Pirmieji mažylio žodžiai suteikia džiaugsmo kiekvienam tėvui. Tai momentas, kai vaikas pradeda naudoti kalbą, kad galėtų bendrauti su aplinka. Tačiau kada ir kaip vaikas pradės kalbėti, didele dalimi priklauso nuo suaugusiųjų palaikymo ir aktyvaus dalyvavimo. Teisingos kalbėsenos reikia mokytis, kaip ir daugelio kitų įgūdžių vaikiškame amžiuje. Svarbiausia - pozityvus nusiteikimas ir nuoseklumas.
Vaiko kalbos raida prasideda nuo pirmųjų gimimo mėnesių. Jau kūdikystėje vaiko smegenys yra tarsi „kalbos kempinėlė“. Kuo daugiau su vaiku kalbame, dainuojame, pasakojame, tuo daugiau jis „pasigauna“, net jei dar pats nekalba. Jei bendravimo trūksta, vaiko kalbos raida gali sulėtėti: žodynas auga lėčiau, kalbėjimas būna mažiau aktyvus. Vaikų kalbiniai įgūdžiai efektyviausiai lavinami jiems klausantis ir tiesiogiai bendraujant.
Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiai, yra keletas bendrų rekomendacijų, kurios padės skatinti kalbos raidą. Svarbu atsiminti, kad kalbos raida - tai ne tik kalbėjimas, bet ir supratimas, gestai, mimika, dėmesys, žvilgsnio sekimas, reakcija į kalbą.
Kada vaikas turėtų pradėti kalbėti?
Dažniausiai vaikai iki vienerių kalba labai nedaug, nes tuo pat metu mokosi atsistoti bei žengti pirmuosius žingsnius. Po to pradeda tarti pirmuosius žodžių skiemenis. Kad pradėtų kalbėti, vaikai išmoksta labai skirtingai: vieni sulaukę vos pusantrų metukų jau geba kalbėti sakiniais, o kiti ištaria tik kelis žodžius ir kalba sava kalba sulaukę dvejų. Sunerimti reikėtų tik tuomet, jei vaikas kalbėti nepradeda iki trejų - tuomet reikia kreiptis į savo vaiko gydytoją ar logopedą.
10 mėnesių amžiaus kūdikis jau gali bandyti kartoti gimtosios kalbos garsus, o nuo 12 mėnesių - tarti pavienius žodžius. Įdomu tai, kad jau nuo pat pradžių jis kalba ištisais „sakiniais“. Nors jūs girdite tik žodį ar net skiemenį, vaiko galvelėje tuo metu sukasi visas kontekstas. Jei vaiko kalba vystosi sklandžiai, 18-24 mėnesių vaikas jau gali konstruoti dviejų žodžių sakinius, sparčiai plečiasi jo žodynas. Pastaruoju metu pastebima vaikų kalbos vystymosi sutrikimų tendencija. Tinkamai besivystantis 5 metų vaikas jau turėtų gebėti aiškiai kalbėti ir reikšti mintis.
Kaip skatinti vaiko kalbos raidą?
Yra daug būdų, kaip galime padėti vaikui lavinti jo kalbos įgūdžius. Tam reikia skirti laiko ir vadovautis specialistų rekomendacijomis.
1. Bendraukite akis į akį ir žiūrėkite į vaiką
Vaikai mokosi mėgdžiodami. Mokantis kalbėti, mėgdžiojimas vaidina svarbų vaidmenį. Tėvai turėtų tapti geru pavyzdžiu savo vaikui. Įsitikinkite, kad visus žodžius tariate aiškiai, kad mažylis girdi jūsų artikuliaciją. Tada jis geriau jus supras ir greičiau pradės kalbėti. Nuolat bendraukite su vaiku „akis į akį“, užmegzkite akių kontaktą. Kalbėkite su vaiku, kiek įmanoma, būdami vaiko akių lygyje. Kalbėkite lėtai ir aiškiai, naudodami paprastus sakinius.
2. Naudokite trumpus, paprastus ir suprantamus žodžius
Mažas vaikas nepajėgus suprasti ir įsiminti ilgų ir sudėtingų sakinių. Pageidautina naudoti paprastus terminus ir trumpas frazes. Pavyzdžiui, duokite vaikui paprastus nurodymus ir užduokite paprastus klausimus, tokius kaip „paimk meškiuką”, „atnešk lėlę”, „kur kaladėlė?”. Kuo paprastesni bus žodžiai ir frazės, tuo greičiau vaikas ims jus mėgdžioti.
