas nereikalauja medicininio įsikišimo, tačiau jei persileidimas yra neišsivystęs, gali prireikti chirurginio gydymo, pvz., vakuuminės aspiracijos. Kai moteris patiria persileidimą, iš gimdos turi būti pašalintas visas vaisiaus audinys. Tačiau tolesnio gydymo paprastai nereikia, jei organizmas iš organizmo pašalino visus vaisiaus audinius. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti palaukti, kol pamatysite, ar asmuo pastojo savarankiškai. Taip gali būti, jei jie turi praleistą persileidimą. Kartais moteris gali norėti palaukti persileidimo, kuris gali užtrukti kelias dienas. Tačiau tai gali būti nesaugu. Jei asmuo nori nutraukti nėštumą anksčiausiai, gydytojai gali skirti vaistus, kurie padeda gimdai pastoti. Šios parinkcijos paprastai prieinamos tik tuo atveju, jei likus 10 savaičių iki nėštumo įvyko persileidimas. Jie gali būti paguldyti į ligoninę per naktį stebėti. Kai kraujavimas sustoja, galima tęsti kasdienę veiklą. Tačiau tais atvejais, kai nėštumas trunka ilgiau nei dešimt savaičių, vienintelė išeitis gali būti operacija. Atliekant bet kurią gydytojo atliekamą procedūrą, gimdos kaklelis išplečiamas, o likę audiniai švelniai išsiurbiami arba iškrapštomi iš gimdos.
Be to, moterims, kurios patyrė persileidimus dėl hormoninių sutrikimų, gali būti skiriami hormoniniai preparatai. Psichologinė pagalba taip pat svarbi, kad moterys galėtų susidoroti su emociniais padariniais. Savitarpio paramos grupė - tai patyrusios psichologės vedami užsiėmimai, kurių narės vienija panaši patirtis. Grupės dalyvės pasakoja vienos kitoms savo išgyventas istorijas, dalijasi unikaliais patyrimais, ieško efektyvių problemų sprendimo būdų, pastiprina ir palaiko viena kitą. Tarpusavio ryšys kuriamas be vertinimų ir išankstinių nuostatų. Grupėje dalyvauja iki 10 moterų. Susitikimai vyksta 1 kartą per savaitę, nuotoliniu būdu.
Psichologiniai aspektai ir gedėjimas
Vaikelio netektis trečiąjį nėštumo trimestrą arba tik jam gimus ypač skausminga, nes ir pati moteris, ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui. Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas. Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti. Pradžioje moteris ar abu tėvai patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą. Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą. Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save. Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti. Vėliau ateina suvokimas, kad vaikelio iš tikrųjų nėra, tačiau tai dar ne susitaikymas. Tolimesnėje gedėjimo stadijoje išgyvenamas stiprus ilgesys, nuolat sugrįžtantys prisiminimai iš to laiko kai moteris dar laukėsi. Gyvenama tarsi nuolatinėje įvykio akivaizdoje, bet vis sugrįžtama į praeitį iki tos lemtingos dienos. Moteris daug galvoja apie vaikelį. Nors tų dviejų realybių - buvusios ir esamos - išgyvenimas kelia didelį skausmą, ji vis bando rasti priežastį, kaltininką savo aplinkoje arba kaltina save. Moteris tampa konfliktiška, jai būdingi kontrastingi jausmai: nuo pykčio iki apatijos. Tokiu būdu ji nesąmoningai grumiasi su vienatės ir beprasmiškumo jausmu. Tai skausmingas vidinės atramos ieškojimo laikas, o tai yra labai svarbu, nes jo išgyvenimas padeda moteriai eiti į priekį. Šioje stadijoje moteriai taip pat gali prasidėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, apetito bei širdies ritmo sutrikimai. Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę. Dar vėlesnėje netekties įveikimo stadijoje moteris visiškai aiškiai suvokia praradimo tikrumą. Nebelieka iliuzijų. Ji tarsi kapituliuoja, pripažįsta, kad realybė yra tokia, kokia yra. Šiuo laikotarpiu ji gali patirti įvairias liguistas būsenas - bejėgiškumą, prislėgtumą, beprasmybės jausmą, bet kokio aktyvumo praradimą, stiprų norą izoliuotis, užsidaryti, neįsileisti kitų į savo vidinį, o neretai ir išorinį pasaulį. Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas. Neretai reikalinga ir profesionalų pagalba, kurios dėka moteris po truputį ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais. Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį. Todėl labai svarbu nebėgti nuo skausmo, neužgniaužti jo savyje, bet jį išgyventi, išgedėti, išverkti, išsikalbėti, dalintis skausmu su kitais, kalbėtis apie tai su psichologu. Nuolatinis grįžimas prie sunkios patirties ir jos išsakymas padeda lengiau išgyventi skausmą ir nukeliauti į susitaikymą. Yra šeimų, kurios dalinasi savo išgyvenimais su kitomis, patyrusiomis vaikelio netekties skausmą, šeimomis. Dauguma persileidimų įvyksta dėl nėštumo problemų. Jų negalima užkirsti kelio. Jei žmogus serga liga, jos gydymas gali padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę.