3. Nekalbėkite pernelyg greitai
Kaip vaikas išmoks kalbėti, jeigu girdi jūsų kalbą, iš kurios neįmanoma išskirti ko nors konkretaus? Kai vaikas susiduria su greitu žodžių srautu, jis jį girdi, tačiau nesupranta žodžių. Kalbėkite lėtai ir aiškiai, laikydamiesi gramatikos taisyklių.
4. Kalbėkite apie viską, ką darote
„Dabar mes užsidėsime batukus, striukę, kepurę ir eisime į lauką”. „Aš paimsiu lėkštę, šaukštą ir valgysime sriubą”. Pasakokite, ką darote, pastoviai, net gamindamos valgyti ar tvarkydamos kambarius. Tačiau nekalbėkite pernelyg daug. Esama rizikos, kad mažylis apskritai įpras atsijungti, kad negirdėtų nesibaigiančio žodžių srauto. Taip pat nekalbėkite pernelyg mažai. Pasiekite rezultatą, nustatę pusiausvyrą, kai suprasite, kada reikia kalbėti, o kada reikia paklausyti. Teisingas balansas čia itin svarbus. Vaikui augant vartokite ilgesnius, išsamesnius sakinius, nebijokite ir sudėtingesnių žodžių. Su vaiku kalbėkite kaip su suaugusiu, vartokite vaizdingą kalbą. Kuo daugiau kalbėkite su vaiku ir jo klausinėkite. Keisdami sauskelnes sakykite: ,,dabar pakeisiu tau sauskelnes“, o ruošdamiesi eiti pasivaikščioti: ,,dabar apsirengsime ir eisime pasivaikščioti prie upės“. Įvardinkite matomus daiktus: ,,štai - parkas“, ,,čia auga gėlės“, ,,plaukia antis“.
5. Skaitykite vaikui knygas
Vienas iš knygų skaitymo jaunesnio amžiaus vaikams rezultatų - greitesnis kalbos vystymasis. Skaitykite ne mažiau kaip 10 minučių kiekvieną dieną, netgi daugiau, jeigu įmanoma. Parinkite knygas su trumpais tekstais ir ryškiais paveikslėliais. Užduokite klausimus apie tai, ką perskaitėte. Džiaukitės, jeigu vaikas pats atneša jums knygelę ir stenkitės iš karto perskaityti jam porą puslapių, kad išlaikytumėte jo susidomėjimą literatūra. Nesierzinkite, jei vaikas prašo skaityti jam vienus ir tuos pačius tekstus. Teisingas kartojimas - svarbiausias dalykas ugdant kalbą. Kai vaikas girdi vienus ir tuos pačius žodžius ir paaiškinimus, visa tai greičiau pateks į jo žodžių atsargą.
Pradėkite nuo paprastų vaikiškų knygų su didelėmis, spalvingomis iliustracijomis. Tardami žodžius parodykite vaikui juos atitinkančius paveikslėlius.
6. Ribokite televizoriaus ir kitų ekranų žiūrėjimą
Nenaudokite televizoriaus vietoje auklės ar kaip priemonę vaikui nuraminti. Jus gali sužavėti, kaip vaikas šoka, rodant kokią nors reklamą. Tačiau paskui paaiškės, kad per trumpą laiką ir vaikas, ir jūs tapote priklausomi nuo televizoriaus. Pakeiskite televiziją pokalbiais, įdomiais žaidimais ir kitų vaikų kompanija. Būtent tai stimuliuos mažylio kalbą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad kuo daugiau laiko mažyliai leidžia prie prietaisų, tuo labiau kenčia jų bendravimas ir kitos kalbą ir intelektą vystančios veiklos. Kontroliuokite laiką, kurį vaikas praleidžia prie telefono, kompiuterio, televizoriaus ir kitų ekranų, trukmę. Sumažinkite šį laiką iki minimumo, nes bendravimas „akis į akį“ yra labai svarbus kalbos raidai.
7. Dažniau leiskite muziką ir vaikiškas daineles
Muzikos kūriniai ir vaikiškos dainelės duoda daug naudos žodžių atsargai ir suvokimo per klausą vystymui. Dainų ritmas ir melodija vysto ir vaiko bendrą suvokimą. Kaitaliokite lėtas ir greitas melodijas. Ypač tinka tos, kurias galima derinti su judesiais. Taip treniruojama klausos-motorinė koordinacija. Be to, dainuokite pačios, kad mažylis sektų jūsų lūpas ir galėtų kartoti paskui jus žodžius.
Dainavimas padeda lavinti vaiko ritmo pojūtį ir kalbos intonaciją, tai svarbūs aspektai sėkmingai kalbos raidai. Dainuokite lengvų įsiminti melodijų daineles, kurių tekstuose yra pasikartojančių žodžių.
8. Skatinkite vaiko judėjimo aktyvumą
Pastebėta, kad dauguma vaikų, turinčių kalbos išsivystymo trūkumų, yra labai nerangūs. Kad greičiau ištreniruotumėte kalbą, daugiau vaikščiokite, bet nevežiodami vaiko vežimėlyje, bėgiokite su juo, laipiokite kopėtėlėmis, žaiskite su kamuoliu ir t.t. Kurkime vaikams natūralios patirties miške, prekybos centre, vaikų žaidimų aikštelėse, bibliotekoje.
9. Vystykite smulkiąją motoriką
Apie ryšį tarp kalbos ir rankų judesių žino tikriausiai kiekviena mama. Taigi duokite savo vaikui dažų, plastilino, saugias žirkles karpymui, suverkite stambius karoliukus, sagas, pirkite žaidimus, kurie reikalauja pirštų miklumo. Ypač naudinga pirštų gimnastika.
Kiekvieną dieną lavinkite smulkiąją motoriką (pirštų pagalvėlėse esantys centrai yra susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, todėl leidžiant vaikui spalvinti, piešti, dėlioti dėliones, konstruoti, rūšiuoti įvairiausias kruopas, skatinamas ir jo kalbos vystymasis). Priklausomai nuo vaiko amžiaus, skirkite išskirtinį dėmesį jo smulkiajai motorikai lavinti.
10. Nereikalaukite per daug ir būkite kantrūs
Užtikrinkite vaikui ramią aplinką, sveiką maitinimąsi, pakankamą miegą, daug vaikščiokite gryname ore. Leiskite mažyliui žaisti su kitais vaikais. Būkite savimi, o ne karštligiškai nekantrūs santykiuose su vaiku. Nemuštruokite vaiko. Žinoma, kuo dažniau vaikas kartos vieną ar kitą žodį, tuo greičiau jis jį išmoks tarti taisyklingai. Tačiau neverskite vaiko kartoti garso ar žodžio per prievartą, rinkitės žaidimo formą.
Nenuleiskite kartelės. Bendraujant su vaiku natūraliai kyla pagunda naudoti jo vartojamus žodžius (lialia, niam, opa), tačiau prisiminkite, kad vaiko kalba tobulės ne tuomet, kai jūs leisitės iki jo lygio, o tuomet, kai jis kils iki jūsų.
Parodykite vaikui, kad suprantate jo mintį, kai pasako vieną žodį, tačiau pakartokite taisyklinga kalba, pakeičiant ir išplečiant sakinį. Pavyzdžiui, vaikui pasakius „geti“ ir parodžius į puodelį, pakartokite „nori atsigerti vandens?“.
Rodykite įvairiausius pratimus liežuviu ir lūpomis, kad vaikas juos kartotų (pavyzdžiui, sakyti „brrr, kaip šalta“, prunkšti kaip arkliukui), nes taip lavinasi liežuvio bei lūpų judesiai.
Jei vaikas vengia kalbėti sakiniais, reikėtų jį paprašyti tai padaryti. Tėvams šiuo atveju padėtų klausimai. Patartina užduoti kuo daugiau klausimų ir prašyti vaiko atsakyti pilnu sakiniu. Pavyzdžiui, į klausimą „Ką veikia berniukas?“ vaikas atsako „Žaidžia“. Tuomet tėvai turėtų klausti „Kas žaidžia?“. Kai vaikas atsako, kad „berniukas“, reikėtų dar sykį perklausti: „Tai ką berniukas veikia?“.
Būkite pozityvūs. Stenkitės pastebėti tai, kas vaikui pavyksta, o ne tai, kas nepavyksta. Pagirkite vaiko pastangas ir pasiekimus lavinant kalbą.
Ką daryti, jei vaikas kalba netaisyklingai?