Paprastai ankstyvoji netektis būna apsunkinta aplinkinių, o neretai ir pačių artimiausiųjų nesupratimo, kurie mano, kad priežastis gedėti yra per menka. Tai verčia moterį užsidaryti, bijoti parodyti, bei vengti išreikšti savo išgyvenimus. “Guodžiama” tuščiomis frazėmis (“Nieko nepadarysi”, “taip jau būna”, “gerai, kad dabar, o ne vėliau”, “turėsi dar kitų vaikų”, “o mano draugei buvo taip” ir pan.), moteris išgyvena neatitikimą tarp to, ką ji jaučia ir to, ką sako kiti. Ji net gali suabejoti savo jausmų normalumu bei legalumu ir dėl to išgyventi dar didesnę tuštumą bei baimę atsiverti. Patyrus persileidimą ankstyvojoje stadijoje prie šios jausmų sumaišties dažniausiai prisideda dar ir stiprus kaltės jausmas: kodėl man, kur mano klaida, gal reikėjo elgtis kitaip? Iki smulkiausių detalių moteris analizuoja įvairias situacijas ir savo elgesį tarsi nevalingai ieškodama įkalčių.
Vaistų poveikis nėštumui
Myfortic sudėtyje yra mikofenolio rūgšties. Myfortic vartojama tam, kad organizmo imuninė sistema neatmestų inkstų transplantato. Mikofenolatas sukelia apsigimimus ir persileidimą. Gydytojas pakalbės su Jumis ir duos Jums rašytinę informaciją, ypatingai apie mikofenolato poveikį negimusiam kūdikiui. Jeigu iki galo nesupratote šių nurodymų, prieš pradėdami vartoti mikofenolato paklauskite gydytojo, kuris dar kartą paaiškins.
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Jeigu mikofenolato vartojimo metu pastotumėte, Jūs privalote nedelsdama pranešti apie tai savo gydytojui. Vartojant mikofenolato labai dažnai pasireiškia persileidimas (50 % atvejų) ir sunkių apsigimimų negimusiam kūdikiui (23‑27 % atvejų). Gauta pranešimų apie pasireiškusius tokius apsigimimus: ausų, akių ar veido apsigimimus (lūpos ar gomurio nesuaugimą), nenormaliai susiformavusius pirštus, širdies apsigimimus, stemplės (ryklę su skrandžiu jungiančio organo), inkstų ir nervų sistemos apsigimimus (pavyzdžiui, įskilą stuburą (kai stuburo kaulai nebūna tinkamai susiformavę)).
Jeigu esate galinti pastoti moteris, prieš pradedant vartoti vaisto Jūsų nėštumo testo rezultatas turi būti neigiamas, taip pat Jūs privalote naudoti gydytojo rekomenduotas kontracepcijos priemones. Nevartokite Myfortic, jei žindote kūdikį. Pasitarkite su gydytoju dėl Jums tinkamiausio kontracepcijos metodo. Tai priklausys nuo Jūsų individualios situacijos. Geriau būtų naudoti dviejų vieną kita papildančių formų kontracepciją, nes tai sumažintų nelaukto nėštumo riziką. Turimi įrodymai nerodo didesnės apsigimimų ar persileidimo rizikos, jeigu tėvas vartoja mikofenolato. Vis dėlto tokios rizikos visiškai atmesti negalima.
tags: #kaip #paciai #sukelti #persileidima