Nekartokite šveplavimo - nors tai gali atrodyti žavu, bet tik painioja vaiką. Jeigu pastebite, kad vaikas kalba netaisyklingai, neskubėkite nerimauti, bet neatidėliokite pasitarimo su logopedu. Nepamirškite - logopediniai užsiėmimai veiksmingiausi, kai tėvai aktyviai bendradarbiauja.
Tėvai neretai vartoja mažybinius ir netaisyklingus žodžius. Auginantys vaikus tėvai neretai tarsi „sumažėja“. Jie ima kalbėti mažybiniais žodžiais. Jų žodyne daugėja tokių žodžių, kaip „katinėlis“, „šuniukas“, „lėliukas“, „mašinytė“, arba, dar blogiau, suaugusieji perima vaiko kalbėjimo manierą, sakydami „niam niam“, „au au“, „ciucia“. Kur kas labiau padėsite mažyliui, vadindami daiktus tikraisiais jų vardais. Mažam vaikui daug lengviau pasakyti „katė“, o ne „kačiukas“, „šuo“, o ne „šuniukas“.
Nemažai tėvų ir kitų šeimos narių mėgdžioja vaiką švepluodami ar kartodami vaikų susigalvotus žodžius. Suaugusieji šiuo atveju daro ypač didelę klaidą. Žinoma, švepluoti su vaiku ir pasilinksminti, kartojant jo naujadarą, gali būti smagu, tačiau tai tikrai neduos gerų rezultatų. Kai tėvai ima patys švepluoti ir netaisyklingai tarti žodžius, vaikas ima nebesuvokti, ar jis teisingai kalba ir kuo jo kalbėsena bloga. Jei jūsų atžala rodo į kačiuką ir sako „miau“, atsakykite: „Taip, tai kačiukas.“ Jokiu būdu nekartokite jo skleidžiamų garsų.
Tėvai apkrauna vaiką žodžių ir užduočių gausa. Vaikai vienu metu nepriima daug informacijos - nereikėtų to užmiršti. Kartais tėvai ko nors prašydami vaiko vienu metu susako daug dalykų. Vėliau jie stebisi: „Paprašiau obuolio, o jis man neatnešė.“ Jie mano, kad vaikas kažko nesupranta ar neklauso. Tokie tėvai dažnai pamiršta, kad prie užduoties „atnešk obuolį“ dar paprašė vaiko nueiti į virtuvę, virtuvėje padėti šluotą į vietą ir dar atnešti obuolį.
Tėvai nori, kad vaikas ką nors papasakotų, nors jis tam nepasiruošęs. Kartais tėvai stebisi ar nerimauja, kad jų ketverių metų vaikas jiems nepasakoja, kas jam nutiko kieme ar darželyje. Kartais baiminamasi, kad vaikas yra nesocialus. Iš tiesų trejų metų vaikas jau turėtų kalbėti sakiniais. Toks vaikas, klausiamas, pavyzdžiui, ką veikia berniukas, turi atsakyti „Berniukas žaidžia su mašinyte“.
Daugiakalbystė ir jos įtaka kalbos raidai
Daugiakalbėje šeimoje augantis vaikas viename sakinyje vartoja dviejų ar net trijų kalbų žodžius. Nuo dvejų iki šešerių metų amžiaus vaikams būdinga tam tikrą laiką neištarti kai kurių garsų. Tai dažnai praeina savaime. Jei šis procesas stringa, gali padėti logopedas.
Anot logopedės, šiais laikais vis labiau iškyla naujas vaikų kalbos ugdymo kliuvinys - netvarkingas daugelio kalbų vartojimas daugiakalbėse šeimose. Jei tėvai yra skirtingų tautybių, jie turėtų apsispręsti, kaip ir kada kalbėti. Patartina, kad kiekvienas jų su vaiku kalbėtų savo gimtąja kalba, o kalbėdami tarpusavyje irgi pasirinktų tik vieną kalbą. Jei vaikas dar nekalba, vertėtų vengti dvikalbystės. Geriausia - pasirinkti vieną kalbą, kurią vartosite namuose, ir ja bendrauti.
Kalba - tai ne tik garsai ir žodžiai. Tai būdas pažinti pasaulį, reikšti mintis, kurti ryšius su kitais. Jūsų kasdieniai pokalbiai, šypsenos, pasakos ir net juokingi vaikiški žodeliai - tai pamatai vaiko kalbai ir visam gyvenimui.
